Pietų Baltijos iniciatyvos klimato kaitos mažinimo projektuose
Klimato kaita yra viena didžiausių šių dienų globalinių problemų, reikalaujanti neatidėliotinų ir koordinuotų veiksmų. Pietų Baltijos regionas, pasižymintis didele biologine įvairove ir ekonomine svarba, taip pat patiria klimato kaitos poveikį. Siekiant sušvelninti neigiamas pasekmes ir prisitaikyti prie naujų sąlygų, įgyvendinami įvairūs projektai, skirti klimato kaitos mažinimui ir prisitaikymui prie jos. Šiame straipsnyje aptariamos Pietų Baltijos iniciatyvos, kuriomis siekiama mažinti klimato kaitą, atkreipiant dėmesį į įgyvendinamus projektus ir jų tikslus.
Klimato kaitos iššūkiai Pietų Baltijos regione
Klimato kaita pasireiškia visame pasaulyje, tačiau regioniniai pokyčiai gali skirtis nuo globalių tendencijų. Lietuvoje nuo 1961 iki 2018 m. vidutinė metinė oro temperatūra jau pakilo. Prognozuojama, kad iki 2100 m. ji gali pakilti iki 5,1 °C. Šie pokyčiai daro įtaką įvairiems sektoriams, įskaitant kultūros paveldą, žemės ūkį ir jūrines ekosistemas.
Per pastaruosius 50 metų Lietuvoje žiemos tapo trumpesnės, sniego danga išsilaiko vidutiniškai 17 dienų trumpiau, o jos maksimalus storis sumažėjo 3,5 cm. Vasarą daugėja sausrų ir ekstremalių reiškinių: stiprių liūčių, vėtrų. Šie pokyčiai veikia ne tik gamtą, bet ir palieka vis ryškesnį pėdsaką Lietuvos kultūros pavelde.
Kaip ir daugeliui pakrantės miestų, Klaipėdai didelį pavojų kelia potvyniai. Uostamiestyje ši grėsmė susijusi su kylančiu vandens lygiu Baltijos jūroje ir Klaipėdos sąsiauryje bei patvankomis audrų metu. Kadangi pajūryje fiksuojamos vis dažnesnės audros ir akivaizdūs klimato kaitos padariniai, svarbu šiame regione efektyvi pavojingų reiškinių perspėjimo sistema.
Europos Sąjungos iniciatyvos
Europos Sąjunga (ES) skiria didelį dėmesį klimato kaitos mažinimui ir prisitaikymui prie jos. ES reguliavimas orientuotas į globalią klimato kaitą, CO2 emisijas ir kitus svarbius veiksnius. Vandenilio energetikos vystymas yra vienas iš ilgalaikių strateginių ES prioritetų, sprendžiant ekologines bei energetinės ES nepriklausomybės problemas.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Viena iš Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos mokslo plėtros programos pažangos priemonių yra skirta projektams, susijusiems su klimato kaita. Taip pat vykdomi projektai pagal HORIZON-EUROPE kvietimą LIFE programa „Klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ (angl. Climate Change Mitigation and Adaptation).
Pietų Baltijos programos projektai
Pietų Baltijos programa finansuoja įvairius projektus, skirtus klimato kaitos mažinimui ir prisitaikymui prie jos. Šie projektai apima įvairias sritis, įskaitant energetiką, transportą, mėlynąją ekonomiką ir aplinkosaugą.
„RoundGoby“ projektas
Projektas „RoundGoby“ skirtas spręsti juodažiočių grundalų - invazinės žuvų rūšies - problemą Baltijos jūroje. Šis projektas tiesiogiai nesusijęs su klimato kaita, tačiau jis prisideda prie Baltijos jūros biologinės įvairovės išsaugojimo, kas yra svarbu ekosistemų atsparumui klimato kaitai.
- Trukmė: 36 mėn.
- Programa: „Interreg“ Pietų Baltijos programa 2021-2027 m.
- Prioritetas: Tvarus Pietų Baltijos regionas - tvaraus vystymosi ir žaliosios bei mėlynosios ekonomikos skatinimas.
- Veiksmas: Perėjimo prie žaliosios energijos rėmimas.
- Bendras projekto biudžetas: 2 134 730,00 EUR.
- EURES bendras finansavimas (ERPF): 1 707 784,00 EUR.
- Projekto trukmė: 2025 m. sausio 1 d. - 2027 m.
„DeCoInter“ projektas
„DeCoInter“ projektas skirtas jūrų sektoriaus dekarbonizavimui ir jo poveikiui žaliajai energijai. Projektas remia Pietų Baltijos jūros regiono uostų transformaciją į aktyvius žaliosios energijos perėjimo dalyvius. Kadangi jūrų transportas išlieka reikšmingu šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo šaltiniu, jūrų uostai turi unikalią galimybę paspartinti dekarbonizaciją tiek kaip pagrindiniai energijos vartotojai, tiek kaip energijos kaupimo, paskirstymo ir inovacijų centrai.
Projektas tiesiogiai remia Europos žaliojo kurso ir „REPowerEU“ strategijos tikslus, skatindamas atsinaujinančiųjų energijos šaltinių ir alternatyviųjų degalų, tokių kaip vandenilis, metanolis, amoniakas ir elektrifikacija, naudojimą uostų teritorijose.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
- Trukmė: 36 mėn.
„SMEBEYOND“ projektas
Projektas „Pietų Baltijos regiono šalių MVĮ, siekiančios pažangos peržengiant sienas“ (SMEBEYOND) skirtas padėti mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), veikiančioms mėlynosios ir žaliosios ekonomikos sektoriuose, įsitraukti į tarptautinę veiklą ir sėkmingai plėtoti verslą. Projektu siekiama stiprinti verslo ekosistemos konkurencingumą Pietų Baltijos regione, skatinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą tarp MVĮ, politikos formuotojų, investuotojų, nevyriausybinių organizacijų ir verslo tinklų.
- Projekto trukmė: 2024-2027 m.
- Biudžetas: 1,6 mln. EUR.
- Finansavimas: Projektas bendrafinansuojamas Interreg Pietų Baltijos regiono programos Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
„Blue Platform“ projektas
„Blue Platform“ skatina 11-os mėlynosios bioekonomikos projektų, įgyvendinamų Interreg, BONUS ir Horizon2020 programų rėmuose, rezultatų sklaidą valdžios institucijoms, verslui ir verslo plėtros organizacijoms. Siekiant pagerinti mėlynosios bioekonomikos sąlygas Baltijos jūros regione, Blue Platform rengia vadovą, apimantį mėlynosios bioekonomikos įtraukimo standartus, Mėlynosios platformos veiksmų planą 2020 m. Mėlynoji bioekonomika apima tvariu atsinaujinančių vandens išteklių naudojimu grindžiamą veiklą, įskaitant akvakultūrą, moliuskų ir dumblių auginimą, jūrines biotechnologijas. Šios sritys yra itin svarbios siekiant mėlynojo augimo - jūrinių sektorių tvarumo tiek aplinkosaugos, tiek ir ekonominiame kontekste.
- Projekto trukmė: 2018 m. spalis - 2021 m.
- Europos regioninės plėtros fondo skiriamas finansavimas: 0.79 mln. EUR.
„ECOPRODIGI“ projektas
Remiantis faktais, kad didžiausią laivininkystės taršos pėdsaką palieką pačių laivų eksploatavimas (tarša iš laivų), projektas akcentuoja, kad visas laivų gamybos procesas (vertės grandinė) - dizainas, statyba, surinkimas, priežiūra, pan. Projektas koncentruojasi į verslo ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimą, rengiant skaitmeninius aplinkosauginius sprendimus 3 pilotiniams projektams.
- Europos regioninės plėtros fondo skiriamas finansavimas: 3 mln. EUR.
„Connect2SmallPorts“ projektas
„Connect 2 Small Ports” projekto tikslas yra paremti Pietų Baltijos mažų ir vidutinių uostų plėtrą, padedant jiems įgyvendinti skaitmeninius sprendimus, kurie uostams suteiks konkurencinį pranašumą. Skaitmeninių technologijų naudojimas Pietų Baltijos uostuose ir jų paslaugų portfeliai yra labai riboti. Projekto metu pagrindinis dėmesys bus skiriamas kuriamoms skaitmeninėms technologijoms: daiktų internetui (IoT) ir „Blockchain”. „Connect2SmallPorts” projektas yra skirtas mėlynojo augimo problemoms spręsti. Projekte dalyvauja mažiausiai 15 uostų, kurie iki 2021 m. įgyvendins skaitmeninius sprendimus.
„InoSpurtas“ projektas
Projekto įgyvendinimo metu bus teikiamos inovacijų konsultacinės ir paramos paslaugos ūkio subjektams, vykdantiems ar ketinantiems vykdyti veiklą pagal prioritetines mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) kryptis. Projekte nagrinėjama kylantys jūrų kibernetinio (ne)saugumo klausimai. Kadangi jūrų transporto sektorius sparčiai transformuojasi į skaitmeninę formą, saugumo klausimų sprendimai atsilieka. Vis dėlto saugumas yra būtinas norint sėkmingai įgyvendinti skaitmeninimo priemones, kuriomis siekiama padidinti transporto veiksmingumą, ekonomiškumą ir tvarumą. Pagrindinis šio projekto tikslas yra padidinti vykstančio laivybos ir logistikos sektoriaus skaitmeninimo saugumo lygį, sujungiant jūrininkus su IT sektoriumi ir akademinėmis kibernetinio saugumo, didžiųjų duomenų ir daiktų interneto sritimis.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
„EXOPRODIGI“ projektas
EXOPRODIGI remiasi ECOPRODIGI projekto rėmuose įgytomis patirtimis bei sukauptomis žiniomis. EXOPRODIGI partnerystė plėtojama ECOPRODIGI suburto konsorciumo pagrindu, kurį sudaro verslo organizacijos, universitetai ir kitos struktūros, vystančios su Baltijos jūros regiono jūrine pramone susijusią veiklą. Projekto konsorciumą sudaro 13 partnerių iš 4 Baltijos jūros regiono šalių (Suomijos, Švedijos, Danijos ir Lietuvos). Vedantysis EXOPRODIGI partneris yra Turku universitetas. visos Europos institutas.
- Trukmė: 24 mėn.
Kiti projektai ir iniciatyvos
Be Pietų Baltijos programos projektų, Lietuvoje ir kitose Baltijos jūros regiono šalyse įgyvendinami ir kiti projektai bei iniciatyvos, skirtos klimato kaitos mažinimui.
- Lietuvos energetikos instituto projektai: Lietuvos energetikos institutas (LEI) įgyvendina įvairius projektus, susijusius su energetika, atsinaujinančiais energijos šaltiniais, energijos efektyvumu ir aplinkosauga. Šie projektai apima mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijų perdavimą.
- MTEP idėjos tikrinimo projektai: Lietuvos mokslo taryba (LMT) finansuoja MTEP idėjos tikrinimo projektus, kurie skirti inovatyvių idėjų ir technologijų plėtrai. Kai kurie iš šių projektų yra susiję su klimato kaitos mažinimu ir prisitaikymu prie jos.
- Kultūros paveldo apsaugos projektai: Klimato kaita kelia grėsmę kultūros paveldui, todėl įgyvendinami projektai, skirti kultūros paveldo apsaugai nuo klimato kaitos poveikio.
Prisitaikymas prie klimato kaitos
Be klimato kaitos mažinimo, svarbu ir prisitaikyti prie jos pasekmių. Lietuvoje ir kitose Baltijos jūros regiono šalyse įgyvendinamos įvairios priemonės, skirtos prisitaikymui prie klimato kaitos.
- Potvynių rizikos valdymas: Dėl kylančio Baltijos jūros lygio ir dažnėjančių audrų svarbu valdyti potvynių riziką. Tam kuriamos potvynių apsaugos sistemos ir infrastruktūra, identifikuojamos vietovės, kur didžiausia užliejimo rizika, bei sudaromi potvynių rizikos žemėlapiai.
- Pastatų pritaikymas: Svarbu pritaikyti būstus ir darbovietes prie karščio ir šalčio bangų. Tam diegiamos vėdinimo ir šildymo sistemos, kuriamos naujos darbo praktikos.
- Sveikatos priežiūros apsauga: Dėl klimato kaitos atsiranda vis daugiau kenkėjų, kurie perneša ligas. Todėl svarbu didelį dėmesį teikti sveikatos priežiūros apsaugai, tobulinti gyventojų perspėjimo sistemas apie galimą poveikį žmonių sveikatai.
- Perspėjimo sistemos: Siekiant apsaugoti turtą ir sveikatą, kuriamos ir tobulinamos gyventojus apie artėjančius orų sąlygų ekstremumus perspėjančios sistemos.
tags: #Pietų #Baltijos #iniciatyva #klimato #kaitos #mažinimas