„Mokslo sriuba“: kas naujo jaunųjų mokslo populiarintojų laidose?
Jaunieji mokslo populiarintojai vėl kviečia ragauti „Mokslo sriubą“. Tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. Laida siekia populiarinti mokslą, pateikiant sudėtingas temas suprantamai ir įdomiai. Žiūrovai kviečiami ragauti „Mokslo sriubą“ kiekvieną sekmadienį 12 val.
Naujas sezonas - naujos galimybės
Pirmoji naujo sezono laida, kurioje bus atskleistos televizijos paslaptys, jau šį trečiadienį 22 val. „Šis pažinimo sezonas ypatingas tuo, kad su LRT KULTŪROS pagalba laidą ilginame iki 23 minučių. Bandysime pakalbinti kur kas daugiau mokslininkų ir temas atskleisti išsamiau. Tarp daugybės jaudinančių temų bus lietuviški kosmoso palydovai, pavyzdžiui, planuojama misija į Mėnulio orbitą.
Televizijos užkulisiai: pirmoji sezono tema
Pirmoji tema - apie televizijos paslaptis. Žurnalistai vyksta į pasaulio kampelius ir ruošia reportažus, filmuoja sporto varžybas, kuriamos įdomios laidos, dokumentiniai filmai, gabūs aktoriai vaidina televizijos serialuose, organizuojami realybės šou, dainų konkursai, studijose politikai diskutuoja apie valstybės reikalus. Visą tai žiūrovai mato, tačiau už kadro dirba dar daugybė specialistų. Kaip veikia televizija? Kiek žmonių žiūri laidas? Kaip sklinda radijo bangos? Apie tai sužinosite naują sezoną pradedančioje „Mokslo sriuboje“. Jau šį trečiadienį 22 val.
Kviečiama prisijungti prie komandos
„Fizikas Albertas Einsteinas kažkada sakė, kad švietimo tikslas turi būti nepriklausomas mąstančių ir veikiančių individų treniravimas, kurie savo didžiausiu gyvenimo iššūkiu mato tarnavimą bendruomenei. Labai kviečiu smalsius žmones prisijungti prie mūsų savanorių komandos ir kurti pažintines laidas kartu. Kartu mes galime stipriau šviesti“, - prisidėti prie kilnaus tikslo kvietė I.
Islandijos ugnikalnių pavojai ir pasirengimas
Laidoje taip pat nagrinėjamos aktualios temos apie gamtos reiškinius. Pavyzdžiui, I. Fagradalsfjalio ugnikalnis išsiveržė negyvenamoje vietovėje, tačiau tik 40 km atstumu nuo Islandijos sostinės Reikjaviko. Kaip vietiniai gyventojai gali ramiai gyventi, statyti namus ir kurti šeimas, kai gyvena ugnikalnių saloje? „Reikjavikas nėra niekuo ypatingas: gali susidaryti lūžis ir ten - pačiame miesto centre - susiformuotų gražus ugnikalnis“, - sako VU geologas prof. Pasak profesoriaus, tokie įvykiai žymiai retesni nei vidutinė žmogaus gyvenimo trukmė, tačiau kažkuriai kartai nepasiseks: bėgant laikui, tikimybė, kad miesto centrą padengs karšta lava, artėja prie vieneto. „Islandai turi schemą, kaip per kelias valandas galima iš bet kurios šalies vietos evakuoti visus gyventojus“, - pasakoja Gamtos tyrimų centro geologė ir VU docentė dr. Gražina Skridlaitė. Kokie ženklai išduoda artėjantį naujo ugnikalnio išsiveržimą? Galbūt įmanoma pakeisti lavos kryptį, išsprogdinus kraterį? Kokie metodai bei scenarijai patys efektyviausi, siekiant išsaugoti žmonių gyvybes bei turtą?
Taip pat skaitykite: Kaip pradėti laidos verslą
Mokslo sriuba apie lietuviškus kosminius palydovus
Tarp daugybės jaudinančių temų bus Mokslo sriuba ir apie lietuviškus kosminius palydovus. Tarp jų - planuojama misija į Mėnulio orbitą.
Jaunoji tyrėja ir kvantinės fizikos pasaulis
Ar kada nors susimąstėte, kad tarp mūsų yra žmonių, kuriančių ateitį? Mokslo pažanga nulems, kaip žmonijos gyvenimas atrodys po kelių dešimtmečių. Jaunoji tyrėja gilinasi į keistenybių kupiną kvantinės fizikos pasaulį. Kartu su kolegomis Lietuvos, Australijos, JAV ir Vokietijos universitetuose ji kuria ypatingo jautrumo kvantinį jutiklį. Be to, M. Mackoit Sinkevičienė organizuoja „Open Readings“ konferencijas ir į Lietuvą pritraukia pasaulinio lygio mokslo žvaigždes. Tarp jų - net Nobelio premijos laureatai.
Lietuvos pasiekimai: nuo kviečių derliaus iki eksporto
Šių metų rugpjūtį paskelbta apie oficialų rekordinį kviečių derlių, užfiksuotą Pakruojo rajone - 9,5 tonos iš hektaro. Įsivaizduokite, kad nukeliavote į JAV, Azerbaidžaną ar Japoniją, užėjote į parduotuvę ir ten pamatėte kažkur pažįstamą prekę. Atidžiau paskaitę etiketę, pastebite, kad ji pagaminta Lietuvoje, ir ne kur kitur, o Šiaulių mieste. Toks scenarijus tikrai tikėtinas, kadangi šiauliečiai savo sukurtus gaminius eksportuoja į tolimiausius pasaulio kampelius, kur jie yra itin mėgiami bei vertinami.
Astronautų pavojai Mėnulyje
„Mokslo sriuba“: su kokiais pavojais susidūrė ant Mėnulio nusileidę astronautai? „Tai mažas žingsnelis žmogui, bet milžiniškas šuolis žmonijai“, - 1969 metų liepos 21 dieną žengdamas ant Mėnulio paviršiaus sakė amerikiečių astronautas Neilas Armstrongas. Molėtų astronomijos observatorijos gido Andriaus Zigmanto pasakojimu, „Apollo 11“ erdvėlaivis į Mėnulį nugabeno 130 valstybių vėliavas. Tarp jų - ir Sovietų Sąjungos vėliavą. „Vėliau ji kartu su grunto pavyzdžiais buvo įteikta Sovietų Sąjungos ministrų kabineto pirmininkui. Į tai jis atsakė: „Aš šią dovaną branginsiu kaip didžiausią žmonijos pasiekimą“. Priešiškumas priešiškumu, bet aš manau, kad bendražmogiškieji dalykai vardan mokslo ir žmonijos progreso lėmė tai, kad nebuvo viskas taip atšiauru“, - sako A.
Helio baliono kelionė aplink pasaulį
Prabėgo jau daugiau kaip savaitė, kai Vilniaus universiteto radijo klubo nariai išskraidino aplink pasaulį Lietuvoje sukurtą helio dujų balioną. Kovo 10 d. Vidutinis nepilotuojamo baliono greitis yra apie 159 km/h. Taip greitai jis gali skristi, patekęs į viršutines oro sroves. „Oro tuneliai yra pakankamai gerai išstudijuoti. Jais naudojasi aviacijos industrija, nes skrendant pavėjui yra sutaupoma daug degalų. Tačiau šiomis žinomis pasinaudoti galime ir mes. Viskas priklausys nuo to, ar pavyks pasiekti reikiamą aukštį“, - paleidimo dieną pasakojo vienas iš misijos iniciatorių, Vilniaus universiteto radijo klubo prezidentas dr. Šįkart skrydžio aukštis kur kas didesnis nei pirmosios misijos metu. Pakilimo aukštis reguliuojamas į balioną pripučiamo helio kiekiu. „Pirmasis balionas skrido 8 km aukštyje, o šis pakils į 13 km aukštį. Pirmosios misijos metu supratome, kad 8 kilometrų aukštis yra gana rizikingas, nes jame dar yra debesų, kurie gali uždengti saulės elementus, kondensuotis, o apšarmoję padidinti baliono svorį“, - pasakojo dr. „Greičiausiai taip nutiko pirmąjam mūsų balionui - pateko į audrą ir apšarmojęs nusileido. Nors pirmojo skrydžio metu pavyko pasiekti daugiau negu pusę misijos tikslų - pakilti, stabilizuotis, nuskristi į kitą šalį, bet kartais trūko aiškumo, kur balionas yra šiuo metu. Nors tokie balionai savo misijas dažniausiai taip ir baigia nežinomybėje, gali būti, kad pirmasis balionas kažkur dar tebeskrenda. Tad į antrąją misiją balionas išskrido jau patobulintas - turi nebe mėgėjišką, o klimatologiniams stebėjimams skirtą oro balioną. „Taip pat įdėjome tokią mikroschemą, kuri savyje turi ne vieną, o du švyturius, skirtus trumposioms ir ultratrumposioms bangoms. Tokiu būdu turime daugiau galimybių žinoti, kur šiuo metu balionas yra. Jei jis patenka į teritoriją, kur yra prasta infrastruktūra, gali pakeisti naudojamus dažnius“, - patobulinimus vardina dr. Tačiau balionui beskraidant kažkur virš Ramiojo vandenyno, nutiko kai kas netikėto - kai vienintelis būdas siųsti telemetriją buvo per Tarptautinę kosminę stotį, jos antenos kaip tik buvo remontuojamos! Balionas kuriam laikui buvo dingęs, bet netrukus sėkmingai atsirado ir kirtęs tarptautinę datos liniją Beringo jūroje, „grįžo laike“ viena diena atgal ir patraukė link Aliaskos. Nors ten yra bent dvi aktyvios „APRS iGate“ stotys, galinčios priimti signalą, buvo planuota, kad jos išliks 900 km atstumu nuo prognozuojamo maršruto. Šiaip ar taip, netrukus signalas buvo gautas. Deja, nežadantis nieko gero… Šeštąją skrydžio dieną, pasiekęs Aliaską, balionas pasuko į pietus vakarine JAV pakrante. Ir tada, preliminariais duomenimis, staiga ėmė leistis žemyn apie 12km/h greičiu! Tam galėjo būti daug priežasčių - susidariusios nepalankios meteorologinės sąlygos, mikrometeoritai, ultravioletinė radiacija… Belaukiant naujo signalo, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedra sumodeliavo baliono kelionės planus. Sprendžiant iš modelių, buvo panašu, kad kurį laiką teks pasisvečiuoti Arktyje. Tai reikštų, kad tamsoje bus labai sunku įkrauti Saulės bateriją ir kurį laiką negausime duomenų. Nors ir nėra iškelto tikslo, per kiek laiko balionas turi apskrieti aplink Žemę, kelionėje jis dėvisi. Jį veikia UV spinduliai, vėjo mechanika, radiacija ir kiti faktoriai. Tarsi išgirdęs šiuos misijos autorių nuogąstavimus, balionas netikėtai sugrįžo į Eurazijos žemyną per Arktį. „Laikysime, kad balionas bus apkeliavęs Žemės rutulį tada, kai kirs lietuvišką dienovidinį. Planuojama, kad visa baliono kelionė aplink Žemę truks dvi - tris savaites. O kol laukiame naujų žinių iš baliono, komanda jau ruošiasi naujiems startams ateityje! Šiuo metu jau yra suplanuoti penki skirtingi balionų modeliai. „Šiemet, kai pavyks sumažinti baliono kainą iki 70 - 60 eurų, planuojame pradėti netgi tokių balionų lenktynes!“ - pasakoja projekto sumanytojas dr.
Taip pat skaitykite: Vilniaus ir Kauno pietų gidai
CERN laboratorijos paslaptys
„Formaliai žiūrint, CERN yra tarptautinė organizacija, o iš praktinės pusės - tiesiog didelė laboratorija. Ji yra skirta tirti fundamentalią gamtą - struktūrinius blokus, tarsi „Lego“ detales, iš kurių viskas pasaulyje sudaryta,“ - aiškina dr. Dalelės, esančios CERN mokslininkų dėmesio centre - neįtikėtinai mažos. „Paprastam žmogui šie skaičiai sunkiai suvokiami, mes kalbame apie milijardus kartų mažesnius nei metras dydžius,“ - sako dr. A. Tokių dalelių paslaptims atskleisti reikalingi labai dideli įrenginiai - kuo didesni, tuo geriau.
Taip pat skaitykite: Karamelinio torto receptai
tags: #lrt #laida #mokslo #sriuba #kas #naujo