Komikų etika ir humoro ribos: žvilgsnis į LNK laidą „Šeškinės 20“
LNK laidos „Šeškinės 20“ svečiai - komikai Laura Dragūnaitė, Viktoras Balykov ir Antanas Kisliakas - atvirai ir linksmai diskutavo apie tai, kas slypi po juoko kauke, apie temas, apie kurias garsiai kalbėti vis dar nedrąsu. Komikų humoras neieško lengvų kelių ir dažnai paliečia jautrias temas.
Roastų etika: kur baigiasi juokas ir prasideda įžeidimas?
Kalbėdami apie roastų etiką, komikai neslepia, kad juokas kartais žeidžia, tačiau esmė - kontekstas ir susitarimas. Antanas Kisliakas paaiškino, kad „patyčios dažniausiai implikuoja, kad tu nelabai gali apsiginti ir, kad tu įsižeidi, o roast‘ai yra speciali erdvė“. Viktoras Balykov pridūrė: „Nereikia apsigauti, tai ir yra patyčios. Tiesiog tuo metu, tame kambaryje mes esam susitarę, kad tokios taisyklės. Tai vis tiek yra įžeidimo humoras. Pirma taisyklė, kad turi būti juokinga ir tiek“.
Nors roastuose egzistuoja susitarimas, kad viskas yra tik juoko forma, komikai pripažįsta, jog vis dėlto yra temų, kurių geriau vengti. Laura Dragūnaitė pasakojo: „Gal geriau neliesti tų temų, kurios labai skaudžios žmogui. Tai aš stengiuosi per daug iš to ir nejuokauti, kad nelipti dar labiau žmogui ant žaizdos. Čia dar toks empatijos dalykas“. Anot Antano Kisliako, komikai nėra gyvuliai ir nesėdi mėgaudamiesi, kad kažkam skauda ar liūdna. Jie visą laiką siekia prajuokinti.
Viktoras Balykovas teigė, kad geriausia juokauti apie kažką, kas yra galios pozicijoje prieš tave, o ne iš silpnesnio už tave.
Komikės karjeros pradžia ir įtaka vaikams
Laura Dragūnaitė laidoje „Šeškinės 20“ taip pat papasakojo apie savo komikės karjeros pradžią, nes buvo viena iš pirmųjų komikių merginų. Ji prisiminė, kad ėjo žiūrėti, kaip kiti juokauja, nusivylė jais ir nusprendė, kad reikia pačiai eiti ir parodyti, kad esi juokinga. Pradžia jai tada atrodė gerai, bet dabar, kai žiūri atgal, supranta, kad nebuvo taip gerai.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Luko mėsa“
Laidoje buvo diskutuojama ir apie tai, kokią įtaką vaikams daro roastai ir ar tai neskatina patyčių. Laura Dragūnaitė tikino, kad nėra siekiama įžeisti, daroma tiesiog juokingai. Ji teigė, kad komikai moko vaikus į viską paprasčiau žiūrėti, kad tavo kažkokie trūkumai nieko nereiškia, tu pats gali iš jų pasijuokti ir tada niekas prieš tave nieko neturės. Viktoras Balykovas atviravo, kad iš jo tyčiodavosi mokykloje, stovyklose ir nebuvo tada jokių roastų, todėl tai ne roastų problema.
Bajerių gimimas: įjungti radarą ir pastoviai galvoti
Komikai taip pat išdavė savo paslaptis, kaip gimsta jų bajeriai. Viktoras Balykovas sakė, kad reikia pastoviai galvoti ir įjungti radarą. Tiesiog eini, kažkas nutinka ir turi pagalvoti, ar čia juokinga, ar čia pakankamai juokinga. Dažniausiai, kada ateina, tada ateina, nelabai gali prievartą parašyti tą gerą bajerį.
Istoriko žvilgsnis: tarp archyvų ir visuomenės
Nors laikai, kai istorikas buvo prilygintas akiniuočiui, besislapstančiam archyvuose ar bibliotekose, jau seniai praėjo, tačiau šis stereotipas mūsų visuomenėje vis dar gajus. Istorijos fakulteto dėstytojas doc. Aurimas Švedas teigia, kad istorikui, kaip ir bet kuriam kitam humanitarui, labai svarbu būti išgirstam ir suprastam. Todėl reikia išmokti pasakoti apie savo darbo rezultatus, jų prasmę bei vertę konkrečiam žmogui, visuomenei ir valstybei. Istorikas turi ne tik būti geras mokslininkas, bet ir mokėti sklandžiai kalbėti, rašyti. Jis pastebi, kad kai kurie kolegos iš tiesų pamiršo (arba tiesiog nenori pripažinti), jog istorija ir literatura yra to paties medžio šakos, todėl turi daug bendro.
Aurimas Švedas taip pat pabrėžia, kad jam labai pasisekė, jog Istorijos fakultete galėjo parengti ir dėstyti tokius kursus, kurie įdomūs pačiam. Jis yra įsitikinęs, kad mokslininko darbe svarbiausias postūmis veikti susijęs su patiriama nuostaba, kuri skatina leistis į dar nepažintų dalykų tyrimus.
Vasario 16-osios akto atradimas: simbolinė, teorinė ir geopolitinė reikšmės
Aptariant Vasario 16-osios akto atradimą, pabrėžiamos trys pagrindinės reikšmės: simbolinė-emocinė, teorinė ir geopolitinė. Simboline ir emocine Vasario 16-osios akto atradimo reikšme abejoti negalima. Profesoriaus Liudo Mažylio atradimas tapo iššūkiu istorikams, nes privertė juos nerti į giliausias istorijos, politologijos, tarptautinės teisės ir tekstologijos gelmes svarstant pamatinį teorinį klausimą „Kas yra dokumento originalas?“. Geopolitinė Vasario 16-osios akto suradimo reikšmė susijusi su tuo, kad Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve surastas dokumentas pasakoja apie tai, koks sėkmingas buvo užgimusios Lietuvos valstybės kelias į tarptautinį pripažinimą.
Taip pat skaitykite: Gardus trapios tešlos pyragas
Nepriklausomybės atkūrimas: Baltijos kelias ir Sąjūdis
Atsiminimais apie nepriklausomybės atkūrimą pasidalijo prof. Vytautas Landsbergis. Jis prisiminė Baltijos kelią, kuriame jam teko atlikti svarbų vaidmenį. Anot jo, diena buvo kupina darbo ir atsakomybės. Sąjūdis ėmėsi tokio didelio renginio pirmą kartą. Jam teko kalbėti per radiją prieš pat paskirtąją valandą, nes atėjo nerimastingos žinios, kad keliai užsikimšę, žmonės labai jaudinasi pavėluosią, gali kilti sumaiščių, nelaimių. Jis kreipėsi į visus, kurie pakeliui, kad, jeigu nespėja, išliptų paskirtą valandą iš automobilių ir stotų, kur esą, susikibę rankomis - ir bus Baltijos kelyje.
Vytautas Landsbergis prisiminė, kad Baltijos kelio pradžioje, prie Vilniaus arkikatedros frontono, su juo stovėjo artimieji, buvę tremtiniai, politiniai kaliniai ir jaunimas, jau atsikuriantys Lietuvos skautai su savo puikiomis vėliavomis. Atmosfera buvo itin pakili, žmonės dalyvavo ryžtingai ir džiaugsmingai, visi jautėsi lyg šeima.
Taip pat skaitykite: Gaminimo paslaptys
tags: #luko #pirminis #pyragas #receptas