Pietų Amerikos aukso legendos: nuo El Dorado iki inkų lobių
Auksas, turbūt pirmasis metalas, su kuriuo susipažino žmonija, ne tik pakylėjo žmoniją į naują lygį, atverdamas metalo erą maždaug 4600 m. pr. Kr., bet ir tapo neatsiejama daugelio kultūrų istorijos dalimi. Jis buvo naudojamas papuošalams gaminti, o jo spindesys ir retumas pavertė jį galios, turto ir dieviškumo simboliu. Per tūkstančius metų auksas skatino žmonijos pažangą ir buvo reikšmingas pasaulio plėtrai.
Aukso istorija: nuo Egipto iki Romos imperijos
Auksas, kaip pinigų metalas, suformavo sistemą, be kurios būtų neįsivaizduojamas šiuolaikinis kapitalizmas. Iš pradžių naudojamas papuošalams, adatoms, nedideliems peiliams, karoliukams ir kitiems daiktams gaminti, auksas turėjo daug sidabro, vario ir kitų metalų priemaišų. Tik VI a. pr. m. e. atsirado beveik grynas auksas (99,8%).
Iš senovės Egipto kilo aukso pavadinimas - Noob (nub). Egiptiečiai, dievinę saulę, auksą visada lygino su ja. Labiausiai gerbiamas buvo aukščiausioji dievybė Saulės dievas - Ra. Egiptiečiai tikėjo, kad jo, ir kitų dievų oda - auksinė. Viename iš egiptiečių mitų minimas auksinis lietus.
Egiptas sukaupė maždaug 3500 tonų aukso, kurį 671 m. pr. m. e. perėmė asirai. Jo atsargos išaugo iki 5000 tonų. Babilonas žlugo 536 m. pr. m. e., kaldindamas garsiuosius "Darikas". Prasidėjus karui, 331 m. pr. m. e. auksas pateko į graikų rankas. Aleksandras Makedonietis tapo beveik viso pasaulio aukso valdytoju, pridėdamas dar maždaug 3000 tonų aukso. 202 m. pr. m. e. Romos imperija užgrobė Ispanijos kasyklas. Dėl karų ir pavojų, daugelis aukso lobių atiteko Romos imperijai.
Aukso reikšmė senovės Egipte
Senovės egiptiečiai ne tik naudojo auksą papuošalams, namų apyvokos daiktams ir religiniams atributams gaminti, bet ir sukūrė keletą pagrindinių aukso išgavimo principų, įskaitant jo išplovimą iš smėlio būdu. Egiptiečiai išmoko apdoroti auksą, kad padidintų juvelyrinių dirbinių kietumą ir pakeistų jų spalvą. Aukso simbolizuojantis hieroglifas buvo pakeistas į tris žiedus, o aukso gavyba buvo pakankamai didelė lyginant su šiuolaikine gavyba.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Aukso reikšmė atsispindi Tutanchamono kape, kuriame buvo rasta auksinė skrynia, apsupta keturių deivių statulų - Gynėjų. Mumija buvo papuošta neįtikėtinu kiekiu papuošalų, padengta kauke iš kaltinio aukso su portretiniais faraono bruožais. Kiekvieno tvarsčio sluoksnio buvo rasta vis daugiau ir daugiau lobių.
Auksas turėjo ne tik ekonominę vertę, bet ir religinę reikšmę. Jis buvo turtų ir galios simbolis, o jo spindesys buvo siejamas su dievų galia ir nemirtingumu.
Auksas senovės Graikijoje ir Romoje
Senovės Graikija beveik neturėjo aukso, todėl jis buvo labai vertinamas. Manoma, kad auksas galėjo atsirasti per prekybą su turtingu senovės Egiptu. Vienas iš pirmųjų graikų aukso perdirbimo centrų buvo Lidija. Lidijos karaliaus vardas Krezas simbolizavo turtus. 6 am. pr. m. e. čia buvo iš aukso ir sidabro lydinio nukaltas pirmasis pasaulyje pinigas.
Aleksandras Makedonietis, užgrobęs persų valstybės iždą, turėjo apie 1300 tonų aukso. Jis naudojo auksą valstybės problemoms spręsti ir savo karių ištikimybei užtikrinti.
Romos imperijoje iš pradžių aukso papuošalai buvo reti, o aukso žiedus leisdavo nešioti tik aukštuomenei. Vėliau aukso papuošalai tapo dažnesni, o monetų kaldinimą kontroliavo pats imperatorius. Romos aukštuomenė naudojo auksą nekilnojamam turtui, meno kūriniams, vergams pirkti ir k.t.. Eilinis kareivis uždirbdavo 2 aurėjus per mėn., o šimtininkas - 5 aurėjai per mėn..
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Konstantinas I į apyvartą įveda naują monetą Solidą, kuri tapo pagrindine auksine Romos imperijos moneta. Žlungant imperijai, jaunos feodalinės valstybės jautė aukso deficitą ir kaldindavo savo monetas su savo atvaizdu arba su heraldika.
Aukso paieškos Europoje: nuo alchemijos iki gildijų
Viduramžiais alchemikai dėjo visas pastangas, kad išgauti auksą iš netauriųjų metalų. Taip pat Europoje prasidėjo nepriklausomų aukso meistrų gildijos. Dvariškiai ir aukšto rango dvasininkai galėjo sau leisti auksinius papuošalus, kurie buvo valdžios simbolis, nurodydavo šeimininko statusą, jo priteklių, jo padėtį visuomenėje. Prasčiokams buvo draudžiama ant savęs nešioti auksą.
XV a. europiečiai karštligiškai mėtėsi po pasaulį aukso paieškose, o didžiausi geografiniai atradimai atvėrė naują aukso istorijos lapą.
Pietų Amerikos aukso legendos: El Dorado ir inkų lobiai
Atradus Ameriką, ispanų konkistadorai išgirdo pasakojimų apie aukso lobius. Jie išsilaipino prie laivų pasveikinti atvykėlius. Vietinėse bendruomenėse pagrindinis jų užsiėmimas buvo žemdirbystė. Tuo metu konkistadorus domino tik vienas klausimas - Kur auksas?
Ispanijos karalius finansavo ekspediciją į naująsias žemes, kuriai buvo skirta 17 laivų ir 1,2 tūkstančių žmonių. Konkistadorai reikalavo, kad indėnai per tris mėnesius surinktų tam tikrą kiekį aukso. Jei indėnai negalėdavo įvykdyti užduoties, jiems nukirsdavo rankas.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
1519 metais lapkričio 8 dieną E. Kortesas užgrobė actekų sostinę ir privertė žynį Montesumą sutikti mokėti kas metus didelią duoklę, auksu. Tačiau Montesumas bandė apgauti konkistadorus, paslėpdamas didžiąją dalį savo lobių. Po kelių mėnesių Montesuma mirė nuo gautų žaizdų. 1521m. actekų sostinė buvo išnaikinta.
Franciskas Pisaras paėmė į nelaisvę inkų imperatorių Ataualpą ir už jo laisvę pareikalavo aukso. Visoje inkų imperijoje buvo renkami aukso ir sidabro gaminiai. Tačiau ispanai, tapę didžiulio turto šeimininkais, nebegalėjo atsispirti goduliui ir įvykdė Ataualpai mirties bausmę.
Po Amerikos užgrobimo išlikę inkų meno kūriniai stulbina turistus Limos aukso muziejuje. Tačiau tai tik maža indėnų brangenybių dalis.
#
tags: #legendos #apie #pietų #Amerikos #auksą