Le Butcher Dienos Pietų Laikas: Kur Skanaus Maisto Ieškoti Vilniuje ir Kaune

Štai kur amžinas klausimas: kur eiti pietauti, kur eiti vakarieniauti? Ypač kai šeimoje esame sutarę bent kartą per savaitę pasimėgauti talentingų virtuvės šefų kūriniais. Todėl nusprendžiau įvertinti ir pristatyti 2014-ųjų metų nugalėtojus, o taip pat aptarti burgerių kultūrą Kaune.

Vilnius: Vietos, Vertos Dėmesio

Pusryčių Rojus ir Daugiau

Pusryčiai yra tobuliausi tobuli, kokie tik gali būti. Dienos ir vakaro metu čia visuomet knibždėte knibžda gerą maistą mėgstančių stilingų svečių. Vieta įsikūrusi Gynėjų g. ir Islandijos g. Ir tai nekalbama vien apie tuos kasdienius pietus, ten drąsiai iš meniu galima išsirinkti maisto ir pavėlavus į standartinį pietų laiką, o savaitgaliais, kai neaišku, ar tai pietūs, ar pusryčiai, ar vakarienė - iš meniu išsirinks kone kiekvienas. Su alumi ir kokteiliais taip pat viskas ten labai gerai.

Autentiškumas ir Šviežumas Visų Šventųjų Gatvėje

Autentiška aplinka, šviežias maistas, kuris pateisina, o kartais net pralenkia lūkesčius, nepriekaištingas aptarnavimas ir teisingas restoranui darbo laikas. Tačiau jau užbėgta už akių - meniu atnaujintas.

Jaukumas ir Vynas A. Stulginskio Gatvėje

Man visuomet labai gaila matyti šią vietą tuščią, nes vietos ir interjero/jaukumo prasme ji yra tobula. Vyno korta, galima sakyti, nepriekaištinga, o kainos maloniai stebina.

Geriausia Kava ir Burgeriai Mieste

Geriausia mieste kava, madingas interjeras ir profesionalūs baristos. Taip pat, geriausia burgerinė mieste. Meniu tikrai puikus, personalas išsilavinęs ir gabus pakonsultuoti ir vynų klausimais, ir išsamiai supažindina su šefo Šarūno kurtų patiekalų subtilybėmis. Deja, su ventiliacija yra problemų.

Taip pat skaitykite: Įvairių šalių gimtadienio papročiai

Klasika Tapęs Indiškas Maistas

Metų metus veikiantis, klasika tapęs indiško maisto restoranas. Maistas puikus, aptarnavimas geras, tačiau su lauku yra kur pasitempti - c’mon, juk esate pačiame miesto centre.

Tobula Pica ir Draugiškas Personalas

Geriausia pica Lietuvoje, puiki koncepcija, gera vieta, labai stilingas ir tinkantis šiai vietai modernus ir kartu jaukus interjeras, malonus ir draugiškas personalas. Tik gal dažnai jis atrodo labai pavargęs… Nieko nepadarysi, prie šios vietos nusidriekusios net eilės žmonių. Gražu, švaru, kokybiška, stilinga.

Ne Lietuvoje Būtų Aukščiau Įvertintas

Šis restoranas pretenduotų į labai aukštą vertinimą…jeigu jis būtų ne Lietuvoje. Vienas pagrindinių minusų - mažos porcijos ir jų neatitinkančios kainos.

Maroko Virtuvės Reprezentacija

Marokietiško maisto restoranas, kuris puikiai reprezentuoja Maroko virtuvę, įsikūręs jaukioje vietoje ir pats įkurtas labai jaukiai.

Le Butcher: Burgerių Vietelė

Rimtas konkurentas ‘Dramai’. Tačiau jeigu ‘Drama Burger’ galima drąsiai vadinti gastronomine burgerių vieta, tai ‘Le Butcher’ - miestinių burgerių vietele. Bet dar labai jauna.

Taip pat skaitykite: Greitas maistas Vievyje

Kitos Minėtinos Vietos

Minėtini ir Sidro Namai ir Bistro1Dublis.

Vingio Parko Istorijos: Netikėtas Atradimas

Ir taip jau kiek sušalusios ir išalkusios, bet laimingos, kai per visą parką galėjome šaukti TAIP TAIP TAIP, priėjome Vingio Istorijas. O čia - nuostabi padavėja. Švytinti. Miela. Ir labai graži. Taip smagu sėdėti lauke ir džiaugtis šiltu vakaru, nesvarbu, kas įsisukus į pleduką. Užsisakome sriubos. Meniu pritaikytas saulėtoms dienos todėl 2 ir 3 sriubų gaivios ir šaltos, o mes gauname po dubenėlį chili con carne maloniai šildo iš vidaus, o šalia jos patiekti saulėgrąžų daigai primena kad visgi jau pavasaris, o gal ir vasara;) Ir netikėtai skani duona su pesto. Toliau šilti užkandžiai (matyt tikrai buvome sušalusios). Paprašome vištienos sparnelių ir springrolls’ų su daržovėmis. Kas čia per keisti springrolls’ai? Labiau panašu į kalmarus ar svogūnus tešloje, bet ai, skanu, koks skirtumas… Ypač kai TOKIE skanūs vištienos sparneliai. Tikrai skaniausi mano iki šiol ragauti. Tikrai ne tokie kaip visur, saldžiarūgščiai aštrūs. Ir nežinau kaip apibūdinti tą skonį. Kone šokoladas. Ir tada - dar vienas indelis su dangteliu. Nesuprantame, kodėl, nes lyg daugiau nieko ir neprašėme. Pasirodo, springrolls’ai. Užsisakėme. Manau ir šita vieta yra dovana Vingio parkui. Faina, kad turėsime ne tik lakštingalą su savo giesmėmis, bet ir naujų, nuostabių istorijų.

Apsilankymas Gastronomikoje: Prabanga ir Harmonija

Su krikšto sese susitinkame T.Ševčenkos loftų kiemuose. Žinome, kur eiti, tad neklaidžiojame ir užtikrintai žengiame link gale 11i numeriu pažymėto pastato esančių durų. Jokių purpurinių kilimų. Mus pasitinka labai malonus vyriškis, padeda nusirengti, palydi iki staliuko. Jeigu galėsite rinktis, sėskite veidu į virtuvę - tuomet vakaro metu galėsite grožėtis už stiklinių durų dėl Jūsų besistengiančia virtuvės komandą. Ir kaskart vakaro metu toms durims prasivėrus jau galėsite laukti kito tuoj ant jūsų stalo atsirasiančio stebuklo. Pirmas dalykas, į ką visada atkreipiu dėmesį restoranuose yra servetėlės ir įrankiai. Ir pastarieji man labai aptinka - dvelkia tikrumu, ir patinka, kad neblizga. Tai anaip tol nereiškia, kad negeri. Taurės - Riedel Veritas ypatingai grakščia kojele, ir jose greitai atsiranda putojančio vyno aperityvui. Po jos - šefo užkandėlė (amuse-bouche). Patiekalams atsiradus ant stalo prie visų svečių prieina pats šefas ir šypsodamasis pristato: “Mielos damos, šefo užkandėlė - springrolsas”. Gražu, labai pavasariška, tinka damoms. Toliau - namuose sūdyta lašiša su pastarnokų ledais, burokėlių žele ir krapų aliejumi. Nuotrauka deja dingo, bet buvo labai gražu:) Ir krikšto sesė, prieš kelias minutes sakiusi, kad paskutiniu metu valgė labai daug lašišos ir jau nebegali į ją žiūrėti šypsojosi pjaudama dar kąsnelį. Nuostabi žuvies tekstūra ir tie ledai…. 63°C kiaušinis įsitaisęs geltoname morkų ir lazdyno riešutų emulsijos fone ir pasipuošęs traškiu ispanišku kumpiu. O po jais - juodieji lęšiai. Praeidamas pro šalį šefas teiraujasi, ar skanu ir pamoko, kad reikia maišyti. Taip ir darome. Atkreipiu dėmesį, kokie dailūs čia indai. Kiekvienam patiekalui kitokie. Atrodo, tarsi įprastų formų, bet įdomių paviršių, subtiliai pakeičiantys tai centravimą, tai spalvą. Gyvenime ešerius labai mėgstu. Žinoma, daugiausia esu valgius tų pačios su tėveliu sužvejotų Lakajų ežere, ir neslėpsiu, tikrai nežinau, kuo ypatingi tie akmeniniai (dabar jau pasidomėjau, kad tai daugiausia šiltų jūrų žuvis, labai sveika:)). Galbūt dėl pavadinimo ir asociacijų, bet skonis - tikros ką tik pagautos žuvies, švelnus. Mano mamai labai patiktų. Padavėjai nešini grakščiais dekanteriais pripildo raudono vyno taures. Atėjo laikas mėsai. Ir pro jau 6 kartą prasiveriančias virtuvės duris pas mus atkeliauja prancūziškas ožiukas su prancūzų šefo Joël Robuchon stiliaus bulvių koše. Ji tiesiog šilkinė. Pavasarinės glazūruotos daržovės ir mėlynių kremas. Kaip pastebėjo ir laukinės žąsys, Liutauro naudojami ingridientai nėra suplakami į vieną ir gali jausti kiekvieno jų unikalumą. Tuo pačiu metu jie puikiai suderinti ir kartu sukuria kažką vieno ir harmoningo. Harmonija - tinkamas apibūdinimas ne tik tam, kas patiekiama lėkštėse, bet ir visai aplinkai. Visa ta prabanga yra tokia natūrali, kad lieka tik paprastumo ir jaukumo jausmas. Monika žavisi apšvietimo sprendimais, kurie koncentruoja šviesą būtent ten, kur reikia, į maistą, ir kartu skaido erdvę, todėl nesijauti tarsi sėdėtum viename kambaryje su visais kitais svečiais. Pastebime, kad žmonės pradėjo garsiau kalbėti, o muzika jau matyt seniai pasikeitusi į kiek energingesnę, bet visai neįkyrią. Atrodo, apie viską pagalvota. Vieta tave kažkaip įtraukia nuo pat tos akimirkos, kai įžengi. Kai staiga suvoki, kad čia esi jau beveik 3 valandas ir kad pasirodymas artėja į pabaigą ir reikės grįžti į realybę. Ir turiu prisipažinti - jis man buvo TOBULAS. Nuo vaizdo iki paskutinės akimirkos, kai pasiėmiau šaukštą, kad suvalgyčiau tai, ko nepavyko pakabinti šakute. Rokforo sūrio ledai ir aviečių traškutis su savo intensyvia spalva (o man taip patinka rožinė ir visos jos atspalviai:), kriaušės, šokoladas? Neįmanoma nupasakoti, nes visą laiką kol valgiau beveik nekalbėjau. Tik vis atsidusdavau iš malonumo ir nesupratau kur esu. …….ir tokiu dideliu malonumu pasibaigė vakarienė. Rašau ir pavydžiu žmonėms, kurie šiuo metu mėgaujasi vakariene Gastronomikoje.

Valio! Tinginys Español: Saldus Desertas

Buvo trečias vyno savamokslių susitikimas su Jumilla apeliacijos vynais. Maistas irgi buvo ispaniškas. Beveik. - O tai kaip jis ispaniškai vadinasi? Hm, šitam nepasiruošiau, o reikėto. Kaip ispaniškai tinginys? Perezoso - dabar jau išmokau, bet vakar tai nepadėjo. Valio! Geresnio pavadinimo nesugalvotum:) Juolab, kad tikslus vertimas nuobodu ir nereikalinga. Sviestą ištirpinkite ir į jį sudėkite kondensuotą pieną. Marmeladiniai saldainiai yra svarbūs, nes juk tai Tinginys español - negali būti nuobodus ir tamsus. Reikia spalvų. O pjaustant gražiai persišviečia! Čia, turiu pripažinti, mano linksmos mamos linksma mintis. Taigi saldainius supjaustykite ir maišykite į šokoladą. Riešutus susmulkinkite ir taip pat įmaišykite į šokoladą. Sausainius sulaužykite ir užpilkite šokoladu. Sunku maišyti ir gali atrodyti, kad vien sausainiai ir šokolado mažai, bet viskas normaliai:) Sukite į maistinę plėvelę ir darykite dešras, naudokite kokia formą, kuriose suspausite pyragą.

Vietų Vilniuje Sąrašiukas: Kolegės Paskatinta

Kolegės paskatinta bandau suvienodinti FB ir blogo turinį ir čia pateikti kai kurių man patikusių vietų Vilniuje sąrašiuką. O ir pačiai bus patogu kartais prisiminti, kur patiko ir seniai bebuvau.

Taip pat skaitykite: Valentino dienos želė tortas: gaminimo instrukcijos

  • Holigans - Eat good be good, jie sako. Ir man atrodo, kad tai veikia. Jau antrą kartą įsitikinu, kad ši vieta ypatinga - tartum čia visada šviestų saulė. Dirbantys žmonės laimingi. Svečiai irgi. Nes klientas žodis čoa netingam tikrai gali jaustis kaip svečias.
  • Untold - sužavėjo.
  • The Gallery - NDG įsikūrusi vieta, su vaizdu į upę, ir geroje erdvėje.
  • YUCATAN.
  • Pancho - gerai, kai yra kur gerai papietauti netoli darbo.
  • Moksha - tinka ir veganams, kariai, masala ir pan.
  • Kavinė Kultūra - labai kitos baras, prie galerijos, gražūs ir skirtingi žmonės, neįpareigojanti aplinka.
  • Ruben & Carla - laaaaabai geri burgeriai!

Interviu su Sauliumi Baltiejumi, „Brussels Mussels“ Virtuvės Šefu

Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos (VVDG) žurnalistai tęsia interviu ciklą „Renkuosi profesiją“, skirtą jauniems žmonėms, planuojantiems savo ateitį. Rubrikoje kalbinami mokslo, meno, kultūros ir kitų sričių atstovai atskleidžia, kaip jie atrado savo gyvenimo kelią, suteikia galimybę moksleiviams pažvelgti į savo profesijos užkulisius. Šį kartą svečiuose - gimnazijos alumnas, restorano „Brussels Mussels“ virtuvės šefas Saulius Baltiejus.

- Kada nusprendėte tapti virtuvės šefu? Koks buvo pirmasis jūsų pagamintas patiekalas, kuriuo didžiavotės?

- Jaunystėje niekada negalvojau tapti virtuvės šefu, tiesiog visada mėgau būti namų virtuvėje, stebėti, kaip gamina mama, padėti jai ruošti maistą artimiesiems. Esu didelis smaližius, todėl man būdavo būtina visko prisiragauti iki soties, nuolatos galvodavau apie naujus skonius, naujus patiekalus. Gaminti taip pat pradėjau vaikystėje, 9-10 metų. Viso to kaltininkė taip pat yra mano mama. Ji man gimtadienio proga padovanojo kulinarinę knygelę „Berniukai virtuvėje“, nuo kurios ir pradėjau savo atradimus virtuvėje. Makaronų pica - pirmasis mano pagamintas patiekalas iš padovanotos knygos.

- Ką ir kur studijavote?

- Bakalauro studijas pasirinkau vien tik dėl aplinkinių spaudimo. Argumentai gana paprasti: „Jeigu baigsi inžineriją, visada turėsi darbą ir šviesią ateitį.“ Tuo metu į mano nuomonę nebuvo kreipiama labai daug dėmesio (norėjau įgyti virėjo profesiją). Labai tam stipriai ir nesipriešinau. Buvo dienų, kai nenorėdavau studijuoti, buvo dienų, kai labai norėdavau vaikščioti į paskaitas ir mokytis. Mokytis labai patinka, ypač tada, kai mane sudomina arba kai įžvelgiu naudos ir perspektyvų. Transportas, automobiliai, varikliai, elektronika, technikos pasiekimai, inovacijos man taip pat yra labai artimi dalykai, todėl nuolat jais domiuosi.

- Kur dirbote studijuodamas? Po studijų?

- Tiesą pasakius, pradėjau dirbti 16-os metų, dirbau ir studijų metu, netgi ne viename darbe. Ir esu dirbęs ne viename sektoriuje. Esu tikras darboholikas, todėl dirbdamas jaučiuosi labai gerai. Neskirstau darbų į blogus ir gerus: jeigu jau dirbu, atiduodu save visą.

- Kokia buvo jūsų, kaip virtuvės šefo, karjeros pradžia? Keliuose restoranuose teko dirbti?

- Mano profesionali virėjo karjera prasidėjo skausmingai. Man buvo 19 metų, kuomet įsidarbinau picerijoje picų kepėju. Teko dirbti ir suktis visiškai vienam, niekas man nieko daug neaiškino ir niekas manęs neprižiūrėjo. Iki to laiko galvojau, kad virtuvėje darbas labai linksmas ir gražus, kad virtuvės šefai vaikšto, apsivilkę baltais vardiniais švarkais, ragauja nuostabius patiekalus ir kuria naujus skonius, tačiau teko labai nusivilti. Patekau į visišką mėsmalę, chaosą (virėjai tai vadina „zavalu“). Meilė maistui ir kulinarijai, kurią tuo metu atsinešiau į minėtą piceriją, labai greitai išblėso. Neišbuvau tame darbe nei bandomojo laikotarpio. Išėjau labai nusivylęs ir prisiekinėjau sau, kad niekada daugiau neisiu dirbti į jokią kitą virtuvę. Besiblaškydamas tarp darbų, studijų ir visų problemų, su kuriomis susiduria trečio kurso studentas, dariausi vis nelaimingesnis ir labai sunkiai supratau bei valdžiau savo emocijas, kol vieną rytą spjoviau į viską, ką dariau, spjoviau į sau duotus pažadus ir vėl nuėjau dirbti į virtuvę. Tai buvo gurmaniškų burgerių restoranas „Le Butcher“. Ne paslaptis, kad vieniems restoranams sekasi geriau, kitiems prasčiau, tad teko ir man vienus ar kitus restoranus palikti ne savo noru - pakeisti darbo vietą.

-Šiuo metu dirbate „Brussels Mussels“. Papasakokite, kokios jūsų pareigos šiandien. Kaip atrodo jūsų darbo diena?

- Restorane „Brussels Mussels“ gaminame europietiškos virtuvės populiariuosius patiekalus, labiau orientuodamiesi į jūros gėrybes. Šiame restorane esu vyriausiasis pamainos virėjas. Mano darbo diena prasideda nuo turimų produktų ar pusgaminių revizijos. Su pamainos virėjais patikriname produktų ir pusgaminių galiojimo terminus, jų realizavimo laiką, užsakome arba gauname jau užsakytus trūkstamus produktus, žaliavas. Po to kartu sudarome dienos darbų planą (dažniausiai tai būna pusgaminių pasiruošimo, tvarkos darbai). Darbų planą suskirstau atsakingiems cechams ir pradedame gaminti. Dienos eigoje mano užduotis - tikrinti pamainos virėjus: ar laikomasi sudaryto plano, patiekalų gamybos technologijų, patiekalo ar pusgaminio kokybės, ar gera patiekalo išvaizda ir skonis prieš patiekiant jį svečiui.

- Kas jums labiausiai patinka ir kas vargina šiame darbe?

- Tai labai sudėtingas klausimas. Man šiame darbe patinka absoliučiai viskas, labiausiai - kai padavėjas atneša tuščią lėkštę. Tai didžiausias komplimentas man ir mano vadovaujamiems pamainos darbuotojams. Varginančias ir erzinančias mintis prieš ateidamas į darbą palieku už durų, tad jų nėra mano dienotvarkėje. Darbas yra pakankamai sudėtingas ir reikalaujantis daug dėmesio, tad, žinoma, pasitaiko visko. Jeigu tiems veiksniams, kurie galėtų varginti ar sukelti erzelį, nesu pasiruošęs iš anksto, bandau juos įveikti improvizuodamas.

- Tie, kas dirbo baruose ar restoranuose, žino, kad tiek virtuvės darbuotojų, tiek padavėjų, tiek jų tarpusavio santykiai dažnai būna įtempti, pasitaiko nemažai intrigų. Ar sutiktumėte su tokiu teiginiu?

- Pakomentuosiu taip: restoranas yra vienas iš sudėtingiausių verslų. Sudėtingas tuo, jog norint turėti gerą ir sėkmingą virtuvę reikia labai daug ir atsakingai dirbti ne tik direktoriui ar savininkui, o kiekvienam darbuotojui, nesvarbu, ar jis indų plovėjas, ar alaus statinių nešiotojas. Dažniausiai restoranuose dirba jauni žmonės. Vieni dirba norėdami gerai praleisti laiką, kiti stengiasi gauti kuo daugiau arbatpinigių, treti tam, kad išgyventų… Bendrą ritmą, darną labai sunku atrasti. Darbuotojai dažnai į restoraną ateina jau pavargę ir visiškai nenusiteikę dirbti. Kai kurie restoranų darbuotojai, atsižvelgiant į jų darbo krūvį, gauna tikrai per mažą atlyginimą. Čia ir prasideda visas nepasitenkinimas. Vieni skundžiasi, kad kolega aptarnavo daugiau lankytojų ir surinko daugiau arbatpinigių, kiti pyksta, kad daro krūvą darbų, kol kai kurie tinginiauja, be to, visada bus kolegų, kurie pasakys, kad paskirtas darbas jiems nepriklauso ir kad niekas už jį nemoka pinigų.

- Ar darbe susiduriate su kuriozinėmis situacijomis?

- Juokaudamas sakau, jog restoranas ir yra kuriozinė situacija. Labai retai suplanuota darbo diena restorane praeina be kuriozų ir nukrypimų nuo dienos plano. Kuriozų pasitaiko vos ne kasdien, tačiau vieną situaciją prisimenu labai gerai. Kartą, pailsėjęs kelias dienas ir puikiai nusiteikęs, atvykau į darbą. Atvėręs virtuvės duris, tiesiog sustingau iš nuostabos. Visose virtuvės patalpose buvo palikta didžiulė netvarka. Pernakt palikti atviri maisto produktų šaldytuvai, kriauklės pilnos nešvarių indų ir darbo įrankių (puodų, keptuvių ir taip toliau). Stelažai ir virtuvės grindys neplautos, netvarkytos. Pakampėse mėtėsi tiekėjų atvežti produktai, net šaldyta produkcija palikta atšilti tose pačiose dėžėse. Orkaitės, kepimo plokštumos neišjungtos - dirbo visą naktį. Žodžiu, viena didžiulė katastrofa. O pasirodo, kad virtuvės darbuotojai nusprendė šitaip protestuoti dėl laiku nemokamo atlyginimo.

- Ar per savo karjerą patyrėte kulinarinių nesėkmių?

- Nebuvo. Esu labai kruopštus, darbštus ir reiklus sau. Viską - padažus, garnyrus, desertus, sriubas ar tiesiog patiekalo dekoravimo detales - stengiuosi gaminti su didžiule meile ir atsidavimu. Man labai svarbus patiekalo skonis ir išvaizda. Domiuosi klasikinės virtuvės receptais ir technologija, taip pat seku naujoves. Skaitau literatūrą, o teorines žinias stengiuosi kuo tiksliau įgyvendinti praktikoje. Žinoma, pasitaiko, kuomet vienam ar kitam svečiui nepatinka kokia nors patiekalo interpretacija, įmantrus skonis ar paprasčiausiai patiekale pritrūksta druskos. Bet tokių faktų nepavadinčiau kulinarine nesėkme.

- Ar dažnai gaminate maistą sau, šeimai ir draugams?

- Gaminu nuolat. Draugams, šeimai - visiems. Pats esu labiau ragautojas, o ne valgytojas. Mėgstamiausio ar nemėgstamiausio patiekalo neturiu.

- Ar turite firminį receptą? Koks tai patiekalas?

- Taip, turiu netgi kelis ar keliolika. Įvardysiu du.

- Kokios šalies virtuvė jus žavi labiausiai?

- Žinoma, prancūzų. Lietuviška virtuvė ir lietuviški patiekalai (arba tai, ką mes jau įpratę vadinti lietuviškai patiekalais, pavyzdžiui, cepelinus, bulvių plokštainius, vėdarus, skilandžius, šaltibarščius, šakočius ar žagarėlius) yra skoliniai arba tiesiog dėl istorinių ryšių tarp kaimyninių šalių (Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos, Ukrainos) susiformavę valgymo įpročiai bei receptai. Aiškios ir išskirtinės lietuviškos virtuvės kaip ir nėra, yra nebent keletas „skurdžių“ religinių patiekalų. Aš manau, kad lietuviška virtuvė yra ganėtinai paviršutiniška.

- Kokių karjeros galimybių turi virtuvės šefai? Kokia jūsų didžiausia karjeros siekiamybė, ateities planai?

- Aukščiausias karjeros laiptelis restorano virėjui yra restorano šefas. Mano, kaip vyriausiojo virėjo, ambicija yra labai didelė ir reikalaujanti labai daug laiko ir darbo.

- Kokių savybių ir įgūdžių reikalauja darbas virtuvėje?

- Lietuvoje labai trūksta šio amato specialistų. Čia labai silpnos profesinės mokyklos, kurios profesionalius virėjus paruošia prastai. Jauni žmonės, baigę Lietuvoje veikiančias kulinarines mokyklas, ateina dirbti į virtuvę visai „žali“ ir nemotyvuoti. Aš pats neturiu išsilavinimo šioje srityje, nes mokymasis būtų brangaus laiko švaistymas (kalbu apie Lietuvoje esančias profesines mokyklas). Norint tobulėti, reikia viskuo domėtis pačiam. Šis darbas reikalauja labai daug protinės veiklos, susikaupimo, didelės fizinės ištvermės, tikslumo, kruopštumo, planavimo įgūdžių, atsakingumo, kūrybingumo, darbštumo ir taip toliau, be to, reikia mokėti nepasiduoti stresui.

Interviu parengė VVDG žurnalistų būrelio narė Ugnė Dubauskaitė.

Burgerių Kultūra Kaune: Ar Tikrai Nepopuliaru?

Diskusijos Kauno forumuose atskleidžia įdomią perspektyvą apie burgerių populiarumą mieste. Nors teigiama, kad "burgerinės", t.y. vietos, kur burgeriai yra pagrindinis patiekalas, nėra populiarios, tačiau yra nemažai vietų, kur galima rasti kokybiškų ir skanių burgerių.

Nuomonės Iš Kauno Gatvių

  • Amber Grill: Dažnai minimas kaip vienas geriausių, siūlančių didelius ir sočius burgerius už prieinamą kainą. Vienintelis trūkumas - mažai vietos atsisėsti.
  • London Grill, Talluti, Texas Grill: Šios vietos priskiriamos grilio užeigoms, kur burgeriai yra tik vienas iš patiekalų meniu.
  • Hesburger ir McDonalds: Nors ir populiarūs, tačiau nėra lyginami su kokybiškesniais burgeriais.

Vieta Verslui: Iššūkiai ir Galimybės

Viena iš diskusijų temų - tinkama vieta burgerinei Kaune. Nors kai kurios gatvės, esančios šalia Laisvės alėjos, gali atrodyti negyvos, tačiau aplinkiniai biurai, mokyklos ir savivaldybės pastatai gali pritraukti klientų dienos metu. Svarbu atsižvelgti į tai, kad vakarais šios vietos dažniausiai būna tuščios, o automobilių parkavimas gali būti sudėtingas.

Reklamos Svarba

Kadangi vieta gali būti nepastebima atsitiktiniams praeiviams, svarbu investuoti į efektyvią reklamą, pavyzdžiui, pristatymą į biurus arba dienos pietų pasiūlymus.

Konkurencija ir Skonis

Nors Kaune yra daug vietų, siūlančių burgerius, tačiau dauguma jų nėra tobulo skonio. Todėl svarbu sukurti unikalų skonį ir kokybę, kad pritraukti išrankius kauniečius.

Greitas Maistas ir Fantazija

Greitas maistas kiekvienam gali būti skirtingas, vienam kebabas, kitam burgeris, trečiam dar kas nors. O iš tikro, ši sritis yra gana plati, priklauso tarkim nuo fantazijos. Meniu gali prasidėti paprastu sumuštiniu, toliau vištiena, burgeris, dešrainis, makaronai, ir dar bala žino kas.

Platus Meniu ir Balansas

Platus meniu pritrauks skirtingos auditorios, tiek vaikai rastu ką pavalgyti, tiek vyresni. Taip pat jeigu būtų balansas tarp skonio/ kokybės, kainos ir aptarnavimo / greičio (juk greito maisto restoranas), kad per pietų ar taip kokią pertrauką užbėgi ir po poros minučių jau išeini su maistu, tai kodėl negali pasisekti? Tereik padaryt kitaip nei kiti, kitaip ir geriau.

tags: #le #butcher #dienos #pietų #laikas

Populiarūs įrašai: