Koldūnų Virimas Gabaliukais: Receptai ir Tradicijos

Koldūnai - patiekalas, turintis gilias tradicijas įvairiose pasaulio šalyse. Nuo sibirietiškų pelmenų iki itališkų raviolių, šis patiekalas varijuoja formomis, įdarais ir gaminimo būdais, tačiau visus juos vienija tešlos ir įdaro derinys. Šiame straipsnyje panagrinėsime koldūnų istoriją, įvairius receptus ir gaminimo subtilybes, atkreipdami dėmesį į tai, kaip šis patiekalas atspindi skirtingų kultūrų tradicijas ir skonius.

Koldūnų Istorija: Nuo Kinijos iki Lietuvos

Koldūnai, kaip patiekalas, turi ilgą ir įvairią istoriją. Nors tiksli koldūnų kilmė nėra visiškai aiški, manoma, kad jie atsirado Kinijoje. Kinai neabejoja, kad už koldūnus europiečiai turi būti dėkingi būtent jiems. Esą XIII amžiuje Markas Polas, Venecijos pirklys, keliavęs Šilko keliu į Kiniją, tik iš jų sužinojęs apie šiuos ypatingus virtinius. Grįžęs Italijon keliautojas aprašęs svetimšalių patiekalus, ir italų virėjai netrukę perimti originalų kinišką receptą bei papildyti jį vietos virtuvės koloritu.

Kiti istorikai sako, jog koldūnai į Senąjį Žemyną pateko visai ne italo keliautojo rūpesčiu, o mongolų dėka. Į koldūnų atradėjus kartu su kinais pretenduojantiems rusams lingvistai atkerta, kad žodis "pelmen" yra kilęs iš ugrofinų kalbos žodžio "pelnian". Esama ir tokios versijos, kad gaminti koldūnus (kaip ir daugelį kitų patiekalų) kitos tautos išmoko iš baltų. Nepriklausomo mitybos ir kulinarijos eksperto A. Tris tūkstančius metų prieš Kristų baltai gyveno labai dideliame žemių plote nuo Ladogos ir Onegos ežerų šiaurėje, Uralo kalnų rytuose, Dono ištakų pietuose, Karpatų kalnų pietvakariuose, Vyslos žemupio iki Oderio vakaruose ir Baltijos jūros šiaurės vakaruose, sako ekspertas. "Didžiojo tautų kraustymosi metu tiek hunai, perėję baltų žemes ir apsistoję dabartinėje Vengrijoje, tiek slavų gentys, apie VI amžių pradėjusios plisti nuo Karpatų kalnų, tiek daug vėliau atkakę mongolai totoriai ir įkūrę Astrachanės, Krymo ir Kazanės chanatus, buvo klajokliai, todėl, suprantama, žemdirbystės nemokėjo ir javų, miltų bei kitų žemdirbystės maisto produktų mityboje nevartojo arba išmokę vartoti mainydavo su žemdirbių tautomis, t. y. su mūsų protėviais", - argumentuoja šios versijos autorius A. V.

Šiandien koldūnai yra populiarūs visame pasaulyje, o kiekviena šalis turi savo unikalų receptą ir gaminimo būdą.

Tešla ir Įdaras: Įvairovė ir Tradicijos

Koldūnų tešla dažniausiai ruošiama iš kvietinių miltų, vandens ir kiaušinių. Pastarieji suteikia tešlai elastingumo, nes ji turi būti plona, kad neužgožtų įdaro skonio, lipni, kad tvirtai susiklijuotų kraštai, ir tvirta, kad verdant neištižtų. Uralo gyventojai koldūnams gaminti renkasi ne vištos, bet laukinių paukščių (putpelių arba fazanų) kiaušinius. Tačiau, jei pažvelgsime į koldūnų geografiją plačiau, pamatysime, kad ir kvietiniai miltai patiekalui nebūtini. Koldūnų analogas švedų nacionalinis patiekalas kropkakoras labiau primena cepelinus. Tešla gaminama iš virtų bulvių, miltų ir kiaušinių trynių. Paprastai būna įdaryti kepintais svogūnais, lašiniais ir kumpiu.

Taip pat skaitykite: Kiškio kopūstų nauda sveikatai ir galimas pavojus

Įdarai taip pat varijuoja priklausomai nuo regiono ir tradicijų. Musulmonai, žinia, apsieina be kiaulienos, užtat jie deda daug ėrienos (kaip Pietuose). Karelijos gyventojai į savo koldūnus kemša silkę, Kamčiatkos - krevetes ir kalmarus, mariai - barsukų, šernų ar kiškio mėsą. Vanda Zavadskienė savo knygoje "Lietuvos virėja" 1862 m. aprašo grafo Tiškevičiaus koldūnų receptą, kurių įdaras yra džiovinti baravykai su rūkytu kumpiu. Galiausiai kuriame nors prabangiame Paryžiaus restorane galite paragauti rusiškų koldūnų su juodaisiais ikrais. Jiems tešla iškočiojama tokia plonytė, kad primena papirusą. Ikrai ikrais, o taupūs žmonės žino, jog koldūnams įdaryti tinka ne tik mėsa, bet ir kruopos. Taip pat varškė, vaisiai, daržovės. Dažnai į mėsos faršą dedama ir žalio arba virto kopūsto - kad įdaras taptų sultingas. Iš prieskonių koldūnų įdarui pagardinti tinka krapai, rūgštynės, petražolės, lapinės salotos, svogūnų laiškai, burokėlių lapai. Jeigu gaminate iš jautienos - nepamirškite moliūgų. Pietinių kraštų slavai mėgsta virtinius su obuoliais, vyšniomis, čekai - su slyvomis, kaip, beje, ir mūsų aukštaičiai, kurie ypač didžiuojasi šaltanosiais su mėlynėmis, vaivorais arba juodaisiais serbentais, ir švilpikais, taip pat įdarytais uogomis.

Koldūnų Gaminimo Būdai: Nuo Rankų Darbo iki Modernių Prietaisų

Koldūnams pasigaminti namuose, žinoma, reikia nemažai laiko: tešla turi būti elastinga, įdaras - visiškai vientisas. Žinoma, dabar mes apsiginklavę elektriniais prietaisais, tačiau tam tikroms koldūnų rūšims rekomenduojama mėsos įdarą smulkinti peiliu arba specialiu virtuviniu kirvuku. Kai tešla ir įdaras paruošti, ateina atsakingiausia akimirka: reikia meistriškai sujungti vieną su kitu. Yra keletas būdų tai padaryti. Sibiriečiai netingi ir kiekvienam koldūniukui iškočioja atskirą gabalėlį tešlos. Tai užtrunka. Todėl daugelis šeimininkių iškočioja visą gabalą ir jame išpjausto apskritimus. Gražu, tačiau nelabai ekonomiška: lieka daug tešlos atraižų. Žinoma, jas galima vėl suminkyti į kamuoliuką, iškočioti, tačiau tešla jau nebebus gera - prie jos prilips daugiau miltų, ir ji praras elastingumą. Jeigu norite paskanauti, tarkime, uzbekiškų mantų, turėkite galvoje, kad jie lipdomi kitaip nei įprasti koldūnai - uždaromi kaip dėžutė.

Štai koldūnai jau paruošti, liko lengviausias darbas - juos išvirti. Apskritai šio patiekalo virimo ir kepimo būdų yra tiek, kiek ir jo receptų. Rečiausiai koldūnai yra kepami. Gudrybė čia tokia: įdaras turi iškepti, o pluta apskrusti tiek, kad per daug nesukietėtų. Kitas populiarus terminio koldūnų apdorojimo metodas yra virimas garuose. Taip ruošiami uzbekų mantai, tuvių pozai, kinų dimsumai ir kai kurie japoniški koldūnai, kurių įdaras - su sojos varške.

Koldūnų Patiekimas ir Padažai: Skonio Variacijos

Urale padažas koldūnams ruošiamas iš augalinio aliejaus, druskos, cukraus, acto ir pipirų. Sibiriečiai padažus ruošia iš grietinės ir pieno, pridėdami česnako, svogūnų ir prieskoninių žolelių. Jeigu koldūnai patiekiami kartu su sultiniu, iš pradžių suvalgykite sultinį, o paskui tuo pačiu šaukštu - koldūnus.

Koldūnų Įvairovė Pasaulyje: Nuo Rytų iki Vakarų

Koldūnai - tai ne tik vienas patiekalas, bet visa virtinių šeima, turinti daugybę variantų visame pasaulyje. Štai keletas pavyzdžių:

Taip pat skaitykite: Vilniaus „Michelin“ restoranų apžvalga

  • Sibiriečių pelmeniai: Tradiciniai rusiški koldūnai, dažniausiai gaminami su mėsos įdaru.
  • Kiniški vontonai: Koldūnai iš tąsios plonos tešlos, kurių forma primena kukuliukus. Dažniausiai patiekiami su sultiniu. Kita rūšis - stambūs pusmėnulio formos cziaoczi.
  • Japoniški giodza: Koldūnai, paprastai ruošiami su krevetėmis arba kiauliena.
  • Iranietiški ir azerbaidžanietiški diušparai: Nedideli koldūnai su jautienos ir avienos įdaru, kiek rūgštoki, mat paskaninami mėta, baziliku, raugerškiu, svogūnu, česnaku. Kiek apverdami pasūdytame vandenyje, paskui sultinyje.
  • Vidurio Azijos mantai: Tradiciškai farširuojami moliūgais arba ėriena, paskaninta svogūnais ir kitais prieskoniais. Mantai ruošiami garuose ir valgomi rankomis. Šis patiekalas populiarus ir Turkijoje bei Pakistane, kur atkeliavo iš Kinijos.
  • Marių podkogilio: Nacionalinis marių patiekalas, ruošiamas iš kvietinės tešlos su žvėrienos (lokienos, barsukienos, kiškienos etc.) arba varškės įdaru; lipdomas pusmėnulio formos. Šiems virtiniams artimi ir kiti ugrofinų virtuvės patiekalai - estų "kartulipors" ir komių bei udmurtų "pelnian", tik skiriasi forma ir įdaras.
  • Ukrainietiški varenikai: Nuo rusiškų koldūnų skiriasi tuo, kad įdarui naudojama ne žalia, o virta mėsa.
  • Itališki ravioliai: Kvadratiniai arba trikampiai koldūnai, kurių mėsos ar daržovių įdare esama ir rikotos sūrio. Valgomi su pomidorų padažu. Gali būti ir desertiniai - su uogomis.
  • Ukrainietiški ir baltarusiški uški (auselės): Mažyčiai koldūnai, dažniausiai patiekiami kaip priedas prie sriubos (pvz., baršių).
  • Gruziniški chinkaliai: Stambūs koldūnai. Faršas ruošiamas iš jautienos, ėrienos, pagardinamas svogūnais, kalendra ir česnaku.
  • Mordovijos cemartai: Koldūnai, įdaryti lašiniais arba kiauliena ir keptais svogūnais.
  • Vidurio Azijos tautų balyk-berek: Koldūnai su žuvies įdaru.
  • Armėnų borakai: Koldūnai, lipdomi kaip vamzdeliai ir paliekami atviri vienoje pusėje. Įdaras - jautiena su svogūnais. Iš pradžių išmirksta sultinyje, po to apkepami aliejuje.
  • Buriatijos ir Mongolijos pozai (arba buzai): Taip vadinama "mėsa, susukta į tešlą".

Koldūnų Konservavimas: Sibiro Tradicija

Sibiriečiai koldūnus konservuoja. Visa šeima juos gamina keletą dienų ir priruošia labai daug, tuomet užšaldo, o prireikus verda sūdytame neriebiame jautienos arba vištienos sultinyje.

Netikras Zuikis: Mėsos Maltinis su Istorija

Šiek tiek nukrypdami nuo tradicinių koldūnų, panagrinėkime kitą įdomų mėsos patiekalą - Netikrą zuikį.

Netikras zuikis - tai keptas maltos mėsos patiekalas, pagardintas įvairiais ingredientais: žolelėmis, daržovėmis, vaisiais ar grybais. Šį patiekalą nuo seno gamina daug tautų, o įvairių receptų galima rasti ir labai senose kulinarijos knygose.

Malta mėsa patiekalams gaminti naudojama gan seniai. Mūsų kraštuose tokių patiekalų galima rasti jau XVIII a. Na, o Netikro zuikio pavadinimas greičiausiai kilo iš Vokietijos. Istoriniuose šios šalies šaltiniuose pirmąjį Netikro zuikio (vok. „Falschen Hase”) paminėjimą galima rasti XIX a. įrašuose. Vokietijoje zuikiena buvo mėgiama mėsa, tačiau ne visi galėjo sau leisti tokius kepsnius gaminti, tad tenkinosi Netikru zuikiu iš maltos mėsos. Antrojo pasaulinio karo metais kepsniai iš triušienos ir zuikienos buvo vokiečių ypač mėgiami - tai buvo dažnas sekmadienio pietų patiekalas. Tačiau karo metais zuikių populiacija stipriai sumažėjo, todėl buvo draudžiama juos medžioti, o taip pamėgtam patiekalui buvo naudojama kita mėsa, karo metais - net kačių (jų buvo itin daug, o gyvūno forma priminė zuikį). Ilgainiui taip mėgiamą zuikieną pakeitė kitos mėsos, dažniausiai jautiena. Tiesa, vokiečiai labai mėgo į šį kepinį įdėti ir visą virtą kiaušinį, kad perpjovus matytųsi ir gražus kiaušinio pjūvis.

Keptą mėsos maltinį, arba vadinamą Netikrą zuikį, iki šiol gamina daug tradicinės virtuvės restoranų, pasikeitė tik jo pateikimas ir gaminant jį naudojami vis įvairesni bei egzotiškesni ingredientai.

Taip pat skaitykite: Kiškio kopūstų panaudojimas

Lietuvos restoranų vyr. virėjų ir konditerių asociacijos narė, restoranų „Čili Pica“, „Forest", „Soya“ gamybos kūrybos vadovė Lucija Makovska pasakoja, kad Netikras zuikis populiarus visų pirma iš gamybinės pusės - jį pagaminti nėra labai sudėtinga, be to, tai tikrai skanus patiekalas. Mėsos faršas turėtų būti ne per daug smulkaus malimo, jo konsistencija - ne per daug skysta. L.Makovska pasakoja, kad Netikras zuikis mūsų šalies restoranuose ne taip dažnai gaminamas, veikiau - per įvairius furšetus ir patiekiamas supjaustytas griežinėliais. Prisimindama vaikystę, žinoma virtuvės meistrė pasakoja, kaip Netikrą zuikį gamino jos teta. Nepraeidavo nei viena šeimos šventė be jo - didelis, ką tik iš orkaitės ištrauktas kepinys buvo dedamas tiesiai ant stalo, papuošiamas ridikėliais, svogūnais ar kitomis daržovėmis.

Liucija Makovska pasakoja, kad iš maltos mėsos ar jau paruošto faršo gaminamas Netikras zuikis būtų skanus, reikia laikytis kelių taisyklių. Pasak Liucijos, visų pirma labai svarbi mėsos struktūra: mėsos faršas turėtų būti ne per daug smulkaus malimo, jo konsistencija - ne per daug skysta. „Kad Netikro zuikio masė nebūtų per skysta, ją ruošiant reikėtų gerai išdaužyti: jei maišote dubenyje, pakelkite visą masę ir tiesiog stipriai meskite atgal į dubenį, tai pakartokite iki penkių kartų. Nors Netikras zuikis dažnai gaminamas iš kiaulienos, pati virtuvės meistrė labiau mėgsta gaminti iš paukštienos: kalakutienos ar vištienos. Na, o parenkami ingredientai priklauso nuo nuotaikos ar noro, koks bus kepinys: labiau tradicinis, pikantiškas ar egzotiškas. Ruošiant Netikro zuikio masę prie mėsos dera įvairios prieskoninės žolelės, tinka ir alyvuogės, ir džiovinti pomidorai, džiovinti baravykai. „Netikras zuikis - labai dėkingas kepinys, kadangi tinka ir šaltam užkandžiui ir šventiniam stalui, kai galime patiekti jį ką tik iškepusį. Galime suformuoti įvairias formas: mažus kepinukus formuoti naudojant mažas formeles, suteikti jam zuikio ar pusmėnulio formą. Norėdami išgauti įdomesnį pjūvį, visuomet galima įdėti ne tik smulkius ingredientus, bet ir pavyzdžiui visą virtą kiaušinį. Prie Netikro zuikio tinka įvairiausi garnyrai: košė su pastarnokais, gruzdintos bulvytės, batatai ar tiesiog tradicinė bulvių košė. Ruošiant Netikrą zuikį, kad mėsa ir kiti ingredientai geriau suliptų vientisoje masėje, galima įmušti kiaušinį. Galime šiek tiek įdėti baltos duonos, tai pat visa virtą vištos ar net putpelės kiaušinį, kuris paskui gražiai matysis per pjūvį. Netikro zuikio formą galime suformuoti rankomis, jei bijote, kad kepdamas formos neišlaikys, suvyniokite į foliją ar kepimo popierių. Netikro zuikio kepimo laikas priklauso nuo jo dydžio ir aukščio. Kepant 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, 1 kg svorio kepinys keps apie valandą. Kad patikrintumėte, ar jau iškepė, galite pamatuoti maistiniu termometru - kepinio temperatūra turėtų būti 75 laipsniai, jei tokio neturite, tiesiog įsmeikite mediniu pagaliuku ir jei neišeina sultys, kepti nebereikia, jei sulčių liko, dar pakepkite. Kad Netikras zuikis apskrustų, prieš kepimo pabaigą galima jo paviršių patepti majonezu ar garstyčiomis bei medumi. Kitas būdas - dekoruoti jau iškeptą kepinį. Tam jums prireiks majonezo ar smulkinto sūrio, konservuotų daržovių, marinuotų pievagrybių.

Šv.Velykų proga Liucija Makovska siūlu du Netikro zuikio receptus.

Pirmas receptas

  • Kiaušiniai: 14.00 vnt.
  • Šoninė: 1.00 vnt.

Sutarkuokite morkas, svogūnus supjaustykite 5 mm dydžio kubeliais ir apkepkite svieste, kol suminkštės. Vištienos šlaunelių mėsos faršą ir apie 5 mm dydžio kubeliais supjaustytos vištienos filė gabaliukus sumaišykite su kiaušiniais ir kepintomis daržovėmis, taip pat įdėkite grietinėlėje išmirkytus dziūvėsėlius, išspaustą česnaką, visą masę paskaninkite Viduržemio jūros prieskoniais, druska ir juodais maltais pipirais. Tuomet viską gerai išmaišykite ir paruoštą masę palikite 10 min. pastovėti. Tuomet kelis kartus išmuškite masę - meskite iš aukštai į indą, kuriame ji buvo maišyta; tai pakartokite 5 kartus, kad išeitų visas oras. Folija išklokite kepimo formą, ant dugno iki pusės išklokite plonai pjaustytais šalto rūkymo šoninės griežinėliais, tuomet ant dugno iki pusės formos sudėkite paruoštą netikro zuikio masę, per vidurį viena eile sudėkite virtus putpelių kiaušinius ir uždėkite likusią masę. Tuomet užklokite folija ir kepkite iki 180 laipsnių temperatūros įkaitintoje orkaitėje apie 1 val., priklausomai nuo to, kokio diametro jūsų forma.

Antras receptas

  • Petražolės: 1.00 vnt.

Vištienos filė faršą arba maltą vištienos filė ir 5 mm dydžio kubeliais supjaustytą vištienos šlaunelių mėsą sumaišykite su kiaušiniais, grietinėlėje išmirkytais dziūvėsėliais, išspaustu česnaku, sutarkuotais svogūnais, pjaustytomis petražolėmis, druska ir juodais maltais pipirais. Tada sudėkite saulėje džiovintus pomidorus, supjaustytus apie 1 cm dydžio gabalėliais. Viską gerai išmaišykite. Paruoštą masę palikite 10 min. pastovėti. Tuomet kelis kartus išmuškite masę - meskite iš aukštai į indą, kuriame ji buvo maišyta; tai pakartokite 5 kartus, kad išeitų visas oras. Paruoštą netikro zuikio masę išklokite į formą, užklokite folija ir kepkite iki 180 laipsnių temperatūros įkaitintoje orkaitėje apie 1 val., priklausomai nuo to, kokio diametro jūsų forma.

Kiti Receptai ir Idėjos

Štai keletas kitų receptų ir idėjų, kurias galite išbandyti:

  • Netikras zuikis su daržovėmis:

    • Svogūnai: 1.00 vnt.
    • Salierai: 1.00 vnt.
    • Paprikos: 1.00 vnt.
    • Putpelių kiaušiniai (virti): 10.00 vnt.
    • Svogūnai: 1.00 vnt.

    Sumaišykite maltą mėsą su kiaušiniu, džiūvėsėliais, pagardinkite pipirais, druska ir žolelėmis. Į aliejumi pašlakstytą pailgą kepimo formą dėkite trečdalį faršo, tada eile sudėkite luptus kiaušinius. Ant viršaus sudėkite likusį faršą. Viršų gerai rankomis apspauskite.

  • Netikras zuikis su alyvuogėmis:

    • Svogūną nestambiai sutarkuokite (bet ir ne pačia smulkiausia tarka). Batono pluteles nupjaukite, o minkštimą sudėkite į grietinėlę, kad išbrinktų. Į maltą veršieną sudėkite batono ir grietinėlės masę, tarkuotą svogūną, įmuškite kiaušinį, suberkite rozmarinus, pipirus, druską ir gerai išmaišykite. Į paruoštą mėsos masę sudėkite alyvuoges ir atsargiai išmaišykite, kad nesusitrintų. Orkaitę įkaitinkite iki 180 laipsnių, kekso formą ištepkite aliejumi.

  • Netikras zuikis su grybais ir paprika:

    • Mėsą sudėkite į dubenį, įmuškite kiaušinį, įberkite druskos, pipirų, prieskonių ir išminkykite. Keptuvėje įkaitintame aliejuje pakepinkite smulkintus svogūnus, suberkite gabaliukais supjaustytus grybus ir papriką. Pagardinkite druska ir pipirais. Maišydama kepinkite daržoves keletą minučių, atvėsinkite ir sudėkite į mėsą. Išmaišykite. Sukrėskite masę į kepimo formą, išlyginkite. Šaukite į orkaitę ir kepkite valandą. Kulinaro patarimas. Jei turite, pievagrybius pagardinkite džiovintais grybais, tik prieš dėdama į keptuvę keletą valandų juos pamirkykite šiltame vandenyje, nuspauskite ir supjaustykite gabaliukais.

Sveiki Kokteiliai: Energija ir Vitaminai

Be mėsos patiekalų, svarbu įtraukti į savo racioną ir sveikus gėrimus. Štai keletas receptų, kuriuose naudojami įvairūs ingredientai, įskaitant kiaulpienes, žoleles ir vaisius:

  • Žalias kokteilis su kiaulpienėmis:

    • Sudėtis: mirkytos ćijos sèklos, ananaso riekutė, apelsinas, bananas, żolelės (garśva su koteliais, kiaulpienės žiedai su koteliais), puśų kankorėžiukai, porą šaukśtų aronijos sulčių, vanduo. Suplakti.

  • Kokteilis su erškėtrožėmis:

    • Sudėtis: mirkyti linai, mango, kriauśė, erśketrožių vaisiai, obuolių sultys, gudobelės pumpurai, žolelės ir kiaulpienės žiedai su koteliais. Jeigu neturite erśketrožių naudokite razinas, jos irgi tiks śirdelei.

  • Kokteilis su spanguolėmis:

    • Sudėtis: mirkyti linai ir mirkytos džiovintos spanguolès obuolys, bananas, apelsinas, žolelės (notrelė, garśva, petražolė, tramažolė, kiaulpienės żiedai su koteliais), vanduo.

  • Kokteilis su avokadu ir krienais:

    • Sudėtis: avokadas, obuolys, pamirkytoS moliūgo sėklos, saliero koto gabaliukas, śaukśtelis malto krieno, kiaulpienès żiedai su koteliai, garśva, dilgėlė, petražolė, vanduo arba obuolių sultys.

  • Kokteilis su barbaryso sėklomis:

    • Sudėtis: kriauśė, bananas, garśva, kiaulpienių żiedai su koteliais, barbariso sėklos, vanduo, imbiero gabaliukas.

  • Kokteilis su graikiniais riešutais:

    • Sudėtis: mirkyti linai, avokadas, mango, graikiniai rieśutai, żolelės (pasirinktinai) kiaulpienių žiedai su koteliai, klevo žiedai, obuolių sultys ir malta kiaulpienes śaknelė.

  • Kokteilis su cinamonu:

    • Sudėtis: mirkyti linai, 3 kiaulpienės žiedai su koteliais, mėgstamos žolelės, kriauśė, saliero koto gabaliukas, bananas, vanduo ir obuolių sultys su cinamonu. Suplakti.

  • Kokteilis su saulėgrąžomis:

    • Sudėtis: mirkyta ćija, bananas, žolelės (garśva, dilgèlės) kiaulpienes žiedai su koteliais, obuolių sultys ,imbiero gabaliukas ir daigintos saulėgrążos (dalį suplakti, kitą dalį paberti ant kokteilio).

  • Kokteilis su imbieru:

    • Sudėtis: bananas, apelsinas, obuolys, žolelės (mėgstamos) 3 kiaulpienės žiedai su koteliais, imbiero gabaliukas, vanduo (aś su obuolių sultimis) ir gerai suplakti. Ant viršaus užbėrti pamirkytų graikinių rieśutų.

  • Kokteilis su cinamonu ir dilgėlėmis:

    • Sudėtis: mirkytos čija sèklos, kiaulpienės žiedai su koteliais, garśva, dilgėlė, builius, plautės lapas ir żiedas, obuolys, apelsinas, vanduo ir cinamonas.

  • Kokteilis su juodųjų serbentų pumpurais:

    • Sudėtis: mirkyti linai, obuolys, apelsinas, kiaulpienės żiedai su koteliais, dilgėlės, garśvos ir petražolės lapai.200 ml obuolių sulćių , 200 ml vandens. Suplakti. Užberti keletą juodųjų serbentų pumpurų.

  • Kokteilis su beržų sula:

    • Sudėtis: mirkyti linų sėmenys, bananas ir skiltelė mango, 3 kiaulpienės žiedai su koteliais, po pora lapelių garśvos, builiaus, dilgėlės, 200 ml obuolių sulćių, 200 ml beržų sulos,.

tags: #kiskio #virimas #gabaliukais #receptai

Populiarūs įrašai: