Tado Ivanausko palikimas: Obelynės sodyba ir jo veikla Lietuvai
Tadas Ivanauskas - iškili asmenybė Lietuvos gamtos mokslų istorijoje, kurio darbai ir įkurtos institucijos iki šiol daro didelę įtaką šalies mokslui ir gamtosaugai. Šis straipsnis skirtas aptarti T. Ivanausko gyvenimą, jo indėlį į Lietuvos gamtos mokslus ir jo įkurtą Obelynės sodybą, kuri šiandien yra svarbus kultūros ir gamtos paveldo objektas.
Tado Ivanausko gyvenimo kelias
Gamtininkas Tadas Ivanauskas gimė 1882 m. gruodžio 16 d. Lebiodkoje, Varanavo valsčiuje, Rusijos imperijoje. Jau nuo vaikystės jis rodė didelį susidomėjimą gamtos mokslais.
Studijos ir mokslinė veikla
1901 m. T. Ivanauskas baigė Varšuvos gimnaziją, o 1903 m. - Peterburgo X-ąją berniukų gimnaziją. 1903-1905 m. jis studijavo gamtos mokslus Peterburgo universiteto Fizikos matematikos fakultete. 1905-1909 m. studijas tęsė Sorbonos universiteto Gamtos-istorijos fakultete Paryžiuje. Dar studijų metais, 1904 m., jis buvo Paryžiaus lietuvių draugijos ,,Lituania“ sekretorius.
1910 m. Peterburge T. Ivanauskas įkūrė Gamtos mokslų vaizdinių priemonių laboratoriją ,,Zootom“ ir jai vadovavo iki 1915 m. Jis taip pat dalyvavo mokslinėse ekspedicijose į Šiaurę 1914 m. ir 1917 m., aplankydamas Murmanską, Šiaurės Norvegiją ir Archangelską. Už puikiai pagamintus preparatus buvo apdovanotas aukso medaliais ir premijomis. 1916-1918 m. dirbo Žemės ūkio ministerijoje Peterburge.
Grįžimas į Lietuvą ir veikla
1918 m. T. Ivanauskas grįžo į Lietuvą kartu su žmona Honorata. Musteikos kaime (Varėnos r.) jis įsteigė pirmą privačią lietuvišką mokyklą ir joje mokytojavo. 1919-1921 m. dirbo Žemės ūkio departamente Kaune. 1919 m. jis kartu su kitais įkūrė Gamtos tyrimo stotį ir 1919-1922 m. buvo šios stoties direktoriumi. Tais pačiais metais įkūrė Zoologijos muziejų Kaune.
Taip pat skaitykite: Receptas: švediški mėsos kukuliai
1920 m. T. Ivanauskas kartu su kitais pažangiais mokslininkais įkūrė Aukštuosius kursus, iš kurių 1922 m. buvo suformuotas Vytauto Didžiojo universitetas. 1923 m. kartu su Konstantinu Regeliu įkūrė Kauno botanikos sodą, 1929 m. Ventės rage (Šilutės r.) - ornitologinę stotį, 1937 m. drauge su kitais - Žuvinto rezervatą, o 1938 m. buvo vienas iš Kauno zoologijos sodo įkūrėjų.
Pedagoginė ir mokslinė veikla
Nuo 1920 iki 1922 m. T. Ivanauskas dirbo įkurtų Aukštųjų kursų lektoriumi ir Gamtos skyriaus vedėju. 1922 m., įsteigus Vytauto Didžiojo universitetą, 1922-1940 m. buvo šio universiteto Matematikos-gamtos fakulteto profesoriumi, Zoologijos ir lyginamosios anatomijos, o nuo 1929 m. Zoologijos katedros vedėjas. 1922 m. T. Ivanauskui suteiktas profesoriaus pedagoginis mokslo vardas, Padujos (Italija) universiteto Garbės daktaro laipsnis. 1928-1939 m. jis taip pat dėstė Alytaus aukštesniojoje miškų mokykloje.
1940 m. T. Ivanauskui suteiktas gamtos mokslų daktaro laipsnis, nuo 1941 m. jis buvo Lietuvos MA tikruoju nariu. 1940-1941 m. ir 1944-1956 m. buvo Vilniaus universiteto profesoriumi, Zoologijos katedros vedėju. 1942-1944 m. - Vilniaus universiteto Miškų mokslo fakulteto profesoriumi. 1943-1944 m. - Vilniaus vidurinės miškų mokyklos dėstytojas. 1945 m. T. Ivanauskui suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokslo veikėjo vardas. 1945-1950 m. - Lietuvos Mokslų Akademijos Biologijos instituto direktorius. 1949-1951 m. - Lietuvos žemės ūkio akademijos Miškų apsaugos katedros (vėliau Miškininkystės katedra) profesorius; 1952-1954 m. - šios katedros vedėjas. 1954-1965 m. - Kauno medicinos instituto profesorius, Bendrosios biologijos katedros vedėjas. 1956-1964 m. - Vilniaus universiteto Zoologijos katedros profesorius.
Kūrybinis palikimas
Akademikas prof. T. Ivanauskas parašė 37 knygas ir brošiūras. Svarbiausias darbas - 3 knygos ,,Lietuvos paukščiai“, už kurį 1959 m. buvo apdovanotas valstybine premija. Taip pat parašė 2 vadovėlius, 15 mokslinių veikalų, daugiau nei 600 straipsnių periodiniuose leidiniuose: „Gamta“, „Kosmos“, „Kultūra“, „Trimitas“, „Mūsų rytojus“, „Mūsų girios“, „Tautos ūkis“, „Medžiotojas“ ir kt. Gamtininkas T. Ivanauskas iš viso surengė mokslines ekspedicijas į 12 šalių.
Visuomeninė veikla
T. Ivanauskas 1921 - 1939 m. įkūrė ir pirmininkavo ,,Taisyklingosios medžioklės ir žūklės draugijai“. 1927 - 1938 m. redagavo žurnalą „Medžiotojas“. Tapęs medžiotoju, siekė pakelti medžioklės kultūrą, propagavo teisingą pusiausvyros neiškreipiančią medžioklę. T. Ivanauskas laikomas gamtosaugos pradininku ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.
Taip pat skaitykite: Apvalūs kukuliai: receptai
Atminimo įamžinimas
Didysis gamtininkas akademikas prof. T. Ivanauskas mirė 1970 m. birželio 1 d. Kaune. Palaidotas Kauno rajone, Tabariškių kapinaitėse. Už Zoologijos muziejaus įkūrimą apdovanotas Gedimino ordinu, padėkos ir garbės raštais, medaliais ir kitais apdovanojimais. T. Ivanausko vardu pavadinta nauja vabzdžių gentis Ivanauskella.
1963 m. Lietuvos televizijos užsakymu apie Žuvinto rezervato įkūrėją Tadą Ivanauską sukurtas dokumentinis filmas „Iš dainų atskridę paukščiai“. T. Ivanausko garbei buvo sukurti medaliai: 1930 m., 1977 m. - bronzinis medalis (aut. Aloyzas Janušauskas), 1978 m. išdrožtas medinis profesoriaus biustas (aut. J. Grybauskas), dabar saugomas Lietuvos medicinos ir farmacijos muziejuje Kaune, 1998 m. balandžio 25 d. serijoje „Žymūs žmonės“ jo garbei išleistas 0,5 Lt nominalo pašto ženklas.
1970 m. gruodžio 16 d. Zoologijos muziejui Kaune suteiktas jo kūrėjo Tado Ivanausko vardas, 1981 m. čia atidengtas profesoriaus paminklinis biustas (skulpt. Stasys Žirgulis), o 1982 m. gruodžio 16 d.
1979 m. Kaune, ant namo V. Putvinskio g. 33, pritvirtinta pirmoji memorialinė lenta, įamžinusi čia gyvenusį akademiką Tadą Ivanauską. 1991 m. čia atidengta antroji memorialinė lenta su bareljefu: „Šiame name 1952-1970 m. gyveno akademikas Tadas Ivanauskas“ (skulpt. Jadvyga Mozūraitė - Klemkienė, dail. Lietuvos ornitologų draugija įsteigė T. Ivanausko premiją už paukščių tyrimo ir apsaugos darbus. 1991 m. gamtininkui, Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarui prof. Česlovui Kudabai (1934-1993) pasiūlius, buvo įsteigta Tado Ivanausko mokinių ir bendraminčių brolija, kurios tikslas - išsaugoti T.
1992 m. gruodžio 11 d., minint T. Ivanausko 110-ąsias gimimo metines, Lietuvos žemės ūkio akademijos Miškininkystės ir gamtos apsaugos katedroje Miško žvėrių ir paukščių kabinetui Nr.
Taip pat skaitykite: Kukuliai: receptų įvairovė
1992 m. Fredoje jo vardu pavadinta nauja gatvė. 1998 m. vienai iš Ringaudų gyvenvietės gatvių suteikta prof. Tado Ivanausko vardas. 2001 m. spalio 10 d. Kauno zoologijos sode atidengtas biustas su įrašu: „Zoologijos sodo įkūrėjas profesorius akademikas Tadas Ivanauskas“ (skulpt. Algimantas Šlapikas, archit. 2002 m. gruodžio 12 d., minint 120-ąsias T. Ivanausko gimimo metines, LŽŪU bibliotekoje atidaryta akademiko T. Ivanausko asmeninė biblioteka-muziejus. 2009 m. Šilainių vidurinė mokykla pavadinta Tado Ivanausko vardu.
Obelynės sodyba - gamtos ir kultūros paveldo perlas
Obelynės sodyba, įkurta prof. Tado Ivanausko, yra reikšmingas gamtos ir kultūros paveldo objektas, liudijantis gamtininko meilę gamtai ir jo indėlį į Lietuvos dendrologiją.
Sodybos įkūrimas ir istorija
1920 m. prof. Tadas Ivanauskas iš parceliuojamo Marvos dvaro netoli Ringaudų nusipirko 8 ha žemės. Čia jis pastatė gyvenamąjį namą, kitus pastatus ir įkūrė Obelynės botanikos parką. Vietos pavadinimas kilo iš skardžiuose gausiai žydinčių ir derančių laukinių obelų ir gudobelių.
Pirmuosius medžius ir krūmus T. Ivanauskas Obelynėje pradėjo sodinti 1920 m. Iš pradžių gamtininkas čia sodino vietinius ąžuolus, egles, liepas, klevus, o jau sekančiais metais - keliolika raudonųjų ir pelkinių ąžuolų, sidabrinį klevą. 1923-1925 m. pasodintas paprastasis kaštonas, paprastojo buko raudonlapė forma, keletas pensilvaninių uosių, vakarinių tujų ir kelių rūšių maumedžiai. 1930-1937 m. buvo pasodinti itin vertingi egzotiniai spygliuočiai: pilkasis ir sidabrinis kėnis, sidabrinė ir balkaninė pušis, kurilinis maumedis, kanadinė cūga, didžioji tuja.
Prof. Tado Ivanausko dėka Obelynėje sukaupta viena turtingiausių šalies dendrologinių kolekcijų. Parko augalų kolekciją sudaro apie 250-300 rūšių, formų medžių ir krūmų. Joje yra net 59 rūšių ir formų spygliuočių: pilkieji, sibiriniai, europiniai, balzaminiai, kaukaziniai ir japoniniai kėniai, 15 rūšių svetimšalių eglių, 6 rūšys maumedžių. Parko reliktai - europinis kukmedis ir jo hibridinės kūgiškos formos atmaina - dygusis kukmedis, kilęs iš Tolimųjų Rytų. Obelynėje taip pat auga vieni iš seniausių planetos medžių - dviskiautis ginkmedis ir nuo 1959 m. čia auganti metasekvoja. Parko kolekcijoje - 250 rūšių ir formų lapuočių: ąžuolų, beržų, bukų, lazdynų, 6 rūšių riešutmedžių, šilkmedžių, hortenzijų, 5 rūšių ievos, mandžiūrinė aralija, įvairūs vijokliniai augalai.
Obelynės reikšmė
Obelynės dendrologinis parkas naudojamas Aleksandro Stulginskio universiteto studentų mokomosioms praktikoms ir pasitarnauja tiriamiesiems darbams. Obelynėje yra 4 vandens telkiniai. 1958 m. šis parkas paskelbtas gamtos paminklu. Pats parkas yra Kamšos botaninio- zoologinio draustinio teritorijoje, ribojasi su Kamšos miško pietine palauke, giliomis Varžupio ir Obelybės upelių griovomis. Užimamos teritorijos plotas - apie 4 ha. 1969 m. pradėta pertvarkyti augalų kolekcija, stengiantis juos sugrupuoti pagal šeimas ir gentis. 1986 m. Kauno rajono muziejus, bendradarbiaudamas su A.
1973 m. Obelynėje, įdukros Eleonoros Baltuškevičienės iniciatyva, įrengta T. Ivanausko memorialinė sodyba-muziejus, kurioje akademikas gyveno 1927-1970m. 1997 m. ant namo-muziejaus sienos atidengta medinė atminimo lenta su bareljefu ir užrašu: „Akad. Tadas Ivanauskas (1882 12 16 - 1970 06 01) Visą savo gyvenimą ir darbą pašvenčiau Lietuvai“.
Tado Ivanausko Obelynės sodyba, kaip nesavarankiškas Kauno rajono muziejaus struktūrinis padalinys, buvo įteisintas 2015 m. birželio 18 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-195 „Dėl Kauno rajono muziejaus nuostatų patvirtinimo“.
tags: #kukulis #šilutė #darbo #laikas