Maistas iš žmonių mėsos: istorija ir etika
Įvadas
Žmonių mėsos vartojimo tema visuomet kėlė kontroversijų ir etinių klausimų. Šiame straipsnyje nagrinėsime istorinį kanibalizmo kontekstą, jo priežastis ir moralinius aspektus, taip pat aptarsime vegetarizmo ir veganizmo argumentus, kurie dažnai kvestionuoja mėsos vartojimą apskritai.
Istorinis kontekstas
Kanibalizmas, arba antropofagija, - tai žmonių mėsos valgymas. Istorijoje žinoma atvejų, kai kanibalizmas buvo praktikuojamas dėl įvairių priežasčių.
- Išgyvenimo kanibalizmas: ekstremaliomis sąlygomis, pavyzdžiui, bado metu ar po laivo katastrofų, žmonės griebėsi kanibalizmo siekdami išgyventi.
- Ritualinis kanibalizmas: kai kuriose kultūrose tikėta, kad suvalgius žmogaus kūną galima perimti jo galią, drąsą ar kitas savybes.
- Endokanibalizmas: kai kuriose bendruomenėse buvo įprasta valgyti mirusių giminaičių kūnus, norint išreikšti pagarbą ir išlaikyti ryšį su jais.
Šrimad Bhagavatam 1.17.38 užsimena apie nuodėmingą veiklą, įskaitant gyvulių žudymą, kuri siejama su Kali įtaka. Tai primena apie moralines dilemas, kylančias dėl gyvų būtybių žudymo ir vartojimo.
Etiniai argumentai prieš mėsos vartojimą
Mėsos vartojimas, įskaitant ir žmonių, susijęs su etinėmis dilemomis. Vegetarizmas ir veganizmas siūlo alternatyvų požiūrį į mitybą, pagrįstą gyvūnų gerove ir aplinkosaugos principais.
- Gyvūnų teisės: etiniai vegetarai teigia, kad gyvūnai turi tokias pačias teises kaip ir žmonės, įskaitant teisę į gyvybę.
- Skausmas ir kančia: mėsos gamyba dažnai susijusi su gyvūnų kančia didelėse fermose.
- Aplinkosauga: gyvulininkystė daro didelį poveikį aplinkai, įskaitant miškų naikinimą, vandens taršą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.
Mėsos pramonės poveikis aplinkai
Mėsos gamyba turi neigiamų pasekmių aplinkai.
Taip pat skaitykite: Greiti ir sveiki receptai
- Miškų naikinimas: ganykloms įrengti kertami miškai, ypač tropiniai. Nuo 1970 m. ganyklomis paversta daugiau nei 20 mln. ha tropinių miškų. Brazilijoje 38 proc. visų miškų buvo sunaikinta plečiant ganyklų plotus.
- Dirvožemio erozija: gyvuliai spaudžia dirvožemį, todėl jis tampa jautresnis erozijai. Per pastaruosius 50 metų pasaulyje buvo pažeista virš 60 proc. visų laisvų žemdirbystės plotų.
- Vandens tarša: gyvulininkystės fermos teršia vandens telkinius srutomis ir kitomis atliekomis. Beveik 50 proc. vandens teršimo Europoje priežastis yra gausios gyvulininkystės fermos.
- Šiltnamio efektas: gyvulininkystė prisideda prie šiltnamio efekto, išskirdama metaną ir kitas šiltnamio efektą sukeliančias dujas. 1987 m. 1.3 mlrd. pasaulio galvijų kasmet išleido į atmosferą virš 60 mln tonų metano.
Mėsos vartojimo poveikis sveikatai
Per didelis mėsos vartojimas gali turėti neigiamų pasekmių sveikatai.
- Širdies ir kraujagyslių ligos: daugybė studijų rodo, kad raudonos mėsos vartojimas yra pagrindinė širdies ligų ir insulto priežastis.
- Vėžys: moterims, kurios valgo mėsą pastoviai, rizika susirgti krūties vėžiu yra didesnė. Vyrams, valgantiems mėsą ir kiaušinius, rizika susirgti prostatos vėžiu yra didesnė.
- Kitos ligos: aukštas kraujo spaudimas, kraujotakos sistemos sutrikimai, reumatizmas, podagra, neurodermatitas - tai ligos, kurios gali būti susijusios su mėsos vartojimu.
Alternatyvos mėsai
Yra daug alternatyvų mėsai, kurios gali būti įtrauktos į mitybą.
- Vegetariniai produktai: pupelės, sojos produktai, jogurtas, ankštiniai augalai.
- Grūdai: grikiai, bolivinė balanda, perlinės kruopos.
- Daržovės: baklažanai, bulvės, grybai.
Vegetariška dieta, susidedanti iš įvairių produktų, gali būti ne tik sveika, bet ir skani.
Sovietinė dešra: mitai ir realybė
Sovietmečiu buvo paplitęs mitas apie aukštą dešros kokybę ir natūralumą. Tačiau GOST standartai nurodė tik procentinį sudedamųjų dalių santykį ir leido jas pakeisti pigesniais ingredientais. Pavyzdžiui, mėsą buvo galima keisti mėsos mase, gauta apdorojant kaulus druskos tirpaluose, kraujo plazma, krakmolu ar kvietiniais miltais. Dėl to didžioji dauguma SSRS pirkėjų vietoje mėsos gaminių dažniausiai vartodavo kaulų miltų, staliaus klijų, plazmos, krakmolo ir virtų šlapimo pūslių mišinį.
Vegetarizmas kaip judėjimas
Vegetarizmas turi ilgą istoriją ir siejamas su įvairiomis kultūromis ir religijomis. Biblijoje rašoma, kad Dievas sukūręs pasaulį nurodė, kad žmogui duodamos sėklos, auginti medžiams, kurių vaisius turėsią valgyti žmonės.
Taip pat skaitykite: Receptai su skaidulomis
Vegetarizmas ir veganizmas išplito į Angliją, Jungtines Valstijas ir kitas Europos šalis. Vokietijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Lenkijoje, Ispanijoje steigėsi vegetarų draugijos. Lietuvoje garsiausias visų laikų veganas buvo Vydūnas, šia dieta išsigydęs tuberkuliozę.
Praktiniai patarimai pradedantiesiems vegetarams
- Valgykite dažniau, nes augalinis maistas užima daugiau tūrio ir greičiau suteikia sotumo jausmą.
- Įtraukite į mitybą įvairių spalvų daržoves ir vaisius.
- Eksperimentuokite su naujais receptais ir prieskoniais.
- Būkite atsargūs su makaronais ir picomis, nes jie gali tapti pagrindiniu mitybos šaltiniu.
- Atraskite naujus produktus, tokius kaip avinžirniai, bolivinė balanda, grybai.
Taip pat skaitykite: Kaip kepti imbierinius sausainius?
tags: #maistas #iš #žmonių #mėsos #istorija #ir