Konditerijos gaminių žala sveikatai
Konditerijos gaminiai, nors ir viliojantys savo skoniu bei išvaizda, gali turėti neigiamą poveikį sveikatai. Tai lemia ne tik didelis cukraus, riebalų kiekis, bet ir įvairūs maisto priedai, naudojami gamyboje. Šiame straipsnyje aptarsime, kokią žalą sveikatai gali daryti konditerijos gaminių sudėtyje esantys ingredientai, tokie kaip sulfitai, azo dažikliai, transriebalai ir kiti priedai.
Sulfitai konditerijos gaminiuose
Sieros dioksidas ir sulfitai (dažnai vadinami tiesiog sulfitais) - tai maisto priedai, kurie dedami į maisto produktus kaip konservantai ir antioksidantai. Kadangi jie priskiriami „alergenų“ grupei, apie jų buvimą maiste turi būti aiškiai pažymėta produkto etiketėje. Šių medžiagų natūraliai yra vynuogėse, krevetėse, apelsinų sultyse, žirniuose, abrikosuose, svogūnuose, česnakuose ir daugelyje kitų augalinių produktų. Tačiau natūraliai maiste esantis sulfitų kiekis yra nedidelis.
Sulfitų naudojimas maisto gamyboje
Maisto produktų gamyboje sulfitai naudojami slopinti bakterijų augimą, apsaugoti produktus nuo parudavimo ir leisti produktams ilgiau išlikti tinkamais vartoti. Sulfitų gebėjimas užkirsti kelią tolimesnei polifenolių oksidacijai ypač svarbus vyno gamyboje, kadangi tai leidžia išlaikyti vyno stabilumą, pagerinti jo skonines savybes, spalvą ir kvapą. Sieros dioksidą ir sulfitus kaip maisto priedus leidžiama naudoti vėžiagyvių ir moliuskų, džiovintų pomidorų, džiovintų grybų, džiovintų vaisių, kai kurių kitų vaisių ir daržovių, grūdinių, konditerijos gaminių gamyboje, o taip pat alaus, vyno, sidro, midaus gamyboje.
Sulfitų poveikis sveikatai
Maiste esantys sulfitai sveikam žmogui nesukelia sveikatos sutrikimų. Tačiau kai kurie žmonės yra jautrūs sulfitams, jiems šios medžiagos gali sukelti ūmų bronchų spazmą (praėjus vos keletui minučių po sulfitų turinčio maisto suvartojimo), nosies užgulimą, slogą, virškinamojo trakto sutrikimus, odos niežėjimą, bėrimą ar net šoką. Visų maisto produktų, kurių sudėtyje yra daugiau kaip 10 mg/kg arba 10 mg/l sieros dioksido arba sulfitų (išreikštų kaip SO2), etiketėse turi būti aiškiai paženklintas jų buvimas. Mažesnė sulfitų koncentracija maiste nesukelia sveikatos sutrikimų net ir tiems žmonėms, kurie yra jautrūs sulfitams.
Į maisto produktus pridedami maisto priedai - sieros dioksidas ir sulfitai - ženklinami sudedamųjų dalių sąraše nurodant maisto priedo funkciją (antioksidantas ar konservantas) bei cheminį pavadinimą (sieros dioksidas, natrio sulfitas ir pan.). Jeigu tam maisto produktui sudedamųjų dalių sąrašas nepateikiamas (pvz., vynui), etiketėje rašomas užrašas ,,Sudėtyje yra sulfitų“ arba ,,Sudėtyje yra sieros dioksido“.
Taip pat skaitykite: Duonos apžvalga
Azo dažikliai konditerijos gaminiuose
Azo dažikliai - tai sintetiniai dažikliai, naudojami įvairiose pramonės šakose, siekiant pagerinti gaminių išvaizdą, suteikti jiems sodrią, akį traukiančią spalvą. Gydytojas dietologas Edvardas Grišinas pasakoja, kad šie dažikliai dažnai naudojami ir maisto pramonėje - jų galima rasti konditerijos gaminiuose, saldainiuose, guminukuose ar čiulpinukuose.
Azo dažiklių poveikis sveikatai
„Mažais kiekiais šie dažikliai įprastai nėra laikomi pavojingais, tačiau vis dėlto tai yra dirbtiniai priedai. Jau ne vienerius metus tam tikriems azo dažikliams taikomi naudojimo ribojimai. Kai kurie jų yra siejami su vaikų hiperaktyvumu, dėmesio, kvėpavimo ar virškinimo sutrikimais. Tyrimuose minimos ir galimos sąsajos su medžiagų apykaitos pokyčiais bei onkologiniais procesais. Etiketėse azo dažikliai žymimi skirtingais E kodais. Naudojant kai kuriuos šios grupės dažiklius gamintojai etiketėse privalo nurodyti papildomus įspėjimus, pavyzdžiui, kad gaminys gali turėti neigiamą poveikį vaikų aktyvumui ir dėmesiui. Vienas iš tokių pavyzdžių - tartrazinas. O štai anksčiau plačiai naudotas titano dioksidas, žymimas kaip E171, nuo 2022 m. yra uždraustas Europos Sąjungoje (ES), nors jo dar galima aptikti senesnės sudėties produktuose. Svarbu suprasti, kad reglamentavimas tarp ES ir jai nepriklausančių šalių skiriasi, todėl keliaudami po tolimesnes šalis tikrai galite rasti produktų su šiais priedais“, - sako E. Grišinas.
Margarinas konditerijos gaminiuose
Margarinas buvo išrastas kaip nebrangus sviesto pakaitalas XX a. pradžioje, kai mokslininkai išmoko gaminti hidrintus, t. y. kietus augalinius riebalus. Tai leido iš augalinių aliejų pagaminti į sviestą panašų, pigų kietą produktą. Tobulėjant mokslui mokslininkai nustatė, kad hidrinant augalinius aliejus padidėja kenksmingų transriebalų kiekis produkte. Paskelbus šią informaciją, margarino pardavimai daugelyje šalių smarkiai sumažėjo. Dabar margarino gamintojai išmoko riebalus tirštinti saugiais metodais - transesterifikacija ir frakcionavimu. Taikant šią technologiją transriebalų produkte nėra. Toks margarinas yra saugus sveikatai. Be augalinių riebalų, margarine taip pat yra vandens, emulsiklių, kvapiųjų medžiagų, druskos ir kitų komponentų, dėl kurių jis panašus į sviestą. Dažnai margarinas dažomas geltonais dažais, kad būtų panašus į sviestą, nes natūrali balta jo spalva atbaido pirkėjus.
Margarino nauda ir žala
Net jei patys neperkate margarino, tikriausiai vis tiek nuolat jį naudojate, nes jis plačiai naudojamas kepyklose ir konditerijos gaminių gamyboje. Saugiausias margarinas yra minkštasis margarinas, kuriame visiškai nėra gyvulinės kilmės riebalų. Toks produktas yra net sveikesnis už sviestą ir yra įtrauktas į sveikos mitybos rekomendacijas. Jame visiškai nėra cholesterolio, kurio gausu pieno produktuose. Be to, augaliniame margarine yra naudingų nesočiųjų riebalų rūgščių, kurios padeda išvengti nutukimo ir širdies ligų. Kita vertus, sviesto sudėtyje yra sočiųjų riebalų, kurie didina aterosklerozės ir infarkto riziką. Taip pat įrodyta, kad margariną organizmas geriau virškina nei sviestą.
Pirmiausia tai pasakytina apie produktą, kuris gaminamas pagal seną hidrinimo technologiją. Tokiame margarine yra širdžiai ir kraujagyslėms pavojingų transriebalų, kurie labai padidina širdies ir kraujagyslių ligų bei onkologinių ligų riziką. Tačiau transriebalų yra ir svieste. Be to, sviesto produktuose transriebalų yra dar daugiau (7-8 %) nei pagal šiuolaikines technologijas pagamintame margarine (0,1-2 %). Mažai transriebalų turintis margarinas gali saugiai pakeisti sviestą. Viena aišku: piktnaudžiavimas tiek sviestu, tiek margarinu vienodai kenkia širdžiai ir figūrai. Abiejų produktų reikėtų vartoti kuo mažiau.
Taip pat skaitykite: Orkaitėje keptos dešrelės: receptai
Kai kuriems patiekalams ruošti margarinas yra pranašesnis už sviestą. Tai ypač pasakytina apie sluoksniuotą tešlą. Dėl margarino tešla tampa traškesnė ir puresnė. Jei recepte tai nenurodyta, sviesto geriau nepakeisti margarinu, antraip kepiniai išsiteps ir sudegs. Norėdami išsirinkti gerą margariną, netaupykite pirkdami. Kai kurios jo rūšys gali būti 4-5 kartus pigesnės už sviestą, tačiau jų kokybė greičiausiai bus labai abejotina. Kepimui geriau imti augalinį produktą, kuris nėra daug pigesnis už sviestą. Pasidomėkite produkto sudėtimi. Etiketėje turėtų būti nurodyta, kiek procentų transriebalų yra produkte - kuo mažiau, tuo geriau.
Transriebalai konditerijos gaminiuose
VMVT tikrino rizikingiausių maisto produktų grupes: vaikų mitybai skirtus produktus, saldainius ir konditerijos gaminius (sausainius, bandeles ir kitus kepinius). Vertindami galimą riziką vartotojų sveikatai, specialistai rėmėsi Danijos mokslininkų patvirtinta metodika. Tyrimų rezultatai parodė, kad rizikingi gyventojų sveikatai produktai dėl riebalų rūgščių transizomerų Lietuvoje sudaro 67 %, o kai kuriuose produktuose nesveikų riebalų kiekiai daugiau kaip 20 kartų viršija Danijoje patvirtintą normą. Pramoniniu būdu pagaminti riebalų rūgščių transizomerai, kitaip vadinami iš dalies hidrinti arba hidrinti sukietinti augaliniai aliejai, plačiai vartojami maisto pramonėje, nes prailgina produktų tinkamumo vartoti terminus, pagerina jų tekstūrą, kvapą ir yra gana pigūs.
Transriebalų žala sveikatai
Europos mokslininkai nagrinėja pramoninių riebalų rūgščių transizomerų žalą vartotojų sveikatai. Tyrimai parodė, kad šie riebalai yra 4-5 kartus kenksmingesni sveikatai nei sotieji riebalai, jie didina blogojo cholesterolio lygį organizme, tačiau kol kas visoje Europoje jų kiekiai maisto produktuose nėra reglamentuojami ar ribojami.
Pasak mokslinių tyrimų, jei daugiau nei 2 proc. dienos maisto energijos gaunama iš transriebalų, rizika mirti nuo širdies ligų išauga 20-32 proc. Dėl širdies infarktų Europos Sąjungoje kasmet miršta per 660 tūkstančių žmonių, tai sudaro per 14 procentų visų mirčių.
Šių riebalų dažniausiai būna saldainiuose, pigiame šokolade, sausainiuose, bandelėse, pyraguose, tortuose, šaldytoje tešloje ir iš jos pagamintuose pusfabrikačiuose, gruzdintuose ir spragintuose maisto produktuose (pavyzdžiui, bulvytėse, traškučiuose, pūstuose kukurūzuose).
Taip pat skaitykite: Ekologiškos mėsos standartai
Specialistas patarė, kol neįsigaliojo įsakymas, atidžiai skaityti etiketes ir stengtis rinktis maisto produktus, kuriuose nėra transriebalų. Etiketėse šie riebalai vadinami „iš dalies hidrintais“, tačiau kartais šis pavadinimas iškraipomas ir jie įvardijami iš dalies hidrintais ar hidrolizuotais, transformuotais ar pusiau hidrintais augaliniais aliejais.
Maisto priedai ir jų poveikis vaikų sveikatai
Neužginčijama tiesa, jog, rinkdamiesi natūralius ar ekologiškus, cheminės pramonės nepaliestus produktus, mes padedame savo mažiesiems pajausti tikrąjį maisto skonį. Pažindindami su viso grūdo produktais, kartu jų organizmus aprūpiname iš pačios gamtos su sveikais produktais gaunamų mineralinėmis medžiagomis, aminorūgštimis, vitaminais, skaidulinėmis medžiagomis. Reiktų manyti, kad tai yra daug geriau nei duoti vaikui sintetinių vitaminų. Tačiau ar tikrai jautrų organizmą mes sugebame apsaugoti? Vienareikšmio atsakymo tikrai nėra, nes net ir sintetiniai priedai traktuojami kaip alergenai. Bet pabandykime paieškoti mažiau blogesnių.
Mitybos piramidė ir maisto priedai
Pradėkime nuo įprastos senosios mitybos piramidės, kurios apačioje buvo nuo šešių iki vienuolikos porcijų grūdų. Tačiau „neapdoroti grūdai“, mityboje taip vertinami dėl savo išorinio sluoksnio sėlenų, iš tiesų didžiąja savo dalimi (apie 80 proc. viso grūdo) sudaryti iš krakmolingos dalies, kuri naudojama įvairiems kepiniams gaminti. Taip, grūdai suteikia įvairovės ir masės maistui, tačiau jie ne tik nėra geriausias maistingųjų medžiagų šaltinis, palyginti su kitais maisto produktais, bet ir galimas alergenų šaltinis. Antai gliutenas (liet. glitimas), vienas iš alergiją sukeliančių baltymų stipresnės ir silpnesnės formos yra natūraliai randamas kviečių, rugių, miežių, avižų ir jų išvestiniuose produktuose. Gliuteno sensibilizacija plačiau aprašyta skiltyje „Virškinimo organų alergija maistui“. Taip pat reikia nepamiršti, kad valgyti vienus grūdų patiekalus - sunku, nes jie yra beskoniai. Todėl maisto pramonė stengiasi įtikti mūsų vaikams, siūlydama cukruotus sausus pusryčius, sausainius su įvairiais glaistais, sluoksniuotas bandeles ir pan. Pageidautinas ilgas produktų tinkamumas vartoti, papildomos sudedamosios dalys šalia pažeria ir netikėtų priedų, kurie gali išprovokuoti papildomų nepageidaujamų reakcijų.
Eikime į antrą piramidės „aukštą“ - rasime daržovių ir vaisių. Sintetinių priedų šviežiose daržovėse turbūt nerasime, bet nerimą gali kelti derliui didinti naudojami nitratai. Kenksmingų sintetinių priedų apstu saldžiuose gaiviuose gėrimuose. Bet jų išvengti nėra taip ir sunku, nes juos galima pakeisti geriamuoju ar mineraliniu vandeniu, šviežių vaisių sultimis. Tai tinka sveikiems.
Ir pagaliau „trečiasis“ aukštas - gyvūninės kilmės produktai: pieno, mėsos, kiaušinių, žuvies gaminiai. Turbūt šioje dalyje daugiausiai naudojami maistiniai priedai, pagerinantys gaminio skonį, spalvą, galiojimo laiką, tirštumą. Tačiau juose yra ir daugiausia termiškai „nežūstančio“ alergiją sukeliančio baltymo. O tai augantį organizmą veikia stipriausiai.
Alergija sulfitams ir kiti maisto priedai
Nors vis tenka išgirsti apie jautrumą maisto priedams, tačiau kol kas moksliniais tyrimais įrodyta tik alergija sulfitams. Pastarųjų galima rasti, pavyzdžiui, vynuose, ant kurių butelių kartais būna užklijuoti ir įspėjamieji lipdukai. Tai neaktualu vaikučių mityboje, bet reikia prisiminti, kad sulfitų galima rasti ir natūraliai pomidoruose, lašišoje, svogūnuose. Sulfitai jautriems žmonėms gali sukelti ir odos bėrimus, kvėpavimo sutrikimus ar net anafilaksinį šoką. Nors alergija sulfitams nėra labai paplitusi, tačiau ji gerokai dažnesnė tarp sergančiųjų astma.
Pateikiame keletą maisto priedų, kurie gali sukelti nepageidaujamų organizmui reakcijų:
- Sintetiniai dažikliai sukelia įrodytas alergines reakcijas (tartrazinas E 102, raudonasis E 124, eritrozinas E 127), kuriose dalyvauja specifiniai IgE antikūnai. Tartrazinas dažnai sukelia kryžmines reakcijas asmenims, hiperjautriems aspirinui, nesteroidiniams vaistams nuo uždegimo ir kai kuriems vaisiams.
- Konservantai, pasižymintys antimikrobiniu poveikiu (benzoinė rūgštis E 210 ir natrio benzoatas E 111), vartojami gaminant gėrimus, sirupus, alų, jų yra raudonose uogose; jie sukelia nepageidaujamas reakcijas.
- Natrio nitritas (E 250), vartojamas sūdant ir konservuojant mėsą, padidindamas žarnyno pralaidumą, sukelia nepageidaujamas reakcijas.
- Sulfitai (E 220-226) vartojami džiovintiems vaisiams apdoroti, gaminant vynus, alų, apdorojant salotų mišinius, gaminant kai kuriuos vaistus, gali sukelti net alergines reakcijas, dalyvaujant antikūnams IgE. Taip pat sulfitai gali sukelti odos paraudimą ir net šoką.
- Kai kurie antioksidantai (butilhidroksianisolas BHA - E 320, butilhidroksitoluenas BHT E 321), vartojami gaminant aliejų, kramtomąsias gumas.
- Lecitinas E 322 vartojamas gaminant kreminius desertus, sausainius, tešlą picoms, majonezą, grietinėlę kavai, kūdikių maistą. Sergantieji migrena, turintieji polinkį į alergines reakcijas, jų turėtų vengti.
- Tokoferolis E 306 dažniausiai gaminamas iš sojų aliejaus, ir alergiškiems sojai asmenims taip pat reikėtų tai prisiminti.
- Natrio kazeinatas provokuoja alerginio uždegimo paūmėjimą žmonėms, įjautrintiems karvės pieno baltymams.
- Natrio glutamatas E 621 - tai gliutamino rūgšties druska. Ji yra skonio stiprinimo medžiaga. Gliutamino rūgštis yra svarbi smegenų medžiagų apykaitai. Amerikiečių literatūroje rašoma, kad gliutamatai sukelia astmą, migreną ir alergines reakcijas. Tai sausų sriubų, gatavų patiekalų, padažų, majonezo, konservų, kepinių, įvairių gėrimų skonio manipuliacijų priemonė. Enzimas papainas E1101, naudojamas mėsai minkštinti ir marinuoti, gaminant alų, aktyvuodamas komplemento sistemą, gali sukelti alergines reakcijas.
- Kai kurie dirbtiniai saldikliai (pavyzdžiui, polioliai sorbitolis, manitolis) gali sukelti pilvo pūtimo, dujų kaupimosi ir viduriavimo simptomus. Šios rūšies saldikliai dažnai naudojami becukriuose konditerijos gaminiuose ir becukrėje kramtomojoje gumoje.
Terminis apdorojimas ir alergenai
Kai kam iškyla klausimas, ar termiškai apdorotas baltyminis maistas nebesukels alergijos. Tiesa ta, kad suskaidyti baltymai nebebus pavojingi, tačiau ne visi baltymai šildomi suskyla. Pvz., gyvulinės kilmės baltymai (esantys kiaušiniuose, mėsoje, piene) yra atsparūs karščiui, todėl, šildant tokį maistą, alergija neišnyks. Kita vertus, daugelis augalinės kilmės baltymų (esančių vaisiuose ir daržovėse) šildomi suskyla ir praranda savo pirmines savybes, todėl daugelis žmonių, alergiškų žalioms daržovėms, toleruos jas termiškai apdorotas (pvz., virtas).
Taigi, ruošdami valgį alergiškam vaikui, atminkite:
- verdamos daržovės ir vaisiai dažnai praranda alergiją sukeliančias savybes,
- dauguma žuvies, mėsos, jūros gėrybių, kiaušinių, grūdų alergenų yra atsparūs temperatūros poveikiui,
- nuo gaminimo būdo priklauso produkto alergiškumas, pvz., skrudinti žemės riešutai labiau kelia alergiją nei virti,
- dažniausiai nepageidaujamas reakcijas suteikia šviežios ar šaldytos raudonos spalvos uogos ir vaisiai. Todėl vartokite nesukeliančias alergijos baltas uogas arba raudonąsias apvirkite.
Sintetinis dažiklis E124 (Ponso 4R)
Kiekvieną į parduotuvę užsukusį pirkėją bandoma suvilioti ryškiais atspalviais. Spalvoti želė desertai, ryškūs guminukai, saldūs gėrimai, dailūs konditerijos gaminiai ir kiti maisto produktai traukia akį ir daugeliui sunku praeiti pro tokias prekes - ypač vaikams. Žmogaus kūnas taip jau sudėliotas, jog rega siunčia tam tikrus signalus smegenims, o šios sukelia reakciją. Pavyzdžiui, raudona gaminio spalva gali priminti braškes ir atmintyje atgaivins ne tik jų nepakartojamą skonį, bet ir aromatą. O citriną primenanti geltona spalva gali išprovokuoti seilių gamybą, tarsi iš tiesų valgytumėte citrinos skilteles. Ryškių saldumynų ir kitų produktų paslaptis labai paprasta - jie sukurti taip, kad patrauktų dėmesį, tačiau tam naudojami maistiniai dažai, kurie gali kenkti sveikatai. Vienas iš tokių dažiklių yra E124. Tai sintetinis tamsiai raudonos spalvos maistinis dažiklis, plačiai naudojamas maisto pramonėje, siekiant pagerinti įvairių produktų spalvą. Nors pasitelkus E124 maistas gali atrodyti patrauklesnis, jo istorija yra prieštaringa dėl galimo žalingo poveikio žmonių sveikatai. Kai kurios šalys netgi spėjo uždrausti šią medžiagą, nors Europos sąjungoje E124 ir toliau sėkmingai naudojamas.
E124 naudojimas ir žala
E124 taip pat žinomas tokiais pavadinimais kaip ponso 4R (Ponceau 4R), raudonasis ponso arba košenilio raudonasis A (Cochineal Red A). 1881 metais jį pirmą kartą susintetino vokiečių chemikas Carlas Gräbe. Iš pradžių E124 buvo gaunamas iš akmens anglių dervos, tačiau šiandien jis gaminamas iš naftos. Ši sintetinė spalva plačiai naudojama maisto pramonėje nuo šeštojo dešimtmečio. E124 dažiklis naudojamas ne tik atskirai, bet ir maišant su kitais, nes atveria įvairių atspalvių paletę. Pavyzdžiui, pridėjus oranžinės spalvos (tam tinka E110 dažiklis) išgaunama ruda spalva, o sumaišius su mėlyna - violetinė. Tad neretai vartojame maisto produktus, kuriuose yra net keli naudos sveikatai neduodantys dažikliai. E124 dedamas ir į mėsos gaminius.
Šią sintetinę spalvą galima rasti kone visur. E124 plačiai naudojamas konditerijoje, gėrimų gamyboje, jo būna net ir konservuotuose vaisiuose. Vaikai su džiaugsmu griebia ryškiaspalvius saldainius ar guminukus, tačiau juose apstu dažiklių. O perkant tokius iš pažiūros nieko su itin ryškiomis spalvomis nesusijusius maisto produktus kaip žuvies ar mėsos gaminiai, iš pieno gaminami desertai, taip pat varškės gaminiai, irgi neretai galima išvysti, jog etiketėje nurodytas E124. Net ir vaistai bei vitaminai gali būti nudažyti pasitelkiant sintetinius dažiklius, nes kas norės vartoti neįdomias baltas tabletes, kai galima rinktis oranžines, geltonas ar raudonas? E124, kaip ir dauguma kitų dažiklių, taip pat dedamas į nevalgomus, bet dažnai naudojamus produktus: kosmetikos gaminius, skystus ploviklius (šampūnus, skystą muilą, dušo želę, vonios putas). Jei susidomėjote šilko ar vilnos prekėmis, jos irgi veikiausiai buvo nudažytos pasitelkiant E124.
E124 žala - itin rimta: neigiama įtaka smegenims, vaikų hiperaktyvumas ir padidėjusi vėžio rizika.
Visgi, nepaisant plataus naudojimo, E124 žala žinoma jau ne vienerius metus ir kone kasmet vis daugėja nerimą keliančių įrodymų. Šis maisto priedas jau yra įtrauktas į maisto dažiklių, didinančių vaikų hiperaktyvumą, sąrašą. Hiperaktyvumą skatina ir daug kitų dažiklių, pavyzdžiui, E102 ir E122. Šis cheminis komponentas taip pat gali neigiamai veikti mažamečių vaikų smegenų vystymąsi. O jie labiausiai linkę pasiduoti ryškių spalvų magijai ir vargu ar gali praeiti pro šalį, kai mato ryškiaspalvius saldumynus. Būtent todėl tėvai turėtų atidžiai stebėti, kokį maistą perka savo atžaloms ir geriau rinktis natūralesnius gaminius bei kuo dažniau ruošti maistą patys.
Negana to, buvo pastebėtas ryšys tarp šios sintetinės spalvos ir graužikams atsiradusių navikų. Tiesa, oficialiai vis dar aiškinama, jog nepakanka įrodymų, kad būtų galima drąsiai teigti, jog E124 sukelia piktybinius navikus. Tačiau vis daugiau tyrimų rodo, jog ilgalaikis E124 poveikis yra išties rimtas ir susijęs su padidėjusia vėžio rizika. Be jau išvardintų problemų ponso 4R maisto priedas gali sukelti alergines reakcijas ar iššaukti stipresnius astmos priepuolius. Kai kuriems asmenims šis komponentas gali būti toks stiprus alergenas, jog pavartojus didesnį kiekį iššaukia anafilaksinį šoką. Todėl įvairių alergijų turintys, aspirino netoleruojantys ar astma sergantys žmonės turėtų būti itin atidūs ir skaityti maisto produktų etiketes.
Europos maisto saugos tarnyba vis dar nepripažįsta, jog E124 maisto dažiklis yra pernelyg žalingas ir jį būtina uždrausti visoje Europos sąjungoje. 2009 metais ši tarnyba iš naujo peržiūrėjo su ponso 4R poveikiu sveikatai susijusius tyrimus, bet vis tiek liko prie tos pačios nuomonės, jog šis dažiklis yra pakankamai saugus. Visgi, nepaisant tvirtinimų, jog nereikia nerimauti dėl E124 žalos, Europos maisto saugos tarnyba kažkodėl sumažino priimtiną per parą su maistu gaunamą normą nuo 4 iki 0,7 mg vienam kūno masės kilogramui. Be to, būtina pažymėti, kad kai kurios šalys jau ne vienerius metus yra oficialiai pripažinusios ponso 4R žalą. JAV, Suomijoje, Norvegijoje ir kai kuriose kitose šalyse E124 įtrauktas į draudžiamų medžiagų sąrašą kaip kancerogenas, galintis išprovokuoti vėžį. Deja, Lietuvoje, kaip ir kitose Europos sąjungos valstybėse, šis maisto priedas ir toliau sėkmingai naudojamas - tereikia etiketėse nurodyti, jog jis gali kelti hiperaktyvumą ir neigiamai veikti vaikų gebėjimą susikaupti.
Kodėl E124 vis dar naudojamas?
Kodėl patys maisto produktų gamintojai neskuba atsisakyti ponso 4R? Šio komponento patrauklumas maisto gamintojams slypi jo savybėse. E124 yra atsparus karščiui, nebijo saulės spindulių, užšalimo, sterilizavimo, pasterizavimo ir aušinimo. Jis išlaiko produkto spalvą bet kokiomis aplinkybėmis, todėl toks maisto dažiklis tinka kone visiems produktams ir visoms jų laikymo sąlygoms.
Jei reikėtų paminėti, kokia yra E124 nauda organizmui, nepavyktų rasti nė vienos. Jis dedamas į maistą tik tam, kad produktas atrodytų reprezentatyvus. Ir tai yra ne kas kita, kaip rinkodaros žingsnis, kurį atlieka gamintojai, norintys parduoti kuo daugiau savo gaminių.
tags: #konditerijos #gaminių #žala #sveikatai