Pietų Korėja: Kas tai? Kultūros, istorijos ir lankytinų vietų apžvalga
Pietų Korėja, oficialiai vadinama Korėjos Respublika, yra valstybė Rytų Azijoje, pietinėje Korėjos pusiasalio dalyje. Ši šalis, apsupta Geltonosios, Japonijos ir Rytų Kinijos jūrų, ribojasi su Šiaurės Korėja šiaurėje, Kinija vakaruose ir Japonija rytuose. Daugiau nei už 7000 km nuo Lietuvos, pačiame Azijos kamputyje įsikūrusi, Pietų Korėja yra viena stipriausių ekonomiškai Azijos valstybių. Šiandien tai moderni ir patraukli šalis, skinasi kelią į turistų širdis.
Bendroji informacija apie Pietų Korėją
Šalies plotas yra ne ką didesnis nei Lietuvos, tačiau gyventojų tankumas išties įspūdingas. 2019 m. duomenimis, šalyje gyvena 51,7 mln. žmonių, o sostinėje Seule - beveik 10 mln. gyventojų. Apie 60 proc. šalies teritorijos sudaro kalnai, todėl kelionės pėsčiomis po kalnus yra vienas iš mėgstamiausių korėjiečių laisvalaikio užsiėmimų.
Istorija ir politinė sistema
Seniau buvusi vieninga Korėja po Antrojo pasaulinio karo pasidalijo į pietinę ir šiaurinę. 258 km ilgio ir 4 km pločio teritorijos ruožas, skiriantis Šiaurės ir Pietų Korėjas, žinomas kaip labiausiai militarizuota siena pasaulyje - Korėjos demilitarizuota zona (DMZ). Formaliai dvi valstybės vis dar kariauja, tačiau šalyje visiškai saugu ir yra rengiamos ekskursijos turistams į šią zoną.
Pietų Korėja yra prezidentinė respublika, suskirstyta į 17 administracinių vienetų. Tai išsivysčiusi šalis su aukšta gyvenimo kokybe, ketvirta didžiausia ekonomika Azijoje ir penkiolikta pasaulyje.
Ekonomika ir prekių ženklai
Samsung, LG, Hyundai, Kia - tikriausiai visiems puikiai pažįstami prekių ženklai, gaminami Pietų Korėjoje. Korėjiečiai yra be galo darbštūs žmonės, tikrąja ta žodžio prasme darbaholikai. Normali darbo savaitė jiems yra šešios darbo dienos, jie įpratę sėdėti darbe nuo anstyvo ryto iki vėlyvo vakaro ir per metus atostogauti tik keletą dienų. Darbo rinkoje konkurencija didžiulė, darbdavys vertina ne tik išsilavinimą, gabumus, tačiau ir išvaizdą. Todėl plastinės operacijos čia yra gan įprastas reiškinys.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Pietų Korėjos šuolis iš "trečiojo pasaulio" į turtingiausiųjų gretas pavadintas "Stebuklu prie Hano upės". Šiandien pragyvenimo lygis čia lenkia Italiją ar Ispaniją. Remiantis IQ tyrimais, Pietų Korėjos gyventojai - vidutiniškai protingiausi pasaulyje, todėl šalis ir susigrąžino vietą tarp pasaulio lyderių. Pietų Korėjos valdžia visaip rėmė savo stipriausias kompanijas, vadinamas čebolais, kad galėtų nukonkuruoti užsieniečius.
Kultūra ir tradicijos
Budizmą Pietų Korėjoje išpažįsta tik apie 30 proc. gyventojų, beveik pusė gyventojų neišpažįsta jokios religijos, tačiau budistinis palikimas yra gana ryškus. Jei nutarėte aplankyti šią šalį, tiesiog privalote praleisti bent vieną naktį šventykloje. Čia šis užsiėmimas gana populiarus ir tarp pačių korėjiečių, ir tarp svetimšalių. Šventykloje privaloma laikytis taisyklių, kurių laikosi visi vienuoliai, jie eina miegoti apie 20 val., o nuo 3 val. ryto jau pradeda ceremoniją ir meditacijas. Rytas prasideda su 108 nusilenkimais, tai gali būti nemenkas iššūkis, jei seniai sportavote. Kiekvienas nusilenkimas yra už kažką: už vandenį, kurį geriame, orą, kuriuo kvėpuojame, už mūsų artimą, už nuodėmę. Su kiekvienu nusilenkimu Jūs tampate stipresnis. Vaikščioti po šventyklos teritoriją reikia ramiai, sunėrus delnus apačioje, sveikintis visus vienuolius nulenkiant galvą, maistas dažniausiai yra vegetariškas ir jo galima įsidėti tik tiek, kiek pajėgsite suvalgyti.
Tikriausiai visiems puikiai žinomas atlikėjas PSY su savo hitu "Gangnam style" yra taip pat korėjietis. Populiarioji daina pavadinta vieno prabangiausių Seulo rajonų vardu, šiame rajone įsikūrę elitiniai šalies naktiniai klubai bei garsiausių dizainerių parduotuvės. Jaunieji korėjiečiai yra tiesiog pakvaišę dėl K - pop (populiariosios Korėjos muzikos) atlikėjų, ši muzikos rūšis po truputį garsėja ir visame pasaulyje. Viešint Korėjoje būtina išmėginti korėjietišką sauną (jjimjilbang). Ši sauna šiek tiek skiriasi nuo mums įprastos, tiksliau tai ne tik sauna, tai pastatas užpildytas įvairių tipų, mineralų saunos kambarėliais, karštomis voniomis. Dažniausiai vyrai ir moterys atskirti ir tik vėliau po įvairių procedūrų susitinka bendrame kambaryje, kur gali tiesiog atsipalaiduoti, pagulėti ar pažiūrėti filmą.
Jei jūsų tikslas yra pažinti Korėjos kultūrą - maistas yra neatsiejama jos dalis. Pats populiariausias ingredientas, kurį korėjiečiai valgo su visais patiekalais, yra kimči. Tai fermentuoti kopūstai, tiesa šiek tiek aštroki, kaip ir dauguma korėjietiškų valgių. Valgant kompanijoje maistas visados yra dalijamasis su kitais. Susipažinus su korėjiečiu tikriausiai pirmasis klausimas, kurio jis paklaus, bus apie jūsų metus, tik vėliau jis pasidomės vardu. Beja, korėjiečiai savo amžių skaičiuoja skirtingai nei mes, todėl esant šioje šalyje jūs esate vyresnis, nei nurodyta jūsų pase. Metai pradedami skaičiuoti vos užmezgus gyvybę, todėl jau gimusiam vaikučiui skaičiuojami vieneri metai. Be to, korėjiečiai metais pasensta ne per savo gimtadienį, tačiau naujųjų metų naktį. Amžius Korėjoje yra ypatingai svarbus, nes vyresniam už save turi rodyti didžiulę pagarbą, tai atsispindi ir maisto kultūroje. Pietaujant ar vakarieniaujant jauniausias visada turi patarnauti, papildyti vandens ar garnyrų valgomų su pagrindiniu patiekalu, tuo tarpu vyriausias apmokėti sąskaitą.
Konfucianizmo įtaka Korėjos kultūrai
Pirmieji įrašai, kurie minėjo Korėją, buvo parašyti prieš daugiau nei 4 tūkst. m. Jau tada Korėjos pusiasalyje gyvenantys žmonės buvo aprašomi, kaip taikūs ir savo elgesį remiantys etiketo normomis, kurių pagrindas yra harmonija, visuomenė. Vietinis šamanizmo tikėjimas kontroliavo kasdienį gyvenimą bei agrikultūrines normas, nuo santykių tarp lyčių iki privalomų įsipareigojimų valdovui.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Viskas ėmė keistis, kai iš Kinijos maždaug 109 m. pr. Kr. ėmė sklisti menas bei kinų kultūros pasiekimai, kurie supažindino su budizmu ir konfucianizmu, lėmusiais Pietų Korėjos etiketo susiformavimo pagrindą. Šamanizmo tradicijos pradėjo silpnėti, kai budizmas tapo pagrindine išpažįstama religija Gorjo laikotarpiu, nuo 918 m. iki 1392 m.
Kai budizmo galybė pradėjo mažėti ir iškilo nauja valdžia, kuri įkūrė Džiosono dinastiją, kuri gyvavo nuo 1392 m. iki 1910 m., konfucianizmas buvo pasirinktas kaip pagrindas naujos valdžios kūrimui bei kasdienio gyvenimo normų suformavimui. Griežtas ir struktūrizuotas konfucianizmas tapo politine ir socialine ideologija, nustūmusia į šalį budizmo idėjas. Pagarbios kalbos naudojimas, nusilenkimai ir asmeninio elgesio specifika pradėjo priklausyti nuo socialinės padėties. Be to, protėvių garbinimas buvo paskelbtas korėjiečių visuomenės pagrindu. Etiketo normos giliai įsitvirtino į Korėjos kultūrą Džiosono dinastijos metu, todėl iki šiol visi tuo laikotarpiu suformuoti dalykai yra svarbūs kiekvienam korėjiečiui.
Konfucianizmas, paremtas Konfucijaus mokymu, kinų išminčiumi, gyvenusiu maždaug 500 m. pr. Kr., siekė kurti visuomenę su puikiais žmonėmis, kurie galėtų būti lyderiais, ir šiuo būdu norėjo sukurti harmoningą visuomenę. Jis tikėjo, kad valstybės ir paties individo pasisekimai bei pranašumas gali būti pasiekti tik per nuolatinį to individo dorybių ugdymą ir aukštą intelektą. Todėl šioje filosofijoje švietimas yra labai svarbus.
Konfucianizmo paveiktose visuomenėse, žmonės mato vienas kitą atsižvelgiant į jų santykius ir socialinius vaidmenis, todėl, kad šeima yra pagrindinis modelis visoms grupėms, o amžius lemia padėtį. Dėl šios priežasties, konfucianizmas pabrėžia pareigą, lojalumą, pagarbą vyresniesiems ir nuoširdumą. Todėl, Pietų Korėjos ir, be abejo, daugelyje kitų Azijos šalių visuomenėse šeimos gerovė ir socialinis aprūpinimas yra daug svarbesnis, nei vieno asmens poreikiai.
Kibun samprata
Nors pagal daugelį taisyklių hierarchija primetama iš viršaus, vis dėlto pagrindinis kontroliuojantis veiksnys Pietų Korėjos visuomenėje priklauso individų tarpusavio ryšiams. Tokie svarbūs ryšiai, kontaktai ir jų nulemti įsipareigojimai, tampa varomąja jėga Pietų Korėjos žmonių kasdienybėje. Nepaprastai svarbu, kad tarp organizacijų ir darbuotojų susidarytų geri tarpusavio santykiai, kurie darytų įtaką bendrai harmonijai ir stabilumui. Todėl, norint tai pasiekti, yra pasitelkiama kibun samprata.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
Ši sąvoka neturi tikslaus ar tiesioginio vertimo, tačiau yra siejama su tokiais terminais kaip - jausmas, nuotaika ar proto būsena. Tai yra neapibūdinamas elementas, neturintis nieko bendra su racionaliu veiksmingumu, veikiau sietinas su pasitikėjimu ir intuityvia logika. Vienintelis pastovus dydis nenuspėjamame pasaulyje yra pažintys, tarpusavio santykiai ir įsipareigojimų tinklas, kiekvieno susikuriamas su draugais ir šeima. Ši idėja yra sutinkama kiekviename korėjiečių gyvenimo aspekte, todėl glaudžiai siejasi ir su etiketu.
Pietų Korėjoje žmonės nuolatos stengiasi išlaikyti tiek savo, tiek kitų žmonių stabilų kibun asmeniniame gyvenime ar verslo pasaulyje. Tuo tarpu, didelė nepagarba būtų kaip nors jį pažeisti ir sutrikdyti. Korėjiečių etikete kibun pusiausvyra išsaugojama, kuomet asmuo stebėdamas gali perskaityti kito asmens jausmus ir tinkamai elgtis. Todėl korėjiečiai yra mokomi kontroliuoti savo emocijas ir paslėpti savo tikruosius jausmus. Pietų Korėja yra hierarchinė visuomenė, todėl labai svarbu mokėti išlaikyti savo jausmus, atsižvelgiant į žmones, užimančius aukštesnį statusą.
Etiketo ypatumai
Iš konfucianizmo išlaikyta pagarba vyresniam žmogui ir socialinių sluoksnių suskirstymas visuomenėje, jaučiamas net kasdieniniame pasisveikinime. Šiuolaikinėje visuomenėje, pasisveikinimo etiketas yra labai svarbus. Yra tam tikros taisyklės, kurių privalu laikytis. Pietų Korėjoje priimtina sveikinantis nusilenkti, o nusilenkimo laipsnis ir specifika priklauso nuo socialinio sluoksnio, darbo pareigų ir amžiaus. Ypatingomis progomis bei per šventes, atliekamas tradicinis viso kūno nusilenkimas, vadinamas „Kindžiol“. Taip pat, norint pasisveikinti verslo susitikimuose, paspaudžiama dešinė ranka. Tačiau, norint išlaikyti tam tikrą mandagumo laipsnį, derėtų savo kairiąja ranka prilaikyti dešinę. Taip išreiškiama pagarba kitam asmeniui išlaikant kibun ideologijos subtilybes.
Remiantis harmonijos suvokimu, Pietų Korėjoje labai svarbu nusiauti batus įeinat į namus iš lauko erdvės. Etiketo taisyklės, taipogi, ryškiai matomos šventėse, ceremonijose. Viena iš seniausių pasaulio ceremonijų yra laidotuvės. Todėl ir Pietų Korėjoje yra išlikusios taisyklės iš senų laikų, kaip derėtų elgtis per jas. Daugiausiai įtakos šioms apeigoms turi religija. Laidotuvių specifika labai priklauso nuo to, kokią religiją išpažino mirusysis ir pagal tai vyksta visa procesija. Pietų Korėjoje nuo senų laikų yra priimtina nusilenkti mirusiojo nuotraukai ir jo artimiems žmonėms, taip išreiškiant užuojautą ir pagarbą dėl netekties. Mirusiojo šeimai priimtina dėvėti juodus drabužius, moterys dažniausiai rengiasi hanboką, tradicinį kostiumą, o vyrai - juodą kostiumą. Be to, artimieji turi segėti skiriamąjį gedėjimo ženklą: moterys - baltą kaspinėlį, o vyrai raištį ant dešinės rankos.
Maisto kultūra ir komunikacija
Konfucianizmo, kibun sampratos ir budizmo įtaka pastebima maisto bei komunikacijos srityje. Pietų Korėja - paremta kolektyvinės visuomenės pagrindu, todėl stalo etikete vyrauja savitos nuostatos. Korėjiečiai niekada nevalgo vieni. Yra tikima, kad valgant kartu gerinami tarpusavio santykiai, kuriama harmonija. Tai paremta kibun idėjos pagrindu. Taip pat šioje srityje, kaip ir kitose korėjiečių gyvenimo aspektuose, nepamirštama pagarba vyresniam žmogui ir hierarchija, kuri buvo ypač akcentuojama konfucianizmo filosofijoje. Puikus pavyzdys būtų tai, jog susėdus prie stalo galima pradėti valgyti tik tada, kai vyriausias kambaryje esantis žmogus pakelia valgymo įrankius. Valgant su gerokai vyresniu žmogumi yra svarbu prižiūrėti savo valgymo tempą, nes pabaigus anksčiau už vyresnį galima pasirodyti nemandagiu. Lygiai taip pat, geriant alkoholį būtina nusisukti nuo vyresnio žmogaus, tokiu būdu išreiškiama pagarba. Gėrimo metu žmogus niekada nepila gėrimo sau ir niekada neatsisako išgerti, kai siūlo aukštesnio socialinio statuso bendradarbis arba gerokai amžiumi pralenkiantis kitas asmuo.
Korėjiečių kalboje yra net septyni mandagumo lygiai, kurių tris korėjiečiai naudoja dažniausiai. Tai - aukščiausias, naudojamas žinių vedėjų, kalbant su klientais parduotuvėse ir nepažįstamais žmonėmis bei tais, kurie gerokai vyresni už jus. Vidurinis - naudojamas dažniausiai. Tai formalus draugiškas lygis, kuriuo kalbant parodoma pagarba, tačiau ji išreiškiama draugiška maniera. Taip pat yra žemiausias, neformalus lygis, vartojamas kalbant su vaikais, artimais draugais, jaunesniais žmonėmis ir tuomet, kai vyresnis asmuo leidžia numesti formalumus. Kalbos lygiai Korėjos kultūroje yra svarbūs, nes remiantis įsišaknijusiomis nuostatomis, pagarba turi būti išreiškiama visais gyvenimo atvejais.
Klimatas ir geriausias laikas keliauti
Pietų Korėja turi musoninį klimatą, o kritulių šalyje būna apie 130 dienų per metus. Žiemos dažniausiai būna ganėtinai ilgos, šaltos ir sausos. Vasaros metu Pietų Korėjoje vyrauja karšti ir drėgni orai. Vidutinė metinė temperatūra šalyje - 12 °C.
Geriausias laikas lankyti Pietų Korėjos sostinę Seulą - kovo-gegužės ir rugsėjo-lapkričio mėnesiai. Vasarą keliauti irgi galima, tačiau tada ore būna daug drėgmės.
Transportas
Šalies transporto infrastruktūra yra puikiai išvystyta, todėl keliauti po Pietų Korėja galima patogiai. Autobusų tinklas šalyje praktiškai leidžia nuvykti į bet kokį šalies miestą arba miestelį. Autobusai patogūs ir modernūs, todėl jausitės komfortabiliai. Seule viešasis transportas yra patogus ir pritaikytas turistams, pasiekti norimas vietas galite autobusais, traukiniais ar metro. Būnant Seule geriausia keliauti metro, tinklas puikiai išvystytas ir tai padės jums išvengti transporto kamščių.
Lankytinos vietos Pietų Korėjoje
Pietų Korėja gali pasigirti turtinga istorija ir nenusakomu gamtos grožiu bei daugybę nuostabių lankytinų vietų. Šalies kraštovaizdį sudaro pušimis apaugę kalnai, žali ryžių laukai, tankūs miškai, smėlėti paplūdimiai ir visoje šalyje išsibarstę griuvėsiai bei atstatyti rūmai, pasakojantys šalį valdžiusių valdovų istorijas.
Seulas
Didžiausias Korėjos miestas Seulas pasitinka turistus didmiesčio šurmuliu, naujausiomis technologijomis ir pašėlusiu naktiniu gyvenimu. Miestas jus pasitiks ramiomis budistų šventyklomis, didžiuliais naktinio gyvenimo rajonais, spindinčiais dangoraižiais, įspūdingais parkais ir nepaprasta architektūra.
Lankomiausias Seulo objektas - karališkieji Gjongboko rūmai, kurie mena XIV amžių. Vaikštinėdami po didžiulę teritoriją, galėsite susipažinti su rūmų istorija, tradiciniais korėjiečių menais, buitimi ir papročiais. Mieste verta užsukti į bet kurį didesnį turgų, kuriame galėsite įsigyti šviežių jūros gėrybių, tradicinių saldumynų, tekstilės, keramikos dirbinių ir laimę nešančių suvenyrų. Mieste gausu muziejų ir tradicinės architektūros namelių - hanokų. Seulo širdyje stovintys Gjongboko rūmai yra patys gražiausi iš visų esančių Pietų Korėjoje. Rūmai buvo baigti statyti 1395 m., o per ilgą savo gyvavimo laikotarpį jie buvo ne kartą stipriai apgriauti ir vėl atstatyti. Didžiuliuose rūmuose gausu įvairios paskirties salių, paviljonų, o kambarių skaičius siekia net 8000. Rūmų teritorijoje įsikūrę du nacionaliniai muziejai, kuriuose gausu eksponatų iš Džiosono dinastijos laikų. Lankydamiesi Gjongboko rūmuose, nepraleiskite progos pamatyti prie rūmų vartų vykstančios sargybos pasikeitimo ceremonijos.
Čangdoko rūmai yra antroji karališka vieta Seule po Gjongboko, kurie buvo pastatyti 1405 m. Rūmų teritoriją sudaro karališkosios šeimos rezidencijos pastatas, paviljonai, keletas kitų pastatų ir įspūdingas sodas. Šis sodas yra svarbiausias rūmų akcentas, kuris labiausiai žavi turistus. Jis pasižymi neįtikėtinu augalų, medžių, upių, lotoso tvenkinių, paviljonų ir poilsio zonų rinkiniu. Sodui buvo suteiktas ,,Paslaptingojo” vardas, nes tai buvo vieta, kur niekam, išskyrus karališkosios šeimos narius, nebuvo leista patekti be leidimo.
Jeigu ieškote istorinių vietų, tai jums būtina užsukti į Bukčongo kaimelį. Čia stovi tradiciniai korėjietiški namai - hanokai, menantys Džiosono dinastijos laikus, kurie ir šiandien yra gyvenami. Nameliuose įsikūrusios arbatinės, svečių namai, tradiciniai restoranai, parduotuvės ir kultūros centras.
Keistoji Seulo pusė
Seule verta ne tik pažinti pagrindinius turistų traukos centrus, tačiau ir aplankyti kiek neįprastas milijoninio didmiesčio vietas. Pavyzdžiui, Raccon Cafe, kur ne tik geriate kavą, tačiau galite bičiuliautis su laisvai po kavinę keliaujančiais meškėnais.
Busanas
Busanas yra antras pagal dydį miestas šalyje ir pagrindinis šalies uostas. Jį supa nuostabus kraštovaizdis, kurį sudaro didingi kalnai ir piliakalniai, gražūs paplūdimiai ir miškai. Busanas garsus savo paplūdimiais ir karštomis versmėmis, kurie atvilioja į šį miestą ne tik vietinius, bet ir turistus. Mieste stovi kelios šventyklos, iš kurių garsiausia yra 678 m. įkurta Beomeosa šventykla. Čia gausu kultūrinių objektų ir didžiulių prekybos vietų, kurios leidžia labiau pažinti Busaną.
Gamčeono kultūrinis kaimas, įsikūręs pajūrio mieste Busane, traukia lankytojus pastelinių spalvų namukais. Vos tik įžengsite į kaimą, jus pasitiks rankdarbių parduotuvėlės, meno galerijos ir spalvingas gatvės menas, kuris bus tikras džiaugsmas jūsų akims.
Čedžu sala
Pietų Korėja turistus traukia dar vienu nuostabiu lankytinu objektu, kurį būtina pamatyti, viešint šalyje. Tai vulkaninės kilmės Čedžu sala, kurioje stūkso ir aukščiausias šalyje ugnikalnis - Halasanas. Akis džiugina žydinčios pievos, žaliuojantys slėniai, statūs uolų šlaitai ir nuostabūs paplūdimiai. Čedžu saloje su vietine kultūra galima susipažinti, apsilankius Seongeupo folkloro kaime ir pasivaikščiojus Stiklo pilyje - pramogų parke, kuris išpuoštas nuostabiomis stiklo skulptūromis. Nepraleiskite progos apsilankyti ir Loveland lauko skulptūrų parke, kuriame eksponuojami tik suaugusiesiems skirti eksponatai. Sala taip pat garsi ir savo gyventojais, kurie rinkdami jūrų gėrybes, sugeba išbūti po vandeniu daugiau nei dvi minutes be jokios specialios kvėpavimui skirtos įrangos.
Hallasano nacionalinis parkas, įsikūręs Čedžu salos centre, traukia lankytojus savo grožiu. Parke yra aukščiausias Pietų Korėjos kalnas - Halasanas. Tai miegantis ugnikalnis, kurio aukštis yra 1950 m. Norėdami geriau patyrinėti šį parką, pasivaikščiokite pėsčiųjų takais, kurių čia yra daugybė. Visos žygio trasos yra pakankamai lengvos, todėl nebus sunku lipti ir į aukščiausią viršūnę. Pasiekus ją, prieš jūsų akis atsivers įspūdingas krateris su viduje esančiu ežeru.
Seongsan Ilchulbong, dar žinomas „Saulėtekio viršūnės“ vardu, yra UNESCO pasaulio paveldo objektas ir viena garsiausių Čedžu salos lankytinų vietų. Tai kalva, kurios viršuje prieš 5000 metų susiformavo įspūdingo dydžio krateris. Jo skersmuo 600 m., o aukštis - 90 m ir žiūrint iš viršaus, krateris atrodo lyg didžiulė karūna.
23 metrų aukščio Jeongbango krioklys yra ypatingas, nes tai vienintelis krioklys Azijoje, kuris yra labai arti vandenyno ir teka tiesiai į jį. Krioklį maitina Donghong-chun upelis, o nuslūgus vandeniui, turistai gali prieiti prie krioklio ir pasigrožėti juo iš arčiau.
Bosongo arbatos plantacijos
Bosongo arbatos plantacijos garsėja nuostabiais vaizdais ir tai vienos labiausiai fotografuojamų vietų visoje Pietų Korėjoje. Čia įrengta daugybė pėsčiųjų takų ir apžvalgos aikštelių, iš kurių galite pasigrožėti žaliuojančių kalvų grožiu ir stebėti, kaip kvalifikuoti darbuotojai renka geriausius arbatos lapus. Arbata yra neatsiejama Pietų Korėjos kultūros dalis ir jūs galite išmėginti tradicinę korėjiečių arbatos ceremoniją, lankydamiesi plantacijose.
Kjongdžu
Kjongdžu mieste, kuris įsikūręs šalies pietryčiuose, gausu istorinių ir kultūrinių monumentų. Pradėkite savo kelionę nuo Bulguksos šventyklos - tikro budizmo religijos ir meno šedevro, datuojamo VIII a. Tada vykite prie Sokguramo grotos, kad pamatytumėte dar daugiau budizmo apraiškų. Lankantis mieste, taip pat būtina aplankyti nacionalinį Kjongdžu muziejų, kuriame gausu istorinių lobių, o vienas tokių kaip 23 tonas sveriantis Emilio varpas tikrai jus nustebins.
Kjongdžu mieste stovinti Bulguksa šventykla buvo pastatyta 528 m., tačiau per daugybę amžių ji išgyveno daug pakeitimų. Šiame šventyklų komplekse perteikiami esminiai budizmo principai. Vaikštant po teritoriją, galėsite grožėtis medinėmis šventyklomis, pagodomis, tilteliais ir įspūdingais raižiniais, statulomis. Šventyklos sodas atrodo magiškai ištisus metus, tačiau vaizdai dar labiau užburia, kai pradeda žydėti vyšnių žiedai.
Seokguramo grota buvo išrausta VIII a. ant Tohamsan kalno šlaituose, o jos viduje patalpinta monumentali Budos statula, žvelgianti į jūrą. Ši įspūdinga, nuošali Bulguksa šventyklos dalis yra laikoma budistinio meno Tolimuosiuose Rytuose šedevru ir saugoma UNESCO.
Suvonas
Nors Suvono miestas, esantis vos 30 km už Seulo, lengvai pasiekiamas automobiliu ar traukiniu, tačiau keliautojai jį dažnai praleidžia ir visai be reikalo. Lankomiausia šio miesto vieta - Hvasiongo tvirtovė, kurioje galėsite susipažinti su išskirtine architektūra ir net išbandyti savo jėgas šaudant iš lanko. Verta apsilankyti ir Korėjos folkloro kaime, kuriame kasdien šurmuliuoja įvairūs vaidinimai, dainuojamos senųjų laikmečių dainos ir gaminami įvairūs amatininkų dirbiniai.
Korėjos karo metu Hvasiongo tvirtovė buvo apgriauta, tačiau šiandien ji beveik pilnai restauruota. Tvirtovė buvo statoma 1794 - 1796 m., Čiosono dinastijos karaliaus Džiongdžio paliepimu. Jis ją pastatė savo tėvo princo Sado atminimui ir palaikų saugojimui. Nuo 6 km ilgio sienų, kuriomis turistai gali vaikščioti, atsiveria nuostabūs Suvono miesto vaizdai.
Čunčonas
Ilgus metus į Čunčoną atvykdavo turistų pulkai, norėdami iš naujo išgyventi populiarios muilo operos „Žiemos sonata“, nufilmuotos šioje Korėjos dalyje, scenas. Šiandien šis miestas turistus traukia nuostabiais kalnais, žvilgančiais ežerais, istorinėmis šventyklomis ir pramogų gausa bet kokio amžiaus lankytojams.
Nami sala
Už 63 kilometrų nuo Pietų Korėjos sostinės Seulo, Bukhano upėje esanti Nami sala populiari vietinių tarpe. Nami sala yra išskirtinė tuo, kad joje nėra telefono stulpų, nes visi elektros laidai buvo nutiesti po žeme, norint išlaikyti kuo natūralesnį kraštovaizdį. Saloje galima užsiimti vandens sportu, plaukioti baseine, užsukti į pramogų parką ar tiesiog vaikščioti ir grožėtis gamta.
Džondžu
Džondžu miestas traukia turistus savo istorinėmis šventyklomis, muziejais ir miesto vartais Pungnam. Jeigu norite paimti dalelę kultūros ir geriau susipažinti su šiuo miestu, užsukite į Džondžu hanokų kaimą. Čia stovi daugiau nei 700 tradicinių korėjietiškų namų, kuriuose įsikūrusios arbatinės, svečių namai, tradiciniai restoranai, parduotuvės ir kultūros centras.
Soraksano nacionalinis parkas
Soraksano nacionalinis parkas patiks tiems, kas mėgsta žygius gamtoje su žadą atimančiais vaizdais. Nacionaliniame parke rasite tankius pušynus, nelygių ir uolėtų kalnų viršūnes, žaliuojančius slėnius, krištolo skaidrumo upelius, krioklius ir gražius ežerus. Šiame parke taip pat gyvena daugiau nei 2000 gyvūnų rūšių, stūkso Soraksano kalnas, kuris yra trečias pagal aukštį šalyje. Pasiekę 1708 m. kalno viršūnę, pamatysite ant jo stovinčią Sinhingsos šventyklą, kuri buvo įkurta VI - VII a.
#
tags: #tegu #Pietų #Korėja #kas #tai