Kodėl duona kramtant pasidaro saldi? Ir kiti mitybos klausimai
Tėvai nuolat skatina vaikus valgyti vaisius, daržoves, žuvį ir gerti pieną ar sultis, tačiau vaikai dažnai nori gerti kolą ir valgyti greitą maistą. Amerikos gydytojai nerimauja dėl didėjančio vaikų nutukimo ir diabeto atvejų šalyje. Padidėjusį vaikų sergamumą lemia mažas fizinis aktyvumas ir šiuolaikinės mitybos ypatumai. Amerikiečiai labai mėgsta greitą maistą, kuriame gausu riebalų, druskos ir medžiagų, dirginančių virškinamojo trakto gleivinę. Be to, jie gausiai geria saldžius gazuotus gėrimus. Viename kolos butelyje yra apie 40 g cukraus, arba daugiau nei 470 "saldžiųjų kalorijų". Tokie gėrimai blogai malšina troškulį, todėl jų išgeriama labai daug.
Cukraus vartojimo problema
Pasak specialistų, maždaug 20 proc. Norėdami suliesėti, jaunieji JAV gyventojai puolė valgyti liesą maistą. Toks maistas nėra labai skanus, todėl į jį dedama daug cukraus. Tokiu būdu amerikiečiai per dieną suvalgo iki 53 šaukštelių cukraus. Natūralus cukrus, kurio yra piene arba apelsinuose, natūraliai dera su daugybe kitų naudingų medžiagų - mineralinėmis druskomis, organinėmis rūgštimis, o paprastas cukrus, kuriuo saldinami gaivieji gėrimai, tėra tik nereikalingos kalorijos.
Gerdami daug gazuotų saldžiųjų gėrimų, JAV vaikai atsisako pieno, kuriame yra augančiam organizmui labai reikalingo kalcio ir vitamino B2. Be to, iš išgerto pieno gaunama mažiau naudos, kai piktnaudžiaujama saldžiais gazuotais gėrimais. Mat juose esantys fosfatai, trukdo pasisavinti kalcį. O stingant kalcio, negali normaliai formuotis kaulų audinys. Saldūs gėrimai kenkia dantims. Jie padengia dantis plėvele, kuri žaloja emalį ir sukelia kariesą. Norint to išvengti, reikėtų kiekvieną kartą atsigėrus išvalyti dantis.
Į daugumą saldžių gazuotų gėrimų dedama tonizuojamųjų medžiagų. Tačiau jų gamintojai etiketėse nenurodo, kiek juose yra kofeino. Ištyrus paaiškėjo, kad vienoje metalinėje pakuotėje tonizuojamojo gėrimo yra maždaug pusė kofeino porcijos, esančios 50-yje gramų stiprios kavos. Vadinasi, tokiu gėrimu troškulį numalšinusiam vaikui gali padažnėti širdies plakimas, pradėti drebėti rankos, padidėti jaudrumas. Kadangi kofeinas suaktyvina druskos rūgšties gamybą skrandyje, tai produktai su šiuo stimuliatoriumi nerekomenduojami paaugliams, sergantiems skrandžio opalige, gastritu, kamuojamiems rėmens.
Greito maisto pavojai
Liūdna amerikiečių mitybos patirtis turėtų praversti visiems. Vadinamojo “greito maisto” užkandžiai, atkeliavę pas mus iš Vakarų, labai nenaudingi skrandžiui. Pirma, jie labai riebūs ir kaloringi. Antra, juose labai daug cholesterolio, skatinančio aterosklerozės vystymąsi. Pats paprasčiausias būdas išvengti “greito maisto” - kuo sočiau papusryčiauti ir pasiimti maisto į darbą. Galima pasiimti vaisių, daržovių, sumuštinį - rupi duona su virtos mėsos ar žuvies gabalėliu. Nieko neatsinešus iš namų, per pietus geriau nusipirkti ne greito užkandžio, o kur kas naudingesnių ir ne tokių kaloringų pieno produktų, jogurto ir pan. Skystus pieno produktus galima užkąsti bandele, o dar geriau - avižiniais sausainiais. Vietoje jų geriau gerti sultis, morsus, arbatas ir antpilus. Juk visiškai nesunku kiekvieną rytą termose verdančiu vandeniu užpilti žiupsnį džiovintų žolelių ar saują uogų. Iš saldumynų labiausiai mėgiami šokoladiniai saldainiai. O derėtų dažniau valgyti marmelado arba zefyrų, kurie yra mažiau kaloringi. Apskritai geriausia alkį malšinti vaisiais - bananais, obuoliais, kriaušėmis, kuriuose gausu vitaminų.
Taip pat skaitykite: Ilgai išliekanti šviežia duona: patarimai
Norint maitintis racionaliau, reikia paieškoti netoli darbo esančios kavinės, gaminančios sveiką maistą. Greitas užkandis gana skanu, todėl kai kurie žmonės visiškai nenori jo atsisakyti. Jiems galima patarti rinktis tokį, kuriame yra kuo daugiau daržovių ir valgyti lėtai kramtant kiekvieną kąsnelį. Jeigu dieną tenka valgyti vadinamąjį greitą maistą, reikia stengtis bent namie misti sveiku maistu, užuot jo gamybai naudojus pusgaminius ar sultinio “kubelius”. Geriausia valgyti lengvai virškinamus, nekaloringus patiekalus, pagamintus iš varškės, daržovių. Beje, juos labai lengva pagaminti.
Persivalgymo priežastys ir kovos būdai
Šiais laikais daugelis merginų ir moterų nori sulieknėti ir laikosi dietos. Kyla natūralus klausimas, kodėl žmonės tiek daug valgo. Mokslininkai teigia, kad priaugus svorio padidėja rizika susirgti širdies ligomis. Nutukę žmonės paprastai nemano, kad jie per daug valgo. Kodėl vis daugiau žmonių persivalgo? Sakytume, kad gaminamas vis skanesnis maistas. Yra žinoma, kad maistą gaminančios firmos vis daugiau į produktus deda riebalų. Jos tai daro dėl to, kad žmonės mėgsta kramtyti ir čiulpti ką nors, kas yra slidu, klampu ir tirpu. Be to, riebus maistas turi didesnę energetinę vertę. Vadinasi, daug valgoma nesąmoningai. Nors kūnas registruoja, kiek riebalų suvalgyta, sotumo signalai laiku nepasiekia smegenų ir nejaučiama, kad alkis jau yra numalšintas. Vadinasi, norėdami būti liekni, turime paisyti, kiek vartojame riebalų. Tačiau tai dar nereiškia, kad riebalų reikia visai atsisakyti. Mokslininkai pataria stengtis, kad riebalai sudarytų ne daugiau kaip 20-30 procentų visos į mūsų kūną su maistu patenkančios energijos. Kitą energijos dalį žmogus turi gauti su mažesnės energinės vertės maistu, turinčiu daug angliavandenių ir skaidulų.
Nutukimas - liga, kurią žmogus dažniausiai prisišaukia pats. Istorija moko, jog nesaikingumas maiste visada turėjo neigiamų pasekmių. Seniausias anglas Tomas Paras, išgyvenęs 152 metus, devynis mėnesius ir keletą dienų, pergyvenęs dešimt Anglijos karalių ir karalienių, būtų dar gal ilgai gyvenęs, jei ne pakvietimas į karaliaus dvarą, kur jis, vos kelias savaites pagyvenęs, mirė nuo persivalgymo.
Nutukusių žmonių organizme visuomet būna daugiau cholesterolio ir kitų riebiųjų medžiagų. Mokslininkų duomenimis, labiausiai nutunka tie, kurie valgo retai - 1-2 kartus per dieną, arba tik vėlai vakare. Dažnai žmonės rytą, pašokę iš lovos, kažką paskubomis užkanda arba visiškai nepusryčiavę bėga į darbą. Tuo paros laiku riebalai nusėda vidaus organuose ir poodžio ląstelėse. Linkusiems į nutukimą labai soti vakarienė nepageidautina. Retas valgymas - vieną ar du kartus per dieną - skatina pernelyg gausų riebalinių medžiagų kaupimąsi organizme. Norint sublogti, reiktų stengtis to pasiekti pačia natūraliausia ir patikimiausia priemone - sukaupti valią valgyti tiek, kiek reikia organizmui, griežtai atsisakant labai kaloringų, skatinančių tukimą produktų. Pirmiausia riebios mėsos ir riebios žuvies, lašinių ir sviesto, aštrių valgių ir prieskonių, per daug druskos.
Biologinis laikrodis ir mityba
Tikriausiai visiems teko girdėti apie organizmo biologinį laikrodį. Energingiausi jaučiamės 6-8 valandą ryto. Bet tuo pačiu metu padaugėja ir stresinių hormonų, sužadinančių apetitą. Antroje dienos pusėje jaučiame šiokį tokį energijos stygių. Tuo metu sumažėja hormonų kiekis - kūnas ruošiasi biologiniam poilsiui, o po to ir miegui. Miegant stresinių hormonų kiekis būna minimalus, o apie antrą valandą nakties pradeda didėti, kad laiku pažadintų organizmą. Deja, šiais laikais nedaugelis moterų gali taip anksti eiti miegoti. Daugumai vakarais dar tenka nudirbti galybę įvairiausių darbų. Deja, pristinga jėgų. Visiškai nekeista, kad būtent vakarais dažniausiai ir persivalgoma.
Taip pat skaitykite: Kaip tinkamai virškinti duoną ir sūrį?
Svarbią įtaką turi psichologiniai veiksniai. Pajutusi, kad pradėjo tukti, moteris pradeda krimstis ir dar labiau suaktyvina stresinių hormonų gamybą. Moterys, kamuojamos maisto sukeliamo streso, paprastai rytais nepratusios valgyti. Pietų jos taip pat atsisako, arba paskubomis sukemša kokį sumuštinį. Pirmiausia reikia įsiteigti sau, kad visų darbų niekada nepavyks nudirbti ir po 15 valandos kaip įmanoma sumažinti krūvį. Jeigu vis dėlto tenka dirbti, reikia kartkartėmis pailsėti. Bet ilsintis vietoje kavos ir bandelių geriau valgyti daržoves, pavyzdžiui, morkas, kopūstus. Reikia atprasti raminti save cigaretėmis, juoda kava arba alkoholiu, kurie anksčiau ar vėliau sukelia stresinę būseną. Vietoje to, geriau sportuoti ar bent pavaikštinėti greitu tempu.
Esant stresinei situacijai, pavyzdžiui, susirgus šeimos nariui, sportas ir sveika mityba tikriausiai nepadėtų. Beje, ne kiekvienas žmogus ir panorėtų eiti į sporto salę. Todėl reikia pasinaudoti esamomis galimybėmis, pavyzdžiui, užuot važiavus autobusu, truputį paėjėti pėsčiomis, o užuot kėlusis liftu, kopti laiptais. Galima truputį pasmaližiauti. Patartina nesigriebti šokolado, o verčiau suvalgyti mėgstamiausią jogurtą ar šviežių vaisių. Iš mėsiško maisto geriausia pasirinkti virtą vištieną. Jauki aplinka ir malonūs kvapai skatina viską ragauti. Vis dėlto pirmiausia reikia suvalgyti salotų. Jas suvalgius, saldumynų arba karšto patiekalo gali ir nesinorėti. O jeigu norisi, geriausia pasitenkinti maža porcija. Iš kaloringų patiekalų reikia pasirinkti tą, kuriame yra daugiausia daržovių. Visada po ranka reikia turėti košės, sriubos, raguolių, žuvies arba daržovių konservų, pagamintų ne su aliejumi, o savo sultyse. Praverstų ir šaldytos daržovės, iš kurių galima virti sriubas, gaminti salotas.
Pusryčiaujant, pietaujant ir vakarieniaujant, svarbu, kad daugiausia kalorijų būtų gaunama iš angliavandenių. Todėl reikia valgyti daug daržovių, vaisių, nešlifuotų kruopų, pavyzdžiui, rudųjų ryžių. Praėjus 3 valandoms po pusryčių, reikia užkąsti baltyminio maisto ir vaisių. Norint išvengti streso, negalima persivalgyti per pietus ir vakare. Geriausia visą racioną suskirstyti kuo tolygiau. Likus trejetui valandų iki miego valgyti jau nereikėtų, nes priaugtų antsvorio.
Kaip išsaugoti vitaminus ruošiant maistą
Daugiau vitaminų lieka, jei lupant daržoves bei vaisius, nurėžiamas kuo plonesnis odelės sluoksnis. Skusti bei pjaustyti daržoves reikia tik prieš pat jas verdant ar valgant; nuskustas bulves reikia dėti į šaltą vandenį - tada jos nepajuoduoja. Daržoves rekomenduojama pjaustyti tik nerūdijančio plieno peiliais, dėti būtinai į verdantį vandenį (išskyrus burokėlius bei ankštines daržoves); virti ant nedidelės ugnies ir stengtis nepervirinti. Sriuboms (taip pat ir šviežių bei raugintų kopūstų sriubai) pirmiausia reikia išvirti sultinį, į kurį paskui sudėti daržoves. Negalima pamiršti, kad valgomoji soda ardo vitaminus (ypač C ir B1), todėl, verdant daržoves (taip pat ir ankštines), jos dėti nerekomenduojama.
Ką valgyti norint sustiprinti organizmą
Ką geriau suvalgyti: pomidorą ar jogurtą, apelsiną ar gabalėlį mėsos? Tai priklauso nuo to, ko siekiama.
Taip pat skaitykite: Kodėl nėščiųjų traukia kopūstai?
- Norint sustiprinti širdį: Rekomenduojama valgyti riebią žuvį (skumbrę, silkę, lašišą).
- Norint sumažinti cholesterolio kiekį: Reikia valgyti avokadus, pupeles, morkas, svogūnus, varpines kultūras, augalinį aliejų. Praktiškai kiekviena ląsteliena gali sumažinti kenksmingojo cholesterolio kiekį ne tik todėl, kad joje daug pektinų (obuoliai), bet ir todėl, kad joje labai mažai riebalų.
- Norint sustiprinti imuninę sistemą: Svarbu valgyti jautieną, paukštieną, kiaušinius. Žodžiu, reikia pasirūpinti, kad organizmui nestigtų baltymų. Antikūnai, kraujo ląstelės ir visa imuninė sistema sudaryta iš aminorūgščių, kurių gaunama su maistu, turtingu proteinų. Baltymų sintezei būtinas vitaminas B6.
- Norint įveikti hipertenziją: Reikia valgyti daug ryžių, vaisių, daržovių, lieso pieno, ruginės duonos, žalumynų. Būtina riboti druskos kiekį. 100-te g ryžių yra tik 2 g natrio. Krapai, petražolės, čiobreliai, peletrūnai, lauro lapai ir kiti kvapieji prieskoniai gali kompensuoti druskos trūkumą maiste. Duona pagerina metabolizmą ir sumažina trigliceridų kiekį. Rekomenduojama kasdien suvalgyti mažiausiai 30 g duonos.
- Norint pagerinti virškinimą: Rekomenduojama valgyti daug vaisių, daržovių ir kitokio augalinio maisto, kuriame gausu skaidulų, vitaminų, karotinoidų, polifenolių.
- Norint suliesėti: Reikia stengtis nieko nekramsnoti tarp pagrindinių valgymų. Daugiausiai - 1 indelis jogurto, sūrio gabalėlis, obuolys, truputis šokolado. Gerti rekomenduojama arbatą arba pieną. Net jaučiant didelį alkį, reikia ištverti nevalgius iki pietų arba vakarienės, kad organizme nesusikauptų kalorijų perteklius.
- Norint sustiprinti kaulus: Būtina valgyti pieno ir jūros produktus, džiovintus vaisius, grūdines kultūras, daržoves. Šiuose produktuose yra daug kalcio, bet organizmas sugeba pasisavinti tik 10-30 proc., o vyresniame amžiuje - dar mažiau. Kalcio paros norma suaugusiam žmogui - maždaug 900 mg.
- Norint sustiprinti spermatogenezę: Svarbu valgyti duoną, kiaušinių trynius, austres, žirnius. Šiuose produktuose esantis cinkas stimuliuoja spermos gamybą. Daugiausia cinko yra austrėse: 100-te g net 70 mg. Organizmui per parą reikia vos 15 mg cinko.
Ką daryti, kad maistas geriau pasisavintų
Rekomenduojama kramtyti kramtomąją gumą. Ji skatina seilių išsiskyrimą. O seilės pagerina maisto pasisavinimą ir saugo dantų emalį bei burnos gleivinę. Todėl pavalgius labai naudinga kramtyti becukrę gumą ir periodiškai čiulpti citrinines pastiles. Seilių išsiskyrimą skatina ir maisto kvapas.
Netinkamos mitybos pasekmės ir tinkamo pusryčių pasirinkimas
Netinkamai maitinantis, gali nuolatos kamuoti nuovargis, padidėti dirglumas, susilpnėti intelektas ir net išsivystyti depresija. Dauguma žmonių rytais valgo košę arba sumuštinį su dešra ir geria saldžią arbatą. Taip papusryčiavę, tikisi iki pietų būti sotūs ir darbingi. Iš tikrųjų jie labai apsirinka, nes košėje esantys angliavandeniai per neuromediatorių serotoniną sukelia ramybės ir atsipalaidavimo jausmą. Be to, serotoninas trukdo susikaupti. Sumuštinyje esantys baltymai suteikia žvalumo, kurio rytais iš tikrųjų reikia, bet tuo pačiu metu verčia smegenis atsipalaiduoti, todėl žmogui gali būti sunku susikaupti. Stipri saldi arbata - tai kofeinas ir gliukozė. Kofeinas labai pagerina mąstymą, bet neilgam, nes su maistu gauta gliukozė greitai baigiasi. Todėl po tokių pusryčių gali visą dieną kamuoti snaudulys ir tingulys.
Kad taip neatsitiktų, reikia ryte suvalgyti 2 kietai išvirtus kiaušinius (o dar geriau - vien jų baltymus) ir porciją vaisių salotų, paskanintų jogurtu. Salotas galima gaminti iš bananų, apelsinų, melionų, persikų, kivių ir t.t. Kiaušiniai smegenis aprūpina baltymais, iš kurių gaminasi neuromediatoriai, reguliuojantys žmogaus dvasinę pusiausvyrą. O saldūs vaisiai duoda joms gliukozės, suteikiančios žvalumo ir padidinančios darbingumą. Vaisiuose esantis kalis pagerina smegenų neuronų, perduodančių nervinius impulsus, veiklą.
Daugelis veiklių žmonių nesuspėja deramai papietauti, todėl dažniausiai suvalgo picą, karštą sumuštinį…
Grįžtant prie instinktų ir natūralios mitybos
Svarbus žmonijos gyvenimo klausimas - mitybos klausimas - lig šiol labai chaotiškai suprantamas. Instinktas - tai juslinis gyvų būtybių gebėjimas atskirti naudinga nuo žalinga pasitelkiant malonumo ir nemalonumo pojūtį; gebėjimas siekti pirmojo ir atmesti antrąjį gyvybės išsaugojimo vardan. Kai mes numetame šuniui kąsnelį duonos, duodame ko nors paėsti beždžionei ar kuokštą žolės karvei, - ką tie gyvūnai pirmiausia daro? Jie pirmiausia pauosto, kas paduota, atsargiai paragauja ir tada arba suėda, arba visai neliečia. Taigi kokiais jutimais vadovaujasi gyvūnai nustatydami maisto vertę? Pirmiausia uosle, paskui skoniu. Štai tiedu cheminiai jutimai - skonis ir uoslė - ir yra instinktas, kuris ir išsaugo visą gyvąjį pasaulį.
Bet ar tiedu žmogaus pojūčiai lygiaverčiai gyvūnų turimiems? Be jokios abejonės. Taigi jis turi ir instinktą, tik jis tiek neveiklus, kiek suniokoti jo skonis ir uoslė. Degtinė ir tabakas, jau savaime kenksmingi, ypatingai veikia uoslę ir skonį; šiuos cheminius jutimus švarius išsaugo tik vaikai ir moterys, nes jie nenaudoja minėtų teršalų. Todėl maistas dažnai būna kenksmingas, nors atrodo skanus, taip kaip kenksmingas yra alkoholis ar po oda įšvirkštas kokainas bei morfijus. Kai kalbame apie instinktą, turime mintyje išimtinai sveikus, nesugadintus cheminius jutimus. Kas jų neturi, gali lengvai atkurti, iš naujo grįždamas prie teisingo gyvenimo būdo. Bet ir tuo lygiu, kokius juos turime dabar, skonis ir uoslė dar gali puikiai tarnauti, tereikia mokytis jais naudotis. Bet kuri karvė neklysdama tiksliai iš dešimties žolių vien uoslės ir skonio pojūčiais išsirinks jai tinkamiausią. Arklys neės paplėkusio ar kitaip sugadinto šieno. Nė vienas žvėris neragaus „karšto”. Bet kuris kūdikis pirmą šaukštelį sriubos ar jautienos kąsnelį išspjaus , o nuo pirmo alaus ar kavos gurkšnio darys siaubingas grimasas. Tik rūpestinga motina beveik prievarta, t. y. neduodama jam nieko kito, pripratins jį prie viso to, beje, sveikatos sąskaita. Taip vadinamos vaikiškos ligos, kurių metu organizmas stengiasi išsivaduoti nuo į jo organizmą patekusių kenksmingų medžiagų, yra mamos rūpestingumo pasekmės.
Taigi spręsdami, ką mes turime valgyti, kad gyventume darnoje su mūsų prigimtimi, prieiname prie visiškai aiškios išvados, kad šiuo atveju pirmas vedlys yra mūsų nesugadintas, sveikas instinktas - skonio ir uoslės pojūtis. Išmoksime juk iš naujo palaimingai naudotis savo uoslės ir skonio organais. Stebėtina, kad lig šiol žmonės nesusimąsto, kodėl juos gamta apdovanojo skonio ir uoslės pojūčiais - liežuviu ir nosimi? Kad pajustume malonų skonį ir kvapą. Gerai. Bet kokia mums iš to nauda? Juk tokiu atveju būtų geriau, kad mes nejustume nei bjauraus skonio, nei šlykštaus kvapo. O iš tiesų šie pojūčiai mums duoti tam, kad padėtų išvengti pavojaus, todėl, kad visa, kas nemalonu mūsų uoslei ar skoniui, - maistas ar vanduo, oras ar dar kas nors, - iš tiesų yra kenksminga. visa tai mums į naudą. Juk ne veltui gamta mums įstatė nosį taip arti burnos. Kiekvienas maistas turi praeiti šią cenzūrą. Kur mes beeitume, prie ko beprisiartintume, pirmoji eina nosis kaip svarbiausias mūsų sargybinis. Yra žmonių, kurie absoliučiai neturi uoslės, ir jie nuolat nesveiki. Ko neatpažįsta nosis, atskiria liežuvis - skonio pojūtis.
Logiškai svarstydami apie tai, kuo mes turime maitintis, remdamiesi anatomija, fiziologija, etika, antropologija, politine ekonomija, religijos padavimais ir ypač higiena, prieiname prie nepaneigiamos išvados , kad žmogus nepriklauso nei plėšrūnams kaip katė, šuo, vanagas, nei žolėdžiams kaip jautis, arklys, kupranugaris ir nei visaėdžiams kaip kiaulė, lokys ir kiti, o kažkokiai kitai rūšiai, būtent - vaisiavalgiams, panašiems į labiausiai išsivysčiusias beždžiones, t.y. žmogbeždžiones(primatus): gorilas, šimpanzes ir orangutangus, labiausiai panašius į žmones. Visos mūsų kūno sandaros ypatybės paneigia bet kokias abejones: rankų sandara, žandikauliai, dantys, skrandžio ir žarnyno forma, tulžies pūslė ir akloji žarna, nervų sistema, smegenų sandara, skrandžio - žarnyno peristaltika ir t. t.
tags: #kodel #duona #kramtant #pasidaro #saldi