Vandenynai, skalaujantys Pietų Ameriką
Pietų Amerika - žemynas, esantis Vakarų pusrutulyje, į pietus nuo Šiaurės Amerikos. Šį žemyną iš rytų skalauja Atlanto vandenynas, o iš vakarų - Ramusis vandenynas. Didesnioji žemyno dalis yra Pietų pusrutulyje. Pietų Amerikos plotas yra apie 17,7 mln. km², įskaitant salas - 18,3 mln. km². Tai ketvirtas pagal dydį žemynas po Eurazijos, Afrikos ir Šiaurės Amerikos.
Pietų Amerikos geografinė padėtis
Pietų Amerika yra į pietus nuo Šiaurės Amerikos, tarp Atlanto (rytuose) ir Ramiojo (vakaruose) vandenynų. Šiaurėje žemyną riboja Karibų jūra, o pietuose - 800 km pločio Drake'o sąsiauris, skiriantis Pietų Ameriką nuo Antarktidos.
Tolimiausi Pietų Amerikos žemyninės dalies kyšuliai yra šiaurėje (Gallinaso kyšulys), pietuose (Frowardo kyšulys), rytuose (Branco kyšulys) ir vakaruose (Pariñaso kyšulys). Piečiausias Pietų Amerikai priskiriamos sausumos taškas yra Horno kyšulys, esantis Horno saloje, Ugnies Žemės salyne.
Pietų Amerikos krantai mažai vingiuoti, išskyrus fjordais išraižytą vakarinių krantų pietinę dalį. Kranto linijos ilgis yra apie 28 700 kilometrų. Įlankų daugiausia pietinėje dalyje. Didžiausi pusiasaliai yra Guajiros pusiasalis, Paraguanos pusiasalis, Parijos pusiasalis (šiaurėje), Brunswicko pusiasalis, Taitao pusiasalis (pietuose, vakariniame krante) ir Valdéso pusiasalis (pietuose, rytiniame krante).
Atlanto vandenynas ir Pietų Amerika
Atlanto vandenynas yra antras pagal dydį vandenynas pasaulyje, apimantis apie penktadalį planetos paviršiaus. Jo plotas - 82 mln. km². Atlanto vandenynas driekiasi iš šiaurės į pietus. Šiauriniame pusrutulyje jis yra tarp Europos ir Šiaurės Amerikos, o pietiniame - tarp Afrikos ir Pietų Amerikos. Atlanto vandenynas skalauja rytinę Pietų Amerikos pakrantę.
Taip pat skaitykite: Mėsos audinių rūšys ir sudėtis
Atlanto vandenyno krantai šiaurės pusrutulyje labai vingiuoti, o pietiniame - žymiai mažiau. Dauguma salų yra išsidėsčiusios arti žemynų. Atlanto vandenynas yra gana jaunas - jam ne daugiau kaip 250 mln. metų. Vidutinis vandenyno gylis yra mažesnis už Ramiojo ir Indijos vandenynų. Giliausia vieta siekia 8742 metrų (Puerto Riko įduba).
Atlanto vandenynas tyvuliuoja visose žemės klimato juostose, todėl jo klimatas labai įvairus. Vandens paviršiaus temperatūra yra žemesnė nei Ramiojo ir Indijos vandenynuose. Tai lemia iš Arkties ir Antarkties atplūstantys vandenys su ledynais bei intensyvus vandens maišymasis.
Vandens masių druskingumas kai kuriuose vandenyno rajonuose yra didesnis negu vidutinis - 37,5‰. Vandenynas yra gana siauras ir didelę išgaravusios drėgmės dalį vėjai perneša į gretimus žemynus. Atlanto vandenyno srovės daugiausia teka platumine kryptimi ir beveik sutampa su dienovidiniais. Tai lemia vandenyno ištęstumas. Atlanto vandenyno šaltosios srovės yra Labradoro, Kanarų ir Bengelos, o šiltosios - Golfo, Šiaurės Atlanto, Brazilijos, Pietų pasatų ir Šiaurės pasatų srovės.
Atlanto vandenyno gamtinės sąlygos palankios gyvybei, todėl iš visų vandenynų jis produktyviausias. Šiaurinėje vandenyno dalyje sužvejojama daugiausia žuvų ir surenkama kitų jūros produktų. Vandenyno žemyniniuose atabraduose (šelfe) gausu naudingųjų iškasenų: naftos, fosforitų ir deimantų.
Ramusis vandenynas ir Pietų Amerika
Ramusis vandenynas, dar vadinamas Didžiuoju vandenynu, yra didžiausias vandens telkinys Žemėje, užimantis net trečdalį planetos ploto. Ramusis vandenynas skalauja vakarinę Pietų Amerikos pakrantę.
Taip pat skaitykite: Ką daryti viduriuojant?
Palei nelygius vandenyno pakraščius yra daugybė jūrų. Ramiajame vandenyne gausu salų, kurios sudaro ištisus salynus. Salų čia priskaičiuojama daugiau apie 25 000. Ramusis vandenynas yra giliausias. Giliausia vieta - Marianų lovys (įduba), kurio gylis - 11 022 m. Vidutinis vandenyno gylis yra 3980 m. Vandenyno dugno reljefas gana sudėtingas. Jo šelfo plotas mažiausias lyginant su kitais vandenynais. Ryškiausias jis prie Azijos ir Australijos krantų. Žemynų šlaitai statūs.
Ramusis vandenynas plyti visose klimato juostose, išskyrus poliarines. Vandenyno centre aktyviai pasireiškia pasatai, o vakarinei daliai būdingi musonai. Taip pat čia pasireiškia viską nušluojantys atogrąžų uraganai - taifūnai. Kadangi vandenynas labai platus, vidutinė vandens paviršiaus temperatūra kinta nuo -1 iki +29 oC. Tarp atogrąžų ji lygi +19 oC ir yra didesnė nei kituose vandenynuose.
Ramusis vandenynas pasižymi nepaprastai turtinga ir įvairia augalija bei gyvūnija. Tai paaiškinama vandenyno dydžiu, gamtos sąlygų įvairove bei amžiumi. Gausiausias gyvasis pasaulis atogrąžų ir pusiaujo platumose, koralinių rifų zonose. Ramusis vandenynas yra svarbus žvejybos šaltinis. Čia sugaunama pusė pasaulyje sugaunamų žuvų. Taip pat gausu naudingųjų iškasenų: įvairiausi metalų sąnašynai, gausu naftos. Be to, vandenynas yra labai svarbus susisiekimui.
Pietų vandenynas
Kai kurie pasaulio geografai mano, kad greta keturių vandenynų turi būti išskirtas ir penktasis - Antarkties, arba Pietų vandenynas. Pietų vandenynas - tai aplink Antarktidos žemyną esantys vandenys. Dauguma Jungtinių Tautų narių pasisako už 60o pietų platumos ribą, nors yra kelios valstybės, kurių manymu ši riba turėtų būti vedama 50o pietų platuma. Tikėtina, kad riba eis 60o pietų platuma ir vandenyno plotas bus 20,3 mln.km2. Tai būtų ketvirtas pagal dydį vandenynas po Ramiojo, Atlanto ir Indijos. Ši teritorija labai svarbi mokslinių tyrinėjimų atžvilgiu: vandenynų vandens judėjimas, visuotinio atšilimo tyrinėjimai bei kt. Tai atskira ekosistema. Giliausia vieta prie Sandvičo salų - 7235 metrai. Vandens temperatūra nuo -2 iki +10 oC.
Vandenynų svarba Pietų Amerikai
Atlanto ir Ramusis vandenynai turi didelę reikšmę Pietų Amerikai. Jie ne tik formuoja žemyno klimatą, bet ir yra svarbūs transporto keliai, žvejybos šaltiniai ir turizmo objektai. Vandenynų pakrantės yra tankiai apgyvendintos, o didžiausi Pietų Amerikos miestai yra įsikūrę prie vandenyno.
Taip pat skaitykite: Nereceptinių vaistų gidas
Vandenynų ištekliai yra svarbūs Pietų Amerikos ekonomikai. Žvejyba yra svarbi pramonės šaka, o vandenyno dugne randama naudingųjų iškasenų. Turizmas taip pat yra svarbus pajamų šaltinis, ypač pakrančių regionuose.
Tačiau vandenynai susiduria su dideliais iššūkiais, tokiais kaip tarša, peržvejojimas ir klimato kaita. Šie iššūkiai kelia grėsmę vandenynų ekosistemoms ir Pietų Amerikos ekonomikai. Būtina imtis priemonių vandenynams apsaugoti ir užtikrinti tvarų jų išteklių naudojimą.
tags: #kokie #vandenynai #skalauja #pietų #Ameriką