Tą Naktį, Kurią Buvo Išduotas: Istorija ir Prasmė
Šis straipsnis skirtas panagrinėti įvykius, vykusius tą naktį, kurią Jėzus buvo išduotas, ypatingą dėmesį skiriant duonos laužymo ir Eucharistijos įsteigimo istorijai bei reikšmei.
Įvadas
Krikščionybėje Eucharistija užima ypatingą vietą. Ji laikoma viso krikščioniškojo gyvenimo versme ir viršūne, sakramentu, kuris jungia tikinčiuosius su Kristumi ir tarpusavyje. Šio sakramento ištakos siekia Paskutinę vakarienę, kuri įvyko tą naktį, kai Jėzus buvo išduotas.
Paskutinė Vakarienė: Istorinis Kontekstas
Trys sinoptinės Evangelijos (Mato, Morkaus ir Luko) bei šv. Paulius mums paliko pasakojimą apie Eucharistijos įsteigimą. Taip atėjo Neraugintos duonos diena, kai reikėjo pjauti Velykų avinėlį. Jėzus pasiuntė Petrą ir Joną, liepdamas: „Eikite ir paruoškite mums Velykų vakarienę.“ Nuėję jie parengė Velykų stalą. Atėjus metui, Jėzus sėdo su apaštalais prie stalo. Ir tarė jiems: „Trokšte troškau valgyti su jumis šią Velykų vakarienę prieš kentėdamas. Sakau jums, nuo šiol aš daugiau jos nebevalgysiu, kolei ji išsipildys Dievo Karalystėje.“
Ši vakarienė vyko Velykų puotos metu, ir švęsdamas Paskutinę vakarienę su savo apaštalais, Jėzus galutinai įprasmino žydų Velykas. Jis mylėjo savuosius iki galo, žinodamas, kad atėjo valanda Jam iš šio pasaulio sugrįžti pas Tėvą, vakarienės metu Jis numazgojo jiems kojas ir davė meilės įsakymą.
Duonos Laužymas: Eucharistijos Įsteigimas
Vakarienės metu įvyko esminis įvykis - Eucharistijos įsteigimas. Evangelijose rašoma: „Ir, paėmęs duonos, jis sukalbėjo padėkos maldą, laužė ją ir davė apaštalams, tardamas: „Tai yra mano kūnas, kuris už jus atiduodamas. Tai darykite mano atminimui.“ (Lk 22, 19).
Taip pat skaitykite: Kaip greitai atsikratyti slogos?
Šie žodžiai ir veiksmai tapo pagrindu Eucharistijos sakramentui. Jėzus duoną pavertė savo Kūnu, o vyną - savo Krauju, taip įsteigdamas Naująją Sandorą.
Eucharistijos Prasmė ir Reikšmė
Eucharistija yra Kristaus Velykų atminimas, sakramentinis Jo vienintelės aukos sudabartinimas ir aukojimas Bažnyčios - Jo Kūno - liturgijoje. Šventojo Rašto prasme atminimas yra ne vien praeities įvykių prisiminimas, bet ir skelbimas nuostabių darbų, kuriuos Dievas yra padaręs žmonėms. Tie įvykiai švenčiamojoje liturgijoje tam tikru būdu sudabartinami ir atgaivinami.
Būdama Kristaus Velykų atminimas, Eucharistija taip pat yra auka. Eucharistijos, kaip aukos, pobūdis matyti jau iš jos įsteigimo žodžių: „Tai yra mano kūnas, kuris už jus atiduodamas“; ir: „Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje, kuris už jus išliejamas“ (Lk 22, 19-20).
Eucharistija yra „viso krikščioniškojo gyvenimo versmė ir viršūnė“. „Sakramentai, kaip ir visos bažnytinės tarnybos bei apaštalavimo darbai, yra susiję su šventąja Eucharistija ir į ją nukreipti. Eucharistija tinkamai išreiškia ir nuostabiai ugdo dieviškojo gyvenimo bendrystę bei Dievo tautos vienybę, ant kurių laikosi Bažnyčia.
Eucharistijos Pavadinimai ir Aspektai
Neišsemiamus šio sakramento turtus išreiškia įvairūs jo pavadinimai. Kiekvienas pavadinimas jį nusako vis kitokiu aspektu:
Taip pat skaitykite: Nuo dienos iki nakties
- Eucharistija: Dėkojimas Dievui.
- Duonos laužymas: Šiuo žydų valgymo papročiu Jėzus pasinaudojo laimindamas ir dalydamas duoną kaip stalo šeimininkas, ypač per Paskutinę vakarienę.
- Šventoji ir dieviškoji liturgija: Šio sakramento šventimas yra visos Bažnyčios liturgijos centras ir jos tobuliausia išraiška.
- Švenčiausiasis Sakramentas: Tai - sakramentų sakramentas.
- Komunija: Šiuo sakramentu mes vienijamės su Kristumi, kuris mus padaro savo Kūno ir savo Kraujo dalininkais, kad su Juo sudarytume vieną kūną.
Bažnyčios Tradicija ir Eucharistija
Bažnyčia nuo pat pradžių ištikimai vykdė Viešpaties priesaką. Jie ištvermingai laikėsi apaštalų mokslo ir bendravimo, duonos laužymo ir maldų. Ypač „pirmą savaitės dieną“, tai yra sekmadienį, Jėzaus prisikėlimo dieną, krikščionys susirinkdavo „laužyti duonos“ (Apd 20, 7). Nuo tų laikų iki mūsų dienų Eucharistija yra nuolat švenčiama, ir šiandien ją randame visur Bažnyčioje išlaikiusią savo pagrindinę struktūrą.
Pagrindinė Eucharistijos liturgijos struktūra per visus šimtmečius išliko ta pati iki mūsų dienų. Visi susirenka. Krikščionys sueina į vieną eucharistinio susirinkimo vietą. Jų priekyje - pats Kristus, kuris yra pagrindinis Eucharistijos veikėjas. Jis yra Vyriausiasis Naujosios Sandoros kunigas ir pats neregimai vadovauja kiekvienam Eucharistijos šventimui. Jam atstovaujantis vyskupas arba kunigas (veikiantis in persona Christi Capitis) vadovauja susirinkimui, prabyla po skaitinių, priima atnašas ir sukalba Eucharistijos maldą.
Eucharistijos Elementai: Duona ir Vynas
Eucharistijos šventimo šerdis yra duona ir vynas, kurie, tariant Kristaus žodžius ir šaukiantis Šventosios Dvasios, tampa Kristaus Kūnu ir Krauju. Būdama ištikima Viešpaties nurodymui, Bažnyčia ligi Jo garbingo atėjimo nepaliauja dariusi Jo atminimui tai, ką Jis darė savo kančios išvakarėse: „Jis paėmė duoną…“, „Jis, paėmęs taurę vyno…“
Esminiai Eucharistijos sakramento ženklai yra kvietinė duona ir vynuogių vynas, kuriems šaukiamasi Šventosios Dvasios palaiminimo, o kunigas taria konsekracijos žodžius, Jėzaus pasakytus Paskutinės vakarienės metu: „Tai yra mano Kūnas, kuris už jus atiduodamas.
Duona ir Vynas Senajame Testamente
Senojoje Sandoroje duona ir vynas drauge su kitais pirmaisiais žemės vaisiais būdavo aukojami kaip dėkingumo ženklas Kūrėjui. Tačiau, žydams išeinant iš Egipto, jie įgijo ir kitą prasmę: nerauginta duona, kurią Izraelis valgo kasmet per Velykas, primena skubėjimą išeinant ir išsilaisvinant iš Egipto; dykumos mana Izraeliui visada primins, kad jis gyvena Dievo žodžio duona. Pagaliau kasdienė duona yra Pažadėtosios žemės vaisius, Dievo ištikimybės savo pažadams laidas.
Taip pat skaitykite: Naktinė pica Šilainiuose
Eucharistija ir Bendrystė
Švenčiant Eucharistiją, visuomet skelbiamas Dievo žodis; dėkojama Dievui Tėvui už visas Jo geradarybes, ypač už tai, kad mums dovanojo savo Sūnų; konsekruojami duona ir vynas; dalyvaujama liturginiame pokylyje priimant Viešpaties Kūną ir Kraują.
Eucharistija yra Bažnyčios gyvenimo šaltinis ir viršūnė (plg. Sacrosanctum Concilium, 10). Bažnyčia gyvena Eucharistija, iš kurios semiasi dvasinės energijos savo misijai atlikti. Ji teikia Bažnyčiai jėgų augti, vienija Bažnyčią.
Transsubstanciacija
Konsekruojant įvyksta duonos ir vyno transsubstanciacija duonai ir vynui virstant Kristaus Kūnu ir Krauju. Tridento Susirinkimas taip apibendrina katalikų tikėjimą: „Kadangi mūsų Atpirkėjas Kristus pasakė, jog tai, ką Jis aukojo duonos pavidalu, tikrai yra Jo kūnas, tai Bažnyčia visada buvo įsitikinusi, ir Susirinkimas iš naujo tai pareiškia, kad konsek…
tags: #ta #nakti #kuria #buvo #isduotas #jis