Didžiausias lietinis blynas pasaulyje: tradicijos, receptai ir rekordai

Lietiniai blynai - neatsiejama lietuviškos virtuvės dalis, turinti gilias tradicijas ir daugybę variacijų. Nuo senovinių receptų iki šiuolaikinių interpretacijų, blynai užima svarbią vietą lietuvių kulinariniame pavelde. Šiame straipsnyje panagrinėsime blynų istoriją, jų rūšis, gaminimo ypatumus ir net pasaulio rekordus, susijusius su šiuo gardžiu patiekalu.

Blynų istorija ir etimologija

Nors dietologai tikina, kad iš blynų, kaip ir iš bet kokio saldėsio, naudos nedaug, Užgavėnės būna tik kartą metuose. Blynai - tai ne tik maistas, bet ir kultūros dalis. Suprantama kai kurių kalbininkų rusofiliškai nostalgiška nuostata vos ne kiekvieną lietuvišką žodį kildinti iš rusų kalbos, tačiau žinant rusų ir lietuvių kulinarijos istoriją, daugelis dalykų pasisuka visai kitu kampu ir daugelis rusų kalboje vartojamų žodžių parodo savo tikrąją kilmę, būtent baltiškąją, o ne slaviškąją.

Rusų tauta, kaip ir visi slavai, vėliausiai iš indoeuropiečių pradėjo auginti ne tik daržoves, bet ir javus, todėl ir ką nors gamintis iš šių žaliavų maistui ne patys išmoko, o perėmė iš kitų tautų, iš tų tautų, kurių žemėse įsikūrė arba šias tautas išstūmė. Žiūrėkite, net iki šių dienų išlikęs rusiškas duonos „хлеб“ (beje, ir lenkiškas „chleb“) pavadinimas reiškia jokiu būdu ne keptą duoną lietuviškąja prasme, o srėbalą, - miltsriubę, rusiškas žodis „хлеб“ yra kilęs iš veiksmažodinės formos „хлебать“ - „srėbti“, nes duoną rusai išmoko gaminti ir kepti žymiai vėliau, nei srėbti savo miltsriubę, kurią buvo galima gamintis įmaišant trintus arba maltus javų grūdus į šaltą vandenį, arba karštą - verdant miltsriubes, košes, - va, net rusiška „каша“ yra tiesioginis skolinys iš lietuviškos „košės“. Taip yra ir su blynais. Na, nemokėjo rusai kepti blynų, nes ir negalėjo jų mokėti kepti iki tol, kol nepradėjo auginti javų, kol neišmoko iš javų pasigaminti miltų. O toliau dar gražiau: blynams kepti pirmiausia reikia pasigaminti iš miltų blendinį.

„Blendinys“ - ko gero yra pats seniausias indoeuropiečių kulinarinis terminas, atsineštas į Europą iš savo senosios protėvynės. Vieni tik lietuviai tebemoka blendinį gamintis ir vis dar tebenaudoja šį terminą tiesiogiai, t. y. blynų kepimui. Kitos indoeuropiečių tautos, pav, anglai dar turi išlaikę žodį „blend“, tačiau jis jau reiškia „mišinį“. Žodį „blynas“ tiesiogiai naudoja rusai, lenkai, čekai; vokiečiuose „blynas“ pakito į „plinse“, angluose į „pancake“. Rusai, kaip ir visi slavai, blendinio darytis nemokėjo ir perėmė iš lietuvių lengvesnį savo tarčiai kulinarinį terminą „тесто“, neskirdami kuo blendinys skiriasi nuo tešlos, tad šiandien jie blynus kepa iš „тесто“, t.y. iš tešlos. Lietuviai žino, kad iš tešlos blynų jokiu būdu neiškepsi, nes iš tešlos yra kepami papločiai, duona, ragaišiai ir pyragai. Blynai kepami iš blendinio. Tai šit, žodis „blynas“ ir yra atsiradęs iš „blendinio“, tai yra - išsikepti „blyno“ neįmanoma prieš tai nepasigaminus „blendinio“.

Iš lietuvių savo miltiniais valgiais labiausiai garsėja aukštaičiai ir daugelį jų gaminamų valgių perėmė lenkai, ukrainiečiai, gudai ir rusai, pavyzdžiui, ukrainiečiai iš aukštaičių išmoko gaminti „vareniki“, t.y. šaltanosius iš mėlynių ir vyšnių, (rusai „пельмени“ ne tik gamybą, bet ir pavadinimą perėmė iš komių), lenkai iš aukštaičių išmoko gamintis „nalesniki“, t.y blynelius, tačiau blynelius jie gaminasi iš „ciasto nalesnikove“, aplamai lenkai mažiausiai ką nors patys mokėjo gaminti iš miltų, todėl ir jų miltiniai valgiai, kaip ir jų pavadininami yra skolinti iš lietuvių, čekų, rusų, vėliau ir italų kalbų. Senosiose lietuviškose kulinarinėse knygose, kurios buvo rašomos ir spausdinamos dviem šimtais metų anksčiau nei Rusijoje, rašoma, kad „blynas turi būti didelis, kaip saulė; apvalus, kaip saulė; raudonas, kaip saulė, karštas kaip saulė“.

Taip pat skaitykite: Gidas po San Paulą

Blynų rūšys ir gaminimo ypatumai

Blynai gali būti įvairių rūšių, priklausomai nuo miltų, skystos terpės ir kitų ingredientų. Blynams blendinys gaminamas iš trijų pagrindinių ingredientų: miltų, skystos terpės ir rišamojo junginio, pagardinimui dedama druska, cukrus.

Miltų įvairovė

Blynų gali būti tiek, kiek yra miltų ir kaip jie malti:

  • Avižinių
  • Grikinių
  • Kukurūzinių
  • Kvietinių
  • Miežinių
  • Pupinių
  • Ryžinių
  • Ruginių
  • Sorinių
  • Žirninių arba jų mišinių

Priklausomai nuo miltų arba jų mišinių turėsite ir skirtingų skonių blynus.

Alternatyvos kvietiniams miltams: lietuviai spėjo pamėgti ir dažnai perka avižinius, kukurūzų, grikių, ryžių miltus. Kaip pasakoja „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė, lyg ant mielių auga susidomėjimas migdolų miltais. Jau pernai pagal pardavimus jie aplenkė tokius „senbuvius“, kaip žirnių ar sojų miltai. „Per praėjusius ir šiuos metus savo klientams pasiūlėme per dešimt naujų, skirtingų kultūrų miltų, tad šiuo metu pirkėjai gali rinktis miltus iš lęšių, morkų, špinatų, bolivinės balandos ir kt. Vertinant pastarųjų dvejų metų klientų apsipirkimo įpročius, iš kitų rūšių ypač išsiskiria speltos miltai - tai laukiniai kviečiai, viena seniausių grūdinių kultūrų pasaulyje. Pernai jų buvo nupirkta daugiau nei 36 tūkst. kilogramų. Taip pat lietuviai spėjo pamėgti ir dažnai perka avižinius, kukurūzų, grikių, ryžių miltus“, - sako V.Drulienė.

Kaip pakeisti miltus? Kaip pastebi „Maximos“ maisto gamybos ekspertas Aidas Poleninas, lietuviai vis labiau įsidrąsina eksperimentams virtuvėje, pavyzdžiui, net įprastus blynus noriai kepa ne iš kvietinių miltų: „Tam didžiulės įtakos turi ir sveikos mitybos specialistų rekomendacijos bei įvairios tendencijos. Tačiau svarbu žinoti, kad ne iš kviečių pagaminti miltai yra biresni, todėl iš jų gaminant reikia daugiau rišamosios medžiagos, pavyzdžiui, kiaušinio ar banano.“ Kita alternatyva miltams, pasak A.Polenino, juos pakeisti daržovėmis. „Galite sutarkuoti cukiniją, kelias bulves, morkas, įmušti kelis kiaušinius, įberti porą šaukštų krakmolo, truputį druskos. Nuspauskite masę ir dėkite į keptuvę ar net vaflių keptuvę. Į šiuos blynus galite įdėti ir kitokių, jūsų mėgstamų, daržovių. Svarbiausia, nebijoti eksperimentuoti ir atrasti naujus skonius“, - drąsina maisto gaminimo ekspertas.

Taip pat skaitykite: Stalo dekoras šventėms

Skystos terpės įvairovė

Taip pat priklausomai nuo to, ką naudojate skystajai blendinio terpei:

  • Geriamą vandenį
  • Šaltinio vandenį
  • Gazuotą vandenį
  • Grietinėlę
  • Pieną
  • Pasukas
  • Rūgpienį
  • Raugpienį
  • Kefyrą
  • Jogurtą
  • Vaisių arba daržovių sultis
  • Šviežias arba raugintas sulas
  • Įvairių įvairiausias giras
  • Įvairių rūšių alus

Gausite dar didesnę blynų skonių ir aromatų įvairovę.

Rišamasis junginys - kiaušinis

Blynų gausybę dar paįvairina blendinio rišamasis junginys - kiaušinis. Kiaušinį galima į blendinį įplakti paprastai, galima dėti tik vienus trynius arba tik vienus baltymus, galima kiaušinį prieš dedant į blendinį atskirai išplakti, galima trynį ištrinti su druska arba cukrumi iki baltumo, galima baltymą suplakti iki kietumo - ir nuo to priklausys blynų skonis, išvaizda, apskrudimas.

Kepimo ypatumai

Šiandien daugiausia blynai visoje savo didybėje ir grožyje patiekiami kepti (nuo to ant ko kepama: lydyto ar šviežio sviesto, žąsinių ar kiaulinių taukų, alyvų, kanapių, rapsų, sėmenų arba saulėgrąžų aliejų priklauso blynų skonis ir aromatas). Senovėje, o ir dabar, kur yra išlikusios senovinės krosnys, blynai dar yra šutinami, t.y. sudedami vienas, ant kito, pertepami sviestu arba grietine ir pašutinami blėstančioje krosnies kaitroje, nors šutinti galima ir konvekcinėse krosnelėse.

Lengvutė keptuvėlė ar sunkiasvorė keptuvė? Lietinius blynus patartina kepti specialioje keptuvėje žemais kraštais su nepridegančia danga, kaitros šiems blynams reikia nemažos, o kiekvienai blyno pusei pakaks kepti 1-2 minutes. Nedideliems miltiniams ar daržovių blyneliams reikalinga gana didelė kaitra, ją reguliuokite pagal blynų storį. Mieliniams blynams bus ideali storadugnė keptuvė, nes jie turi spėti išsipūsti ir iškepti, todėl ir karštis turi būti vidutinis ar kiek aukštesnis už vidutinį. Jei kepate daug nedidelių blynelių, prisiminkite, kad blynai keptuvės centre iškeps greičiausiai, mat ten didžiausias karštis.

Taip pat skaitykite: Didžiausias vandenyno gylis

Verskite drąsiai! Blynų nemokantis apversti kepėjas - dažnas juokingų filmukų personažas, realiame gyvenime tai nėra taip smagu. Nesvarbu, lietinis tai ar nedidelis blynas, verskite staigiai ir ryžtingai, patogiausia, kai ranka sukama ne iš alkūnės, o iš riešo. Instrukcija elementari: plonytę mentelę pakiškite po blynu kuo labiau per vidurį, kilstelėkite ją su visu blynu 1-2 cm į viršų ir staigiai pasukdami riešą apverskite ir dėkite blyną nauja puse ant keptuvės. Šįkart nepavyko? Kitąsyk pavyks!

Dažiniai - blynų skonio akcentas

Pagrindinis blynų skirtumas nuo blynelių arba sklindžių yra tas, kad jie privalo būti patiekiami su dažiniais. Vėl gi, blynų įvairovę ir skoninių savybių nenusakomą gausybę praplečia dažiniai. O jų lietuvių tauta žinojo begalę:

  • Eršketų juodieji, lašišų raudonieji, lydekų, sykų, stintų ikrai
  • Grietinės sviestas, smetonos sviestas, sūdytas sviestas, šviežias sviestas, lydytas sviestas, vėžių sviestas
  • Grietinė, grietinėlė, smetona, rūgpienis, raugpienis, varškė ir iš jų pagaminti dar įvairesni dažiniai
  • Įvairiausi spirgai, rūkytų lašinių, rūkytų dešrų arba kumpių, paukštienos, paukštienos spirgų, žąsies taukų, rūkytos arba keptos žuvies
  • Svogūnų, morkų, bulvių, grybų, įviriausių daržovių dažiniai
  • Uogienės, uogų ir vaisių košės, šviežių uogų ir vaisių tyrės

Dažinių įvairovė priklauso nuo to, kokios maisto atsargos yra namuose arba kokį maistą priklausomai nuo tikybos privalu tuo metu valgyti.

Istoriniai blynų variantai

  • Karališkieji kvietinių kruopmilčių blynai su raudonųjų ikrų dažiniu
  • Bajoriškieji kvietinių ir ruginių miltų blynai su sykų ikrų ir grietinės dažiniu
  • Raudonieji kvietinių ir grikinių miltų blynai su rūkyto kumpio dažiniu
  • Aukštaitiški kvietinių miltų paliepsniai su lydytu sviestu
  • Dzūkiški šutinti grikinių miltų blynai su džiovintų baravykų dažiniu
  • Kėdainiečių bulviniai blynai su kiaulienos spirgų ir svogūnų dažiniu
  • Saldieji kvietinių ir grikinių miltų blynai su trintų spanguolių tyre

Blynelių ypatumai

Blyneliai, kaip ir blynai, kepami iš blendinio, tik blynelių lietiniams blendinys yra žymiai skystesnės konsistencijos, nes pradžioje reikia išsikepti pusgaminius, - lietinius. Blendinys lietiniams samčiu pilamas ant įkaitintos, vos riebalais suvilgytos (dabar galima naudoti teflonines be riebalų) keptuvės ir pakaitinamas, kol susiformuoja lietinis ir lengvai atsiskiria nuo keptuvės dugno. Lietinių jokiu būdu negalima apskrudinti, nes tada iš jų nebus galima pagaminti blynelių.

Blyneliai nuo blynų skiriasi tuo, kad ant lietinių dedami įvairūs įdarai (mėsos, paukštienos, žuvies, daržovių, grybų, saldūs), lietiniai įvairiai sulankstomi, susukami, sužnybiami ir tik po to apskrudinami. Lietuviški blyneliai skrudinami daugiausia svieste arba lydytame svieste arba sviesto ir kanapių ar sėmenų aliejaus mišinyje. Beje, tikri lietuviški blyneliai dažnai prieš skrudinant apvoliojami kiaušinio plakinyje, džiuvėsėliuose, saldieji - kapotuose riešutuose.

Lietuviški blyneliai yra ne tik įdaryti, bet ir būtinų būtiniausiai patiekiami su padažais! Būtent padažai praplečia blynelių skoninių ir aromatinių savybių gausumą. Blyneliai patiekiami su grietinės, sviesto, varškės, kiaušinių, miltiniais, grybų, daržovių, mėsos, paukštienos, žuvies, rūgščiais, saldrūgščiais arba saldžiaisiais padažais, džemais, uogienėmis.

Ne tik senovėje, bet ir dabar blyneliai yra apkepami, t.y. blyneliai sudedami į apkepo indus, priklausomai nuo įdaro pagaminamas jam tinkantis padažas, juo užpilami blyneliai ir apkepami orkaitėje. Archaiškiausias, pasilikęs nuo pagonybės laikų yra apeiginis aukštaičių valgis, gaminamas Žiemoverčio dienos progai - susuktiniai: iškepama daug iš bet kokių turimų miltų lietinių, jie dedami išilgai stalo taip, kad užeitų vienas ant kito, paskui susukami voleliu, ilgas volelis susukamas riestai spirališkai, tokie susuktiniai dedami skardon, užpilami tirpintu sviestu arba grietine, arba sviesto ir grietinės padažu, apibarstomi kapotais riešutais ir apkepami, klebonų šeimininkės susuktinius dar apibarstydavo ir cukrumi, - ar tik ne nuo tų susuktinių daugelis klebonų į karietas vos įtilpdavo?..

Sklindžiai

Sklindžiams blendinys ruošiamas žymiai tirštesnis, labiau panašus į papločių tešlą, gana dažnai sklindžių blendinys yra kildinamas alumi arba mielėmis, - būtent taip yra kepami žymieji mieliniai užgavėnių sklindžiai. Sklindžiai yra vėlesni, tad ir labiau demokratiškesni kulinariniai gaminiai, - jų gamyboje leidžiama visapusiškai pasireikšti kulinarinei vaizduotei, įvairiausių netikėtų sumanymų įgyvendinimui. Čia reikia laikytis tik kelių pagrindinių taisyklių: tai turi būti keptuvėje kepti paskrudinti gaminiai. Net sklindžių dydis nėra ribojams, - jie gali būti mažuliukai, vidutiniai, delno dydžio (bet ne didesni), apvalūs, ovalūs, pailgi.

Rekordai, susiję su blynais

Lietuvoje taip pat fiksuojami įvairūs rekordai, susiję su maistu. Ansamblio „Jonis“ vadovas bei festivalio „Ant rubežiaus“ prodiuseris Pranciškus Trijonis antrus metus iš eilės gerina Lietuvos rekordus. Šiemet jo iniciatyva sukurta didžiausia taburetė (2,80 m), pernai suburtas gausiausias bandonininkų orkestras, dar anksčiau pasiekti armonikos su ilgiausiomis dumplėmis bei sunkiausio kantri dviračio rekordai. Didžiausias žąsies kiaušinis, ilgiausia kebabų eilė, 150 kartų ore apverstas lietinis blynas - tai tik keletas naujausių šiemet Lietuvoje užfiksuotų rekordų, kuriuos jų kolekcininkas Vytautas Navaitis stropiai registruoja savo knygose.

Peržvelgdamas naujausius lietuviškus rekordus V.Navaitis pastebi, kad nemaža jų dalis atsirado švenčių proga. „Pavyzdžiui, per Velykas buvo užregistruotas didžiausio žąsies kiaušinio rekordas. Tik pasirodęs jis buvo pagerintas net penkis kartus - nuo 260 iki 412 g. Šeduvoje ant medžio buvo pakabinti 1853 tuščiaviduriai margučiai, o per Užgavėnes vienas uteniškis 150 kartų apvertė blyną ore - taip buvo pasiekti dar keli nauji rekordai. Neseniai užfiksuotas ir ilgiausios kebabų eilės rekordas, pasiektas Šiaulių „Akropolio“ gimtadienio proga.

Receptai

Ingredientų kokybė - svarbu. Klasikiniams lietiniams ar išsipūtusiems mažiems blyneliams tereikia vos kelių paprastų ingredientų, tačiau jų kokybė svarbi. Miltai turėtų būti sausi ir nesudrėkę, jei tik turite papildomą minutę, galite juos net persijoti. Jei tešlą užmaišysite su pienu, kefyru ar jogurtu, blynai bus nepalyginamai skanesni, nei naudojant tik vandenį ar stipriai juo skiedžiant tešlą. Kuo šviežesni (o dar geriau - ūkininkų) kiaušiniai, tuo ryškesnio skonio (o dažnai - ir spalvos) bus blynai jūsų lėkštėje. Jei blynams kildyti reikia kepimo miltelių, sodos ar mielių, įsitikinkite, jog jie nepasenę.

Kada tešlą palaikyti, kada kepti iškart? Jei kepsite lietinius blynus, užmaišę tešlą leiskite jai apie pusvalandį pastovėti - miltuose esantis glitimas geriau išbrinks ir blynai ne taip plyšinės. O štai blynai, kildinami kepimo milteliais ar soda, nemėgsta laukti - užmaišėte tešlą ir kaiskite keptuvę. Jei norite itin purių blynukų, tačiau vengiate kildinimo priemonių, galite atskirti kiaušinių trynius ir baltymus, pastaruosius itin standžiai išplakti ir pačioje pabaigoje švelniai įmaišyti į tešlą - atrodys, tarsi valgote purius biskvitukus.

Gumuliukams - „ne“! Persijodami miltus jau išvengsite miltų sušokimo, tačiau gumuliukų tešloje vis tiek gali būti, jie ypač erzina lietiniuose blynuose. Geriausiai ją paruošti taip: į platų dubenį įmuškite kiaušinius, berkite druskos, šiek tiek cukraus, o tada miltus ir šaukštu trinkite visus šiuos ingredientus iki tirštos emulsijos. Kai ši emulsija taps glotni ir vientisa, po truputį skieskite ją pienu iki reikiamo skystumo. Jei tešla vis tiek išėjo gumuluota, išsigelbėjimas yra - perkoškite ją per plieninį sietą.

Purūs blynai be kiaušinių

Esant minimaliam ingredientų kiekiui ir sugaištam laikui galima padaryti porą porcijų sočių blynelių. Paruošus naminę varškę iš kefyro, išrūgas, kurios liko, truputį pašildyk. Paskui berk nurodytą kiekį cukraus. Druskos berk savo nuožiūra priklausomai nuo to, ar tu nori padaryti orinius blynus sūrius ar saldžius. Bet kokiu atveju nors žiupsnelį reikia įberti. Toliau būtinai persijok per sietą miltus. Kruopščiai permaišyk ingredientus, kad jie susimaišytų į vienalytę masę. Tai reikia daryti šluotele ar paprastu šaukštu. Paskui berk sodą ir dar kartą permaišyk. Pilk į keptuvę saulėgrąžų aliejų ir dėk ant viryklės. Kai jis įkais, suformuok iš tešlos blyną. Jį pakanka palaikyti ant keptuvės vos kelias minutes, kol neatsiras auksaspalvė plutelė. Gatavus purius blynus be kiaušinių būtinai dėk ant popierinio rankšluosčio ar servetėlės. Tai būtina, norint pašalinti nereikalingus riebalus.

Bananiniai avižiniai blynai su šokolado įdaru

Šie blynai itin greitas būdas iškepti purius, storus ir drėgnus blynus. Jie pavyksta kiekvienąkart ir nereikia nieko plakti ar maišyti, juk pagal pavadinimą jau aišku, kad tešlą gaminu maisto trintuve. Tešlai pagaminti pakanka 5 minučių, o viskas kas lieka - iškepti blynus. Mėgstu, nors ne kaskart, į šių blynų viduriuką patupdyti šokolado gabalėlį (dar puikiai tiks nedidelis šaukštelis Nutellos). Šokoladas kepant blynams ištirpsta ir tampa skaniu skystu įdaru. Visus ingredientus sudedu į maisto trintuvą ir sumalu tešlą iki vientisos masės. Į įkaitintą keptuvę dedu šiek tiek riebalų ir pilu po šaukštą tešlos kiekvienam blynui. Jei naudoju šokoladą: iškart poto, kai įpilu tešlą į keptuvę, į kiekvieno blyno centrą dedu po gabalėlį šokolado. Dabar kiekvieną šokolado gabalėlį užkloju nedideliu šaukšteliu tešlos. Iškeptus blynus valgome iškart, kol dar karšti. Patiekiu su mėgstamais priedais. Mūsų mėgstamiausi: graikiškas jogurtas, uogos ar uogienė, bananų gabalėliai, medus.

Varškiniai blynai

Varškiniai blynai - tai klasikinis lietuviškas pusryčių patiekalas, mėgstamas dėl savo minkštumo, švelnaus skonio ir paprasto paruošimo. Šie blynai ypatingi tuo, kad pagrindinis jų ingredientas - šviežia arba riebesnė varškė. Varškiniai blynai puikiai tinka tiek pusryčiams, tiek saldžiai popietės ar vakarienės pertraukai. Jie dažnai siejami su vaikystės prisiminimais, jaukia šeimos atmosfera ir naminiu jaukumu. Dėl natūralių ingredientų ir švelnaus skonio jie ypač mėgstami vaikų, tačiau jisai puikiai tinka ir visiems, ieškantiems subalansuoto, maistingo bei skanaus patiekalo. Tinkamai paruošti varškiniai blynai būna minkšti viduje, šiek tiek apskrudę išorėje ir lengvai dera tiek su saldžiais, tiek su pikantiškais priedais.

Varškę sudėkite į didelį dubenį. Jeigu ji stambiagrūdė - pertrinkite ją šakute ar grūstuvu, kad blynų tešla būtų vientisesnės konsistencijos. Į dubenį prie varškės įmuškite du kiaušinius. Dubenyje taip pat įberkite cukraus, druskos, vanilinio cukraus (jei naudojate) ir gerai išmaišykite visus ingredientus. Pamažu įberkite miltų. Jei mėgstate purius blynelius, kartu su miltais įberkite ir kepimo miltelių. Gerai išmaišykite, kad masė būtų vientisa ir tiršta, tačiau lengvai krentanti nuo šaukšto. Įkaitinkite keptuvę ant vidutinės ugnies ir įpilkite kelis šaukštus aliejaus. Šaukštu dėkite tešlą į keptuvę, suformuodami nedidelius apvalius blynelius. Kepkite blynelius iš abiejų pusių po 2-3 minutes, kol jie gražiai apskrus ir taps auksinės spalvos. Patiekite karštus - jie ypač skanūs vos iškepti, kai dar minkšti ir šilti.

Greitai paruošiami blynai su graikišku jogurtu

Jeigu namuose nenaudojate graikiško jogurto, jį kuo puikiausiai galite pakeisti grietine. Beje, jei turite užsilikusio paprasto jogurto, jis taip pat puikiai tiks, tik tuomet nepilkite pieno (arba pakaks 1 šaukšto pieno, priklausomai nuo jogurto tirštumo). Kitaip sakant, galima puikiai išsisukti iš padėties ir neturint graikiško jogurto.

Reikės:

  • 2 kiaušinių
  • ¾ stiklinės (100 g) miltų
  • 2/3 stiklinės (170 g) natūralaus graikiško jogurto
  • 3-4 valg. š. cukraus
  • 4 valg. š. pieno
  • 1 arb. š. kepimo miltelių
  • aliejaus (kepimui)

Gaminimas:

Viename inde išplakame kiaušinius, jogurtą, cukrų ir pieną naudodami plakimo šluotelę. Miltus sumaišome su kepimo milteliais ir sudedame į jogurto masę, išplakame šluotele (liks šiek tiek gumulėlių, bet nepermaišykite). Keptuvėje įkaitiname šiek tiek aliejaus ant vidutinės ugnies. Pilame po 2 valg. š. kiekvienam blynui ir kepame, kol gražiai apskrunda. Cukraus kiekį reguliuokite pagal savo skonį, jei norite saldesnių blynelių, dėkite daugiau cukraus. Jei graikiškas jogurtas jau su skoniu, saldus, tuomet galite naudoti mažiau cukraus.

#

tags: #didžiausias #lietinis #blynas #pasaulyje

Populiarūs įrašai: