Kodėl lėktuvai skraido virš gyvenamųjų rajonų?
Daugelis žmonių, gyvenančių netoli oro uostų ar didmiesčių, dažnai pastebi lėktuvus, skraidančius virš jų namų. Tai gali kelti klausimų: kodėl lėktuvai skraido būtent virš gyvenamųjų rajonų, o ne kitų vietovių? Ar tai saugu, ir ką galima padaryti dėl triukšmo? Šiame straipsnyje panagrinėsime pagrindinius veiksnius, lemiančius lėktuvų skrydžių maršrutus.
Oro uostų vieta ir skrydžių trajektorijos
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl lėktuvai skraido virš gyvenamųjų rajonų, yra oro uostų geografinė padėtis. Daugelis oro uostų buvo pastatyti netoli miestų, nes jie turėjo būti lengvai pasiekiami keliautojams. Tačiau, miestams plečiantis, gyvenamieji rajonai pradėjo artėti prie oro uostų. Dėl šios priežasties, lėktuvai, kylantys ir besileidžiantys oro uostuose, dažnai turi skristi virš gyvenamųjų zonų.
Skrydžio trajektorijos yra kruopščiai planuojamos, atsižvelgiant į saugumą, efektyvumą ir oro erdvės apribojimus. Oro eismo kontrolieriai naudoja sudėtingas sistemas, kad užtikrintų saugų atstumą tarp lėktuvų ir išvengtų susidūrimų.
Skrydžių maršrutų planavimas
Skrydžių maršrutų planavimas yra sudėtingas procesas, kuriame atsižvelgiama į daugybę veiksnių:
- Oro uosto konfigūracija: Oro uostų kilimo ir tūpimo takai yra orientuoti tam tikra kryptimi, o lėktuvai turi kilti ir leistis prieš vėją. Dėl to, skrydžių maršrutai dažnai būna tiesūs, o tai gali lemti skrydžius virš gyvenamųjų rajonų.
- Oro erdvės apribojimai: Oro erdvė yra suskirstyta į įvairias zonas, kuriose galioja skirtingi apribojimai. Lėktuvai turi laikytis šių apribojimų, o tai gali lemti, kad jų maršrutai kerta gyvenamuosius rajonus.
- Saugos reikalavimai: Saugumas yra svarbiausias prioritetas aviacijoje. Skrydžių maršrutai planuojami taip, kad būtų užtikrintas saugus atstumas tarp lėktuvų ir kitų objektų, įskaitant gyvenamuosius rajonus.
- Triukšmo mažinimas: Nors lėktuvai dažnai skraido virš gyvenamųjų rajonų, aviacijos specialistai nuolat ieško būdų, kaip sumažinti triukšmo poveikį. Tai apima naujų technologijų diegimą ir skrydžių maršrutų optimizavimą.
Triukšmo poveikis ir galimi sprendimai
Skrydžiai virš gyvenamųjų rajonų neišvengiamai sukelia triukšmą, kuris gali turėti neigiamą poveikį gyventojų sveikatai ir gyvenimo kokybei. Ilgalaikis triukšmo poveikis gali sukelti stresą, miego sutrikimus ir net širdies bei kraujagyslių ligas. Dėl šios priežasties, aviacijos pramonė ir vyriausybės deda pastangas, kad sumažintų triukšmo poveikį.
Taip pat skaitykite: Ilgai išliekanti šviežia duona: patarimai
Triukšmo mažinimo priemonės
- Naujos kartos lėktuvai: Naujesni lėktuvai yra tylesni, nes juose naudojamos pažangesnės technologijos, pavyzdžiui, tylesni varikliai ir aerodinamiškesnės konstrukcijos.
- Triukšmo slopinimo programos: Oro uostai ir vyriausybės įgyvendina triukšmo slopinimo programas, kurios apima pastatų izoliavimą nuo triukšmo, gyvenamųjų rajonų planavimą ir skrydžių maršrutų optimizavimą.
- Skrydžių maršrutų optimizavimas: Skrydžių maršrutai gali būti planuojami taip, kad lėktuvai kuo mažiau skraidytų virš gyvenamųjų rajonų. Tai gali apimti skrydžius didesniame aukštyje arba maršrutų nukreipimą į mažiau apgyvendintas vietoves.
- Laiko apribojimai: Kai kuriuose oro uostuose galioja laiko apribojimai, kurie draudžia lėktuvams skraidyti naktį arba anksti ryte, taip siekiant sumažinti triukšmo poveikį gyventojams.
Gyventojų nuomonės ir institucijų atsakas
Kauno Amalių bendruomenės centras išplatino vaizdo įrašą, kuriame keliamas klausimas: kodėl virš gyventojų namų stogų vis praskrenda sraigtasparniai, kurie kelia triukšmą. „Gerbiami kaimynai, ar jūsų neerzina tas pastoviai burzgiantis malūnsparnis virš mūsų galvų? Vakarais neturi ramybės Aleksote gyvenančią Žemgulių šeimą tokie oreivių argumentai neįtikina. “Kodėl sraigtasparniai būtinai turi skraidyti tamsiu paros metu, apie 22-24 valandą, palyginti žemai? Ar tikrai pilotams nėra kur nors kitur mokytis skraidyti, ne virš gyvenamųjų namų?” Žmonės skundžiasi, kad dėl triukšmo jie esą prarado poilsį. Praskrendant sraigtasparniui, namie nuo vibracijos skamba taurės ir kiti daiktai. “Vaikai pradeda bijoti, kai malūnsparnis skrenda virš namo ir dažniausiai ne vieną kartą, - teigia Žemguliai. - Jis kas pusvalandį suka ratus virš Narsiečių ir gretimų rajonų.”
Laimis Bratikas, Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovas, LRT.lt teigė, kad įraše užfiksuotas sraigtasparnis nepriklauso Karinėms oro pajėgoms. „Poligonas Rokuose veikia ilgą laiką. Jame treniruojasi kariai, kurie užsisako sraigtasparnius tam, kad gerintų savo įgūdžius, vykdomas karinis rengimas“, - paaiškino L. Bratikas. „Čia gali būti įvairios užduotys: išsilaipinimas, evakuacija, sužeistojo išgabenimas. Tie patys sraigtasparniai budi dviejuose paieškos ir gelbėjimo postuose. Kai žmogui kažkas atsitinka, tai šie sraigtasparniai kyla, leidžiasi, gabena transplantacijai reikalingus organus ir t.t. „Tikrai neskraidome virš gyvenamųjų namų. Kartais praskrendame: begelbėdami žmones skrisime ten, kur bus geriausia. Gerbiame gyventojus, bet tikimės ir jų supratimo“, - sakė L. Bratikas.
Pasak Kauno visuomenės sveikatos centro (KVSC) gyvenamosios aplinkos higienos gydytojo Jono Tartėno, iš aleksotiškių yra gautas tik vienas nusiskundimas. “Jis nebuvo pateiktas raštu, o asmuo telefonu tik paklausė, ar orlaiviams leidžiama skraidyti virš miesto”, - prisiminė J.Tartėnas. Pasak jo, tik ilgalaikis triukšmas gali būti kenksmingas sveikatai. Gydytojo teigimu, trumpalaikis triukšmas negali pakenkti sveikatai.
Karinių oro pajėgų vadas A.Leita sakė: "Naktimis mes neretai gabename donorų organus, todėl reikėtų suprasti ir tuos, kurie skuba į pagalbą, - Juolab kad tie sraigtasparniai paprastai atskrenda iš pajūryje Nemirsetoje, įsikūrusios bazės.” Kai kada pilotai būna priversti Kaune pasipildyti degalų Karinių oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo poste. Pulkininkas tikino, kad kartu su savivaldybe yra svarstoma postą perkelti į S.Dariaus ir S.Girėno aerodromą. “Taip triukšmo būtų mažiau”, - sakė A.Leita. Jis pridūrė, kad orlaivių įguloms taip pat būtina didinti skraidymo patirtį naktimis. Skraidyti naktį yra maždaug tris kartus sudėtingiau nei dieną.
Dronų skrydžiai virš gyvenamųjų rajonų ir privatumas
Nuolat populiarėjantys dronai (nuotoliniu būdu valdomos skraidyklės) iš karo žvalgybai skirtų prietaisų, nuosaikėjant jų kainai plačiai paplito ir kitose gyvenimo srityse. Paprastai tokie dronai turi įmontuotas vaizdo fiksavimo kameras, kuriomis skrydžio metu filmuojama ar fotografuojama aplinka. Būtent dėl jų neretai pažeidžiamas gyventojų privatumas.
Taip pat skaitykite: Kaip tinkamai virškinti duoną ir sūrį?
Viena gyventoja teigė: „Su šeima gyvenu nuosavame name tankiai apgyvendintame gyvenamųjų namų kvartale. Vieną dieną ramiai laiką leidžiant namų terasoje išvydau po kiemą, o vėliau visai palei namų langus skraidantį vadinamąjį droną. Tai išvydusi labai supykau bei sunerimau. Ko tas daiktas čia skraido? Juk jie visi yra su kameromis - kodėl kažkas įsiveržia į mūsų privačią erdvę, stebi, ką mes veikiame, žvalgosi pro mūsų langus. Ką gali žinoti, kokiais tikslais ta skraidykė po kiemą zuja? Ar dronų savininkai nepažeidžia įstatymų?"
Rajono savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjas teisininkas Dalius Ramonas informavo, kad šalyje vis labiau populiarėjant bepiločiams orlaiviams dar 2014 metais buvo priimtos tokių skraidyklių naudojimo taisyklės. „Vykdyti skrydžius bepiločiu orlaiviu Lietuvos Respublikos oro erdvėje galima teritorijose, kuriose tokių skrydžių nedraudžia vietos savivaldybė, be to, jie privalo būti vykdomi laikantis nustatytų sąlygų bei reikalavimų. Taigi kiekviena savivaldybė yra patvirtinusi savas teritorijas, virš kurių draudžiami tokių orlaivių skrydžiai. Suprantama, jos yra numatytos ir Kėdainiuose. Tačiau visiems bepiločių orlaivių valdytojams galioja ir bendros taisyklės. Jos numato, kad bepiločio orlaivio valdytojas jį visuomet privalo matyti vizualiai, įžiūrėti jos skrydžio kryptį bei padėtį, tačiau bet kokiais atvejais orlaivis negali nuo fizinio valdytojo buvimo vietos nutolti toliau kaip 1 000 m, taip pat jis privalo išlaikyti minimalų 50 metrų atstumą nuo visų rūšių transporto priemonių, statinių ir pašalinių žmonių. Dar draudžiama viršyti maždaug 120 metrų nuo žemės paviršiaus aukštį, išskyrus tuos atvejus, kai yra gautas išankstinis Civilinės aviacijos administracijos leidimas. Tad akivaizdu, kad į jūsų skaitytojos kiemą įsiveržusio bepiločio orlaivio valdytojas pažeidė tokių orlaivių naudojimo taisykles. Masinių renginių metu.
Sendvario seniūnė L.Urbutė kėlė klausimą, kodėl gyventojai, kabindami aplinką stebinčias kameras, privalo jų nenukreipti į kaimyno teritoriją, o skraidyklėmis po svetimas valdas galima žvalgytis be apribojimų. „Žmonės, nusipirkę keturratį, tik po to susivokia, kad turėdami tokį žaisliuką neturi kur legaliai juo važinėti. Nusipirkę droną, gyventojai taip pat nesupranta, kad juo nevalia žvalgytis po svetimus kiemus. Juk ne visiems tai patinka.
Nors praskristi virš privačių kiemų nėra draudžiama, jei pilotas turi tam tikros kvalifikacijos pažymėjimą, skraidykle, sveriančia iki 4 kg, galima skristi, kai horizontalus atstumas yra mažesnis nei 30 m nuo pašalinių žmonių. „Skristi galima, bet fotografuoti draudžiama. Tik sunku įrodyti. Negalima daryti nuotraukų, jei jose asmenis galima atpažinti. Duomenų apsaugos reglamente viskas išaiškinta.
Aviacijos istorijos akcentas: Bartninkų tragedija
1938 metų birželio 2 d. įvyko Lietuvos Karo aviacijos lėktuvo ANBO-IV katastrofa. Žuvo lakūnai: jaunesnysis leitenantas Jonas Vidūnas ir jaunesnysis puskarininkis Juozas Vilkaitis. Katastrofa įvyko prie J.Vilkaičio tėviškės Bartninkuose (Vilkaviškio apskritis). Įvykis gana plačiai nuskambėjo tuometinėje spaudoje. Katastrofa įgavo liaudišką pavadinimą - Bartninkų tragedija.
Taip pat skaitykite: Kodėl nėščiųjų traukia kopūstai?
Oficiali katastrofos versija teigia, kad avarijos priežastimi buvo piloto pilotavimo klaida, kuri apibūdinta įvykio eigoje. Lėktuvas, jo valdymas ir variklio veikimas, pagal kvotos ir tyrimo duomenis, avarijos priežastimi negalėjo būti. Karo aviacijos viršininko raportas kariuomenės vadui nurodė, kad avarijos priežastis - piloto pasireiškęs skraidymo drausmės nesilaikymas ir per didelis pasitikėjimas savimi.
tags: #kodel #lektuvai #skraido #virs #gyvenamuju #rajonu