6 prieskoniai atkeliavo į Europą iš Azijos
Prieskoniai - tai neatsiejama daugelio pasaulio virtuvių dalis, suteikianti patiekalams unikalų skonį ir aromatą. Nors šiais laikais prieskonių galima rasti bet kurioje maisto prekių parduotuvėje, svarbu prisiminti, kad daugelis jų atkeliavo į Europą iš tolimų Azijos kraštų. Šiame straipsnyje aptarsime šešis prieskonius, kurie padarė didelę įtaką Europos kulinarijai.
Kardamonas - kvapnusis Azijos svečias
Kardamonas - vienas populiariausių prieskonių pasaulyje, plačiai naudojamas Indijos, Vidurio Rytų, Šiaurės Amerikos ir Skandinavijos virtuvėse. Tai šviesiai žali vaisiai, pasižymintys saldžiu, stipriu prieskoniniu kvapu su silpnu kamparo aromatu. Kardamonas dažniausiai dedamas į gėrimus arba saldžius patiekalus aromatizuoti, taip pat į marinadus ir kompotus švelnesniam aromatui išgauti. Šis prieskonis išlieka kvapnus net kepant aukštoje temperatūroje.
Vakarų Europoje kardamonas naudojamas ryžių patiekalams, bulvių salotoms, žirnių sriuboms ir mėsos faršui gardinti. Tačiau svarbu kardamoną vartoti saikingai, nes tai aštrus prieskonis. Pavyzdžiui, 1 kg tešlos užtenka vos 3 kardamono sėklų. Jei naudojamos sėklos, jas reikėtų dėti likus 5 minutėms iki virimo pabaigos, o sumaltą kardamoną - baigus virti. Įdomu tai, kad kardamonas pavadintas vieno Indijos kalnagūbrio vardu.
Kurkuma - ciberžolės paslaptis
Kurkuma, arba ciberžolė (Curcuma), yra imbierinių šeimos augalų šaknis. Dažniausiai naudojami sutrinti, ryškiai geltonos spalvos milteliai. Kurkuma plačiai naudojama ne tik maisto gamyboje, bet ir medicinoje dėl savo antioksidacinių ir priešuždegiminių savybių.
Kario lapai - aromatingas Azijos akcentas
Kario lapai - tai sausi kario medžio, augančio pietvakarių Azijoje, lapai. Šie lapai suteikia patiekalams unikalų, šiek tiek aštrų aromatą. Įdomu tai, kad žodis „karis“ kilo iš Pietų Indijos žodžio „kari“, reiškiančio padažą. Anglai su šiuo prieskoniu susipažino dar XVIII a.
Taip pat skaitykite: Prieskoniniai augalai rudens sodinimui
Kalendros sėklos - universalus prieskonis
Kalendros sėklos (vokiškai Koriander) - tai labai kvepiančio augalo Coriandrum sativum sėklos. Tai vienas pagrindinių prieskonių, naudojamų indų virtuvėje, dedamas beveik į visus patiekalus. Kalendros sėklos suteikia patiekalams šiltą, citrusinį aromatą.
Šafranas - brangiausias prieskonis pasaulyje
Šafranas yra labai brangus prieskonis, gaunamas iš retos pavasarinės Indijos gėlės - kroko (Crocus sativus) purkų. Panašius krokus galima pamatyti auginamus daugelyje Europos ir Azijos šalių, įskaitant Azerbaidžaną, Dagestaną ir Krymą. Maisto pramonėje naudojamos prieš saulę arba džiovyklose išdžiovintos kroko žiedų purkos, kuriose gausu dažų medžiagų, eterinio aliejaus (0,34%), flavonoidų, vitaminų ir kitų naudingų medžiagų.
Šafranu skaninami įvairūs mėsos bei daržovių patiekalai, dažomi sūriai, sviestas, likeriai, duonos ir kiti maisto pramonės gaminiai. Viduramžiais už šafrano klastojimą grėsė bausmė, nes ši vertinga žolelė buvo tris kartus brangesnė už pipirus, todėl ją dažnai klastodavo.
Anyžius - saldumo ir aromato derinys
Anyžius (Pimpinella anisum) - vienmetė žolė, kilusi iš Vidurio Rytų ir rytinių Viduržemio jūros salų. Šis augalas užauga iki 50 cm aukščio ir pasižymi baltais žiedais. Anyžius dažniausiai dedamas į konditerinius gaminius, likerius, vaflius, saldėsius, kompotus, mėsos gaminius ir aperityvus.
Anyžiams būdingas spazmus bei dujų susikaupimą virškinimo trakte mažinantis poveikis. Senovės Romoje po sočių pietų buvo valgomi anyžiniai pyragaičiai, o Viduramžiais - cukruotos anyžių sėklos.
Taip pat skaitykite: Tom Kha sriubos receptas
Kiti prieskoniai ir žolelės
Be minėtų šešių prieskonių, į Europą iš Azijos atkeliavo ir daugybė kitų vertingų augalų, naudojamų maisto gamyboje ir medicinoje. Tarp jų galima paminėti:
- Vaistinę agurklę: Augalas atvežtas iš Mažosios Azijos, naudojamas šaltibarščiams, salotoms ir mėsos patiekalams gardinti.
- Darželinį dašį: Atvežtas iš Pietų Europos, naudojamas sriuboms, mėsos, žuvies patiekalams, padažams ir marinatams gardinti.
- Vaistinę juozažolę: Kilusi iš Pietų Europos, naudojama salotoms, mėsos ir žuvies patiekalams, sriuboms ir padažams gardinti.
- Tikrąją levandą: Augalas kilęs iš Viduržemio jūros pakrančių, naudojamas salotoms, daržovių, grybų, žuvies ir mėsos patiekalams bei sriuboms gardinti.
- Vaistinę melisą: Žinoma dar nuo Avicenos laikų, naudojama patiekalams, kuriems tinka citrinos kvapas (arbatos, sriubos, valgiai iš žuvies ir mėsos, varškės, kiaušinių) gardinti.
- Paprastąjį pankolį: Naudojamas salotoms, daržovėms, žuviai, padažams ir gėrimams paskaninti.
- Peletrūną: Naudojamas salotoms, sriuboms, varškės, kiaušinių, mėsos patiekalams, padažams ir marinatams paskaninti.
- Rozmariną: Dedamas ruošiant šparagines pupeles, pomidorų padažą, baltą mėsą ir grilyje kepamą žuvį.
- Baziliką: Tinka picai, mėsai, žuviai, kepenėlėms ir omletui paskaninti.
- Lauro lapus: Dedami į marinatus, mėsą ir padažus, buljonus ir sriubas.
- Mėtas: Tinka prie mėsos, agurkų ir aguročių salotų, žuvies bei virtų daržovių.
- Krapus: Tinka paskaninti tik ką išvirtas bulves, dėti į kepamą arba troškinamą žuvį.
- Čiobrelius: Dedami į faršus, marinatus, mėsas, makaronus ir ryžius.
Šie prieskoniai ir žolelės ne tik praturtino Europos kulinariją, bet ir tapo svarbia Europos kultūros dalimi.
Taip pat skaitykite: Prieskonių mišinys iš Jordanijos
tags: #6 #prieskoniai #atkeliavo #į #Europą #iš