Liaudies medicinos priemonės cholesterolio mažinimui: natūralūs būdai ir patarimai
Mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje yra beveik dvigubai didesnis nei Europoje, o cholesterolio kiekis lietuvių kraujyje - vienas didžiausių Europoje. Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje grasina baisiausiomis ligomis, tačiau didžiausią riziką kelia širdies ir kraujagyslių sistemai.
Cholesterolio svarba ir rūšys
Diskusijos - ar cholesterolis yra draugas ar priešas - nerimsta. Viena vertus, per didelis cholesterolio kiekis kraujyje prikimba prie kraujagyslių sienelių, mažina jų spindį ir didina kraujotakos sutrikimų, trombų susidarymo, širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Tačiau, iš kitos pusės, cholesterolis yra gyvybiškai svarbus, nes jo reikia naujų ląstelių gamybai ir augimui, tulžies, vitamino D ir hormonų (estrogenų, testosterono, progesterono, kortizolio) gamybai. Be to, apie 25% viso žmogaus organizme esančio cholesterolio sukoncentruota smegenyse, nes jis reikalingas naujų sinapsių susidarymui.
Sveiko žmogaus kraujyje „blogojo“ cholesterolio neturėtų būti daugiau nei 3 mmol/l. Cholesterolis cirkuliuoja organizme susijungęs su baltymais, užtai jis vadinamas lipoproteinais. Jis įsiskverbia į kraujagyslių sieneles, ten oksiduojasi ir spartina aterosklerozę. Oksiduotas mažo tankio cholesterolis tampa dar „blogesnis“. Didelio tankio cholesterolis vadinamas „geruoju“ ir jo organizme neturi būti per mažai. „Gerasis“ cholesterolis padeda organizmui sumažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį, mat „gerasis“ tarsi suriša „blogąjį“ ir jį neša į kepenis, o tada kartu su tulžimi „blogasis“ cholesterolis pašalinamas iš žarnyno. Dar viena lipidų frakcija - trigliceridai. Tai trečioji lipidų rūšis, jie taip pat yra „blogi“, nes skatina aterosklerozės vystymąsi.
Todėl kalbant apie cholesterolį, būtinai reikia atskirti “gerąjį” (didelio tankio) ir “blogąjį” (mažo tankio). Didelio tankio cholesterolio naudinga turėti daugiau, nes jis perneša “blogąjį” cholesterolį iš kraujo atgal į kepenis, kur šis yra suskaidomas ir pašalinamas iš organizmo.
Kada reikalingas gydymas vaistais?
Jei gydytojas jau paskyrė vaistus nuo cholesterolio, privalote juos vartoti. Vaistai kartais būtini - jeigu kardiologas juos paskyrė, vadovaukitės nurodymų. Jeigu jūs persirgęs infarktu, sergate širdies ligomis ir kardiologas paskyrė vaistus nuo cholesterolio, juos privaloma vartoti visą gyvenimą. Tačiau, jei „blogasis“ cholesterolis padidėjęs nežymiai, o rizikos veiksnių nėra, galima bandyti jį mažinti natūraliais būdais.
Taip pat skaitykite: Natūralūs gydymo būdai pagal liaudies išmintį
Natūralūs būdai cholesterolio mažinimui
Jei jūsų organizmo tyrimai parodė, kad turite padidėjusį „blogojo“ cholesterolio kiekį, nenuleiskite rankų. Natūraliomis ir liaudiškomis priemonėmis galima saugiai sumažinti cholesterolį.
Remdamiesi sveikatos specialistų rekomendacijomis, pateikiame būdus cholesterolio mažinimui, kontrolei ir profilaktikai:
1. Mityba: ką valgyti, kad sumažintume cholesterolį?
„Esame tai, ką valgome“ - teigia liaudies išmintis, tad visada verta atkreipti dėmesį, ko ir kiek yra mūsų lėkštėje.
Žinoma, joks gydymas nebus veiksmingas, jei nesiimsite mitybos apribojimų. Juk tikrai nebus naudos, jei linų sėmenimis barstysite perkeptus riebius kotletus - taip cholesterolio tikrai nesumažinsite. Teks pasakyti „Ne“ sviestui, nenugriebtam pienui, grietinei, sūriui, riebiems mėsos patiekalams, taukams ir kitiems panašiems „delikatesams“, taip pat teks atsisakyti žalingų įpročių.
Viduržemio jūros regiono mitybos pagrindą sudaro produktai, mažinantys cholesterolį: įvairios daržovės ir ankštiniai, švieži vaisiai, riešutai ir sėklos, ypač tyras šalto spaudimo alyvuogių aliejus, šviežia žuvis, fermentuoti pieno produktai ir labai nedaug raudonos mėsos.
Taip pat skaitykite: Greito tempo tarantella
Produktai, padedantys mažinti cholesterolį:
- Augaliniai steroliai: Augaliniai steroliai, su maistu atkeliavę į žarnyną, ima konkuruoti su cholesteroliu ir užimta tas jungtis, per kurias iš žarnyno į kraują įsisavinamas cholesterolis. Taip į kraują „blogojo“ cholesterolio patenka mažiau. J. Plisienė tikina - įrodyta, kad augaliniai riebalai, turintys sterolių, padeda natūraliu būdu kovoti su cholesteroliu.
- Skaidulos: Grūduose ir daržovėse taip pat yra daug skaidulų, kurios padeda virškinimo procesui. Kuo daugiau kasdieninėje mityboje bus maistinių skaidulų, tuo geriau! Skaidulos yra medžiagos, kurių žmogaus organizmas nevirškina arba geba apdoroti tik dalį jų. Tirpių skaidulų gausu avižose, pupelėse ir lęšiuose, svogūnuose, Briuselio kopūstuose, obuoliuose, kriaušėse, netirpių - grūduose, linų sėmenyse, sėklose. Įrodyta, kad vandenyje tirpios skaidulos gali mažinti cholesterolio absorbciją į kraują.
- Avokadai: Avokadų galima rasti įvairių rūšių ir skonių, tačiau vertingi visi. Tyrimai parodė, kad avokadai mažina „blogojo“ cholesterolio ir trigliceridų, didina „gerojo“ cholesterolio koncentraciją kraujyje. Avokaduose taip pat yra širdžiai naudingų fitosterolių, kurie irgi mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje. Šiuose vaisiuose gausu ir galingais antioksidantais vadinamų vitaminų C ir E. Veikdami kartu šie vitaminai mažina aterosklerozės progresavimą organizme žmonių, kurių kraujyje didelė cholesterolio koncentracija. Vaisių minkštime yra kalio, kuris labai svarbus kraujospūdžiui reguliuoti.
- Riešutai: Riešutai - puikus nesočiųjų riebalų šaltinis. Juose esančios skaidulos padeda blokuoti cholesterolio absorbciją į kraują iš žarnyno. Be to, riešutuose yra daug baltymų, vitamino E, magnio, kalio. Tinka visi riešutai, tačiau svarbiausia įsitikinti, kad nebūtumėte jiems alergiškas.
- Žuvis: Žuvis - ypač svarbus produktas kovojant su cholesteroliu. Bent du kartus per savaitę mėsą keiskite žuvimi. Omega-3 riebalų rūgščių ypač gausu riebioje žuvyje: lašišoje, sardinėse. Labai geros ir sveikos žuvys - ir mūsų pamėgta silkė, ypač skumbrė.
- Prieskoniai: Nepamirškite maisto skaninti prieskoniais, nes česnakas, ciberžolė, imbieras ir cinamonas taip pat padeda mažinti cholesterolį.
- Obuoliai: Jei nori būti sveikas, suvalgyk bent vieną per dieną - tokia taisyklė tinka kalbant apie obuolius, mat juose esantis polifenolis padeda mažinti kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje, pagerina arterijų sienelių elastingumą, saugo nuo trombų formavimosi. Specialistai sako, kad kasdien sukrimsdami po obuolį pasirūpinsime diabeto bei vėžinių susirgimų profilaktika. Obuoliuose gausu pektino - tirpios skaidulos, padedančios mažinti cholesterolio lygį. Obuolių actą galima vartoti praskiestą: 1 valg. š. į stiklinę vandens.
- Baklažanai: Baklažanų sudėtyje daug antioksidantų ir antocianinų, teigiamai veikiančių širdies ir kraujagyslių veiklą bei reguliuojančių gerojo ir blogojo cholesterolio pusiausvyrą kraujyje, tad juos verta kuo dažniau įtraukti į savo valgiaraštį. Tačiau ruošiant baklažanus, svarbu nepamiršti, kad jie yra linkę sugerti riebalus, todėl juos geriausia kepti ant griliaus, o ne keptuvėje. Baklažanai priskiriami prie daržovių, kurios mažina cholesterolio kiekį. Baklažanus galite valgyti šviežius, t. y., maišyti su salotomis (tik pamirkykite sūriame vandenyje, kad dingtų kartumas), arba apkepti orkaitėje su česnakais.
- Ciberžolė: Garbingą vietą Rytų šalių virtuvėje užimanti ciberžolė pas mus dažniausiai naudojama troškiniams ir sriuboms gardinti, tad retas žino, kad ciberžolės veiklioji medžiaga kurkuminas mažina lėtinį uždegimą, dėl kurio kyla daugybė ligų, tame tarpe ir nutukimas. Kurkuminas reguliuoja lipidų apykaitą, pasižymi antitoksinėmis, antioksidacinėmis ir prieuždegiminėmis savybėmis, kurios kovoja su tokiomis lėtinėms ligomis, kaip metabolinis sindromas, širdies ir kraujagyslių, inkstų, sąnarių ligos. Kurkuminas padeda reguliuoti gliukozės ir cholesterolio kiekį kraujyje, todėl yra puikus pagalbininkas cukrinio diabeto bei hiperlipidemijos profilaktikai. Moksliškai įrodyta, kad mikrokapsuliuota kurkumino forma yra pasisavinama ženkliai geriau, nei paprasti vandenyje ištirpinti kurkumino milteliai. Kadangi kurkuminas padeda virškinti, organizme lieka mažesnis nesuvirškintų medžiagų kiekis, o tai reiškia geresnę medžiagų apykaitą, mažiau endotoksinais užterštą organizmą.
- Ankštinės daržovės: Ankštinės daržovės turi itin daug skaidulinių medžiagų, padedančių iš organizmo pašalinti „blogąjį“ mažo tankio cholesterolį. Ankštiniuose gausu folio rūgšties, vitaminų C ir E bei tokių mikroelementų, kaip cinkas ir kalis, kurie gali padėti sumažinti infarkto riziką. Įrodyta, kad jei organizme yra reikiamas kiekis folio rūgšties, tai apsaugo nuo aterosklerozės. Folio rūgštimi turtingos pupos ir geltonosios pupelės, avinžirniai, soja.
- Česnakas: Intensyvaus skonio česnakas, kuris yra dažnai naudojamas patiekalams marinuoti ar gardinti, gali padėti mažinti blogąjį cholesterolį, jei vartojamas reguliariai. Pasak tyrimų, per dieną suvalgius bent 1/2 česnako galvutės, cholesterolio kiekis kraujyje gali sumažėti net 9 procentais! Česnakai - veiklioji medžiaga yra alicinas. Česnakai yra vieni iš efektyviausių cholesterolio žudikų. Nuo cholesterolio pertekliaus padės štai toks receptas: sutrinkite kelias skilteles česnako ir išpauskite sultis. 5-10 lašų sumaišykite su 1 valg. š. medaus ir vartokite 2-3 kartus per dieną po valgio. Taip pat rekomenduojama ir kasdienėje mityboje dažniau valgyti česnakų - kelios skiltelės per dieną duos apčiuopiamos naudos. Norėtume pridurti, kad jeigu nemėgstate česnako, vietoj jo galite vartoti svogūnus. Pavyzdžiui, sutrinkite svogūną, išspauskite sultis ir sumaišykite lygiomis dalimis su medumi. Vartokite po 1 valg. š. kelis kartus per dieną po valgio.
- Avižos: Avižos - puikiai kovoja su padidėjusiu cholesterolio kiekiu, jį sumažina ir neleidžia vėl didėti. Tačiau, ši priemonė bus veiksminga, jei avižine koše pakeisite visus įprastus pusryčių produktus. Avižiniai dribsniai - turtingi tirpia ląsteliena, kuri jungiasi su cholesterolio molekulėmis ir palengvina jų pašalinimą.
- Salierai: Ypatingomis savybėmis pasižymi ir salierai. Jie ne tik mažina cholesterolio kiekį, bet ir skatina šlapimo išsiskyrimą, ramina, mažina pilvo pūtimą. Deja, salierus dažniausiai vartojame tik kaip prieskonį. O juk iš šių daržovių galima paruošti skanių ir sveikų patiekalų. Pavyzdžiui, lapkočiai su jogurto padažu - nekaloringas, virškinimą gerinantis užkandis. Gabalėliais supjaustytų salierų galima dėti į daržovių salotas, o jų sultis maišyti su kitų daržovių sultimis.
2. Fizinis aktyvumas
Kasdieninė fizinė veikla negali tiesiogiai sumažinti “blogojo” cholesterolio kiekio, tačiau vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas padidina didelio tankio lipoproteinų cholesterolio kiekį, kuris mažina blogąjį! Mažai fiziškai aktyvūs asmenys turi didesnę tikimybę sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Jų cholesterolio lygis paprastai yra pakilęs.
3. Atsisakymas žalingų įpročių
Nerūkantys turi perpus mažesnę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis palyginus su tais, kurie kasdien traukia dūmą. Atsisakius rūkymo, organizme savaime padaugėja “gerojo” cholesterolio. Tyrimai rodo, kad jau po 20 minučių sumažėja padidėjęs kraujo spaudimas ir širdies ritmas, o po 3 mėnesių ženkliai pagarėja plaučių funkcija ir kraujotaka.
„Blogojo” cholesterolio mažinimo profilaktikai rekomenduojama apriboti ir alkoholio vartojimą. Pernelyg didelis alkoholio kiekis ar dažnas jo vartojimas gali sukelti rimtų sveikatos problemų, pavyzdžiui, aukštą kraujospūdį, širdies funkcijos nepakankamumą, insultą.
4. Kiti svarbūs faktoriai
Su maistu gauname apie 20 procentų cholesterolio, o didžiąją jo dalį, apie 80 procentų, gamina pats žmogaus organizmas. Tad net idealiai susitvarkius ir kruopščiai laikantis sveikos mitybos principų, mažo tankio “blogąjį” cholesterolį galėsime pakoreguoti ne daugiau kaip 20-30 procentų. Tačiau, specialistų teigimu, kartais to pilnai užtenka, nes cholesterolio kiekį sumažinus 1 mmo/l, o kraujospūdį - bent 10 mmHg, kardiovaskulinių ligų rizika sumažėja net iki 80 procentų!
Besirūpinantiems sveiku cholesterolio lygiu kraujyje, rekomenduojama atkreipti dėmesį į kūno masės indeksą (KMI). Sveikas kūno masės indeksas neturėtų viršyti 30, idealu, kai jis yra 18-25 ribose.
Taip pat skaitykite: Kirminų gydymas namuose
Mokslininkai įrodė, kad streso būsenoje kūnas pradeda gaminti daugiau gliukozės ir riebalų rūgščių, o tai padidina MTL cholesterolio gamybą kepenyse. Poveikis yra toks, kad kraujyje cirkuliuoja daugiau cholesterolio. Todėl svarbu atsipalaiduoti ir vengti streso. Remiantis tyrimais, žmonės, kurie nemiega, dažnai turi problemų su padidėjusiu cholesteroliu. Todėl svarbu laikytis miego režimo.
Liaudiškos priemonės cholesterolio mažinimui
- Linų sėmenys ir aliejus: Pats paprasčiausias būdas - kiekvieną rytą tuščiu skrandžiu išgerkite po porą valgomųjų šaukštų linų sėmenų aliejaus. Na, o jeigu kasryt prieš valgį išgersite 1 valg. š. linų sėmenų aliejaus, tai organizmas džiaugsis gavęs Omega-3 riebalų rūgščių, kurios puikiai susidoroja su cholesterolio pertekliumi. Linų sėmenis išdžiovinkite, sumalkite, kad būtų milteliai, ir gardinkite košes, gėrimus, salotas, varškę, sriubas. Galite paruošti linų sėmenų nuovirą: 1 valg. š. į stiklinę verdančio vandens. Linų sėmenyse yra ląstelienos, antioksidantų ir polinesočiųjų riebalų rūgščių.
- Liepžiedžių milteliai: Vasarą prisirinkite liepų žiedų arba nusipirkite jų vaistinėje, sumalkite juos į miltelius. Patogiausia tai padaryti kavamale. Gautus liepžiedžių miltelius vartokite kasdien po arbatinį šaukštelį užgeriant vandeniu tris kartus per dieną.
- Propolis: Bičių produktai puikiai išvalo kraujagysles nuo kenksmingo cholesterolio. Tiesa, gydymo kursas gana ilgas - 4 mėnesiai. Gydymui reikės 4 proc. propolio tinktūros.
- Šermukšnio uogos: Receptas paprastas, tačiau labai veiksmingas. Tiesiog reikia kasdien suvalgyti po 20 šermukšnio uogų, išskirsčius jas į 3-4 porcijas. Pirmas keturias dienas valgykite uogas, po to padarykite 10 dienų pertrauką, po kurios valgymo kursą pakartokite dar du kartus. Ši visiems prieinama priemonė puikiai valo kraujagysles nuo cholesterolio.
- Vitamininis mišinys su medumi, spanguolėmis ir česnaku: Vitamininį mišinį pasigaminsite iš stiklinės medaus ir spanguolių, pusės stiklinės sutrinto česnako. Visus ingredientus sutrinkite iki vienalytės masės. Vartokite po arbatinį šaukštelį prieš miegą.
- Žolelių arbata: Liaudies medicina pataria gerti žolelių arbatas. Pavyzdžiui, sumaišykite lygiomis dalimis čiobrelius, melisas, serbentų lapus, erškėtrožės vaisius. 1 arbatinį šaukštelį užpilkite 200 ml vandens. Gerkite kartą per dieną.
- Burokėlių gira: Jeigu namuose turite nemažai burokėlių, galite išmėginti ne tik salotas, bet ir štai tokį giros gėrimą: susmulkinkite 1 kg burokėlių ir užliekite 3 l šilto vandens. Pridėkite gabalėlį ruginės duonos, žiupsnelį druskos, 0,5 stiklinės cukraus. Laikykite 3 paras šiltoje vietoje, kol gėrimas „subręs“. Po to praskieskite ir laikykite šaldytuve. Gerkite po pusę stiklinės kasdien prieš valgį. Tiesa, kadangi burokėliai tirština kraują, prieš vartodami verčiau pasitarkite su specialistais.
- Sultys: Sulčių terapija, sakoma, puikiai veikia organizmą, taigi nuo nelemtojo sveikatos baubo išsigelbėti padės morkų, salierių, agurkų, burokėlių, obuolių, kopūstų, apelsinų, pomidorų sultys. Kiek jų ir kaip dažnai gerti, pasitarkite su sveikatos specialistais.
Profilaktika
Profilaktika yra geriausias gydytojas, ši frazė puikiai tinka ir kalbant apie cholesterolį. Kaip rodo statistika, pasaulyje kas antras žmogus turi padidėjusį cholesterolio lygį. To padidėjimo žmogus gali nejausti daugelį metų, todėl specialistai pataria cholesterolį profilaktiškai tirtis jau nuo 35 metų ir, žinoma, didelį dėmesį skirti gyvenimo būdui.
Sveikas gyvenimo būdas apima ir mitybą, ir fizinį aktyvumą, ir žalingų įpročių neturėjimą, ir pozityvų mąstymą. Daktarai tvirtina, kad su padidėjusio cholesterolio problema beveik nesusiduria pozityviai nusiteikę ir linksmi žmonės, kurių gyvenimo būdas aktyvus.
Lipidograma (bendro cholesterolio tyrimas, DTL, MTL, trigliceridai) turi būti atliekama po 20 metų amžiaus. Jei rezultatai geri, kartojama kas penkis metus. Jei yra sveikatos problemų, tyrimus reikia atlikti dažniau. Po 40 metų atliekama kas du metus, o jei šeimoje yra sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, atlikite tyrimą dažniau.
tags: #liaudies #medicinos #priemonės #cholesterolio #mažinimui
