Lenkiška virtuvė: receptai ir tradicijos

Lenkiška virtuvė, turinti turtingą istoriją ir tradicijas, yra mėgstama ne tik pačioje Lenkijoje, bet ir už jos ribų. Šiame straipsnyje apžvelgsime populiariausius lenkiškus patiekalus, kepinius ir Velykų tradicijas, susijusias su maistu.

Lenkiškos virtuvės ypatumai

Lenkijos virtuvei didelę įtaką padarė kitų šalių, tokių kaip Vokietijos, Žydų ir Prancūzijos, maisto gaminimo ypatumai. Tradiciniai lenkiški patiekalai yra sotūs ir pasižymi nemažu kalorijų skaičiumi, didelę jų dalį sudaro patiekalai su mėsa. Dažniausiai naudojama kiauliena, veršiena, aviena ir paukštiena. Lenkišką virtuvę galima padalinti į dvi pagrindines dalis - sriubas ir antrus patiekalus.

Populiarūs lenkiški patiekalai

Pradedant pažintį su lenkiška virtuve, būtina paragauti trijų patiekalų: bigoso, pierogi ir schabowy. Šie patiekalai puikiai atspindi lenkų kulinarinę kultūrą ir tradicijas.

Bigosas

Bigosas - tai troškinys, gaminamas iš mėsos ir kopūstų (svarbu, kad mėsos būtų daugiau nei kopūstų). Keliaudami po Lenkiją, galite paragauti skirtingų bigos variantų, nes šeimininkės gali naudoti skirtingus prieskonius ir gaminti patiekalą pagal savo skonį. Norint pagaminti tradicinį bigos, privalu laikytis kelių esminių principų. Pirmiausia, patiekalui naudojami rauginti ir švieži kopūstai. Rauginti kopūstai turi būti troškinami savo pačių sultyse, į kopūstus dedama šviežios kiaulienos, jautienos, rūkytos šoninės. Patiekalas gardinamas nuluptais ir pertrintais pomidorais. Norint paįvairinti patiekalą ir suteikti jam išskirtinio skonio, galima įdėti rūkytų slyvų arba mirkytų džiovintų grybų. Gardinama šviežiomis žolelėmis, kurių populiariausios yra kmynai, čiobreliai, rozmarinai bei šalavijas.

Bigoso istorija siekia XV a., kai viena ūkiška namų šeimininkė, nenorėdama išmesti maisto likučių, sudėjo viską į bendrą katilą ir išvirė. Žodis savo kilmę turi iš lotyniškų žodžių "bi" (du, dvigubas) ir "gos" (skonis). Patiekalo pagrindą sudaro dvi kopūstų rūšys - švieži ir rauginti, iš čia ir kilęs "dvigubas skonis". Prie kopūstų pridedama dešra, lašinukai, džiovintos slyvos, kiaulienos gabaliukai ir viskas verdama ilgas valandas ar net kelias paras. XVIII a. buvo žinomas ir "lietuviškas bigosas", į kurį papildomai buvo įdedami rūgštūs obuoliai.

Taip pat skaitykite: Lenkiškos sriubos tradicijos

Pierogi

Pierogi - visoje Lenkijoje populiarus patiekalas, tapęs kone nacionalinės virtuvės simboliu. Tai labai universalus patiekalas - kvietinių miltų tešlos virtinukai, kurių įdaras gali būti pats įvairiausias. Pierogi dažniausiai įdaromi mėsa, raugintais kopūstais, grybais, tačiau gali būti ir saldūs - įdaryti saldžia varške arba uogiene. Mažiau įprasti receptai - virtinukai su grikių įdaru arba su trintomis bulvėmis ir keptais svogūnais (vadinami rusiškais virtinukais).

Biskupas Hiacintas (lenk. Jacek Odrowąż), kuris vėliau buvo paskelbtas Šventuoju, iš savo viešnagės Kijevo Rusėje XII a. atvežė į Lenkiją pierogi. Bent jau taip pasakoja istorija ir lenkiškas posakis "Jacek z pierogami idzie" arba tiesiog "Święty Jacek z pierogami", ką galima išversti kaip "Jacekas su pierogais eina" arba "Šventas Jacekas su pierogais". Nors šiandien vieni populiariausių pierogų yra būtent "ruskie" (liet. rusės, nuo Kijevo Rusės, klaidingai verčiami kaip "rusiški"), kurių įdaras susideda iš bulvių, svogūnų ir varškės, Šv. Hiacintas tikrai tokių nėra ragavęs, nes bulvės pasiekė Lenkiją tik XVII a. Karaliaus Sobieskio dėka.

Schabowy

Schabowy - tai kiaulienos karbonadas, patiekiamas su bulvėmis (lenkai labai retai valgo bulvių košę) ir raugintais kopūstais.

Žurek

Žurek yra tradicinė lenkiška sriuba, kuriai naudojami nesijoti miltai, morkos, poras, salieras, rūkyta dešra ir kiaušiniai. Valgoma su kiaušiniu ir kartais patiekiama lekštėje iš duonos.

Raugintų miltų sriuba žurek, kurios pavadinimas yra siejamas su vokišku žodžiu „sauer”, t.y. rūgštus.

Taip pat skaitykite: Problemos dėl nelegalios mėsos iš Lenkijos

Kiti patiekalai

  • Golonka w piwie - alaus padaže su krienais patiekiama kiaulės koja.
  • Džiovintos slyvos, apvyniotos rūkyta šonine - skanus ir įdomaus skonio užkandis.

Lenkiški kepiniai

Lenkijoje populiarūs įvairūs kepiniai, ypač saldūs. Vienas žinomiausių - aguonietis (makowiec), tradicinis aguonų pyragas.

Aguonietis (Makowiec)

Aguonietis - tai pyragas su storu aguonų sluoksniu, gardinamas tarkuotais obuoliais, riešutais, razinomis ir apelsinų cukatais, o viršus tepamas baltu cukraus glajumi.

Tešlai:

  • 2 stiklinės miltų
  • ¾ stiklinės cukraus
  • 4 kiaušinių tryniai
  • 200 g sviesto
  • 1 šaukštelis kepimo miltelių

Įdarui:

  • 300 g aguonų
  • 300 ml karšto pieno
  • 1 kg obuolių
  • 3 šaukštai cukraus
  • žiupsnis cinamono
  • riešutai
  • vanilė
  • apelsino žievelė

Gaminimas:

  1. Iš miltų, cukraus, kiaušinių trynių, sviesto ir kepimo miltelių suminkykite tešlą, suvyniokite ją į plėvelę ir padėkite į šaldytuvą.
  2. Aguonas užpilkite karštu pienu ir palikite per naktį išbrinkti. Kitą rytą aguonas du kartus permalkite mėsmale.
  3. Sutarkuokite obuolius ir pakaitinkite su 3 šaukštais cukraus ir žiupsneliu cinamono.
  4. Sumaišykite aguonas, obuolius, įberkite riešutų, vanilės ir apelsinų žievelės.
  5. Dviem trečdaliais tešlos išklokite kepimo formos dugną ir šonus, sudėkite įdarą.
  6. Kepkite įkaitintoje orkaitėje, kol gražiai pagels.

Kiti kepiniai

  • Varškės pyragas (Sernik) - tradicinis varškinis kepinys, kurį rasite visose Lenkijos cukrainėse ir kavinėse.
  • Krokuvos varškės pyragas (Sernik Krakowski) - varškės pyragas, dažnai laikomas vienu mėgstamiausių tradicinių lenkiškų kepinių.
  • Pyragėliai "W-Z" - klasikinis desertas, ypač mėgstamas Lenkijoje.
  • Obuolių pyragas (Szarlotka) - populiarus pyragas su obuoliais.
  • Velykų bobos - gausiai glajumi aplietas mielinis pyragas, tradicinis Velykų kepinys.
  • Bajoriškas pyragas (Mazurek) - trapios tešlos plokštainis, aplietas glajumi, apibarstytas riešutais, džiovintais vaisiais, papuoštas plaktais kiaušinio baltymais.

Velykų tradicijos Lenkijoje

Lenkiškos nacionalinės virtuvės ypatybės atsispindi ir ruošiantis Velykoms. Joms ruošiamasi iš anksto, o gavėnios patiekalai būna menki - ant stalo būna bulvių, silkių, iš kruopų išvirtos sriubos ar košės. Savaitė iki Velykų skirta dvasiniams apmąstymams ir susikaupti. Didįjį trečiadienį nutyla bažnyčių varpai, įsigali rimtis, negalima triukšmauti, linksmintis. Žmonės eina į bažnyčią išpažinties. O varpų gaudimą, kaip vilties ženklą, kad mirtis bus nugalėta, galima išgirsti tik šeštadienį, per vakarines mišias.

Sulaukusi Didžiojo šeštadienio, kiekviena šeima į bažnyčią nešasi pintinėlę, kurioje būna dažytų kiaušinių, dešros, duonos, druskos, prieskonių. Įprasta puošti pintinėlę buksmedžių ar bruknių šakelėmis - bundančios gamtos simboliais. Net ir socializmo laikais Lenkijoje minios žmonių su pintinėlėmis rankose plūsdavo į bažnyčias norėdami pašventinti dažytus kiaušinius ir Velykų valgius. Tokioje pintinėlėje dažnai būna avinėlis, simbolizuojantis Kristaus auką. Pašventinus valgius ir grįžus namo leidžiama ragauti skanumynų. Šios akimirkos labiausiai laukia vaikai, nes tai - pirmas kartas, kai ištvėrus gavėnią galima ragauti mėsos.

Grįžus iš bažnyčios, nors dar ankstyvas metas, sočiai pavalgoma. Ant tradicinio lenkų stalo visuomet būna velykaičių, virtos, troškintos ir keptos mėsos, būtinai turi būti keptas kumpis, įvairių dešrelių ir dešros, bent keli paukštienos patiekalai. Iki pietų lenkai dalijasi velykaičiais, renka stipriausią kiaušinį. O tuomet valgoma sriuba - putra. Tai vienas seniausių lenkiškų patiekalų, išlikęs iš viduramžių. Manoma, šią sriubą srėbė ne tik varguomenė, bet ir karaliai, pavyzdžiui, XIV amžiuje ji buvo gaminama Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos rūmuose. Velykų vaišės Lenkijoje neįsivaizduojamos be saldumynų, pyragų, bandelių, pavyzdžiui, varškės pyrago ir Velykų bobos.

Taip pat skaitykite: Tyrimas atskleidžia mėsos kilmės klastotes

Velykų pirmadienį Lenkijoje įprasta išdykauti ir laistytis vandeniu.

tags: #lenkiška #virtuvė #receptai

Populiarūs įrašai: