Užgavėnių blynai: tradicijos, simbolika ir receptai

Užgavėnės - žiemos išlydėjimo ir pavasario sutikimo šventė, turinti gilias tradicijas Lietuvoje ir kitose šalyse. Ši diena, žyminti paskutinę vadinamojo žiemos mėsėdžio dieną, švenčiama likus septynioms savaitėms iki Velykų, dažniausiai vasario pabaigoje arba kovo pradžioje. Senovėje baltai šią šventę švęsdavo per pavasario lygiadienį. Užgavėnės - tai spalvinga ir linksma šventė, apipinta įvairiomis apeigomis, žaidimais ir burtais. Tai laikas, kai buvo susitinkama su gamtos dievybėmis ir mirusiųjų vėlėmis, kurios galėjo lemti gausesnį derlių.

Užgavėnių tradicijų ištakos ir simbolinė prasmė

Etnologijos mokslų daktarė Asta Venskienė teigia, kad kalendorinių švenčių, tokių kaip Užgavėnės, valgiai bei jų simbolinės prasmės atkeliavo iš aukojimo ritualų seniesiems dievams. Tuomet būdavo gausiai aukojamas maistas, tikint, kad dievai už tai atsilygins gausiu derliumi. Žmonės taip pat laikydavosi papročio vaišinti užklydusius pakeleivius, persirengėlius, siedami šį gražų gestą su Anapusybe, mirusiais protėviais, garantuojama derliaus gausa bei skalsa visus metus. Valgymas šventiniu laikotarpiu visuomet turėdavo apeiginę, maginę prasmę. Reikėdavo valgyti kuo daugiau kartų per dieną - septynis, devynis ar net dvylika. Per Užgavėnes protėviai būtinai vaišindavo kiekvieną į namus užėjusį žmogų, o jis, net jei būdavo sotus, vis tiek privalėdavo paragauti kiekvieno valgio bent po truputį.

Užgavėnės simbolizuoja tamsos ir žiemos pabaigą, ir pavasario pradžią. Tą dieną patariama sunkiai nedirbti, sočiai valgyti ir linksmintis. Visus sunkius ūkio darbus baltai skubėdavo pabaigti iki Užgavėnių. Buvo manoma, kad, jei tą dieną sunkiai dirbsi, visus metus poilsio neturėsi. Arba, jei namuose bus verpiama, rūdimis apsitrauks linai bei siūlai, sukirmys mėsa. Dauguma Užgavėnių papročių buvo skirti gausiam derliui užtikrinti. Senaisiais laikais Užgavėnes švęsdavo kelias dienas. Norėdami, kad metai būtų geri, Užgavėnių dieną mūsų protėviai valgydavo gausiai: nuo septynių iki dvylikos kartų.

Kaukės ir persirengėliai

Nuo seno per Užgavėnes žmonės persirengdavo velniais, raganomis, meškomis ar kitais mistiniais veikėjais. Keliaudavo per kaimus, krėsdami išdaigas ir grodami kuo triukšmingesniais instrumentais - kad tik žiema kuo greičiau pasitrauktų!

Anot R. Stankuvienės, persirengimas spalvingomis kaukėmis, be kurių žiemos pabaigą žyminčios Užgavėnės yra tiesiog neįsivaizduojamos, buvo populiarios ne tik mūsų šalyje. Skirtingose pasaulio šalyse ir kultūrose kaukės buvo naudojamos medžioklės ritualuose, vestuvėse ir laidotuvėse, laiko pasikeitimo šventėse. Jas dėvėdavo kariai ir taikūs žemdirbiai, Sibiro šamanai ir Amerikos čiabuvių burtininkai, Afrikos ar Okeanijos ritualinių asociacijų nariai ir viduramžių Europos miestelėnai bei universitetų studentai. Lietuvoje Užgavėnių persirengėliai, jų vaikščiojimas - tarsi liaudiškojo teatro išraiška, kurioje pašiepiamos to meto negerovės ar problemos. Šią dieną gausu įvairių būrimų, spėjimų, tikėjimų, kurių didžioji dalis - vedybiniai. Taip pat galima nuspėti būsimų metų derlingumą, artimą ateitį.

Taip pat skaitykite: Ilgai išliekanti šviežia duona: patarimai

Vienas iš svarbiausių Užgavėnių akcentų - kaukės ir persirenginėjimai. Apranga turėdavo būti nekasdieniška, o kaukė - juokinga, baisi, bet būtinai besišypsanti. Neretas kauke pradėdavo rūpintis jau vasarą, turtingesnis kreipdavosi pas klumpdirbį. Baltai kaukes dažniausiai darydavo iš medžio žievės, kailio, gyvulių kaukolių, o vėliau ėmė naudoti popierių, kartoną ar piešti tiesiai ant veido anglimi, suodžiais ar burokų sultimis. Dažnas vyras apsimesdavo moterimi, o moterys - vyrais. Persirengėliai įkūnydavo ir kitataučius ar mitines būtybes, gyvulius, paukščius. Ypač populiarūs buvo „žydai“, „čigonai“, „vengrai“, „arkliai“, „ožiai“, „gervės“, „velniai“, „raganos“, „giltinės“.

Morės deginimas

Dar vienas svarbus paprotys - Užgavėnių pamėklės Morės (kai kur ji buvo Kotrė) vežiojimas ir sunaikinimas: sudeginimas, skandinimas. Morė savo išvaizda iš dalies įkūnija raganą, iš dalies -derlingumo, žemdirbystės deivę ar net demoną. Pamėklės vežiojimo apeiga skirta pažadinti laukus ir gyvulius, tai gyvybės ir vaisingumo ritualas. Sudegintos Morės pelenai buvo išbarstomi laukuose, kad žemės būtų derlingesnės. Aukštaitijoje vietoj Morės vežiojosi Gavėną, kai kur vadinamą Čiūčela, arba Diedeliu. Gavėnas (arba Gavanas) - piktoji žiemos dvasia, gyvenanti jaujoje, arba labai apsileidęs žmogus. Gavėno vardo kilmė siejama su baltų ugnies dievybėmis.

Užgavėnių patiekalai: nuo šiupinio iki blynų

Nuo Užgavėnių neatsiejamas ir gausus maisto gaminimas. Dažniausiai buvo ruošiama riebi kiauliena, troškinti kopūstai, šiupinys (kruopų košė su lašinukais, o Žemaitijoje - žirnių košė su įkišta kiaulės uodega), įvairių rūšių blynai, troškinti kopūstai ir spurgos. Taip pat tarp šios šventės populiariųjų patiekalų ir kugelis, kastinys, cepelinai. Svarbiausiai buvo - prisivalgyti iki soties. Per Užgavėnes reikėjo pavalgyti daug ir riebiai, nes kita diena - jau Gavėnia. Dažniausiai žmonės valgydavo 7, 9 ar net 12 kartų, nes manydavo: jei per Užgavėnes būsi sotus, toks liksi ir visus metus. Be to, paruošto valgio turi užtekti ir šeimynai, ir ateinantiems pavasario kviesti. Ruošiant Užgavėnių vaišes daug lemia ne tik sukaupti ištekliai, bet ir šeimininkės įgūdžiai, tad dažnai buvo varžomasi, kuri šeimininkė skaniau pagamins, išradingiau patieks maistą.

Seniausias ir pagrindinis Užgavėnių patiekalas buvo šiupinys (žirniai, virti su kiaulės galva ir kojomis). Ji pažymi, kad pagrindinis Užgavėnių dienos mitybos akcentas buvo riebus maistas. Mėsos patiekalai tuomet būdavo patiekiami net keletą kartų per dieną, o tai nebuvo įprasta nešventinėmis dienomis. Seniausiu šios šventės patiekalu laikomas šiupinys - riebus patiekalas, kurio pagrindinės sudedamosios dalys buvo žirniai, pupelės, kruopos, bulvės, miltai, kiaulės galva, kojos bei uodega, rečiau dėdavo lašinių.

Ant lietuvių stalų per Užgavėnes taip pat puikuodavosi kruopomis kimšti žąsų kaklai, virtiniai, troškinti kopūstai su kiauliena ar dešromis. Vakarienei dažniausiai būdavo patiekiamas lengvesnis maistas, toks kaip pieniška sriuba ar blynai. Kai kuriose vietovėse mūsų protėviai krosnyje ant kopūstų lapų kepdavo ir žirninius blynus, vadinamus bandomis. Daug kur būdavo ruošiama kiunkė, dar žinoma kaip šutienė, kepamos spurgos, gaminama šaltiena, taukuose verdami grūdai, valgomi lakštiniai arba įvairiai ruoštos kruopos.

Taip pat skaitykite: Kaip tinkamai virškinti duoną ir sūrį?

Blynai - saulės simbolis ir auka protėviams

Tradicinis šių dienų Užgavėnių valgis - blynai - kilo iš slaviškosios tradicijos ir dabar yra moderniosios kultūros dalis, išpopuliarėjusi Vakarų Lietuvoje, ypač Žemaitijoje tarpukariu. Aukštaitijoje sakydavo: „Kas blynų bus neragavęs, tas pats kaip dūšią velniui atidavęs“. Blynai turėjo ir simbolinę prasmę - apvalus auksinis blynas, tai sugrįžtančios saulės ženklas.

Nors šiandien blynai dažnai siejami su pavasario šaukimu, saule, anuometinėse tradicijose blynai simbolizuodavo auką, per kurią sustiprinamas ryšys su Anapilin išėjusiais protėviais, kitu, nežemišku pasauliu. Anksčiau blynus valgydavo su sočiais padažais, pavyzdžiui, spirgučiais ar riebia grietine. Dabar minint Užgavėnes paplitę šie iš miltų pagaminti gardėsiai: sklindžiai su obuoliais, lietiniai, saldūs vafliai ar spurgos. Juos lengva pasigaminti ir užsitikrinti visus sočius metus.

A.Venskienė pabrėžia, kad blynai Užgavėnių dieną nebūdavo pamirštami ir tuomet, tačiau juos protėviai dažniau ragaudavo vakarop. Blynais būdavo vaišinami svečiai bei persirengėliai. Lietuviai tuomet kepdavo miltinius blynus, tačiau ne visuomet jų recepte atsirasdavo kiaušinių. Kiek rečiau buvo ruošiami ir tarkuotų bulvių ar rūgštūs blynai, kepami iš mielinės, apie parą raugintos, tešlos.

Etnologė priduria, jog Užgavėnių persirengėliai mėgdavę užsukti į namus, kuriuose arba būdavo vaišinami gražiuoju, arba vogdavę blynus tiesiai nuo krosnies. „Aukštaičiai blynus mėgdavę valgyti kasdien - jie pusryčių be jų neįsivaizdavo. Užgavėnėms padiktavus naujas tradicijas, aukštaičiai keitė ne pačius blynus, o jų padažus - tądien juos įprasta gardinti kur kas riebesniais, sotesniais padažais, pertepti sluoksniais, pagardinti mėsa, lašinukais ar obuoliais“, - blynų istorijos paslaptimis dalijasi B. Šiais laikais Užgavėnių šventę dauguma taip pat nori bent simboliškai paminėti. Kaip sako etnologė B. Juo labiau, kad dar nuo pagonybės laikų blynai iš dalies laikomi ir po žiemos vis dažniau danguje pasirodančios saulės simboliu. „Dideli geltoni blynai simbolizuoja grįžtančia saulę, pavasarį“, - primena B.

Blynų receptai Užgavėms

Kintant mitybos įpročiams, atrandant naujus receptus, lietuviai vis dažniau žvalgosi būdų tradicinius blynų receptus paįvairinti įdomiais ingredientais, pagardinti sodriais, išskirtinio skonio padažais.

Taip pat skaitykite: Kodėl nėščiųjų traukia kopūstai?

„Kuchmistrų“ virtuvės šefo blynų su kefyru receptas

Ingredientai:

  • 3 kiaušiniai
  • 900 ml kefyro arba rūgusio pieno
  • 200 g cukraus
  • 2 valg. šaukšt. ištirpinto sviesto
  • 1 arbat. šaukšt.

Gaminimas:

  1. Kiaušinius išplakame su cukrumi, pilame sviestą, druską, kefyrą. Kepimo miltelius išsijojame su miltais ir išplakame viską iki vientisos masės. Paliekame tešlą pastovėti apie 15 minučių.
  2. Įkaitiname keptuvę iki vidutinio karščio, dedame šiek tiek sviesto ir pilame paruoštos tešlos formuodami blynelius. Kepame iš abiejų pusių, kol jie gražiai apskrus ir iškils. Blyneliai turi būti dideli, beveik kaip lietiniai.
  3. Dvaro tradicijas menančiam stalui blynus dera patiekti su priedais, kuriuos ragautojai gali laisvai rinktis: skystu medumi, vyšnių uogiene, apelsinų džemu ar cinamonu.

Lietinių tortas

Jeigu jums pabodo paprastieji lietiniai, „Lidl“ siūlo alternatyvą - lietinių tortą, kurį galite pertepti įvairiausiais įdarais: uogiene, varškės mase, šokoladiniu ar karameliniu padažu. Užtruksite vos keliolika minučių, o pirštus apsilaižys net ir patys didžiausieji.

Obuolių griežinėliai tešloje

Kepti obuoliai ar pyragėlis, o gal du viename? Pagaliau galime atsisveikinti su žiema ir džiaugtis pamažu sugrįžtančia saule bei šiluma.

Sveikuoliški blynai su moliūgu ir bananais

Ingredientai:

  • 2 vnt.
  • 4 valg. šaukšt.
  • 1 arb. šaukšt.

Gaminimas:

  1. Moliūgą sutarkuokite smulkia tarka.
  2. Bananus šakute ar trintuvu kartu su kiaušiniu sutrinkite iki vientisos masės, į ją sudėkite tarkuotą moliūgą.
  3. Palengva berkite miltus ir viską gerai išmaišykite.
  4. Supilkite kepimo miltelius ir pagardinkite druska.
  5. Masę darsyk gerai išmaišykite, kol pasieksite blynams tinkamą konsistenciją.
  6. Keptuvėje įkaitinkite pasirinktą sviestą. Jei kepsite su kokosų aliejumi, blyneliai įgaus ypatingą, kokosinį aromatą ir švelnų jo skonį. Lydytame ghi svieste kepami blyneliai bus neutralaus skonio.
  7. Blynelius kepame ant vidutinės kaitros įkaitintoje keptuvėje, kol gražiai pagels iš abiejų pusių.
  8. Iškeptus blynelius galima pagardinti natūraliu jogurtu ar trintomis uogomis.

Varškės spurgos

Ingredientai:

  • Soda: 1.00 arbat. š.

Gaminimas:

  1. Kiaušinį išsukite su cukrumi, įmaišykite varškę. Sudėkite nuluptą ir sutarkuotą obuolį (iš karto, kol nespėjo pajuosti) ir išmaišykite.
  2. Puode įkaitinkite aliejų. Šaukštu formuokite spurgas ir leiskite į karštus riebalus. Jos turi laisvai plaukioti nesiekdamos dugno.
  3. Išgriebtas spurgas sudėkite ant popierinio rankšluosčio, kad susigertų riebalai.

Mėsos troškinys

Ingredientai:

  • Bulvės: 2.00 vnt.
  • Kmynai: 1.00 arbat. š.
  • Pipirai: 1.00 arbat. š.

Gaminimas:

  1. Keptuvėje įkaitinkite sviestą, dalimis apkepkite mėsos kubelius.
  2. Nulupkite ir kubeliais supjaustykite daržoves, sudėkite į puodą su mėsa, suberkite likusius prieskonius, išspauskite česnaką.
  3. Virkite ant silpnos ugnies, kol suminkštės mėsa, - apie 35 minutes.
  4. Įmaišykite pomidorų tyrę ir vyną, pasūdykite, jei reikia, pagardinkite pipirais.

Kiti patarimai norintiems iškepti pačius skaniausius blynus

Visus ingredientus suberkite į dubenį, įdėkite sutrintą bananą ir gerai išmaišykite. „Nepamirškite, kad blynus taip pat galite kepti naudojant ne tik paprastą, bet ir kokosų aliejų. Šis ne tik yra sveikesnė alternatyva, bet ir suteiks blynams kokosų aromato“, - sako A. Sudėkite visus ingredientus į vieną dubenį ir gerai išmaišykite. A. Į tešlą įberkite riešutų ar šokolado gabaliukų, mat jie blynams suteiks visai kitokio skonio. Kiekvieną pusę kepkite po 1-2 minutes. Į didelį dubenį sudėkite ožkos sūrį ir šakute sutrinkite iki vientisos masės. Sudėkite kiaušinius, cukrų, druską, ¾ stiklinės miltų ir masę maišykite tol, kol ji bus vientisa. „Nepamirškite, kad nuo tešlos reikėtų nuvalyti miltų perteklių, mat kitaip blynai keptuvėje greičiau sudegs, nei iškeps. Keptuvėje pakaitinkite aliejų ir kiekvieną blyną kepkite po 2-3 minutes, paskui apverskite. Iškeptus blynus galite pateikti su grietine, medumi ar mėgstama uogiene“, - receptu dalinasi A.

Užgavėnių renginiai Lietuvoje

Užgavėnių išvakarėse namuose pasklinda blynų kvapas, prisipildo saldainių dubenėliai ir laukiami mažieji svečiai. Turbūt tai daugumos vaikų laukiamiausia Užgavėnių tradicija - persirengti ir eiti pas kaimynus kaulyti saldainių, o vakare kartu su šeima džiaugtis surinktu lobiu. Be šios tradicijos, Užgavėnės apima dar daug kitų mūsų tautos tradicijų - Kanapinio ir Lašininio kova, kaukių gamybos, tradicinė skanduotė žiema, žiema bėk iš kiemo eisenos metu, ir pati svarbiausia - Morės deginimas atsisveikinant su žiema. Visas šias tradicijas puoselėja Lietuvos miestai, kurie organizuoja pačius smagiausius renginius.

Štai keletas renginių, kurie vyks įvairiose Lietuvos vietose:

  • Vilnius: Kaip ir kasmet, pagrindinis Užgavėnių akcentas - spalvinga eisena, kurios metu mieste nuaidės linksmybės, žiemos varymo šūkiai - žiema, žiema bėk iš kiemo! Trijų metrų aukščio Morė, simbolizuojanti žiemos pabaigą, bus vežama per miestą, o jos kelionę lydės folkloro grupė „Ratilai“. Žinoma, patys svarbiausi Užgavėnių tradiciniai veikėjai - Lašininis ir Kanapinis, kurie susigrums dainų, šokių ir jėgos rungtyse, kovodami dėl pavasario atėjimo. Ši žiemos varymo kova vyks prie Baltojo tilto, kur liepsnose išnyks Morė.
  • Kaunas: Su pavasariu atgyja ne tik gamta, bet ir mūsų noras leisti laiką su šeima bei aplankyti zoologijos sodus. vyks tikra Užgavėnių fiestos šventė su šokiais, dainomis, tradiciniais žaidimais ir, žinoma, gardžiais blynais! Pasipuoškite savo kūrybiškomis kaukėmis - laukia ne tik smagi atmosfera, bet ir staigmenos išradingiausiems.
  • CurioCity (edukacinis pramogų centras): Kviečia kartu gaminti vieną iš vaikų labiausiai mėgstamų patiekalų - blynus! Vyks tikra blynų puota ir svarbiausias šios šventės akcentas - gera nuotaika.
  • Klaipėda: Teatro aikštėje vyks neįprasta Užgavėnių šventė - „Pilvo gale jomarkas!“. Šventėje bus daug šokio, juoko ir net nuolaidų šventės dalyviams.
  • Panevėžys: Miesto centras virs tikra Užgavėnių linksmybių vieta! P. Puzino gatvėje šurmuliuos Užgavėnių kermošius - mugėje rasite gardžius kepinius, rūkytus gaminius, tautodailės dirbinius ir dar daugiau. Tuo tarpu Panevėžio kultūros centre grafas Blynevičius kvies į įspūdingą karnavalą! Vyks smagūs pasirodymai, kuriuos stebėti galėsite tik su NEMOKAMAIS bilietais ir Užgavėnių kaukėmis. Nepamirškite pasipuošti išskirtine kauke ar kostiumu - gražiausio įvaizdžio savininką grafas apdovanos „Užgavėnių deimantais“!
  • Marijampolė: Vyks spalvinga ir linksma Užgavėnių šventė J. Basanavičiaus aikštėje! Tikrai Užgavėnių nuotaikai programoje - tradiciniai šokiai, muzika ir pasirodymai su folkloro ansambliais - „Žibinyčia“, „Žolynukai“, ir Sūduvos gimnazijos kolektyvas „Klevelis“. Visi laukiami Užgavėnių mugėje, kur galėsite pasimėgauti gardžiais Užgavėnių blynais, klausytis linksmos muzikos ir švęsti žiemos pabaigą.
  • Rokiškis: Rokiškio krašto muziejuje vyks Užgavėnių šventė.
  • Utena: Laukia smagi šventė su Utenos kultūros centro ansamblių pasirodymais, ir visom tradicinėm užgavėniškom linksmybėm, muge, ir daug kitų veiklų. Vyks ruonių maudynės.
  • Trakai: Nuaidės Užgavėnių šventė „PaVasarėja“. Norint tinkamai išvaryti žiemą ir pasitikti pavasarį, būtina įsikūnyti į ryškiausius Užgavėnių personažus - čia laukiami Meškos, Velniai, Ožiai, Raganos, Bobos, Diedai, Giltinės, vestuvininkai ir kiti keisčiausi veikėjai. Kuo išradingiau - tuo geriau! Norintys prisijungti prie kaukių eisenos bus laukiami Trakų kultūros ir meno centro aikštėje kurioje vyks registracija. Dalyvaujantys, nepamirškite skambios skanduotės ar muzikinių instrumentų!
  • Lietuvos Etnografijos muziejus: Kviečia švęsti Užgavėnes su ožiais! Per Užgavėnes tradiciškai persirengę ožiu, žmonės ne tik linksminosi, bet ir atlikdavo simbolinius ritualus. Atvykę pamatysite, kaip senovėje buvo kuriami ožio persirengimo elementai - kailiniai, ragai ir kulė. Šventės metu muziejaus kiemai prisipildys spalvingų persirengėlių - nuo velnių ir raganų iki meškų, ožių ir gervių. Jie ne tik linksmins svečius išdaigomis, bet ir burs ateitį, meluos nemirksėdami bei kvies prisijungti prie tradicinių žaidimų.
  • Jonava: Užgavėnių šventė prasidės Sąjūdžio aikštėje kur lauks tradicinės Užgavėnių linksmybės. Jonavos miestas taip pat labai kviečia prisijungti organizacijas, bendruomenes, įstaigas dalyvauti Užgavėnių eitynėse.
  • Druskininkai: 2025 metais Druskininkuose Užgavėnių šventė bus ypatinga, nes miestas paskelbtas Lietuvos kultūros sostine. Šventiniai renginiai vyks Pramogų aikštėje.
  • Viečiūnai (netoli Druskininkų): Taip pat vyks Užgavėnių puota, kurioje bus raganų pasirodymai, tradiciniai patiekalai, būrimo salonas, žaidimai ir šokiai su vietine kapela bei Justinu Lapatinsku.
  • Palanga (Šventoji): Kviečia į Užgavėnių šventę, kuri pažadins pavasarį linksmybėmis ir blynų kvapu! Šventosios pėsčiųjų aikštėje prasidės tikras linksmybių maratonas - čia lauks smagūs šposai, šokiai ir, žinoma, blynų čempionatas! Drąsiai atsineškite savo įspūdingiausius blynus - didžiausius, mažiausius, spalvingiausius ar pačios keisčiausios formos. Nepamirškite stebėti legendinės Lašininio ir Kanapinio dvikovos - kas šiemet nugalės, žiema ar pavasaris? Šventosios pagrindinėje mokykloje vyks Užgavėnių kaukių dirbtuvės!
  • Širvintos: Vyks tradicinė Užgavėnių šventė kartu su laukiamiausia - Kaziuko muge! Dirbs įvairių prekių mugė, kurioje dalyvaus tautodailininkai, amatininkai ir ūkininkai, siūlantys savo kūrinius ir produktus.
  • Kernavė: Prasidės tikras dainų, šokių ir linksmybių šurmulys.
  • Kuršėnai: Kuršėnų kultūros centro amfiteatre vyks Užgavėnių šventė. Laukia smagūs šokiai, linksmos rungtys, žaidimai, gardūs blynai ir žinoma Lašininio ir Kanapinio kova.
  • Plateliai: Vyks Užgavėnių šventė. Renginys prasidės nuo 10 val., kai dvaro svirne ir arklidėje bus atidaryta Užgavėnių kaukių paroda. Visi susirinks Platelių aikštėje, kur prasidės tradiciniai šventės renginiai. Šventėje šurmuliuos persirengėliai velniai, ožiai ir kiti personažai, o šventės dalyviai linksminsis skambant folkloro ansamblio muzikai su šokiais ir dainomis. Visi, kurie pasipuoš kaukėmis, kviečiami dalyvauti šventės eisenoje.
  • Naisiai: Naisių kaime vyks linksmas ir spalvingas Užgavėnių šventės renginys. Naisių kaimo stadione prasidės blynų kepimo varžytuvės, kurių metu bus išrinktos geriausios blynininkų komandos ir apdovanotos už kūrybiškumą bei skaniausius blynus. Naisių sporto salėje vyks Užgavėnių kaukių gamybos dirbtuvėlės ir įvairūs užsiėmimai vaikams, o Žemaitukų žirgynas kvies į smagius žaidimus. Naisių vasaros teatro ir bendruomenės kultūros rūmuose vyks vaikams skirtas spektaklis „Oranžinė planeta“, pastatytas pagal V. Šventėje dalyviai galės mėgautis liaudiškos muzikos kapelos „Radvija“ ir grupės „Vartai“ koncertais, pasivaišinti skaniausiais blynų gardumynais, apsilankyti mugėje ir žaisti senovinius liaudies žaidimus.
  • Šalčininkai: Šalčininkų kultūros centre vyks Užgavėnių šventė, kurioje skambės energinga Lenkų folkloro ansamblio „Kapela Vilenska“ ir grupės „Kitava“ muzika. Renginio metu laukia ne tik linksmi šokiai, bet ir tradiciniai užgavėnių papročiai.

tags: #Uzgavenes #blynai #tradicijos

Populiarūs įrašai: