Konditerijos cechai Lietuvoje: apžvalga ir atsiliepimai
Konditerijos cechai Lietuvoje yra svarbi maisto pramonės dalis, tiekianti įvairius saldumynus - nuo tradicinių tortų iki modernių desertų. Šiame straipsnyje apžvelgsime konditerijos cechų veiklą, jų produkciją ir pirkėjų atsiliepimus, remiantis turima informacija.
Konditerijos cechų svarba prekybos tinklams
Konditerija yra vienas iš prekybos tinklų stiprybių. Pavyzdžiui, MAXIMA meistrai kepa biskvitus tortams krosnyje, plaka kremą specialiais aparatais, bet visas kitas darbas - rankų: tortai pertepami ir kiekvienas atskirai puošiamas rankomis. Tai rodo, kad nors naudojamos modernios technologijos, rankų darbas išlieka svarbus konditerijos procese.
MAXIMA konditerijos cechai
MAXIMA LT, UAB, Lietuvoje valdo 219 parduotuvių ir internetinę parduotuvę e-MAXIMA. Kasdien jose apsilanko apie 550 tūkstančių pirkėjų.Visoje Lietuvoje veikia 14 prekybos tinklo MAXIMA konditerijos cechų. Dauguma jų įrengti tinklo parduotuvėse, kuriose gaminiai iškart ir parduodami, taip pat vežami į kitas artimiausias MAXIMA parduotuves.Vienas iš pavyzdžių - konditerijos cechas Vilniuje, Kirtimų gatvėje, kuris vadinamas „smegenų centru“. Čia gimsta tortų, pyragų, vyniotinių receptai, nusprendžiama, kaip jie bus puošiami, skaičiuojamos produktų sąnaudos, taip pat apskaičiuojamos gardėsių gamybos išlaidos, rengiami technologijų aprašai, galvojama, kaip patobulinti gamybos procesus. Kasdien iš čia į „Maxima“ parduotuves iškeliauja 3,3 tonos saldžios produkcijos. Cechas Kirtimų gatvėje duris atvėrė 2012 metų pabaigoje.
Investicijos ir darbuotojai
„Į naujojo dviejų aukštų, daugiau kaip 1 200 kvadratinių metrų ploto konditerijos cecho statybą ir pažangią įrangą iš viso investavome apie 5 milijonus litų. Šiuo metu naujajame konditerijos ceche dirba 54 konditerės. Dauguma jų - ilgametės darbuotojos, pradėjusios dirbti viename pirmųjų MAXIMA maisto gamybos cechų. Ceche kasdien gaminama 30 skirtingų rūšių tortų, saldžių plokštainių ir vyniotinių, pagal individualius užsakymus ruošiami gardėsiai iš užsakomųjų šventinių gaminių katalogo.
Asortimentas ir gamybos procesas
MAXIMA konditerijos cechuose kasdien gaminama 30 skirtingų rūšių tortų, saldžių plokštainių ir vyniotinių, pagal individualius užsakymus ruošiami gardėsiai iš užsakomųjų šventinių gaminių katalogo. Technologai remiasi ne tik savo išmone, atsižvelgia į pirkėjų pageidavimus, bet ir stengiasi pasinaudoti tuo, ką išvydo lankydamiesi tarptautinėse parodose, konkursuose, kuriuose „Maxima“ kepėjai ne kartą pelnė aukso medalius. Pirmiausia torto ar plokštainio receptas gimsta galvoje, vėliau pagal numatytą receptūrą maišoma tešla, ruošiami pertepimų kremai. Pirminį gaminį ragauja patys technologai, galvoja, ką derėtų keisti, kaip patobulinti gaminį.
Taip pat skaitykite: Konditerijos pramonė Lietuvoje
Konditerijos mados ir pirkėjų skonis
Per tiek metų, kiek D.Gaidelienė dirba technologe, keitėsi ir konditerijos mados, ir pirkėjų skonis. Sakoma, kad lietuviai - konservatyvūs. O aš matau, kad mūsų skonis tikrai keičiasi. Prieš penkiolika metų tortai buvo neįdomiai puošiami, tokie pilki. Pamenu, tuomet didelis šuolis buvo tai, kad pradėjome gaminti plokštainius su žele ir puošti juos natūraliais vaisiais. Pasisekimas buvo neįtikėtinas, pirkdavo taip, kad vos spėdavome gaminti. Tai buvo didelė naujiena. Prieš daug metų pradėjome gaminti ir įvairiausių formų pyragaičius. Dabar žmonės nori jau kukliau atrodančių pyragaičių. Išmėginome ir prancūziškus saldėsius - migdolinius orinukus (macarons), kaneles. Gaminome ir ledus, ir net cukraus vatą 2004 metais. Plakėme ir ledų kokteilius. Pastaruoju metu į madingųjų gaminių aukštumas išsiveržė keksiukai su įvairiais kremais - spanguolių, lazdynų riešutų skonio, mėtų, apelsinų, taip pat su šokolado gabaliukais. „Meistro kokybė“ jų siūlo penkių rūšių ir dar vienuolikos rūšių be kremų. Lietuviai ypač pastaruoju metu pamėgę ir iš daug mažų pyragaičių pagamintus užsakytus tortus. Tačiau, kaip ir keliolika metų, taip ir dabar paklausūs tarp pirkėjų klasika tapę tortai, kurių pavadinimus dažnas prisimena dar iš vaikystės. Tai „Juoda rožė“, „Puriena“ ir „Griliažinis“. D.Gaidelienė sako, kad vis labiau lietuviai linksta prie gaivesnių tortų. Riebesnius ir šokoladinius pirkėjai renkasi kiek rečiau. Žinoma, pasirinkimą lemia ir kaina. Reikia atsižvelgti į temą. Jei Velykos, dažniausiai renkamės tradicines pavasarines spalvas - gelsvą, kreminę, oranžinę, žalią. Puošiame rutuliukais, kiaušinukais, gėlytėmis. Jei Kalėdos, ir spalvos kitokios, ir deriniai kiti - renkamės žvaigždutes, eglutes. Anksčiau tortai būdavo blankūs, dabar pirkėjai noriau renkasi ryškiai puoštus. Tačiau pastebiu, kad vis labiau linkstama į minimalizmą: kad nereikėtų pirkėjams, ypač vyrams, peiliu nubraukti storo papuošimų sluoksnio ir tik tuomet atsipjauti gabalėlį.
Kiti konditerijos gamintojai Lietuvoje
Be MAXIMA, Lietuvoje veikia ir kitos konditerijos įmonės, siūlančios platų asortimentą gaminių.
UAB „BIJOLA“
UAB „BIJOLA“ - jau du dešimtmečius konditerijos gaminius gaminanti įmonė. Kepame apie 100 rūšių tortų, pyragų, pyragaičių, sausainių, gaminame vyniotinius, saldainius, šokolado figūrėles, florentinus ir keksus, kepame duoną. Naujiena: tortų, pyragų, pyragaičių, desertų, sausainių internetinė parduotuvė.
UAB „Sonverta“
Sonverta, UAB (kodas 123550545) buvo įkurta 1996-04-02. Pagrindinė įmonės veikla yra konditerija, saldumynai. Įmonę valdo 2 akcininkai (fiziniai asmenys). 2024 metais Sonverta, UAB pardavimo pajamos siekė 1 808 467 Eur, o pelnas prieš mokesčius buvo 320 078 Eur. Naujausiais Sodros duomenimis, įmonės darbuotojų skaičius yra 33. Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip žemiausia. Kitos veiklos, kuriomis užsiima bendrovė, yra gamyba. Šiuo metu Sonverta, UAB įsikūrusi adresu Meistrų g.
Kita
SALDI REKLAMA siūlo verslo dovanas, kurios įsimena. Reklaminiai saldainiai, saldžios verslo dovanos ir šokoladas su reklamine pakuote. Kuriame ir gaminame firmines dovanas ir saldžius firminius suvenyrus su logotipu sėkmingai Jūsų įmonės komunikacijai. Gourmet Life gimė iš smalsumo ir aistros gurmaniškam maistui, noro nuolatos ragauti kažką naujo, užuosti naujus aromatus, pajusti naujus skonius ir dalintis jais su klientais. Nuolatos domimės ir ieškome aukščiausios kokybės naujienų iš viso pasaulio.
Taip pat skaitykite: Lietuvos konditerija
Panevėžio konditerijos istorija
Panevėžys turi turtingą konditerijos pramonės istoriją. Mieste veikė konservų fabrikas, kuris gamino ne tik konservus, bet ir saldumynus. Fabriko istorija prasidėjo Respublikos, Ramygalos, Kranto gatvėse. Tuo metu tai buvo Kranto gatvės Nr. 13„a“. Panevėžio skyriaus. Jis įkurtas 1944 metų rugpjūčio mėnesį. , vaisių ir daržovių kombinatu.1944 metų liepos 22 dieną.Cariniais laikais tai nebuvo konservų fabriko pastatai. valstybės degtinės monopolio Panevėžio pilstykla, kartais vadinama sandėliu. Pastatai statyti apie 1880 metus. XIX - XX amžiaus pramoninės architektūros pavyzdys. Rusijoje. Tai raudonų plytų mūrai su gausiu dekoru. pastate šeimininkavo kariškiai. karinė intendantūra ir bazavosi pėstininkų pulkas. pilstymo įmonę. vyko iki 1924 metų. Tada vyko intensyvūs remonto darbai. Nuo 1925 metų rugsėjo 1 dienos Valstybės monopolio degtinės pilstyklos vedėju buvo Juozas Adomėnas. dažnai keitėsi. plovimo, pilstymo ir filtracijos skyriai. darbininkai. apskritis. trestu. maždaug iki 1955 metų. kitomis gatvėmis. fabriko vietoje. iki šių dienų. miestiečiams produkciją. trūkumas. įkurti Ramygalos gatvėje. Bagdonas. Jis vadinamas tresto valdytoju. 23 diena. Tresto valdytojai keitėsi gana dažnai. pavadinimai. buvo pavadinti kaip atskiri fabrikai ir paskirti jų vedėjai. saldainių fabriko „Nevėžis“ vedėju. dirbti 14 asmenų. Vyr. Inžinieriumi buvo Kazimieras Narbutas. vadovu dirbo Bagdonas. Balys Indrelė. jis dirbo irgi neilgai. 17 dienos direktoriumi paskirtas Bronius Žmoginas. atlyginimas. buvo gana kuklaus išsilavinimo ir jam irgi nebuvo lengva tvarkytis. vadovas Balys Indrelė paskirtas supirkimo agentu. supirkinėjo vaisius ir daržoves po Panevėžio miesto apylinkes. ir atleidžiamas iš darbo. kolūkių dar nebuvo ir produkciją reikėjo supirkinėti iš ūkininkų. kirsti medžių ir iš jų buvo ruošiamos malkos fabriko patalpų apkūrenimui. Nevykstantiems į miško darbus buvo grasinama teismu. nuo 8 val iki 16, 30 minučių. Pietų pertrauka nuo 13 val iki 13.30 minučių. išsiųstas į Brestą parsivežti mašinos. Prekės dar dažnai buvo gabenamos arkliais. direktoriaus pareigas perdavė Švecui Michailui. sutartis dėl statinių gaminimo. Gaminamas buvo ir limonadas.1949 metais limonadas buvo išvežiojamas arkliniu transportu. Eidrigevičius su savo arkliu . „Gaiva“. ir Vytauto Gasiūno ūkis. ten kur buvo didelis V. išaugo Tulpių gyvenamasis kvartalas. Gasiūnas priimtas dirbti vyr. meistru su 650 rublių atlyginimu. Bet padirbo jis neilgai. buvo suimtas. masiniai suėmimai. vykdoma kaip rašoma sovietų saugumo organų sprendimu. suimamas ir direktorius Michailas Švecas, suimtas ir vyr. buhalteris Vincas Uždavinys. asmenų. Bronius Žmoginas, nors jis jau nebedirbo fabrike. nuteisti kalėti skirtingus terminus. raugyklos cechas, pagalbinis ūkis. paskiriamas Mikalauskas Bronius. paleidžiamas ir paskiriamas vėl dirbti vyr. meistro pareigose. Taip po trupuči fabrikas judėjo į priekį. metais jis savo patalpas perkėlė į Kranto gatvę. patalpos. Panevėžio Konditerijos ir Vaisių-daržovių kombinato darbuotojai V.Gasiūno vaisių medelyno ūkyje. Iš kairės stovi ūkio savininkas V. Gasiūnas, kombinato vairuotojas A. Juršas, su vaiku ant rankų būsimasis direktorius M. Švecas, šalia jo žmona Vera, žemiau priklaupęs kombinato direktorius B. Žmoginas, apačioje sėdi direktoriaus sesuo K. Vitkauskienė, prie jos sūnus Viktoras Ramutis, šalia direktoriaus sūnus ir dvi kontoros darbuotojos.1946m. liepa. Spirito sandėlio pilstymo skyrius. 1925 m. Konservų fabriko gamybos skyriaus darbuotojai. Iš kairės trečia Nina Antipova, šešta Janina Ramanauskienė- brigadininkė, atkirai stovi tolumoje Irena Gruničiūtė. Apie 1956-1957m. Konservų fabriko taros skyriaus darbuotojai. Pirmas iš dešinės Petras Steponavičius, antras Bronius Šakalys. Apie 1956-1957 m.
Apleisti pastatai ir nekilnojamojo turto mokesčiai
Deja, ne visi pastatai, menantys Panevėžio konditerijos istoriją, yra tinkamai prižiūrimi. Panevėžio savivaldybė bando išauklėti apleistų pastatų savininkus didesniu nekilnojamojo turto mokesčiu, tačiau jų sąrašas kasmet tik ilgėja. Vienas iš tokių pastatų - Manto Leliuko pastatas Meistrų gatvėje, kuris anksčiau buvo konditerijos cechas-parduotuvė. Nors savininkas teigia, kad pastatas nėra tuščias ir jame vyksta gamybos bei autoservisų veikla, Savivaldybė mano, kad jis yra apleistas.
Manto Leliuko pozicija
M. Leliukas minėtą pastatą pirko prieš trejetą ketvertą metų. „Yra parengtas projektas kaip būsima investicija. Pastate numatyta įrengti socialinės pagalbos vietą seneliams ir jaunimui. Suprojektuotos erdvės, paruoštos vizualizacijos. Bet tam reikalingas partneris. Be to, dabar nėra Europos Sąjungos finansavimo socialiniams projektams. Apsileidėliams parodytu dėmesiu pasipiktinęs Tarybos narys siūlo valdininkams pasižiūrėti, kas dedasi valstybinės žemės teritorijose. Pats M. Leliukas teigė šienaujantis nemažą plotą valstybinės žemės aplink užkliuvusį pastatą. Pašnekovo nuomone, tokie sprendimai niekada nepakels verslininkų kultūros. M. Leliukas įsitikinęs, kad jo pastatas Meistrų gatvėje Savivaldybei užkliuvo siekiant politinio susidorojimo su pačiu šeimininku. Vizualiai, anot jo, Panevėžio mieste būtų galima apleistais pavadinti ir dar dvi dešimtis pastatų. M. „Šis pastatas 70 procentų nusidėvėjęs ir yra senos statybos. Aš jį nuomoju devyniems nuomininkams ir jie pagal galimybes tvarkosi savo valdas. Teko iš naujo cementuoti grindis, remontuoti išvogtus vamzdynus. Anksčiau čia rinkdavosi valkatos ir narkomanai, viskas pasikeitė, kai įrengėme vaizdo stebėjimo kameras. Jis tikina, jog pastatas nėra tuščias. Čia esą vyksta gamybos, autoservisų veikla, žmonės dirba su verslo liudijimais. Dėl šio objekto, pasak M. M. „Manau, kad tai tiesiog politinis Tarybos opozicijos persekiojimas. Niekam iki šiol pastatas nekliuvo, o dabar užkliuvo. Vien todėl, kad ant stogo pamatė žolę, dėl to įtraukti į netvarkomus objektus - absurdas. Užkliuvo seni lietvamzdžiai, jei juos judinsiu, stogas nugrius ir bus dar blogiau.
Savivaldybės pozicija
Panevėžio miesto savivaldybės atstovai mano, kad ir tokių sankcijų apsileidėliams dar per mažai. Praėjusiais metais 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas buvo pritaikytas devynių pastatų šeimininkams. Šiais metais į sąrašą svarstoma įtraukti jau trylika. „Darbas dėl apleistų miesto pastatų vyksta visus metus: važiuojame, žiūrime, vertiname. Daugiausia triūso tenka rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, kai renkasi darbo grupės nariai ir tikrina, kas atitinka nustatytus kriterijus. „Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas mums neleidžia stipriau bausti tokių šeimininkų. 3 proc. yra labai mažas tarifas, kad ką nors pakeistų. Jau šiais metais, anot jo, situacija su vaiduokliais turėtų šiek tiek pasikeisti - ruošiama nauja Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisa. „Dažnai lieka vietos interpretacijai, kada galima pastatą įtraukti į apleistųjų sąrašą. Dabar iš visų neprižiūrėtų statinių vienas savininkas bylinėjasi teisme dėl turto nuosavybės. Kniaudiškių gatvėje likę pamatai, kurie kelia pavojų, bet savininko bausti taip pat negalime, nes ten nebaigta statyba.
Taip pat skaitykite: Šviežios uogos konditerijai Lietuvoje
tags: #konditerijos #cechas #meitrugatveje #atsiliepimai