Konkurencijos analizė mėsos rinkoje
Įvadas
Lietuvoje, kur laisvos rinkos ekonomika dar tik žengia pirmuosius žingsnius, rinkos analizė nėra plačiai taikoma ir yra sąlyginai naujas dalykas. Besikeičiant aplinkos sąlygoms ir stiprėjant konkurencijai, atsiranda būtinybė tirti rinką, labai atsakingai įvertinti savo galimybes veikti joje ir numatyti veiklos vystymosi būdus. Kiekviena įmonė turėtų žinoti, ko pageidauja vartotojas, kokios prekių savybės jį skatina pirkti, ištirti, kokias strategijas taiko konkurentai, kokie rinkos segmentai perspektyvūs, o kurių geriau būtų atsisakyti, ieškoti dar neužpildytų nišų rinkoje, kurios gali peraugti į pelningus segmentus. Rinkos tyrimas - tai informacijos apie vartotoją, prekių pardavimą, konkurentų veiklą rinkimo, analizavimo ir interpretavimo procesas. Rinkos analizė apima visų veiksnių, darančių įtaką prekių pardavimui, analizę, vartotojo elgesio analizę, jo motyvaciją ir poreikius, sezoninius paklausos svyravimus, pardavimų organizavimo efektyvumą, reklamą ir konkurentų veiklą.
Pasirinktos temos aktualumą nusako vis auganti ir aštrėjanti konkurencija, nuolatinis superkamos mėsos kiekių didėjimas bei suvartojamų mėsos kiekių ir vartotojų perkamosios galios mažėjimas. Akivaizdu, jog vienos įmonės augs ir stiprės, o kitas šiuo metu gali ištikti bankrotas. Jau dabar stebima stipri mėsos produktų gamintojų koncentracija ir struktūriniai pasikeitimai šioje ūkio šakoje. Bakalauro baigiamajame darbe pateikiami mėsos produktų rinkos analizės rezultatai ir metodiniai teiginiai perdirbimo įmonėms, gaminančioms ir realizuojančioms produkciją.
Mėsos rinkos formavimosi problemos ir ypatumai
Šiaulių miesto rinka yra sudėtinė visos Lietuvos mėsos gaminių rinkos dalis, taigi joje vykstantys procesai yra stipriai susiję su bendra situacija visoje valstybėje. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo mėsos produktų gamyba ir jų supirkimo kiekiai mažėja. Pagrindiniai mėsos tiekėjai yra ūkininkai, kiti gyventojų ūkiai, žemės ūkio bendrovės ir įmonės. Mėsos produktų rinkoje nuolat daugėja gamintojų ir dėl to didėja konkurencija.
Atrodytų, jog tokia padėtis turėtų būti palanki mėsos produktų gamintojams, tačiau valstybinis kainų reguliavimas, mažėjančios mėsos supirkimo kainos labai įtakoja ir apsunkina natūralius rinkos santykius. Apskaičiavus gyvulininkystės produkcijos supirkimo vidutinį lygį, galima teigti, kad vidutiniškai per metus superkama 129.75 tūkst. tonų produkcijos.
Mėsos produktų gamybos pokyčiai
Duomenys apie mėsos ir mėsos produktų gamybos apimčių kitimą nuo 1995 m. iki 2000 m. rodo, kad mėsos gamybos apimtys turi tendenciją mažėti. 2000 m. auga tik kiaulienos bei paukštienos gamybos apimtys, o visų kitų mėsos produktų gamybos apimtys mažėja. Galima daryti išvadą, kad jautienos, veršienos bei jų gaminių paklausa sumažėjo dėl kempinligės ir kitų siaučiančių gyvulių ligų grėsmės. Rinkoje pateikiama vis daugiau paukštienos bei kiaulienos produktų ir konkurencija tarp gamintojų vis stiprėja. Kiekvienas gamintojas, siekdamas geriau panaudoti turimus gamybinius pajėgumus, padidinti pelningumą ir užimti tvirtas pozicijas rinkoje, turi ieškoti sau palankių rinkos segmentų, surasti naujas nišas savo produkcijai bei ieškoti būdų esamiems vartotojams išlaikyti ir potencialiems pritraukti.
Taip pat skaitykite: Mėsos patiekalų receptai
Akivaizdu, jog bendrą situaciją mėsos rinkoje, kaip ir visame žemės ūkyje, lemia daug veiksnių.
Mėsos produktų suvartojimas ir išlaidos
Mėsos ir mėsos produktų suvartojimo vienam gyventojui mažėjimas liudija apie sudėtingą ekonominę padėtį šalyje bei apie vartotojų perkamosios galios mažėjimą. Didžiausią poveikį vartojimo apimčių pokyčiams turi gyventojų perkamosios galios sumažėjimas.
Įvertinus Lietuvos mėsos produktų rinkos kitimo tendencijas gamybos aspektu, matyti, kad 1998 metais sumažėjo gyvulininkystės produkcijos supirkimas, nors suvartojimo bei piniginių išlaidų mėsos produktams rodikliai smarkiai išaugo lyginant su 1997 metų rodikliais. Pagrindinė tokio supirkimo sumažėjimo priežastis - Rusijos finansinė krizė, dėl kurios visai sustojo eksportas į Rytų rinkas. Dėl krizės mėsos perdirbimo fabrikų gamybiniai pajėgumai buvo panaudoti tik 15 - 20 procentų. Nuo 1999 metų visi mėsos supirkimo, gamybos, suvartojimo bei piniginių išlaidų mėsos produktams rodikliai krinta žemyn, tačiau išauga kiaulienos ir paukštienos paklausa. Norint pilnai įvertinti mėsos produktų rinką, neužtenka apžvelgti vien tik gamybos kitimo tendencijas Lietuvoje.
Konkurencija ir rinkos dalyviai
Komercinė konkurencija - tai konkurencija tarp visų rūšių prekių pardavėjų, siekiančių patraukti kuo daugiau vartotojų. Šiuolaikinei ekonomikai būdinga aštri konkurencinė kova, todėl būtina žinoti svarbiausius konkurentus ir jų pasiekimus. Organizacija, blogiau už konkurentus tenkinanti vartotojų poreikius, ilgai neišsilaiko - ji bankrutuoja. Turint informaciją apie konkurencinę aplinką galima ištirti rinkoje veikiančias jėgas, svarbiausius veiksnius, bei jų pasekmes.
1990 metais Lietuvoje veikė 8 stambūs mėsos fabrikai ir 6 paukštynai. Vienam gyventojui juose buvo pagaminama 142 kilogramai mėsos per metus. Per metus jie perdirbdavo per 700 tūkst. gyvulių ir paukščių, pagamindavo per 400 tūkst. tonų mėsos, 70 tūkst. tonų dešrų ir rūkytų gaminių. 2000 m. spalio mėn. 1 d. Lietuvoje buvo 303 skerdyklos ir 291 mėsos produktus gaminanti įmonė. Be jų konkurencinėje kovoje atsilaikė ir toliau sėkmingai veikia 26 stambūs kiaulynai, 6 stambūs paukštynai, atskirų žemės ūkio bendrovių karvių ir kiaulių fermos.
Taip pat skaitykite: Špinatų padažo gaminimas
Lietuvoje yra 1 žarnų rūšiavimo įmonė, turinti leidimą savo produkciją eksportuoti į ES. Kol kas tik 3 mėsos perdirbimo bendrovės gali pasigirti gaminančios tokios aukštos kokybės produkciją, kad ji atitinka Europos Sąjungos reikalavimus. Pagal SAPARD programą iki 2007 m. numatoma pastatyti 7 skerdyklas, atitinkančias Europos Sąjungos reikalavimus bei rekonstruoti ir modernizuoti 40 mėsos perdirbimo įmonių. Naujų skerdyklų, atitinkančių ES reikalavimus, statybai reikės 30-40 mln. Lt kiekvienai. Mėsos perdirbimo įmonių modernizavimui investicijos sieks nuo 0,5 iki 1,5 mln. Per artimiausius 5 metus, kasmet bus uždaroma vidutiniškai po 30 mėsos perdirbimo įmonių ir po 45 skerdyklas.
Dauguma šių įmonių dirba pelningai ir didina savo gamybos apimtis, sumažėjus bendram importuotos mėsos kiekiui (-9,8 proc., paukštienos -27,6 proc., subproduktų -19 proc.). Geriausių rezultatų pasiekia įmonės, įsigijusios naujas ir pažangias technologijas ir galinčios pristatyti vartotojams aukštos kokybės produkciją. Pastaraisiais metais daugelis mėsos perdirbimo bendrovių į gamybos modernizavimą yra investavusios įspūdingas sumas.
Didėjanti tarptautinė ir vidinė konkurencija verčia įmones jungtis. Tokiu savo elgesiu įmonės siekia sumažinti kaštus ir užimti didesnę rinkos dalį. Pokyčiams Lietuvoje turi įtakos ir pasaulyje vykstantys ekonominiai procesai. Todėl norint aptarti konkurencijos sąlygas, reikia apžvelgti tarptautinės prekybos padėtį.
1998 m gerokai sumažėjo mėsos gaminių eksporto apimtys. Pagrindinė priežastis - Rusijos finansinė krizė, dėl kurios visai sustojo eksportas į Rytų rinkas. Mėsa ir jos gaminiai buvo eksportuojami tik į Rusiją ir NVS šalis, nes Europos Sąjungos valstybių mėsos produktų rinkos yra perpildytos, antra vertus, įsiskverbti į jas lietuviškai mėsos produkcijai kol kas labai sunku, nes beveik nė vienas Lietuvos perdirbėjas neturi veterinarijos pažymėjimų. Norėdamos gauti tokį leidimą mėsos perdirbimo įmonės pirmiausia turėtų modernizuoti gamybą, o tam reikia didžiulių investicijų. Ypač reikalinga moderni, ES standartus atitinkanti skerdykla. Jai pastatyti ir įrengti įmonės neturi pakankamai lėšų. Įvairių užsienio šalių investuotojai yra pasiruošę suteikti paskolų, tačiau tam reikalinga valstybės garantija.
Vis dėlto eksportuoti jautieną ir jos gaminius į ES nuo 2001 metų lapkričio pabaigos jau turi teisę 3 mėsos perdirbimo įmonės - UAB “Vilkė”, AB “Skinija” ir UAB “Mažeikių mėsinė”. Leidimą gavusios tik metų pabaigoje jos nespėjo išnaudoti ES suteiktos kvotos 1.500 t jautienos ir 300 t dešrų. Prognozuojama, kad pradėjusios eksportą į Vakarų rinką, įmonės apyvartą padidins 2-3 kartus.
Taip pat skaitykite: Kaip gaminti kalakuto kaklus
Taigi mėsos ir mėsos gaminių eksportas į Europos Sąjungos šalis šiuo metu sudėtingas. Dėl esamų apribojimų mėsos produktai Vakarų rinkoje tampa nekonkurentabilūs ir nepaklausūs. Lietuvoje dėl 30 procentų importo muitų mėsa pabrangsta 35 procentais, todėl lietuviška mėsa beveik iš viso išnyko nuo prekystalių Rusijoje. Kol kas dauguma mėsos perdirbimo įmonių didžiąją pagamintos produkcijos dalį eksportuoja į Latviją ir Estiją.
Konkurencijos analizės metodai
Konkurentų veiksmai įmonės veiklai gali turėti lemiamų padarinių. Todėl priimant svarbius marketingo sprendimus reikalinga informacija apie esamą ir laukiamą konkurencinę situaciją, esamus ir laukiamus konkurentų ketinimus bei elgseną. Susipažinus su konkurentų strategijomis, jų stipriosiomis ir silpnosiomis pusėmis, išaiškėja įmonės esamos ir būsimos galimybės, reagavimo į konkurentų veiksmus priemonės. Alternatyvių strategijų ir priemonių parinkimas daugiausia remiasi konkurentų reakcijos prognoze ( pvz., kaip reaguos konkurentai į rinką įvedus naują gaminį, sumažinus prekės kainą ir t.t.).
Įmonės konkurencijos rinkoje tyrimas apima daug ekonominių charakteristikų, apibrėžiančių įmonės vietą rinkoje ( šakoje, nacionalinėje, pasaulinėje rinkoje). Produkto konkurentiškumas ir įmonės-gamintojo konkurentiškumas derinasi kaip dalis ir visuma. Įmonės sugebėjimas konkuruoti tam tikroje prekės rinkoje tiesiogiai priklauso nuo prekės konkurentiškumo ir ekonominių įmonės veiklos metodų, turinčių įtakos konkurencinės kovos rezultatams.
Konkurencijos analizė rinkoje atliekama įmonės bendros informacijos rinkimo ir apdorojimo analizės sistemos rėmuose. Yra daug informacijos šaltinių apie konkuruojančių įmonių veiklą. Čia priskiriami: reklaminiai prospektai, prekybinės parodos ir mugės, kasmetinės ataskaitos ir kompanijos vadovybės pasisakymų tekstai, apžvalgos komercinėje periodikoje, konferencijų, seminarų medžiaga. Be nurodytų atvirų duomenų, konkurentų veiklos tyrimas turi remtis operatyviniais informacijos šaltiniais, taip pat ir žiniomis, gautomis iš vartotojų, biržos, rinkos ekspertų bei valstybinių teisinių ir ekonominių įstaigų. Svarbus duomenų apie konkurentų veiklą gavimo metodas - tai vartotojų, dilerių, realizuojančių jų produkciją rinkoje, apklausos.
Veikiantys rinkoje ir potencialūs konkurentai dažniausiai išaiškinami vienu iš šių dviejų metodų. Pirmasis metodas susietas su rinkos poreikių, kuriuos tenkina pagrindinės konkuruojančios firmos, įvertinimu. Pirmojo metodo, paremto vartotojų paklausa, tikslas - sugrupuoti konkuruojančias firmas pagal poreikius, kuriuos patenkina jų produkcija. Panašaus grupavimo pagrindu atliekama prekių, tenkinančių kurias nors reikmes, klasifikacija. Svarbus konkurentų išaiškinimo aspektas nagrinėjamo metodo pagrindu - tai rinkos poreikių papildomoms prekėms ir paslaugoms analizė ( vadinamų komplektinių prekių ir paslaugų). Pagrindiniams konkurentams išaiškinti ir jų vaidmeniui rinkoje nustatyti įmonės turėtų pasitelkti vadinamąjį ,,asociatyvinės” vartotojų paslaugos metodą. Jis padeda išaiškinti, su kokiomis naudingomis savybėmis ar vartojimo sąlygomis pirkėjui asocijuojasi kuri nors žinomo rinkoje konkurento prekė.
Antrą metodą - konkurentų išaiškinimą grupuojant pagal strategijos tipą - plačiai taiko ne tik įmonės, gaminančios vartojimo prekes, bet ir įmonės, gaminančios bei realizuojančios gamybos priemones. Šio metodo pagrindas - konkurentų grupavimas pagal jų gamybos - realizavimo veiklos pagrindinius strateginius aspektus.
Konkurentų veiklos rodiklių, tikslų ir strategijos analizė yra gana svarbus konkurencijos rinkoje tyrimo etapas. Pastaruoju metu šiam tyrimų aspektui teikiamas ypatingas vaidmuo. Be nuodugnios stambiausių konkuruojančių firmų strategijos pobūdžio ir ypatybių analizės negalima numatyti jų veiksmų rinkoje. Remiantis nurodytų veiksnių analize, formuluojamos išvados apie stipriąsias ir silpnąsias strategijos savybes. Ypač keblus konkurento išlaidų ir sąnaudų struktūros tyrimas.
Stipriosios ir silpnosios konkurento veiklos savybės - tai galutinis etapas, kuriame koncentruojasi visų gamybos realizavimo ir firmų-konkurentų strategijos aspektų analizės rezultatai. Po tokios analizės formuojamos išvados apie galimus pasipriešinimo joms būdus.
Visapusiška pateiktų konkurento veiklos charakteristikų analizė ir silpnųjų bei stipriųjų savybių išaiškinimas leidžia atliekančiai tyrimus firmai, padaryti išvadas apie galimus išėjimo į rinką variantus arba tolimesnį rinkos dalies išplėtimą.
Gana sunku nustatyti, ar prekė sugeba konkuruoti rinkoje. Čia reikia įvertinti daug veiksnių. Tyrimas pradedamas nustatant produkto (prekės) paskirtį, t.y. ar tai gamybinio pobūdžio, ar vartojimo prekė. Produkcijos konkurentiškumo pagrindas - gebėjimas tenkinti vartotojų poreikius. Kai rinkoje jau yra prekės analogas, analizė atliekama remiantis ne poreikiais, bet produkto, kuris turi paklausą, pavyzdžiu. Visų pirma, įvertinamas techninis prekės lygis ( palyginami prekės rodikliai su konkuruojančių įmonių prekių rodikliais). Didelę reikšmę konkurencijoje turi kokybinės prekės ypatybės, taip pat jos išorė, įpakavimas, tai, ar apiforminimas atitinka vartotojų skoniams. Palyginama prekės kaina su analogiškos prekės, pagamintos įmonės-konkurentės.
Ar gaminys atitinka pirkėjo poreikius, paprastai nustatoma gamybinės paskirties ir ilgo vartojimo prekėms, kurioms techniniai rodikliai yra svarbiausi. Palyginus visus prekės techninius parametrus, galima gauti visą rodiklių rinkinį, kuris gerai nusako ar prekės savybės atitinka vartotojo poreikius. Galiausiai apskaičiuojami indeksai, kuriuos gauname palyginę poreikių ir techninio lygio rodiklius. Taigi gamintojas, siekdamas užtikrinti savo gaminio konkurentiškumą, stengsis pateikti pirkėjui gaminį su tokiais techniniais rodikliais, kurie gali visiškai patenkinti jo poreikius. Su tokia nuostata pagamintas produktas turės rodiklius, kurie nusako apibendrintą tam tikros gaminio klasės paklausos tenkinimo lygį. analogu, skirtu patenkinti tą patį poreikį, imant atitinkamas vartojimo kainas.
Analizuojant produkcijos konkurentiškumą, palyginimui imamas analogas arba grupė pavyzdžių: kai rinkoje yra daug tos pačios klasės prekių ir kiekviena jų turi savų privalumų ir patenkina tam tikros vartotojų dalies poreikius, neturint rinkoje monopolijos ( taip pat būtina išsiaiškinti prekės užimamą padėtį rinkoje). Svarbu žinoti kokia yra ,,stumiamos” į rinką prekės gyvavimo stadija. Diferencinis metodas remiasi vienetiniais rodikliais. Atliekant gaminio konkurentiškumo tyrimą, didelę reikšmę turi grupinės ekspertizės arba kvalifikuotų specialistų ekspertizės. Įmonės savo praktinėje veikloje plačiau naudoja ekspertinį vertinimo metodą. Konkurentiškumo lygį vertinant pagal pagrindinius parametrus, konkurenciniai gaminiai palyginami surašant, o vėliau sumuojant parametrų balus. Suma - integralinis rodiklis, rodantis prekės parametrų nukrypimą nuo ,,idealios” prekės parametrų, t.y.
Jeigu analizuojant konkurentiškumą, išaiškėja, kad šioje rinkoje prekė nekonkuruoja, tai įmonė gali toliau atlikti tyrimus kitoje rinkoje arba, padidinusi išlaidas, pagerinti gaminio atsilikusius parametrus. Tuo tikslu gamintojas įvertina būtinas išlaidas, reikalingas prekei tobulinti ir nustato naują pardavimo kainą, įvertinus atskirų rodiklių patobulinimą. Konkurentiškumą įvertinti būtina iki naujos produkcijos pasirodymo rinkoje, t.y. dar jos projektavimo stadijoje.( Čia dėmesys atkreipiamas į išlaidas produkcijos komerciniam ( arba eksploatacijai) naudojimui ( kurių daugiau nei 80 procentų priklauso nuo techninių parametrų).
Rinkos analizė gali būti papildyta firminiu rinkos struktūros tyrimu. Šie tyrimai svarbūs įmonėms, gaminančioms gamybinio pobūdžio prekes. Užsienio literatūroje nurodoma, kad apie kiekvieną konkrečią įmonę surenkami ,,tipiniai duomenys”, būdingi tai šakai, pošakiui ar verslui, ir apiforminami sudarant specialų žinyną ,,Informacija apie firmas”. Rinkos firminės struktūros analizė leidžia geriau pažinti savo šakos, veiklos srities konkurentus. Minėtasis ,,Žinynas” padeda stebėti konkurentų pagrindinių rodiklių dinamiką, aktyvumą.
Reklamos ir rinkodaros priemonės
Mažai taikomi tokie būdai, kaip loterijos, pvz.: kokias taiko bulvių traškučių “Estrela” gamintojai, alaus gamintojas “Švyturys” ar kavos “Jacobs” importuotojai, kuponai, kurie pririša vartotoją prie tam tikros įmonės produkcijos. Įmonės turėtų pasirinkti tokią reklamą, kuri akcentuotų kokią nors vieną produkto savybę. Pvz.: ŽŪB “Nematekas” galėtų pabrėžti savo gaminių kokybę, UAB “Kužių agroįmonė” - kainą. Įmonė turėtų naudoti šūkį savo produkcijai akcentuoti, pvz.: ŽŪB “Nematekas” jau turi savo šūkį - “Gardi mėsa”. UAB ““Kužių agroįmonė” galėtų naudoti tokį šūkį, kaip “Puikūs gaminiai už puikią kainą” arba “Visada gera kaina”. Kad reklama būtų efektyvi ir naudinga, siūloma įmonėms reklamuoti gaminius “Splius” televizijos kanalu.
#
tags: #konkurencija #mėsos #rinkoje #analizė