Lengvo Picos Pado Receptas: Pasigaminkite Tobulą Pagrindą Namuose

Pica - vienas populiariausių patiekalų pasaulyje, o jos sėkmė dažnai priklauso nuo pagrindo - pado. Nors parduotuvėse galima rasti šaldytų ar jau paruoštų picos padų, niekas neprilygsta namuose keptos picos aromatui ir skoniui, ypač kai padas yra pagamintas su meile ir pagal patikrintą receptą. Šis straipsnis skirtas visiems - nuo pradedančiųjų virtuvės entuziastų iki patyrusių kepėjų, norinčių atrasti ar patobulinti lengvo picos pado gaminimo meną. Čia rasite ne tik paprastą receptą, bet ir gilesnį supratimą apie ingredientus, procesus bei galimus variantus, kad kaskart galėtumėte džiaugtis puikiu rezultatu.

Pagrindinis lengvo mielinio picos pado receptas

Šis receptas yra puikus atspirties taškas. Jis pakankamai paprastas, kad pavyktų net pirmą kartą bandantiems, tačiau rezultatas - autentiškas, lengvas ir gardus picos padas.

Reikalingi ingredientai:

  • Miltai: ~300 g aukščiausios rūšies kvietinių miltų (geriausia specialūs picos miltai, pvz., tipo "00", bet tiks ir paprasti 550D). Svarbu turėti šiek tiek papildomai pabarstymui.
  • Vanduo: ~180 ml šilto vandens (maždaug 35-40°C - turi būti maloniai šiltas palietus, bet ne karštas).
  • Mielės: 7 g sausų mielių arba apie 20 g šviežių mielių.
  • Cukrus: 1 arbatinis šaukštelis (mielėms aktyvuoti).
  • Druska: 1 arbatinis šaukštelis (skoniui ir tešlos struktūrai).
  • Alyvuogių aliejus: 1-2 valgomieji šaukštai (geros kokybės, extra virgin) + šiek tiek patepimui.

Reikalinga įranga:

  • Didelis dubuo tešlai maišyti ir kildinti.
  • Matavimo indeliai ir šaukštai.
  • Švarus paviršius tešlai minkyti (stalas, lentelė).
  • Maistinė plėvelė arba švarus rankšluostis dubeniui uždengti.
  • Kepimo skarda arba picos akmuo/plienas.

Gaminimo eiga žingsnis po žingsnio:

  1. Mielių aktyvavimas: Į nedidelį indelį supilkite šiltą vandenį, suberkite cukrų ir mieles. Lengvai išmaišykite ir palikite pastovėti 5-10 minučių, kol paviršiuje atsiras putų kepurėlė. Tai rodo, kad mielės yra aktyvios. Jei naudojate šviežias mieles, jas tiesiog sutrupinkite į šiltą vandenį su cukrumi. Jei putos nepasirodo, mielės gali būti nebeaktyvios, ir tešla neiškils - tokiu atveju reikėtų naudoti naujas mieles.
  2. Sausų ingredientų sumaišymas: Dideliame dubenyje sumaišykite miltus ir druską. Svarbu druską sumaišyti su miltais prieš pilant mielių mišinį, nes tiesioginis druskos kontaktas su koncentruotomis mielėmis gali sulėtinti arba sustabdyti jų veikimą.
  3. Tešlos užmaišymas: Į miltų ir druskos mišinį padarykite duobutę viduryje. Supilkite aktyvuotą mielių mišinį ir alyvuogių aliejų. Iš pradžių šaukštu ar mentele, o vėliau rankomis pradėkite maišyti ingredientus, kol susiformuos vientisa, šiek tiek lipni tešlos masė. Stenkitės surinkti visus miltus nuo dubens kraštų.
  4. Minkymas: Perkelkite tešlą ant lengvai miltais pabarstyto paviršiaus. Minkykite tešlą energingai apie 8-10 minučių. Minkymo technika: delno pagrindu stumkite tešlą nuo savęs, perlenkite perpus, pasukite 90 laipsnių kampu ir vėl kartokite. Tinkamai išminkyta tešla taps elastinga, glotni ir nebelips prie rankų (arba lips tik minimaliai). Norint patikrinti, galite pabandyti švelniai pirštu įspausti - duobutė turėtų lėtai grįžti į pradinę padėtį. Minkymas yra kritiškai svarbus, nes jo metu vystosi glitimo tinklas, kuris suteikia tešlai struktūrą ir elastingumą. Alternatyviai, galima naudoti virtuvinį kombainą su tešlos minkymo antgaliu (minkyti apie 5-7 minutes vidutiniu greičiu).
  5. Pirmasis kildinimas: Suformuokite iš tešlos rutulį. Lengvai alyvuogių aliejumi ištepkite švarų dubenį. Įdėkite tešlos rutulį į dubenį ir pavartykite, kad visas paviršius pasidengtų aliejumi - tai apsaugos nuo išdžiūvimo. Uždenkite dubenį maistine plėvele arba drėgnu rankšluosčiu ir palikite šiltoje vietoje (pvz., šalia radiatoriaus, išjungtoje orkaitėje su įjungta lempute ar tiesiog kambario temperatūroje, jei ji pakankamai aukšta) kilti maždaug 1-1,5 valandos, arba kol tešlos tūris padvigubės. Kildinimo laikas priklauso nuo aplinkos temperatūros - šiltesnėje aplinkoje tešla kils greičiau.
  6. Tešlos paruošimas kepimui: Kai tešla pakils, švelniai kumščiu spustelėkite jos centrą, kad išeitų susikaupusios dujos ("deflate"). Išimkite tešlą ant lengvai miltais pabarstyto paviršiaus ir trumpai perminkykite (kelis kartus perlenkite). Jei norite gaminti vieną didelę picą, formuokite vieną padą. Jei norite kelių mažesnių picų, padalinkite tešlą į norimo dydžio gabalus.
  7. Formavimas: Picos padą geriausia formuoti rankomis, pradedant nuo centro ir švelniai tempiant bei spaudžiant kraštų link. Stenkitės palikti šiek tiek storesnį kraštelį (cornicione). Formuojant rankomis, tešloje išlieka daugiau oro burbuliukų, todėl padas būna puresnis ir lengvesnis. Venkite naudoti kočėlą, jei norite autentiškesnės tekstūros, nes kočėlas išspaudžia didžiąją dalį oro. Formuokite norimo dydžio ir storio apskritimą ar stačiakampį tiesiai ant kepimo popieriumi išklotos skardos arba miltais pabarstytos picos ližės (jei naudosite picos akmenį/plieną).
  8. Antrasis kildinimas (pasirinktinai): Suformuotą picos padą galima uždengti rankšluosčiu ir palikti dar 10-15 minučių kambario temperatūroje prieš dedant įdarą. Tai leis tešlai šiek tiek "atsipalaiduoti" ir kepant dar šiek tiek pakilti.
  9. Įdaro dėjimas ir kepimas: Ant paruošto pado tepkite padažą (pvz., pomidorų), dėliokite mėgstamus ingredientus (sūrį, daržoves, mėsą ir t.t.). Kepkite iki 220-250°C įkaitintoje orkaitėje (kuo karščiau, tuo geriau) apie 10-15 minučių, arba kol krašteliai taps auksinės spalvos, o sūris išsilydys ir pradės burbuliuoti. Jei naudojate picos akmenį ar plieną, jį reikia įkaitinti orkaitėje kartu su ja bent 30-60 minučių prieš kepant picą.

Gilesnis supratimas: Kas lemia gero picos pado kokybę?

Nors pagrindinis receptas yra paprastas, supratimas apie atskirus komponentus ir procesus leidžia ne tik išvengti klaidų, bet ir eksperimentuoti, siekiant tobulo rezultato pagal savo skonį.

Miltai - pado pagrindų pagrindas

Miltų tipas turi didžiulę įtaką galutinei picos pado tekstūrai. Kvietiniuose miltuose esantis baltymas glitimas, kontaktuodamas su vandeniu ir veikiamas mechaninio minkymo, suformuoja elastingą tinklą. Šis tinklas sulaiko mielių išskiriamas anglies dioksido dujas, todėl tešla kyla ir kepinys būna purus.

  • Specialūs picos miltai (tipo "00"): Šie itališki miltai yra labai smulkiai malti ir dažniausiai turi optimalų baltymų kiekį (apie 11-12%), leidžiantį sukurti elastingą, bet ne per kietą tešlą. Jie idealiai tinka plonapadėms, Neapolio stiliaus picoms su puriais krašteliais.
  • Duonos miltai (aukšto baltymingumo, >12%): Šie miltai turi daugiau glitimo, todėl tešla būna tvirtesnė, elastingesnė, o iškeptas padas - kramtomesnis, su ryškesne struktūra. Tinka storesniems, amerikietiško stiliaus picos padams.
  • Universalūs miltai (550D Lietuvoje, "all-purpose" kitur, ~10-11% baltymų): Tai kompromisinis variantas, puikiai tinkantis daugeliui naminių picų. Tešla bus pakankamai elastinga, o padas - vidutinio purumo ir traškumo. Mūsų pateiktame recepte naudojami būtent šio tipo miltai kaip lengviausiai prieinami.
  • Pilno grūdo miltai: Suteikia riešutišką skonį ir daugiau skaidulų, tačiau sėlenos gali trukdyti glitimo formavimuisi, todėl tešla gali būti sunkesnė, ne tokia elastinga. Dažnai maišomi su baltais miltais (pvz., 20-30% pilno grūdo).

Svarbu: Miltų drėgmės lygis gali skirtis priklausomai nuo gamintojo ir laikymo sąlygų, todėl recepte nurodytas vandens kiekis yra orientacinis. Gali tekti įpilti šiek tiek daugiau vandens arba įberti daugiau miltų, kad pasiektumėte norimą tešlos konsistenciją - ji turi būti minkšta, elastinga, bet ne per lipni.

Taip pat skaitykite: Picos padas be mielių receptas

Vanduo ir hidratacija

Vandens kiekis, lyginant su miltų kiekiu (išreiškiamas procentais ir vadinamas hidratacija), yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių tešlos savybes ir galutinę pado tekstūrą.

  • Žemesnė hidratacija (55-60%): Tešla lengviau minkoma, mažiau lipni. Padas bus tankesnis, traškesnis.
  • Vidutinė hidratacija (60-65%): Standartinė daugeliui naminių picų. Tešla pakankamai minkšta, elastinga, padas - subalansuoto traškumo ir purumo. Mūsų receptas atitinka šią kategoriją (180 ml vandens / 300 g miltų ≈ 60%).
  • Aukšta hidratacija (65-75%+): Tešla labai minkšta, lipni, reikalaujanti daugiau įgūdžių dirbant. Tačiau iškepęs padas būna itin lengvas, purus, su didelėmis oro pūslėmis (ypač kraštuose), būdingas Neapolio stiliaus picoms.

Vandens temperatūra taip pat svarbi - per šaltas vanduo nesuaktyvins mielių tinkamai, o per karštas (virš 45-50°C) jas nužudys.

Mielės - kildinimo variklis

Mielės yra gyvi mikroorganizmai, kurie minta tešloje esančiais cukrumis (tiek pridėtiniu, tiek natūraliai esančiu miltuose) ir išskiria anglies dioksidą bei etanolį. Anglies dioksidas sukuria oro burbuliukus, kurie kildina tešlą, o etanolis ir kiti šalutiniai produktai prisideda prie picos skonio ir aromato kompleksiškumo.

  • Sausos aktyvios mielės: Dažniausiai naudojamos namuose. Reikalauja aktyvavimo šiltame vandenyje su trupučiu cukraus.
  • Sausos greito veikimo (instant) mielės: Mažesnės granulės, nereikalauja išankstinio aktyvavimo, galima maišyti tiesiai su sausais ingredientais. Veikia šiek tiek greičiau.
  • Šviežios mielės: Presuotos, drėgnos. Turi trumpesnį galiojimo laiką, laikomos šaldytuve. Suteikia šiek tiek kitokį skonio profilį. Perskaičiuojant iš sausų, šviežių mielių reikia maždaug 3 kartus daugiau svorio (7g sausų ≈ 20-21g šviežių).

Patarimas: Jei abejojate mielių aktyvumu (ypač jei pakuotė senesnė), visada atlikite aktyvavimo testą šiltame vandenyje su cukrumi.

Druska ir cukrus - ne tik skoniui

Druska yra būtina ne tik skoniui subalansuoti, bet ir tešlos struktūrai. Ji stiprina glitimo tinklą, todėl tešla tampa elastingesnė ir mažiau lipni. Be to, druska šiek tiek lėtina mielių veiklą, todėl fermentacija vyksta tolygiau, o skonis būna geresnis. Per didelis druskos kiekis gali slopinti mieles.

Taip pat skaitykite: Kaip pasigaminti varškės spurgas?

Cukrus recepte pirmiausia naudojamas kaip greitas maistas mielėms aktyvavimo etape. Nors mielės gali maitintis ir miltuose esančiais angliavandeniais, truputis cukraus pagreitina procesą. Nedidelis cukraus kiekis pačioje tešloje gali padėti padui gražiau apskrusti kepant.

Alyvuogių aliejus - elastingumui ir skoniui

Aliejus tešloje atlieka kelias funkcijas: suteikia papildomo skonio (ypač geros kokybės extra virgin), padaro tešlą minkštesnę, elastingesnę ir švelnesnę. Riebalai šiek tiek "sutepa" glitimo gijas, todėl tešla lengviau tempiasi. Aliejus taip pat padeda padui gražiau apskrusti ir išlikti šiek tiek drėgnesniam.

Minkymas ir kildinimas - magiški procesai

Minkymas yra mechaninis procesas, kurio metu iš miltuose esančių baltymų (gliutenino ir gliadino) bei vandens formuojasi glitimo tinklas. Kuo ilgiau ir efektyviau minkoma, tuo stipresnis ir elastingesnis tampa šis tinklas. Tai būtina, kad tešla galėtų išlaikyti mielių išskiriamas dujas ir kepdama išlaikytų formą bei purumą.

Kildinimas (fermentacija) yra laikas, per kurį mielės atlieka savo darbą - dauginais, gamina CO2 ir kitus junginius. Pirmasis kildinimas (po minkymo) leidžia tešlai padvigubėti ir išvystyti skonį bei struktūrą. Trumpas perminkymas po pirmojo kildinimo perskirsto mieles ir cukrus tešloje, taip pat išleidžia didelius dujų burbulus, sudarydamas sąlygas tolygesnei galutinei tekstūrai. Antrasis, trumpesnis kildinimas (po formavimo) leidžia tešlai "atsipalaiduoti" ir šiek tiek papildomai pakilti prieš kepimą.

Šaltas kildinimas: Tešlą galima kildinti ir lėtai, šaldytuve (nuo kelių valandų iki 2-3 dienų). Žema temperatūra sulėtina mielių veiklą, bet fermentacijos procesas tęsiasi, leisdamas išsivystyti sudėtingesniems, gilesniems skoniams. Prieš formuojant, tokią tešlą reikia palaikyti kambario temperatūroje apie 1-2 valandas, kad sušiltų.

Taip pat skaitykite: Šokoladinio pyrago receptai

Alternatyvūs ir greiti picos padų variantai

Nors mielinė tešla yra klasika, kartais norisi greitesnio ar kitokio varianto. Štai kelios populiarios alternatyvos:

Bemielis picos padas su kefyru/jogurtu ir soda/kepimo milteliais

Tai puikus pasirinkimas, kai nėra laiko kildinti tešlos. Rūgštus pieno produktas (kefyras, natūralus jogurtas, pasukos) reaguoja su kepimo milteliais ar soda, išskirdamas dujas, kurios tešlą šiek tiek išpurena.

Orientacinis receptas:

  • ~250 g miltų
  • ~150 ml kefyro ar natūralaus jogurto
  • 1 arbatinis šaukštelis kepimo miltelių
  • 0. 5 arbatinio šaukštelio sodos (jei naudojate kefyrą/jogurtą)
  • 0. 5 arbatinio šaukštelio druskos
  • 1 valgomasis šaukštas aliejaus (nebūtina)

Sumaišykite sausus ingredientus, supilkite kefyrą/jogurtą ir aliejų, užminkykite minkštą tešlą (nereikia ilgai minkyti, tik kol susijungs). Iškočiokite arba suformuokite rankomis ir iškart kepkite su norimais priedais. Padas bus tankesnis nei mielinis, šiek tiek primenantis pyragą.

Varškės picos padas (be miltų arba su mažai miltų)

Populiarus sveikesnis variantas, ypač tarp sportuojančių ar vengiančių glitimo (jei nenaudojami miltai). Varškė sumaišoma su kiaušiniais, kartais dedama šiek tiek avižinių dribsnių, sėlenų ar riešutų miltų rišlumui.

Orientacinis receptas:

  • ~400 g riebios arba pusriebės varškės
  • 2 kiaušiniai
  • Žiupsnelis druskos, mėgstamų prieskonių (pvz., raudonėlio, baziliko)
  • Pasirinktinai: 2-3 šaukštai avižinių dribsnių, sėlenų ar migdolų miltų

Visus ingredientus gerai išmaišykite šakute ar trintuvu iki vientisos masės. Masę tolygiai paskleiskite ant kepimo popieriumi išklotos skardos norimo storio sluoksniu. Kepkite 180-200°C orkaitėje apie 15-20 minučių, kol padas sutvirtės ir lengvai apskrus. Tada išimkite, dėkite norimus priedus ir kepkite dar 10-15 minučių.

Daržovių picos padai (pvz., iš žiedinių kopūstų, cukinijų)

Dar viena populiari alternatyva tiems, kas ieško lengvesnio, mažiau angliavandenių turinčio varianto. Daržovės sutarkuojamos, gerai nuspaudžiamas skystis, maišoma su kiaušiniu, sūriu (pvz., parmezanu ar mocarela) ir prieskoniais, kad masė suliptų. Kepama panašiai kaip varškės padas - pirmiausia apkepamas pats padas, tada dedami priedai ir kepama toliau.

Cukinijų picos padas:

Esu bandžiusi tiek kalafiorų padą, tiek saldžiųjų bulvių.

  • 3 puodeliai tarkuotos cukinijos
  • 1/3 a.š. druskos
  • 2 kiaušiniai
  • 1/2 puodelio kvietinių miltų
  • 2 v.š. pomidorų padažo su paprikomis (naudojau ”Kuljanka” parūkytą vištienos dešrą).

Orkaitę įkaitiname iki 180 °C. Į skardą patiesiame kepimo popierių, lengvai patepame aliejumi. Suberiame tarkuotą cukiniją plonu sluoksniu, apiberiame druska ir dedame kepti 15 minučių. Cukiniją sudedame į maišelį ir kiek įmanoma nuspaudžiame. Dubenyje gerai sumaišome nusunktą cukiniją su kiaušiniais ir miltais. Na o picos padui paskaninti naudojau štai šį pomidorų padažą su paprikomis. Picai naudojau būtent šią ”Kuljanka” parūkytą vištienos dešrą.

Pirktinė picos tešla

Nereikėtų nuvertinti ir parduotuvėse randamos šviežios ar šaldytos picos tešlos. Tai greitas ir patogus sprendimas, kai nėra laiko ar noro gaminti patiems. Kokybė gali svyruoti, todėl verta išbandyti skirtingų gamintojų produktus. Dažnai pirktinė tešla būna jau iškočiota ant kepimo popieriaus, kas dar labiau supaprastina procesą.

Dažniausiai pasitaikančios problemos ir jų sprendimai

Net ir laikantis recepto, kartais rezultatas gali nuvilti. Štai keletas dažnų problemų ir kaip jas spręsti:

Tešla neiškilo:

  • Priežastis: Mielės buvo neaktyvios (per senos, netinkamai laikytos). Vanduo buvo per karštas arba per šaltas. Per daug druskos tiesiogiai kontaktavo su mielėmis. Aplinka buvo per šalta kildinimui.
  • Sprendimas: Visada patikrinkite mielių galiojimo datą ir atlikite aktyvavimo testą. Naudokite termometrą vandens temperatūrai matuoti (ideali 35-40°C). Druską maišykite su miltais. Kildinkite tešlą šiltesnėje vietoje.

Tešla per lipni:

  • Priežastis: Per daug vandens arba per mažai miltų. Netinkamas miltų tipas (per mažai baltymų). Nepakankamai išminkyta.
  • Sprendimas: Minkant pabarstykite paviršių ir rankas papildomais miltais (po truputį!). Minkykite pakankamai ilgai, kol išsivystys glitimas ir tešla taps elastingesnė. Kitą kartą šiek tiek sumažinkite vandens kiekį.

Receptai įkvėpimui

Baltymų gausi pica su paukštiena

Šios mano siūlomos picos sudėtis (su visais priedais ant viršaus!) yra puiki - tik 4 g angliavandenių, 10 g riebalų ir 35 g baltymų (100 g), tad skanauti jos ir vakarienei tikrai galima!

Ingredientai (2 picoms):

  • 240 g kiaušinio baltymų
  • 30 g kokosų miltų
  • Druskos
  • Česnako
  • Pipirų
  • Kokosų aliejaus (kepimui)

Pagardai viršui:

  • 100 g šaltai rūkytos kalakutienos filė (arba keptos vištienos filė)
  • 60 g sūrio (neriebaus, lengvo)
  • Kitų mėgstamų priedų pagal skonį: pievagrybių, pomidorų, Chalapos paprikų, saulėje džiovintų pomidorų ir pan.
  • Trintų pomidorų padažo
  • Pomidorų pastos
  • Aitriųjų paprikų pastos

Gaminimas:

  1. Kiaušinio baltymus, miltus ir prieskonius išsukti iki vientisos masės, kad neliktų gumuliukų (bet neplakti!).
  2. Įkaitinti keptuvę su trupučiu kokosų aliejaus.
  3. Padalyti tešlą į dvi dalis. Supilti į įkaitintą keptuvę, tešlą paskirstant kaip kepant lietinius blynus. Uždengti dangčiu, kepti 5 min. Po 5 min. atidengti keptuvę, patepti viršų kokosų aliejumi, apversti, uždengti dangčiu ir vėl kepti 5 min. Iškepus išimti. Lygiai taip pat iškepti ir antrąjį picos padą.
  4. Paruošti padažą. Aš jį sumaišiau iš trintų pomidorų padažo, aitriųjų paprikų pastos, pomidorų pastos (ragaukite ir reguliuokite pagal savo skonį).
  5. Apibarstyti padažu pateptus padus sūriu, išdėlioti likusius ingredientus ir dėti į iki 190°C temperatūros įkaitintą orkaitę bei kepti, kol išsilydys sūris. Patarimas: picos padą stenkitės gaminti kuo plonesnį, kad nebūtų storas kaip bandelė.

Keturių sezonų pica su kumpiu, artišokais, grybais ir alyvuogėmis

Ingredientai:

  • Picos tešla (pagaminta pagal lengvo picos pado receptą)
  • Pomidorų tyrė
  • Druska, pipirai
  • Tarkuotas čederio sūris
  • Kubeliais pjaustyta mocarela
  • Prosciutto kumpis
  • Alyvuogės (per pusę supjaustytos)
  • Artišokai (pasmulkinti)
  • Grybai (pakepti ant sviesto keptuvėje apie 5 minutes, kol grybai išskirs daugumą savo sulčių. Vėliau nuvarvinkite ir atvėsinkite)

Gaminimas:

  1. Įkaitinkite orkaitę iki aukščiausios temperatūros.
  2. Iškočiokite picos tešlą į norimo dydžio ir formos pagrindą.
  3. Ant picos tešlos tepkite pomidorų tyrės, padruskinkite, papipirinkite.
  4. Apibarstykite tarkuotu čederio sūriu, sudėkite kubeliais pjaustytą mocarelą.
  5. Padalinkite picą į 4 lygias dalis. Ant vieno iš ketvirčių paskirstykite suplėšyto kumpio gabaliukus, kito - per pusę supjaustytas alyvuoges, trečio ketvirčio - pasmulkintus artišokus, paskutinio - grybus.
  6. Kepkite picą apie 8-12 minučių, arba kol tešla taps auksinės spalvos, o sūris išsilydys ir pradės burbuliuoti.

Pinsa - nauja picos alternatyva

Pinsa galima vadinti Romos imperijos patiekalu, permąstytu šiuolaikinių šefų. Pats recepto pagrindas paimtas iš senovės Romos apylinkėse gyvenusių žmonių, kurie kepė į “focacce” ar “schiacciatine” panašią duoną iš kelių miltų mišinio, žolelių, druskos ir sausų mielių.

Šiuolaikinė Pinsa išlaikė istorinį recepto pagrindą, bet papildė jį moderniais sprendimais ir skonį gerinančiais ingredientais.

Pinsą nuo picos atskirti galima iš pirmo žvilgsnio. Pinsa tradiciškai ovali ar net stačiakampė, o ne apvali, kaip mums įprastos picos. Tačiau tai tik išorinis skirtumas. Pinsa tešla yra lengvesnė dėl to, kad daroma ne iš picai skirtų „doppio zero“ miltų, o iš sojų, ryžių ir kviečių miltų mišinio. Tešlos kildinimas taip pat vyksta kitaip, pinsa yra fermentuojama net iki 72 valandų, kai tradicinės picos tešlai užtenka 24. Ir kepama pinsa žemesnėje temperatūroj nei pica. Dėl visų šių priežasčių pinsa gaunasi gerokai drėgnesnė ir sultingesnė.

Pinsos tešlos nereikia nei kočioti, nei sukti ore. Ji yra išspaudoma šefų pirštais ir būtent taip jai suteikiama garsioji ovali forma. Lotyniškai „pinsere“ reiškia tempti spaudžiant ir nuo šio žodžio ir yra kilęs pinsos pavadinimas.

Valgę šį patiekalą apibūdina pinsą kaip „debesišką“. Traški išorėje ir ypatingai švelni viduje. Ji labai lengvo skonio su traškių burbuliukų debesimi ir, be viso kito, dar ir pripažįstama Kalifornijos sveikuolių. Juk dėl 80 proc. drėgnumo tešlos, pinsa tampa neabejotinu žmonių, siekiančių maitintis kuo sveikiau, pasirinkimu.

Dėl pinsos drėgnumo ją daug lengviau virškiname, o žemesnė kepimo temperatūra ir sveikesni tešlos ingredientai lemia, kad pinsoje mažiau kalorijų ir riebalų nei tradicinėje picoje. Pinsa turi mažiau krakmolo, gliuteno, cukraus, cholesterolio ir riebalų, todėl nieko keista, kad ją griebia sveiką gyvenimo būdą visame pasaulyje gyvenantys, bet kartu ir skaniai maitintis norintys žmonės.

Ruošiant pinsos tešlą naudojamas natūralus alyvuogių aliejus ir jokių konservantų, kenksmingų priedų ar kitokių riebalų. O „Charlie Pizza“ siūlomos 7 pinsos variacijos ruošiamos naudojant itališkus ingredientus: Mortadela ar Prosciuto kumpį, aštrią Nduja dešrą, artišokus, alyvuoges, pesto, kaparėlius ir kitus skanumynus. Ir visas šitas itališkas „sveikatingumas“ ne mažiau skanus, nei tradicinė pica.

tags: #lengvo #picos #pado #receptas

Populiarūs įrašai: