Klimato kaita: mokslo sriuba
Klimato kaita - tai temperatūros ir oro sąlygų pokyčiai, kuriuos sukelia tiek natūralūs, tiek žmogaus veiklos veiksniai. Klimato kaita yra vienas iš procesų, kurį žmonija paspartino iki beprecedenčio lygio. Šie pokyčiai turi didelį poveikį mūsų planetai ir visai gyvybei žemėje.
Klimato kaitos priežastys
Šiltnamio efektas ir šiltnamio dujos
Turbūt daugelis yra girdėję apie šiltnamio efektą, pagrindinį klimato kaitos veiksnį, kai žmogaus akiai nematomos šiltnamio dujos atspindi šilumą, turėjusią iškeliauti į kosminę erdvę. Iš tikrųjų, šiltnamio efektas yra būtinas Žemei, nes be jo temperatūra Žemėje nukristų iki daugeliui gyvų organizmų nepakeliamo lygio. Pagrindinis šiltnamio dujų šaltinis yra iškastinio kuro deginimas. Kasmet yra išmetama virš 37 milijardų tonų CO2 dujų.
Iškastinis kuras
Dažniausiai išgirdę „iškastinis kuras“ žmonės pamąsto tik apie benzinu ar dyzeliu varomas mašinas, bet iš tikrųjų beveik viską dabartiniuose mūsų gyvenimuose galima susieti su iškastiniu kuru. Pavyzdžiui, parduotuvėje nusipirkto produkto plastikinė pakuotė yra gaminama iš naftos produktų, kompiuterio naudojama energija, priklausomai nuo gyvenamosios vietos, gali būti išgaunama deginant gamtines dujas ar anglį. Elektros ir šilumos gamyba deginant iškastinį kurą sukelia didelę pasaulinių išmetamųjų teršalų dalį. Didžioji dalis elektros energijos vis dar pagaminama deginant anglį, naftą ar dujas, kurios gamina anglies dioksidą ir azoto oksidą - galingas šiltnamio efektą sukeliančias dujas, kurios dengia Žemę ir sulaiko saulės šilumą.
Miškų kirtimas
Kita opi problema, kuri prisideda prie didesnio CO2 kiekio atmosferoje yra miškų kirtimas. Per pastaruosius 40 metų Amazonė susitraukė 18 procentų, o Indonezijoje per 20 metų miškų sumažėjo 18 procentų. Dažniausios miškų kirtimo priežastys - plotų sudarymas gyvulių ganymui ar augalų plantacijoms. Daugeliui turbūt žinoma palmių aliejaus situacija, kai išdeginus ar iškirtus miško plotą jis yra užsodinamas palmių plantacija po kurios dirvožemis pasikeičia tiek, kad jame beveik niekas negali augti. Masinis pasaulio miškų naikinimas prisideda prie klimato pokyčių. Kertant miškus stipriai mažėja planetos galimybės absorbuoti anglies dioksidą iš atmosferos. Keičiantis žemės naudojimo būdams, pavyzdžiui, miško žemes ėmus naudoti žemdirbystei, sausinant šlapynes, taip pat deginant medieną ar jai pūnant į atmosferą patenka ir daug dirvožemyje sugerto anglies dioksido. Miškai turi svarbų vaidmenį reguliuojant vandens ciklą, įskaitant vandens garinimą ir kritulius.
Šiukšlės ir gyvuliai
Šiukšlės bei gyvuliai išmeta kito tipo šiltnamio dujas - metaną. Metanas 12 kartų efektyviau sulaiko šilumą nei CO2. Kasmet yra išmetama 2.01 milijardų tonų šiukšlių. Sąlygose, kur deguonis yra ribotas, natūralus šiukšlių skaidymas išskiria metano dujas. Buvo paskaičiuota, kad 20% metano dujų susidaro būtent sąvartynuose. Kitas metano šaltinis yra atrajojantys gyvūnai, kaip pavyzdžiui, jaučiai, avys. Per pastaruosius 20 metų mėsos suvartojimas išaugo eksponentiškai ir atitinkamai laikomų gyvulių kiekis pasiekė aukštumas.
Taip pat skaitykite: Klimato juostų ypatumai
Per didelis vartojimas
Per didelis/nesaikingas vartojimas: tai kaip mes judame, ką valgome ir kiek išmetame, prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo. Taip pat ir tokių prekių kaip: drabužių, elektronikos ir plastiko vartojimas. Didelė pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų dalis yra susijusi su privačiais namų ūkiais.
Klimato kaitos pasekmės
Ekosistemų pokyčiai
Ar žinojome, kad Baltijos jūroje pasirodė silkiniai rykliai? Taip pat, tropiniai krabai, kardžuvės ir piranijos.
Daugeliui mokslininkų nerimo kelia Žemės sistemos pokyčiai vykstantys dėl pakilusios temperatūros. Dabar yra žinoma keletas šilimo ciklą pratęsiančių gamtinių procesų. Pavyzdžiui, kylanti temperatūra atitirpina taigoje užšalusius metano klodus, kuriems patekus į atmosferą šiltnamio efektas dar sustiprėtų. Kitas svarbus ciklas yra vandenynų sugeriamas CO2 (30 % visų išmetamų CO2 dujų) bei šiluma (90% dėl emisijų išskiriamos šilumos). Šylantis vanduo sulaiko mažiau CO2, kas reiškia, jog mažėja vandenynų CO2 sugėrimo galimybės, taigi jo daugiau lieka atmosferoje. Šie pavyzdžiai rodo, kaip prasideda kaskadiniai pokyčiai ir šiltnamio ciklas įsibėgėja vis labiau šylant klimatui ir vis mažėjant CO2 šalinimui iš atmosferos. Dar daugelis ciklų nėra visiškai išaiškinti, taigi neturime pilnos sąryšių sistemos.
Ledynų tirpimas ir jūros lygio kilimas
Ledynai sparčiai tirpsta, pasitraukia į jūrą ir traukiasi į sausumą. Po tūkstančio metų ledo gniaužtais sukaustytą Grenlandiją bus galima pamatyti tik nuotraukose ir vaizdo įrašuose. Jungtinių Valstijų mokslininkų atlikta Grenlandijos skydinio ledyno istorijos analizė atskleidė niūrią realybę: šiuo metu ledynas nyksta greičiausiu tempu per 12 tūkstančių metų. Jūros lygio kilimas. Dabar jis sparčiai kyla ir per ateinantį šimtmetį jūros lygis kils greičiau nei bet kada anksčiau, todėl turime žinoti, kas laukia pasaulio pakrančių, kad galėtume kiek įmanoma sušvelninti padarinius.
Poveikis žmonių gyvenimams
Šylantis klimatas turės ir jau turi daug įtakos ir žmonių gyvenimams. Dėl klimato kaitos didėjant temperatūrai, žmonės patiria daugiau šilumos smūgių ir kitų su karščiu susijusių ligų. Taip pat dėl ekstremalių orų įvykių žmonės gali patirti traumas ar mirti. Labiausiai matomos yra padažnėjusios gamtinės nelaimės, kaip uraganai, karščio bangos, sausros ir potvyniai. Jos ypač daug nuostolių daro maisto sektoriui, nes nuo gamtinių sąlygų priklauso derliaus kiekiai. Buvo pastebėta, kad kylant temperatūrai vabzdžiai tampa aktyvesni, kas lemia didesnę derliaus dalį sunaikinamą vabzdžių.
Taip pat skaitykite: Pietų Baltijos iniciatyvos projektai
Ką galime padaryti?
Tam, kad suvaldytume kelis šimtmečius besitęsiančią situaciją, reikės daugybės vieningų sprendimų tarp pasaulio šalių, kurie stabdytų intensyvų iškastinio kuro naudojimą. Bet kol laukiame šių sprendimų, galime kiekvienas prisidėti prie situacijos lengvinimo. Vėlgi didžiausią anglies pėdsaką (angl. carbon footprint) paliekame valgydami ir keliaudami. Sumažindami mėsos patiekalų kiekį per savaitę, pasirinkdami ekologiškesnį transportą (pvz. viešąjį transportą) ar vengdami dažno skraidymo lėktuvu, jau pakankamai žymiai sumažintume savo paliekamą pėdsaką. Taikydami žiedinės ekonomikos principus, sumažindami perkamų daiktų kiekį, pataisydami/panaudodami daiktus iš naujo, nesant kitoms galimybėms, rūšiuodami, taip pat galime palengvinti naštą mūsų planetai. Svarbiausia nepamiršti, kad mūsų balsas gali nuveikti daug gero. Pokalbis su draugu, laiškas Jūsų naudojamam bankui dėl nutraukimo investicijų į iškastinio kuro kompanijas ar laiškas aplinkos ministrui dėl išmetamo anglies dvideginio apmokestinimo (angl. carbon tax) gali paskatinti teigiamus pokyčius.
Pradedant nuo pačių mūsų. Paprasti sprendimai gali padėti sumažinti poveikį aplinkai. Pavyzdžiui, prausdamiesi po dušu, o ne vonioje, galime sunaudoti 4 kartus mažiau energijos, išjungdami televizorių iš elektros lizdo, kai jis nenaudojamas - 45 % energijos, o vos 1 laipsniu sumažinę oro temperatūrą namuose, šeimos išlaidas už sunaudotą elektros energiją sumažintume maždaug 7 %.
Atsinaujinantys energijos šaltiniai
Šiaurės jūroje prie Škotijos krantų statomos povandeninės turbinos, kurios gamins elektrą iš jūros srovių energijos. Nuo 2010 m. projektą vykdo viena pirmaujančių Jungtinės Karalystės tvarios energijos gamintojų, veikiančių visame pasaulyje. Tai, kad Nyderlanduose išplėtota traukinių sistema, įrodo skaičiai: per metus traukiniams valdyti sunaudojama 1,3 teravatvalandės elektros energijos, tai yra 1 proc. visos šalies sunaudojamos elektros energijos, arba visas Amsterdamo namų ūkių sunaudojamas elektros energijos kiekis. Siekiant plėsti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, 2008 m. pasiūlytas naujas kombinuotos saulės ir vėjo jėgainės prototipas. Sacharos dykumos pakraštyje pastatytas vienas didžiausių ir našiausių pasaulyje saulės elektrinių kompleksų, užimantis 3000 ha. Plotu jis prilygsta 3500 futbolo aikščių. Nuo 2016 m. iki šiol įgyvendinamas jėgainės projektas plėtojamas etapais. Dabar jėgainės pagaminamos 580 MW elektros energijos pakaktų Prahos miestui arba 2 milijonams marokiečių aprūpinti.
Energijos taupymas
Stokholmo centrinė stotis yra judriausia Švedijoje, kurioje per parą apsilanko apie 250 tūkst. žmonių. Ramybės būsenoje žmogaus kūnas spinduliuoja apie 100 W šilumos, o apsiperkant, valgant ar tiesiog skubant jos išskiriama dar daugiau. Paprastai ši šiluma laikoma atliekiniu produktu, pašalinamu per ventiliacijos sistemas. Tačiau 2010 m. įmonei, kuriai priklauso centrinė stotis, kilo idėja panaudoti žmogaus kūno skleidžiamą šilumą netoliese esančiam tai pačiai įmonei priklausančiam 13 aukštų biurų pastatui apšildyti. Tam tikra inžinerinė sistema skleidžiamą kūno šilumą paverčia šiltu vandeniu, kuris nuvežamas iki už 90 m atstumu esančio biurų pastato. Taip sutaupoma bent 20 proc.
Taip pat skaitykite: Egipto ir Pietų Afrikos klimatas
tags: #klimato #kaita #mokslo #sriuba #kas #tai