Lenkiška mėsa pristatoma kaip lietuviška: tyrimas atskleidžia sukčiavimo schemą
Neapgalvotas sprendimas didinti PVM maisto produktams Lietuvoje atvėrė kelius nelegaliam verslui, kuriame lenkiška mėsa pristatoma kaip lietuviška. Tyrimas atskleidė, kad sukčiai pasinaudoja PVM skirtumais tarp ES šalių, siekdami pasipelnyti ir išvengti mokesčių. Ši schema kenkia sąžiningiems Lietuvos ūkininkams ir valstybės biudžetui.
Nelegalus maisto prekių verslas klesti
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai patvirtino, kad per pastarąjį pusmetį maisto prekių vežėjai tapo lyderiais nelegaliame versle. Anksčiau dominuodavo medienos, metalo laužo ir naftos produktų kontrabanda, tačiau dabar situacija pasikeitė. Toks nelegalus verslas itin pelningas, nes kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse maisto produktams taikomas 5-7 proc. PVM, kai Lietuvoje jis siekia 21 proc.
Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos (LMPA) prezidentas Gintautas Kniukšta teigia, kad PVM didinimas stumia Lietuvą į dar didesnę nusikalstamumo ir sunkmečio duobę.
Sukčiavimo mechanizmas
Nusikalstamų schemų mechanizmas yra panašus į nelegalų medienos ar naftos produktų gabenimą. Klaipėdoje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl žuvų konservų, neteisėtai vežtų iš Latvijos. Nustatyta, kad klaipėdietis organizavo penkių įmonių, registruotų skirtinguose miestuose, steigimą. Įtariamasis surado asmenis, kurie sutiko būti fiktyviais direktoriais ir pasirašinėti dokumentus. Šiuose dokumentuose fiksuoti realiai nesudaryti sandėriai, kurie buvo įtraukiami į kitos įmonės apskaitą. Per kratą rasti dokumentai, dalį kurių įtariamasis bandė sudeginti. Bylos duomenimis, bendrininkai turėjo Latvijoje žuvų konservų tiekėjus, kurie išrašydavo dokumentus realiai neveikiančių įmonių vardu. Vėliau tuose dokumentuose buvo fiksuojama, neva konservus nupirko įmonė, tačiau produktai šių įmonių taip ir nepasiekdavo. Yra duomenų, kad jais būdavo prekiaujama ne tik turguose, bet ir didžiuosiuose prekybos centruose. Į buhalterinę apskaitą įtrauktų realiai nesudarytų sandėrių suma siekia apie 1,7 mln. litų, o PVM, kuris nepateko į valstybės biudžetą, - daugiau kaip 257 tūkst. litų.
Pagal panašią schemą veikė ir augalinio aliejaus tiekėjai, taip pasisavinant 1,144 mln. litų ir nesumokant į valstybės biudžetą per 177 tūkst. litų. Vilniečiai vertėsi komercine veikla neturėdami tam jokio leidimo, pirkdami kiaušinius Lietuvoje ir Lenkijoje, o parduodami daugiausia Vilniaus turgavietėse.
Taip pat skaitykite: Lenkiškos sriubos tradicijos
Mėsa - pelningiausias sukčių produktas
Vis dėlto, pagrindinis ir, matyt, pelningiausias sukčių produktas - mėsa. Lietuviai suvartoja 77 kilogramus mėsos per metus. Lietuviai tapo pusiau vegetarais nuo šių metų pradžios. Tada šviežios mėsos PVM nuo 5 proc., o mėsos gaminių PVM nuo 7 proc. pakilo iki 19 procentų.
Šilalės rajone atskleistas atvejis, kai bendrovė, užsiimanti didmenine prekyba skerdiena, į pardavimo dokumentus rašydavo, esą kiauliena yra lietuviška, nors perdirbimo įmonėms pateikdavo tikrovę atitinkančius duomenis - kad kiauliena yra lenkiška. Sutikrinus skerdyklos apskaitos žurnalus ir Lenkijoje išrašytus įsigijimo dokumentus nustatyta, jog šiek tiek daugiau nei per metus maždaug 3 tūkst. kiaulių skerdiena parduota kaip lietuviška.
Kontrolės trūkumas ir jo pasekmės
Turgaus kontrolieriai turėtų nuolat daryti patikrinimus, bet visko sužiūrėti tiesiog neįmanoma, nes apskaitos sistema dar tik pradėta vykdyti. Prekiautojai privalo pildyti specialius žurnalus ir deklaruoti juose, kiek produkcijos atvežė parduoti ir kiek per dieną pardavė. Tačiau kontroliuoti parduodamų produktų kiekį yra labai sunku. Pradėjus taikyti reikalavimą pildyti žurnalus, kilo didžiulis turgaus prekiautojų pasipriešinimas. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas teigia, kad kontrolė yra tokia menka, kad ją labai lengva apeiti. Dėl to nukenčia Lietuvos ūkininkai, kurie negali parduoti savo produktų tokia kaina, kokios prašo nelegaliai prekių įsivežantys asmenys. Pasitaikė atvejų, kai turguje buvo parduodama atvežta buivolų mėsa, o pristatoma kaip lietuviška jautiena.
Taip pat leidžiama įvežti 300 kilogramų maisto produktų savo reikmėms, kurie neapmokestinami ir praktiškai netikrinami. Vienam Lietuvos piliečiui per metus leidžiama įsivežti maisto produktų už 10 tūkst. litų.
Visais įmanomais būdais gabenami maisto produktai dažnai netinkamai ir vežami, ir sandėliuojami. Atlikus patikrinimus, nustatyta pažeidimų dėl higienos normų nesilaikymo. Nustatyti tiesioginį ryšį tarp produkto ir žmogaus susirgimo praktiškai neįmanoma.
Taip pat skaitykite: Problemos dėl nelegalios mėsos iš Lenkijos
PVM suvienodinimas - panacėja ar utopija?
Briuselyje pradėta kalbėti apie PVM, taikomo maisto produktams, suvienodinimą visose ES šalyse. J.Talmanto manymu, tai išspręstų daug problemų. Tačiau G.Kniukšta tokias kalbas vadina utopija.
Taip pat skaitykite: Tradiciniai lenkiškų bandelių receptai
tags: #lenkiška #mėsa #pristatoma #kaip #lietuviška #tyrimas