Baltų prekių populiarumas Pietų Europoje: istorinis žvilgsnis
Įvadas
Baltų gentys, gyvenusios prie Baltijos jūros, nuo seno palaikė prekybinius ryšius su įvairiomis Europos šalimis. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kokios baltų prekės buvo labiausiai vertinamos Pietų Europoje ir kokiais prekybos keliais jos pasiekdavo šį regioną.
Baltų gentys ir jų teritorija
Baltų gentys - indoeuropiečių tautų grupė, kalbėjusi giminingomis kalbomis ir tarmėmis. Jų etno genezę padeda aiškinti archeologijos, antropologijos ir toponimikos duomenys. Istoriniuose šaltiniuose baltai minimi nuo I a. Tacito veikaluose, o vėliau - įvairiose skandinavų kronikose.
Baltų teritorija apėmė didelę dalį dabartinės Lietuvos, Latvijos, Estijos, taip pat dalį Rusijos, Baltarusijos ir Lenkijos. Šiose žemėse gyveno įvairios baltų gentys: prūsai, jotvingiai, kuršiai, žiemgaliai, sėliai, latgaliai, lietuviai ir kitos.
Prekybos reikšmė baltų visuomenėje
Prekyba buvo svarbi baltų visuomenės dalis. Per akmens ir bronzos amžius pagrindinis prekybos objektas buvo žaliavos: titnagas, gintaras, varis, cinkas, alavas, bronziniai ginklai ir papuošalai, geležis ir jos dirbiniai. Vėliau, baltams išmokus gaminti geležį, dėmesys nukrypo į prabangos reikmenis bei brangiuosius metalus.
Pagrindinės baltų prekės, eksportuotos į Pietų Europą
Svarbiausia baltų prekė, vertinta Pietų Europoje, buvo gintaras. Gintaro dirbinių dideliais kiekiais randama Vidurio ir Pietryčių Europos vario kasyklų zonose.
Taip pat skaitykite: Lazanijos mentelių tipai
Gintaro kelias
Gintaro dirbinių paplitimas Europoje ir bronzos dirbinių radiniai Lietuvos pajūryje, Prūsų žemėse, Vyslos ir Vartos žemupiuose leidžia nustatyti pagrindinį gintaro prekybos kelią. Kelias prasidėjo Baltijos pajūryje ir vedė į žemutinę Vyslą, toliau Vysla, Varta ir aukštutinio Oderio upėmis ar jų pakraščiais per Bohemiją, Moraviją iki Dunojaus. Nuo čia gintaro kelias šakojosi: vienas kelias ėjo išilgai rytinio Adrijos pajūrio į Graikiją, Peloponesą, Kretą, o antras - per Alpių perėjas į šiaurinę Italiją. Kitas gintaro kelias iš Baltijos pajūrio ėjo sausuma iki Dniepro, toliau pro Dono žiotis į Kaukazą, rytines Juodosios jūros ir pietvakarines Kaspijos sritis. Prekybos keliais gintaras siekė ir Mažąją Aziją.
Gintaro reikšmė Romos imperijoje
„Aukso amžiuje“ pagrindiniu baltų prekybos partneriu buvo Romos imperija. I-IV a. gyvavo vadinamasis „gintaro kelias“, jungęs Sambijos pusiasalio baltus su Romos imperija. Būtent gintarui turime būti dėkingi, kad baltų gentys pateko į antikos rašytojų ir istorikų akiratį. Gintarą minėjo Homeras „Iliadoje“ ir „Odisėjoje“, Herodotas, Pytėjas iš Masilijos, Plinijus Vyresnysis, P. K. Tacitas.
Plinijus Vyresnysis „Gamtos istorijoje“ rašo, kad imperatoriaus Nerono laikais į baltų kraštus buvo nusiųstas raitelis Julijonas, kad pargabentų gintaro gladiatorių kautynėms išpuošti. Pasak jo, gintaro centras buvęs net už 600 romėniškųjų mylių nuo Karnuntumo (netoli Vienos). Jis parvežė tiek gintaro, kad kautynių dienomis visas amfiteatras, gladiatoriai ir tarnai buvo išpuošti gintaru. Didžiausias gintaro gabalas svėrė net 13 svarų (4,2 kg).
Tacitas savo „Germanijoje“ sako: „Jie [aisčiai] apieško ir jūrą; seklumose ir pačiose jos pakrantėse vieninteliai iš visų rankioja gintarą, jų pačių vadinamą „glesum“. (…) Patys gintaro nevartoja: renka gabalus, parduoda neapdirbtą ir ima atlyginimą stebėdamiesi.“
Kitos baltų prekės
Manoma, kad „gintaro keliu“ buvo gabenamas ne tik gintaras, bet ir žvėrių kailiai, oda, medus, vaškas.
Taip pat skaitykite: Giluminė analizė: Tą Naktį, Kurią Buvo Išduotas
Prekybos keliai į Rytų Europą
Tuo pat metu baltų prekybiniai interesai vedė ir pas rytinius kaimynus. Rytų keliai driekėsi Pruto, Dnestro, Pietų Bugo ir Dniepro upėmis. Per juos bendrauta su Juodosios jūros šiaurinės pakrantės miestais, o per pastaruosius ir su rytine Romos imperijos dalimi. Baltų gentims svarbiausias buvo Dniepro kelias, kuris aukštupyje galėjo skirtis į Nemuno ir Dauguvos kelią. Praktiškai Nemunas ir Dauguva buvo ne tik rytų, bet ir kitų prekybos kelių tęsinys. Rytų keliais, atrodo, naudotasi III-V a. pradžioje.
Baltų prekybos partneriai
Pastovūs prekybiniai ryšiai buvo palaikomi su vakarų ir pietvakarių kaimynais - dabartine Vokietija, Danija, pietine ir vidurine Švedija. Tai rodo baltiški dirbiniai, rasti Brandenburge, Gotlande, Riugeno saloje ir kitur.
Prekybos nuosmukis
Dėl prasidėjusios Romos imperijos vidinės krizės, nuolatinių germanų puldinėjimų, Didžiojo tautų kraustymosi procesų nutrūko nuolatiniai ryšiai „gintaro keliu“. V a., žlugus Romos imperijai, nutrūko ir prekybiniai ryšiai.
Taip pat skaitykite: Kaip pasigaminti lazaniją su faršu?
tags: #kurias #baltu #prekes #labiausiai #vertino #pietu