Pietų Azijos šalių budistų šventyklų architektūra ir istorija
Įvadas
Pietų Azija - regionas, kuriame susipina įvairios kultūros, religijos ir istorijos. Budizmas, kilęs iš Indijos, turėjo didžiulę įtaką regiono architektūrai, ypač šventyklų statybai. Šiame straipsnyje nagrinėsime budistų šventyklų architektūrą ir istoriją Pietų Azijos šalyse, apimdami įvairius stilius, formas ir kultūrinius kontekstus.
Istoriniai ir kultūriniai kontekstai
Budizmo plitimas Pietų Azijoje
Budizmas, atsiradęs Indijoje VI a. pr. Kr., greitai išplito po visą Pietų Aziją ir už jos ribų. Imperatorius Ašoka (III a. pr. Kr.) vaidino svarbų vaidmenį skleidžiant budizmą, siųsdamas misionierius į įvairias šalis. Budizmas įsitvirtino Šri Lankoje, Mianmare, Tailande, Laose, Kambodžoje ir kitose šalyse, kur jis susimaišė su vietinėmis kultūromis ir religijomis, suformuodamas unikalius budizmo variantus.
Kultūrų sąveika
Pietų Azijos šventyklų architektūrą paveikė ne tik budizmas, bet ir kitos religijos, tokios kaip hinduizmas. Daugelis šventyklų kompleksų atspindi šių religijų sąveiką, integruodami elementus iš abiejų tradicijų. Pavyzdžiui, Indonezijos Borobuduro šventykla atspindi budistinės visatos sampratą, o Ulun Danu šventykla Balyje yra hinduistinė šventykla, įsikūrusi nuostabiame kraštovaizdyje.
Šventyklų architektūros ypatumai
Indija
Indijos architektūros palikimas siekia bronzos amžių (Harappos kultūra). Nuo VI a. pr. Kr. pradėta statyti vienuolynai, kurie buvo religijos, mokslo ir meno centrai. Maurjų dinastijos valdymo laikotarpiu (IV-II a. pr. Kr.) klestėjo miestai. Pradėjo plisti stupos, akmeninės kolonos - stambhos, budistų vienuolių susirinkimų salės su celėmis viharos, trinavės šventyklos su apsidėmis čaitjos, uolose iškaltos šventyklos.
Guptų dinastijos laikotarpis (320-540) laikomas Indijos civilizacijos klasikiniu, arba aukso, amžiumi. Į šiaurę nuo Narmados upės buvo pastatyta šimtai budistų ir hinduistų šventyklų. IV-V a. pradėta statyti akmeninės šventyklos su portikais ir plokščiu stogu, apskritu dengtu apėjimu, piramidės formos bokštu. Prie šventyklų dažnai buvo maldininkams skirtos salės (vadinamosios mandapos), kurių perdangas rėmė kolonos.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Suirus Guptų imperijai (VI a. viduryje) Indijoje susikūrė dešimtys valstybių, kuriose klostėsi savitos architektūros mokyklos. VI-VII a. susiformavo šiaurinių šventyklų (vadinamosios nagara) ir pietinių šventyklų (vadinamosios dravida) statybos tradicijos. Šiaurinės šventyklos pagrindiniam tipui būdinga nuo pagrindo kylantis, vertikaliomis įrėžomis suskaidytas parabolinio kontūro bokštas su dantytu disku amalaka viršuje. Pietinės šventyklos pagrindiniam tipui būdinga laiptuotos piramidės pavidalo bokštas su kupolu viršuje, ant į viršų žemėjančių piramidės aukštų pastatytos įvairių formų mažos šventyklėlės.
Nuo XI a. Indijos šiaurinėje ir centrinėje dalyje (Pietų Indijoje nuo apytikriai XV a.) pradėjo plisti islamo menas. Susiliejus islamo ir vietinėms architektūros tradicijoms susiklostė indų islamo stilius. Didžiųjų Mogolų imperijos laikotarpiu (valdė 1526-1858) įkurta naujų tvirtovės tipo miestų. Vadinamojo mogolų stiliaus architektūra suklestėjo XVI a. viduryje-XVII a. Daugiausia statyta Agroje, Allahabade, Delyje, Fatehpur Sikri.
Kolonijiniu laikotarpiu Indijos architektūros raidai turėjo įtakos Vakarų Europos menas. Pirmieji kolonijinio stiliaus statiniai pastatyti XVI a. antroje pusėje Senajame Goa. XVIII-XIX a. daugiausia pastatyta neoklasicistinių ir neogotikinių pastatų su vietinės architektūros elementais. XX a. pastatyta miestų, modernių priemiesčių. Modernistinių pastatų suprojektavo indų architektai.
Indonezija
Indonezija, nors ir daugiausia musulmoniška šalis, turi turtingą budistinę praeitį, kuri atsispindi jos šventyklų architektūroje. Borobuduras, didžiausia budistinė šventykla Pietryčių Azijoje, yra puikus pavyzdys. Ši šventykla, pastatyta VIII-IX a., atspindi budistinės visatos sampratą. Terasas puošia įstabūs reljefai, kurie vaizduoja tiek žemiškąjį, tiek kosmologinį pasaulio lygmenį.
Prambananas, hinduistinis šventyklų kompleksas Javos saloje, taip pat atspindi religijų sąveiką. Šis kompleksas, pastatytas maždaug 850 m. e. metais, sudaro net aštuonios didžiosios šventyklos, iš kurių pagrindinės trys - skirtos pagerbti dievui Šivai, Višnai ir Brahmai.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Balyje, be hinduistinių šventyklų, tokių kaip Ulun Danu ir Tanah Lot, yra ir budistinių šventyklų, tokių kaip Goa Gajah (Dramblių urvas). Ši IX a. menanti šventykla seniau atlikdavo dvigubą paskirtį: kaip maldos namų ir kaip vienuolių slėptuvės.
Tailandas
Tailandas garsėja savo budistų šventyklomis, kurios vadinamos vatais (wat). Šventyklos Tailande yra ne tik religiniai centrai, bet ir bendruomenės susibūrimo vietos. Tailandietiškos šventyklos architektūra pasižymi spalvingumu, aukso detalėmis ir sudėtingais raižiniais.
Čiangrajuje, šiauriausiame Tailando mieste, galima rasti Baltąją šventyklą (Wat Rong Khun) ir Mėlynąją šventyklą (Wat Rong Suea Ten), kurios stebina savo originalumu ir grožiu. Čiangmajuje, kitame šiaurės Tailando mieste, yra Wat Phra Singh Woramahawihan budistų šventykla, įkurta XIV a., ir Wat Suan Dok šventykla, kurios pavadinimas išvertus iš tajų kalbos reiškia „gėlių laukas“.
Mianmaras
Mianmaras, dar žinomas kaip Birma, yra šalis, kurioje budizmas yra giliai įsišaknijęs. Švedagono pagoda Jangone yra vienas iš Mianmaro simbolių. Tai - auksu žibanti 99 metrų aukščio budistų šventovė, kuri pastatyta ant kalvos, todėl įspūdingas statinys matyti kone iš visų Jangono kampelių. Pagodą dengia net 11 tonų aukso, jos dekoracijose gausu brangakmenių.
Baganas, senovinis miestas Mianmare, yra žinomas dėl savo tūkstančių šventyklų ir pagodų. Ananda šventykla, pati aukščiausia, net 61 m. link dangaus kylanti Tatbjinju bažnyčia arba dar 1165 m. pradėta statyti, šiuo metu pati didžiausia visose apylinkėse - Damajangio šventykla, yra tik keletas pavyzdžių, kurie rodo šio miesto architektūrinį turtingumą.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
Laosas
Laosas, šalis be jūros Pietryčių Azijoje, taip pat turi turtingą budistinę kultūrą. Luang Prabangas, buvusi Laoso sostinė, yra žinomas dėl savo šventyklų, kurios išsiskiria žemais keleto (iki penkių) sluoksnių stogais, beveik siekiančiais žemę. Pagrindinis sakralinio komplekso statinys - susirinkimų ir įšventinimų salė (sim), iš vidaus ir išorės paprastai gausiausiai dekoruota raižiniais, inkrustacijomis, lipdiniais ir freskomis.
Pak Ou urvai, esantys netoli Luang Prabango, yra dar viena įdomi vieta, kurioje galima pamatyti šimtus įvairaus dydžio Budos statulėlių. Sakoma, kad abiejuose urvuose jų yra daugiau kaip keturi tūkstančiai.
Šri Lanka
Šri Lanka, sala valstybė Indijos vandenyne, yra viena iš seniausių budistinių šalių pasaulyje. Dumbulla, esanti netoli Šri Lankos centro, yra laikoma viena svarbiausių šventyklų olose. Čia sukaupta kelios dešimtys statulų bei paveikslų, vaizduojančių Budą, Šri Lankos karalius bei Hindu dievybes.
Korėja
Heinsa, Pietų Korėjos budistų šventykla, yra žinoma kaip Tripitaka Koreana, Korėjos budistų raštų kolekcijos, saugykla. Šventyklos kompleksas buvo renovuojamas X amžiuje, 1488, 1622 ir 1644 metais. 1817 metais didelė dalis šventyklos sudegė, bet buvo atstatyta jau kitais metais ir tik per stebuklą ugnis nepalietė čia saugomų budistinių raštų.
Šventyklų reikšmė ir funkcijos
Religinė reikšmė
Budistų šventyklos yra svarbios religinės vietos, kuriose tikintieji meldžiasi, medituoja ir atlieka ritualus. Šventyklos taip pat yra vietos, kuriose saugomi svarbūs budistiniai relikvijai ir raštai.
Kultūrinė reikšmė
Šventyklos yra svarbios kultūrinės vietos, kurios atspindi šalies istoriją, meną ir tradicijas. Šventyklų architektūra ir dekoracijos dažnai atspindi vietinių gyventojų tikėjimą ir pasaulėžiūrą.
Socialinė reikšmė
Šventyklos yra bendruomenės susibūrimo vietos, kuriose žmonės renkasi švęsti šventes, dalyvauti renginiuose ir bendrauti. Šventyklos taip pat gali būti naudojamos kaip mokyklos, ligoninės ir kitos socialinės įstaigos.
Turizmas ir šventyklų išsaugojimas
Turizmas vaidina svarbų vaidmenį Pietų Azijos šalių ekonomikoje, o budistų šventyklos yra vienas iš pagrindinių turistų traukos objektų. Tačiau turizmas taip pat gali kelti grėsmę šventyklų išsaugojimui. Svarbu užtikrinti, kad turizmas būtų tvarus ir kad būtų imamasi priemonių apsaugoti šventyklas nuo žalos.
tags: #pietu #azijos #saliu #budistu #sventyklos #architektura