„Best Pub 2018“: barų kultūros augimas Lietuvoje ir dienos pietų fenomeno atspindžiai

Alaus someljė Vidmantas Čičelis inicijavo projektą „Best Pub 2018“, kurio tikslas - sudaryti barų reitingą, atspindintį barų darbą, paslaugų kokybę ir patogumą lankytojų akimis. Šis projektas tapo atspirties tašku ateities iniciatyvoms ir barų bendradarbiavimui. „Sveika konkurencija yra visuomet sveikintina, bet svarbu suprasti, kad kiekvieno iš mūsų tikslas yra ne aplenkti konkurentus, o būti geriausiais kokiais galime būti - kartais tą tikslą lengviau pasiekti sujungus jėgas, o ne po vieną. „Best Pub 2018“ - tai ir sako: barai irgi turi kokybės standartus, taip pat tobulina, keičia ir savo klientams atiduoda tik aukščiausią kokybę“, - teigė V. Čičelis.

Projekto rėmimas ir tikslai

„Best Pub“ projekto idėją nuo pat pradžių palaikė ir pagrindiniu rėmėju tapęs „Vilkmergės“ nealkoholinis alus. Aludariai yra įsitikinę, kad toks projektas skatins barų kultūros augimą. „Vilkmergės“ nealkoholinio alaus meistrai nuolat stengiasi edukuoti specialistus apie skonių ir derinių įvairovę bei teigia, kad būtent šios srities profesionalai sukuria lankytojams ypatingus skonių potyrius, pateikdami tikslias ir pagrįstas rekomendacijas. „Tikime, kad projektas „Best Pub“ skatins srities profesionalų norą gilinti savo žinias, bei tobulinti aptarnavimo kokybę“, - teigė „Vilkmergės“ nealkoholinio alaus atstovai. Siekiant maksimalaus nešališkumo, renginio organizatoriai nevertino barų, o jų Vilniuje valdomą barą „Local Pub“ pašalino iš barų TOP100.

Geriausių barų dešimtukas ir apdovanojimai

TOP10 apdovanojimų atsiimti susirinko visų dešimtuke esančių barų atstovai. Pirmasis apdovanotųjų penketukas neslėpė savo entuziazmo bei pripažino, kad buvo malonu būti pastebėtiems ir įvertintiems.

  • 10 vieta: Baras „Drops“, apdovanojimų dieną startavęs su pirmąja Lietuvoje sistema, kuri leidžia klientams patiems įsipilti patikusius gėrimus.
  • 9 vieta: Baras „City Chef Barbecue“, garsėjantis ne tik puikiu aptarnavimu, bet ir gardžiu maistu.
  • 8 vieta: Alinė „Leičiai“, puoselėjanti gilias lietuviškumo tradicijas.
  • 7 vieta: Dienos pietų hitas - neformalusis „Plum Bum bar“.
  • 6 vieta: Karibų kultūrą puoselėjantis „Rhum Room“, kurio atstovai apdovanojimą atsiėmė su plačiomis šypsenomis ir padėkomis.
  • 5 vieta: Kone ilgiausiai Vilniuje gyvuojanti vieta - „Amatininkų užeiga“.
  • 4 vieta: Sapiegų rūmų parke įsikūręs „BarKodas“, kuris yra tikra atgaiva Antakalnio gyventojams.
  • 3 vieta: Gydymų ir sielos terapijos ekspertai, baras „Sanatorija“, lankytojus žavintis savo originalia koncepcija.
  • 2 vieta: „California Tapas&Wine“.
  • 1 vieta: Baras „Distilerija“.

Atsiimdami apdovanojimą baro atstovai dalino padėkas ir džiaugėsi įvertinimu.

Papildomos kategorijos ir nugalėtojai

„Best Pub 2018“ organizatoriai papildė, kurie barai taip pat tapo nugalėtojais atskirose kategorijose:

Taip pat skaitykite: Įvairių šalių gimtadienio papročiai

  • Geriausių Vilniuje trejetukas - „Distilerija“, „California Tapas&Wine“ ir „Sanatorija“.
  • Barai „Sanatorija“ (1 vieta kategorijoje) ir „Rhum Room“ (2 vieta kategorijoje) taip pat buvo įvertinti „vieno gėrimo“ barų kategorijoje.

TOP3 barai Vilniuje:

  1. „Distilerija“
  2. „California Tapas & Wine“
  3. „Sanatorija“

TOP3 barai Kaune:

  1. „Rocknrolla bar&kitchen“
  2. „Vingiu Dubingiu Aludė“
  3. „NiSha craft beer bar“

TOP3 barai Klaipėdoje:

  1. „Herkus Kantas“
  2. „Švyturys BHouse“
  3. „The S7ven Pub“

TOP3 alaus barai:

  1. „Vingiu Dubingiu Aludė“
  2. „NiSha craft beer bar“
  3. „rePUBlic No.1“

TOP3 kokteilių barai:

  1. „Apoteka Bar“
  2. „Love bar“
  3. „Alchemikas“

TOP3 „vieno gėrimo“ barai:

  1. „Sanatorija“
  2. „Rhum Room“
  3. „King&Mouse“

Dienos pietų kultūra ir „Plum Bum bar“

Apdovanojimuose paminėtas „Plum Bum bar“ kaip dienos pietų hitas. Dienos pietūs Lietuvoje yra populiari maitinimo forma, ypač darbo dienomis. Tai greitas, patogus ir dažnai ekonomiškesnis būdas papietauti, palyginti su užsakymu iš meniu. Tokie barai kaip „Plum Bum bar“ siūlo neformalią aplinką ir greitą aptarnavimą, pritraukdami daug lankytojų per pietų pertrauką.

„Leičiai“ alinė ir lietuviškos tradicijos

Apdovanojimuose paminėta alinė „Leičiai“, puoselėjanti gilias lietuviškumo tradicijas, atspindi dėmesį tautiniam paveldui ir kultūrai. Lietuviškos alinės dažnai siūlo tradicinius patiekalus, gėrimus ir interjerą, pritraukdamos lankytojus, norinčius patirti autentišką lietuvišką atmosferą.

Projekto ateitis ir barų bendruomenė

Apdovanojimai pasibaigė barams sveikinant vieni kitus bei projekto organizatoriams linkint sėkmės ir kitais rinkimų metais. „Best Pub 2019“ startui ruošiamasi po kelių mėnesių. Projekto organizatoriai - Emilija Ferevičiūtė ir Vidmantas Čičelis - renginyje išskyrė projekto svarbą barų kultūros augimui. Lietuvos barai pusę metų buvo lankomi anoniminių vertintojų, pagal kurių skirtus balus buvo sudarytas geriausių barų TOP 100.

Moterų vaidmuo šiuolaikinėje visuomenėje ir ginklai

Straipsnyje užsimenama apie moterų karinį pasirengimą ir supažindinimą su ginklais. Renginyje moteris pasitiko instruktoriai, kurie supažindino su saugos taisyklėmis. Įžanginėje kalboje jie atkreipė dėmesį į tai, jog moterys, lygiai taip pat kaip ir vyrai, turėtų įgyti karinį pasirengimą bei žinoti, kaip elgtis ekstremaliose situacijose. Jie pabrėžė, jog itin svarbu suprasti, kad tiek moterys, tiek vyrai yra vienodai pajėgūs apginti šeimą ir visuomenę. Dalyvių pažintis su šaunamaisiais ginklais bei jų metu vykdyti apmokymai privertė susimąstyti: „Kasdienybėje nesusimąstai, kiek žmonių rūpinasi, kad šalies padangė būtu žydra ir saulėta, kad ramiai galėtume laužti duoną prie pietų stalo ir vaikus migdyti vakare be nerimo išgirsti karo sirenas. Ačiū už galimybę pažvelgti pro uždangą, ir suprati kokia sudėtinga tema yra mūsų visų saugumas ir taika. Ir kiek šviesių ir sąmoningų žmonių dirba tam, kad būtų išsaugota tai, už ką kovojo mūsų protėviai“, - sakė tituluota Lietuvos gražuolė Asta Muralytė. Verslininkė Jolanta Sadauskienė džiaugėsi: „Let the Guns talk - tegul kalba ginklai. Tai buvo unikali patirtis ir nuostabus jausmas suvaryti 9 kulkas iš 10 su AR15 karabinu būtent į ten, kur taikai. Žinojimas, kaip elgtis su ginklu suteikia pasitikėjimo savimi. Turbūt prabudo mano senelio genai“. Po ankstesnių „101 šūvis už Lietuvą“ iniciatyvos renginių dalis dalyvių, įkvėptos galimybės prisidėti prie šalies saugumo ir gerovės, ryžosi tapti Lietuvos šaulių sąjungos dalimi. Kelios ėmėsi praktikuotis šaudyklose.

Filmas „Leitis“: žvilgsnis į Lietuvos istoriją

Liepos 6-ąją - Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną buvo pristatytas ir savo žygį po Lietuvos kino teatrus pradėjo režisieriaus Andriaus Bartkaus filmas „Leitis“. Šis filmas vertingas jau vien tuo, kad nuo 1972-ųjų, kai dienos šviesą išvydo legendinis filmas „Herkus Mantas“, nebuvo sukurtas nė vienas filmas apie viduramžių Lietuvą. Filme vaidina Andrius Poviliauskas, Vytautas Rumšas, Kęstutis Cicėnas, Karolina Toleikytė ir Algirdas Breidokas.

Taip pat skaitykite: Greitas maistas Vievyje

Algirdas Breidokas pasakoja: „- Leičius būtų galima pavadinti tryliktojo amžiaus elitiniais kariais, kurie buvo pavaldūs tik Lietuvos didžiajam kunigaikščiui. Leičiai ne tik gynė mūsų kraštą nuo priešų, bet tuo pačiu vykdydavo ir daugelį Lietuvos didžiojo kunigaikščio pavedimų, prie Lietuvos didžiojo kunigaikščio valdų prijungtose žemėse įtvirtindavo jo valdžią, rinkdavo muitus, karinių operacijų metu jie ėjo priešakinėse kariuomenės gretose, atlikdavo žvalgybą, taikos metu jie sugrįždavo prie įprastinių ūkio darbų, tik taikos laikotarpiai tryliktajame amžiuje, kaip tik apie šį laikotarpį ir filmo „Leitis“ siužetas, buvo labai trumpi.“

A. Breidokas teigia, kad pagrindinis veiksnys, kad buvau pastebėtas, - tokie festivaliai, kaip ką tik Kernavėje pasibaigęs „Gyvosios istorijos ir archeologijos festivalis“. O filmo sukūrimui impulsą, ko gero, davė vaizdo klipas, kuris prieš kurį laiką buvo kuriamas apie gyvosios istorijos klubą „Leitgiris“. Filme „Leitis“ ne tik aš filmavausi, bet ir visa mūsų šeima.

Filmas buvo filmuojamas Kernavėje, prie Neries ties Kernave, Labanoro girioje ir Kuklių miške. A. Breidokas filme vaidina Dievą Senelį. „Senojoje mūsų mitologijoje buvo toks Dievas Senelis. Kas jis toks? Klajūnas? Elgeta? Sunku tiksliai apibrėžti, bet jis atsirasdavo ten, kur buvo reikalinga jo pagalba. Tai teigiamas mitologinis personažas, pusiau žmogus, pusiau dvasia. Ir filme aš atsirandu tada, kai reikia perspėti apie pavojų. Filmavausi ir Kernavės istoriniame kaime, ir gamtoje. Buvo įdomu“, - pasakoja A. Breidokas.

A. Breidokas filmą apibūdina kaip istorinį epą su mistikos elementais, kuris duos žiūrovams peno pamąstyti apie Lietuvos istoriją, prisiminti jos epizodus, o gal ir pasigilinti.

Taip pat skaitykite: Valentino dienos želė tortas: gaminimo instrukcijos

tags: #leičiai #dienos #pietūs #istorija

Populiarūs įrašai: