Lietuvos žemumos: Aukštis virš jūros lygio ir ypatybės
Įvadas
Lietuvos reljefas pasižymi lygumomis, kur lėkštos žemumos kaitaliojasi su kalvotomis aukštumomis. Vidutinis Lietuvos paviršiaus aukštis yra apie 100 metrų virš jūros lygio. Šiame straipsnyje išsamiau panagrinėsime Lietuvos žemumas, ypač Vidurio Lietuvos žemumą ir jos sudedamąsias dalis, taip pat aptarsime kitas žemumas ir jų aukščius virš jūros lygio.
Lietuvos Vidurio žemuma
Lietuvos Vidurio žemuma yra didelė teritorija, kuri rytuose ribojasi su Vakarų Aukštaičių plynaukšte. Šią žemumą sudaro kelios dalys:
- Užnemunės (Šešupės) žemuma: Vakarinė Vidurio Lietuvos žemumos dalis, taip pat žinoma kaip Užnemunės žemuma, yra limnoglacialinės kilmės žemuma, esanti Lietuvos vakaruose ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities šiaurės rytuose.
- Nevėžio žemuma: Moreninė žemuma, apimanti Nevėžio baseiną.
- Mūšos-Nemunėlio žemuma: Šiaurinė Vidurio Lietuvos žemumos dalis.
- Žiemgalos žemuma: Šiaurėje nuo Mūšos-Nemunėlio žemumos, atskirta Linkuvos kalvagūbrio.
Aukštis virš jūros lygio
Žemumos aukštis svyruoja nuo 20 iki 80 metrų virš jūros lygio.
Geografinės ribos
Šiaurėje Užnemunės žemumą riboja Nemuno slėnis, rytuose - Veiverių kalnagūbris ir Šilavoto kalvagūbris, pietuose - Sūduvos aukštuma, vakaruose - Įsručio kalvagūbris.
Susidarymas ir dirvožemiai
Žemuma susidarė ankstyvajame poledynmetyje prieledyninių marių vietoje daugiausia iš limnoglacialinių molių. Todėl vyrauja molingi dirvožemiai, o rytinėje dalyje yra eolinių smėlių. Rytinėje dalyje taip pat yra Kazlų Rūdos miškai.
Taip pat skaitykite: Nepalo kultūra ir aukštis
Vandens telkiniai
Per Lietuvos Vidurio žemumą teka šios upės:
- Mūša
- Nemunėlis
- Nevėžis
- Šešupė
- Mituva
- Nemuno, Neries, Dubysos, Jūros žemupiai
Vilkijos kalvagūbris
Per vidurinę Vidurio Lietuvos žemumos dalį puslankiu driekiasi Vilkijos kalvagūbris. Tai lanko formos ledyno pakraščio moreninių darinių ruožas.
Pajūrio žemuma
Pajūrio žemuma yra Lietuvos vakaruose. Pietuose siaurėjančiu ruožu ji siekia Nemuno deltos žemumą. Pakrantės ruožas apaugęs pajūrio pušynais. Jūra ir vėjas suformavo Baltijos pakrantės lygumą ir Kuršių Neriją, sausumos ruožą, skiriantį Kuršių Marios nuo Baltijos jūros. Baltijos pakrantėje yra vėjo pustomų smėlio kopų.
Nemuno Delta
Nemuno šakų apjuosta Rusnės sala yra 1,3 metro žemiau jūros lygio.
Nemuno deltos žemuma
Nemuno deltos žemuma yra plokščia aliuvinė lyguma Kuršių marių pietrytinėje pakrantėje. Ji šiaurėje siekia Klaipėdos miesto pietinį pakraštį, pietuose - Labguvą, rytuose - Rambyną. Jos plotas yra apie 2000 km². Paviršiaus aukštis - keli metrai virš jūros lygio, žemėjantis iš rytų į vakarus.
Taip pat skaitykite: Kodėl svarbus aukštis virš jūros lygio?
Kitos Lietuvos teritorijos
- Žemaičių aukštuma: Susideda iš 3 dalių, aukščiausia yra vidurinė dalis - Vidurio Žemaičių aukštuma.
- Ventos vidurupio lyguma: Šiaurėje prie Vidurio Žemaičių aukštumos šliejasi Ventos vidurupio lyguma, pakilusi iki 80 metrų.
- Vakarų Aukštaičių plynaukštė: Rytuose nuo Vidurio Lietuvos žemumos kyla platoka 140-150 m aukščio reljefo pakopa.
- Baltijos aukštumų lankas: Į pietus ir rytus nuo Vakarų Aukštaičių ir Nemuno vidurupio bei Neries žemupio plynaukščių iškyla aukštas Baltijos aukštumų lankas. Šį lanką Nemuno ir Neries slėniai skaido į 3 dalis: Sūduvos aukštumą, Dzūkų aukštumą ir Aukštaičių aukštumą.
- Sūduvos aukštuma: Baltijos aukštumų pietvakarinėje dalyje yra aukščiausia Baltijos aukštumų dalis.
- Šiaurryčių ir Pietryčių lygumos: Į rytus nuo Baltijos aukštumų plyti siaura Šiaurryčių lyguma, pietuose pereinanti į smėlėtąją Pietryčių lygumą.
- Švenčionių ir Medininkų aukštumos: Į rytus nuo Šiaurryčių ir Pietryčių smėlėtųjų lygumų iškyla aukščiausios Lietuvoje Švenčionių aukštuma ir Medininkų aukštuma.
- Eišiškių plynaukštė: Ašmenos aukštuma leidžiasi labai plačia pakopa, sudarydama Lydos plynaukštę, kurios dalis Lietuvoje vadinama Eišiškių plynaukšte. Čia didžiausias aukštis siekia iki 180 metrų.
- Dysnos lyguma: Tarp Aukštaičių ir Švenčionių aukštumų Lietuvos teritorijoje įsiterpęs nedidelis Dysnos lygumos plotas.
Naudingosios iškasenos
Lietuvoje randama įvairių naudingųjų iškasenų, tokių kaip:
- Nafta (didžiausi telkiniai - Genčų ir Vilkyčių)
- Molis (telkinių yra visoje Lietuvoje)
- Durpės (įvairaus ploto durpynų)
- Dolomitas (6 telkiniai)
- Akmens druska (Klaipėdos ir Tauragės apskričių ribose)
- Gintaras (Baltijos pajūrio pakrantėje)
Gyvūnija ir augalija
Lietuvos miškuose gyvena įvairių gyvūnų, įskaitant vienintelę nuodingą gyvatę - angį, taip pat briedžius. Lietuvoje taip pat galima rasti balinių vėžlių ir ilgasnukių ruonių, kurie yra įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą.
Saugomos teritorijos
Lietuvoje yra keletas nacionalinių parkų ir rezervatų, įskaitant:
- Žuvinto rezervatas
- Čepkelių raistas
- Kuršių nerijos nacionalinis parkas
- Aukštaitijos nacionalinis parkas
- Dzūkijos nacionalinis parkas
- Trakų istorinis nacionalinis parkas
- Rambyno regioninis parkas
Taip pat skaitykite: Aukščio įtaka klimatui
tags: #žemumos #aukštis #virš #jūros #lygio