Prancūzija: nuo senovės iki šių dienų
Prancūzija, valstybė, esanti Vakarų Europoje, yra žinoma dėl savo turtingos istorijos, kultūros ir gamtos įvairovės. Nuo Atlanto vandenyno iki Viduržemio jūros, nuo Alpių viršukalnių iki derlingų lygumų, Prancūzija siūlo įvairiausių kraštovaizdžių ir patirčių. Šiame straipsnyje apžvelgsime Prancūzijos istoriją, geografiją, kultūrą ir ekonomiką, siekdami atskleisti šios didingos valstybės esmę.
Prancūzijos istorijos vingiai
Prancūzijos teritorijoje žmonės gyveno jau prieš 100 000 metų, tai rodo archeologiniai radiniai. Bretanėje, Luaros upės slėnyje, Paryžiaus apylinkėse ir Šampanėje rasta megalitų, dolmenų, liudijančių apie senovės kultūras. Apie 800 m. pr. Kr. iš Alpių atsikėlę keltai, vėliau romėnų pavadinti galais, pradėjo dominuoti šioje teritorijoje. Graikai kolonizavo Viduržemio jūros pakrantes ir įkūrė Masalijos koloniją (dabartinis Marselis), kuri turėjo didelės įtakos vietos gyventojų kultūrai per prekybą Ronos upės slėniu.
2 a. pr. Kr. romėnai įsitvirtino Galijoje, o 58-51 m. pr. Kr. Julijus Cezaris ją nukariavo. Romėnai įkūrė Lugduno, Belgikos ir Akvitanijos provincijas, kurios sparčiai romanizavosi. Lotynų kalba tapo administracine ir švietimo kalba, o galų kalba išnyko.
Po Vakarų Romos imperijos žlugimo 5 a., Galiją užplūdo germanų gentys. Frankai salijai, vadovaujami karaliaus Chlodvigo I, priėmė krikščionybę ir įsigalėjo Galijoje. Merovingų dinastijos laikotarpiu kraštas vis dar buvo vadinamas Galija, tačiau romėnų tradicijos pamažu nyko.
Karolingų dinastija, ypač Karolis Didysis, sustiprino frankų valstybę. Tačiau po jo mirties imperija suiro, ir 9-11 a. Prancūzija susidūrė su vikingų antpuoliais. Karalius Karolis III Naivusis atidavė vikingams Senos žemupio slėnį, kuris vėliau tapo Normandija. Feodalizmas įsigalėjo, o karaliaus valdžia sumenko.
Taip pat skaitykite: Duonos apžvalga
Kapetingų dinastija, prasidėjusi su Hiugu I Kapetu 987 m., pamažu stiprino karaliaus valdžią. Pilypas II Augustas (1180-1223) atgavo didžiąją dalį Plantagenetų domeno Prancūzijoje. Liudvikas IX (1226-70) sustiprino centrinę valdžią ir sukūrė nacionalinę monarchiją. Pilypas IV Gražusis (1285-1314) dar labiau sustiprino karaliaus valdžią ir aneksavo naujas teritorijas.
Šimtametis karas su Anglija (14-15 a.) nualino šalį, tačiau Prancūzija išliko viena galingiausių Europos valstybių. Liudvikas XI (1461-83) įveikė feodalų opoziciją ir pajungė didžiąją dalį Prancūzijos kunigaikštysčių.
Geografinė padėtis ir klimatas
Prancūzija yra didžiausia Vakarų Europos valstybė, užimanti 551 695 km² plotą. Jos krantus skalauja Atlanto vandenynas, Lamanšo sąsiauris ir Viduržemio jūra. Prancūzija ribojasi su Ispanija, Andora, Monaku, Italija, Šveicarija, Vokietija, Liuksemburgu ir Belgija.
Šalies reljefas įvairus: lygumos, kalvotos vietovės, kalnai. Vakarinė Prancūzijos dalis yra žemumų teritorija, o centrinėje dalyje iškilęs Centrinis masyvas. Rytuose stūkso Vogėzų ir Juros kalnai, pietuose - Pirėnai ir Alpės su aukščiausia Europos viršukalne Monblanu (4807 m).
Prancūzijos klimatas priklauso nuo regiono. Vakarų žemumose vyrauja jūrinis klimatas su švelniomis žiemomis ir vėsiomis vasaromis. Pietų Prancūzijoje vyrauja Viduržemio jūros klimatas su karštomis, sausomis vasaromis ir švelniomis, drėgnomis žiemomis. Kalnuose klimatas žemyninis su dideliais temperatūros svyravimais ir gausiais krituliais.
Taip pat skaitykite: Orkaitėje keptos dešrelės: receptai
Svarbiausios Prancūzijos upės yra Luara, Sena, Garona ir Rona. Didžiausi ežerai yra Alpėse, įskaitant Ženevos ežero pietinę dalį. Miškai užima apie 20 % šalies teritorijos, daugiausia auga lapuočiai medžiai.
Gyventojai ir kultūra
Daugiau nei 90 % Prancūzijos gyventojų yra prancūzai. Šalyje taip pat gyvena elzasiečių, bretonų, flamandų, katalonų, baskų ir korsikiečių. Oficiali kalba yra prancūzų.
Prancūzijos kultūra turtinga ir įvairi, apimanti meną, literatūrą, muziką, kiną, madą ir kulinariją. Paryžius yra pasaulio kultūros ir mados centras, garsėjantis savo muziejais, galerijomis, teatrais ir mados namais.
Prancūzų virtuvė yra žinoma visame pasaulyje dėl savo rafinuotumo ir įvairovės. Kiekvienas regionas turi savo specialybes, o prancūzai didžiuojasi savo vynu, sūriu ir kitais kulinariniais šedevrais.
Ekonomika
Prancūzija yra viena iš pirmaujančių pramoninių valstybių pasaulyje. Pagal pramonės gamybą ji patenka į pasaulio šalių penketuką. Pokariu sparčiai augo ir dabar plėtojama sunkioji pramonė. Lydomas plienas, aliuminis, švinas, varis, cinkas, nikelis, kurie naudojami mašinų pramonėje. Prancūzija yra ketvirtoji pasaulyje pagal automobilių gamybą. Taip pat gerai žinoma Prancūzijos chemijos pramonės produkcija: pradedant sintetiniu pluoštu, plastmasėmis, trąšomis, automobilių padangomis ir baigiant vaistais ir parfumerija.
Taip pat skaitykite: Ekologiškos mėsos standartai
Pagal žemės ūkio produkciją Prancūzija viena pirmųjų. Pagrindinė žemės ūkio šaka yra gyvulininkystė. Augalininkystėje vyrauja grūdų auginimas. Prancūzija užima antrą vietą pasaulyje pagal vynuogių derlių ir perdirbimą, ketvirtą vietą pagal grūdų derlių ir trečią - pagal pieno gamybą.
Turizmas yra svarbi ūkio šaka. Prancūziją kasmet aplanko dešimtys milijonų turistų.
Turizmo traukos centrai
Prancūzija siūlo daugybę lankytinų vietų, pritraukiančių turistus iš viso pasaulio.
- Paryžius: Eifelio bokštas, Luvro muziejus, Dievo Motinos katedra, Triumfo arka, Eliziejaus laukai, Montmartre.
- Versalis: Versalio rūmai ir sodai.
- Prancūzijos Rivjera: Nica, Kanai, Monakas, San Tropezas.
- Luaros slėnis: Šamboro pilis, Chenonceau pilis, Amboise pilis.
- Provansas: Levandų laukai, Avinjonas, Marselis.
- Disneyland Paris: Pramogų parkas Marne-la-Vallée.
- Mont Saint-Michel: Abatija Normandijoje.
- Strasbūras: Elzaso regiono sostinė su istoriniu senamiesčiu.
- Sen Malo: Įtvirtintas uostamiestis Bretanėje.
Prancūzija ir Lietuva
Lietuvos valstybės santykiai su Prancūzija visada buvo ir dabar yra draugiški. Prancūzija nebuvo pripažinusi Lietuvos inkorporavimo į SSRS sudėtį teisėtumo. Prancūzijos bendrovės domisi stambiausiais Lietuvoje privatizuojamais objektais.
tags: #valstybė #pietuose #nuo #Prancūzijos