Kininiai kopūstai: auginimas, veislės ir naudingos savybės

Kininis kopūstas, dar žinomas kaip Pekino kopūstas arba Napa kopūstas, pamažu populiarėja Lietuvos daržuose. Ši daržovė vertinama dėl švelnaus skonio, traškios tekstūros ir universalumo kulinarijoje. Be to, kininis kopūstas yra vitaminų ir mineralų šaltinis, teikiantis naudą sveikatai. Straipsnyje aptarsime kininių kopūstų auginimo ypatumus, tinkamas veisles, priežiūrą ir naudingas savybes.

Kininio kopūsto kilmė ir paplitimas

Kininio kopūsto (Brassica rapa subsp. pekinensis) šaknys siekia Rytų Aziją, Kiniją. Manoma, kad jis pradėtas kultivuoti Jangdzės upės deltos regione dar V amžiuje. Pirmieji rašytiniai šaltiniai, minintys šią daržovę, siekia XV amžių, kuomet garsus kinų agronomas ir medikas Li Šidženas savo veikale „Bencao Gangmu“ aprašė jo gydomąsias savybes. Iš Kinijos ši daržovė pamažu paplito į kaimynines šalis - Korėją ir Japoniją, kur tapo neatsiejama nacionalinių virtuvių dalimi. Į Vakarų pasaulį kininis kopūstas atkeliavo gerokai vėliau, maždaug XIX amžiaus pabaigoje - XX amžiaus pradžioje. Iš pradžių jis augintas tik botanikos soduose kaip egzotiškas augalas, tačiau greitai buvo įvertintos jo skonio savybės ir maistinė vertė. Ypač didelio populiarumo sulaukė Šiaurės Amerikoje, kur jį atsivežė imigrantai iš Azijos.

Kininis kopūstas priklauso bastutinių (Brassicaceae) šeimai, tai pačiai, kuriai priklauso ir mums įprasti baltagūžiai, raudongūžiai, Briuselio ar žiediniai kopūstai. Tačiau išvaizda jis gerokai skiriasi. Kininis kopūstas formuoja pailgą, cilindro formos arba statinaitės pavidalo gūželę, kurios lapai yra šviesiai žalios spalvos, platūs, sultingi, su ryškiomis baltomis gyslomis. Lapų kraštai dažnai būna šiek tiek gofruoti. Skirtingai nei baltagūžiai kopūstai, kininiai kopūstai neturi kieto koto gūžės viduje. Jų lapai yra švelnesni, traškesni ir sultingesni.

Veislės

Egzistuoja daugybė kininio kopūsto veislių, kurios skiriasi gūžių dydžiu, forma, spalva, atsparumu ligoms ir derėjimo laiku. Lietuvoje taip pat galima rasti įvairių sėklų. Renkantis veislę, svarbu atsižvelgti į auginimo sąlygas ir norimą derliaus nuėmimo laiką.

Populiarios veislės:

Taip pat skaitykite: Skanūs kiniški makaronai su daržovėmis

  • ‘Hilton’ - ankstyva, greitai auganti veislė, formuojanti kompaktiškas, apie 1-1,5 kg sveriančias gūželes.
  • ‘Michihli’ - viena iš labiausiai paplitusių veislių, formuojanti aukštas, cilindrines, iki 2-3 kg sveriančias gūžes.
  • ‘Nagaoka’ - vidutinio ankstyvumo hibridas, pasižymintis geru derlingumu ir atsparumu ligoms.
  • ‘Kasumi’ - ankstyvas hibridas, vertinamas dėl puikaus skonio ir atsparumo nepalankioms augimo sąlygoms. Tinka vasaros-rudens derliui. Vegetacija - 60-65 dienos. Gūžės cilindro formos, 1,2-2,0 kg svorio. Gerai laikosi lauke. Labai derlingi.
  • ‘Orient Surprise’ - greitai augantis hibridas, tinkamas tiek pavasario, tiek rudens derliui.
  • ‘Sprinkin H‘ - vasaros sezonui tinkamas ankstyvas hibridas. Vegetacijos periodas - 55-60 dienų. Gūžės cilindro formos, vidutinio dydžio, 1,2-2 kg svorio. Hibridas išsiskiria itin gera gūžių kokybe, gausiu derliumi, augalai nelinkę formuoti žyduolių. Galima auginti iš daigų ir tiesiogiai iš sėklų.
  • ‘Bilko H‘ - vidutinio vėlyvumo hibridas pasižymi išskirtinai ilgo sandėliavimo laikotarpiu ir puikia kokybe. Vegetacijos trukmė apie 70 dienų po daigų pasodinimo. Gūžės cilindro formos, vidutinio dydžio, tankios, stangrios, 1,2-1,5 kg svorio, gero skonio. Net labai ilgai išlaikytos išsaugo gražią, šviežios žalumos spalvą. Lapai tamsiai žali, šiek tiek klostyti, mažai jautrūs ligoms. Hibridas pasižymi atsparumu šaknų gumbo ligų sukėlėjams. Ilgam laikymui skirtus Pekino kopūstus rekomenduojama sodinti liepos mėnesio antroje pusėje.
  • ‘Emiko‘ F1 - naujas, vidutinio ankstyvumo hibridas. Universalus - galima auginti ir ankstyvajam, ir vasaros bei rudens derliui. Vegetacija 63 dienos. Rudeninis derlius tinka ilgesniam laikymui. Hibridas atsparus gūžių puviniui ir kopūstų šaknų gumbui. Gūžės kietos, gerai ir standžiai susuktos, patrauklios cilindro formos, vidutinio dydžio, sveria 0,9-1,6 kg. Išoriniai lapai platūs, tankūs, pakilę, tamsiai žalios spalvos. Norint užauginti smulkesnių gūžių, galima sodinti tankiai.
  • ‘Capitol‘ F1 - Ankstyvas hibridas, sėjamas nuo liepos vidurio. Gūžės didelės, standžiai susisukusios, žalsvos, elipsės formos. Gūžės vidutinio dydžio 1,5-2 kg.
  • ‘Kaboko‘ F1 - labai ankstyvas, trūkinėjimui atsparus, universalus hibridas, tinkamas auginti ankstyviausiam derliui po priedangomis, o taip pat auginti vasarą. Vegetacija 49 dienos. Gūžės kompaktiškos, cilindriškos, standžiai ir tvirtai susuktos, kietos, 0,8-1,2 kg svorio. Išoriniai lapai tamsiai žali. Pailgos formos gūžes labai patogu aptraukti polietileno plėvele. Hibridas atsparus „lapų galiukų nudegimui“. Rekomenduojama sodinti 65-80 tūkst.
  • Morillo - Storido‘ F1 - vidutinio ankstyvumo hibridas. Vegetacijos periodas 75-80 dienų po daigų pasodinimo. Augalas didelis su daugybe apgaubiančių lapų. Gūžė ovaliai cilindriškos formos, tamsiai žaliais lapais, 1,5-2,5 kg svorio. Atsparus žiedynų formavimui. Pakankamai atsparus lapų galiukų nudegimui, gyslų patamsėjimui, rizoktoniozei. Atsparus magnio trūkumui. Tinka auginti rudens derliui naudoti šviežius ir ilgai sandėliuoti.
  • Enduro F1 - hibridas, skirtas auginti vasaros - rudens derliui ir tinkamas sandėliuoti. Gūžės žalios, tvirtos, cilindrinės, gerai užpildytos, 1,5-2 kg svorio, tinka šviežiam vartojimui, perdirbimui ir ilgai laikyti.
  • Richi F1 - vidutinio vėlyvumo veislė, atspari sužydėjimui. Tinka auginti vasaros ir rudens derliui. Augalas ryškiai žalios spalvos su geltonu vidumi, gūžės didelės, 2,0-2,5 kg svorio, gerai susisukusios, tankios.
  • Yuki F1 - vidutinio vėlyvumo derlingas hibridas, formuojantis 1,5-2 kg svorio ryškiai žalios spalvos su geltonu vidumi, gerai susisukusias, tankias, statinaitės formos (Barell tipo) gūžes.

Svarbu atminti, kad kininiai kopūstai yra linkę greitai peraugti ir suformuoti žyduolius, ypač jei auginami netinkamu laiku arba patiria stresą dėl sausros ar karščio.

Kada sėti kininius kopūstus

Kininis kopūstas yra trumpadienis augalas, o tai reiškia, kad jis geriausiai auga ir formuoja gūželes, kai dienos yra trumpesnės. Ilgos vasaros dienos ir karštis gali paskatinti augalą greitai sužydėti (išleisti žyduolius), taip ir nesuformavus kokybiškos gūžės. Genovaitė Sakalauskienė pirmajam derliui niekada nesėja kopūstų pavasarį, nes pavasarį pakankamai užsiauginama salotų, tad pekino kopūstas ne toks aktualus tuo metų laiku. Anksti pasėjus, neišvengsime kenkėjų, nes jų aktyvaus maitinimosi laikas sutampa su pekino kopūstų augimu. D. Jankauskienė teigia, kad Pekino kopūstų negalima auginti taip, kaip visų kitų kopūstinių daržovių.

  • Pavasario derliui: Sėklos sėjamos į daigyklas kovo pabaigoje - balandžio pradžioje. Daigai į lauką sodinami gegužės pradžioje, kai praeina šalnų pavojus. D. Jankauskienė sėja į indelius kovo 10-15 d. ir laiko šiltai, o į šiltnamį su plėvele perneša ir susodina kovo pabaigoje-balandžio pradžioje. Ten jie ir užauga, per karščius palaistomi lediniu vandeniu, nes tai - šaltesnę aplinką mėgstanti daržovė. Gegužės paskutinę savaitę imamas pirmasis Pekino kopūstų derlius, o paskutinieji nupjauti birželio 7 dieną.
  • Rudens derliui: Tai pats palankiausias laikas kininių kopūstų auginimui Lietuvoje. Sėklos sėjamos tiesiai į dirvą arba į daigyklas liepos viduryje - rugpjūčio pradžioje. Derlius nuimamas rugsėjo pabaigoje - spalį, kartais net iki pirmųjų stipresnių šalnų. Antrą šių daržovių derlių D. Jankauskienė vadina garantuotu, nes jau užtenka ir vėsesnio oro, ir tamsesnių dienų: derlius rudeninis, nuimamas rugsėjo pabaigoje-spalį, o sėjama liepos 10-15 dienomis, tiesiai į lysvę.

Dirvos paruošimas ir tręšimas

Kininiai kopūstai mėgsta derlingą, purią, gerai drėgmę išlaikančią, bet neužmirkstančią dirvą. Optimalus pH - 6,0-7,0. Sunkios, molingos ir rūgščios dirvos jiems netinka. Vieta turėtų būti saulėta arba lengvai pritemdyta, ypač auginant pavasario derliui, kad augalai neperkaistų. Svarbu laikytis sėjomainos - neauginti kininių kopūstų toje pačioje vietoje, kur prieš tai augo kitos bastutinės daržovės (ridikai, ropės, įvairūs kopūstai), bent 3-4 metus. Tinkamiausi sideratai prieš auginant kopūstus - rugiai, vikių vaisių mišinys.

Tręšti reikėtų saikingai. Per didelis azoto kiekis gali paskatinti lapų augimą gūžių sąskaita ir padidinti nitratų kaupimąsi. Auginant derlingoje dirvoje, papildomai tręšti gali ir neprireikti. Jei dirva skurdesnė, vegetacijos pradžioje galima patręšti kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis arba organinėmis trąšomis (pvz., praskiestu raugintu karvių mėšlu ar dilgėlių ekstraktu).

Sėja ir daigų auginimas

Pekino kopūstai yra trumpos vegetacijos augalas, tad juos galima auginti nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Pasėjus pavasarį, dienai ilgėjant ir orams atšilus, jie gali nesusukti gūželių, augina tik lapų skroteles, formuoja žiedynus, žydi. Todėl daržininkams, panorusiems išbandyti, kaip auga pekininiai kopūstai, patariama auginti rudens derlių: tada trumpėja dienos, dažniau palyja ir ne taip karšta. Vasarą rudens derliui pasėti pekininiai bastučiai duoda didesnį ir geresnės kokybės derlių.

Taip pat skaitykite: Kinų delikatesas: šimtmečio kiaušinis

Mūsų daržuose rekomenduojamas pekininių bastučių vasaros sėjos laikas - nuo liepos vidurio iki rugpjūčio pradžios. Rudens derliui pekininius bastučius geriausia sėti tiesiai į dirvą, nes jie sunkiai ištveria persodinimą. D. Jankauskienė teigia, kad pašnekovei geriau sekasi auginti hibridines veisles ir kitiems jas rekomenduoja. Pavasario derliui tinka ankstyvoji ‘Sprinkin H’, o rudeniui pataria rinktis ne tik ankstyvą (‘Manoko H’), bet ir vėlyvesnę (‘Bilko F1’) veislę, kad derlius subręstų šiek tiek skirtingu metu. Beje, kartais ji renkasi ir violetines veisles.

Sėjant antroje vasaros pusėje pavasario drėgmės dirvoje jau nėra, todėl sėjai paruoštą vietą pirmiausia reikia gerai palieti šaltu vandeniu, leisti jam susigerti ir tik po to įterpti sėklas. Jos užberiamos sausa žeme. Labai gerai ant viršaus dar užmesti nupjautos žolės, kuri puikiai sulaiko drėgmę. Sėjama eilėmis kas 40-50 cm, suformuojant vageles, kurių viršuje 1-2 cm gylyje ir sėjamos sėklos. Sėti geriausia lizdais po 3-7 sėklas. Jei, nepaisant vidurvasario, naktys šaltos, pekininius bastučius augimo pradžioje vertėtų pridengti daržo plėvele. Ji gali likti ir dieną. Drėgnoje dirvoje bastučių sėklos sudygsta greitai, po 3-4 dienų. Kai ima formuotis pirmasis tikras lapelis, daigelius reikia retinti paliekant patį stipriausią daigą. Labai svarbu tai padaryti laiku, kol daigeliai stelbdami vienas kitą dar neištįso. Daigai gali būti retinami porą kartų paliekant maždaug 30 cm atstumus.

Genovaitė Sakalauskienė pataria naudoti durpių substratą vazonėliuose sėjant sėklas apie 1 cm gylyje. Auginkite daigus šiltnamyje. Juos persodinkite į dirvą, kai susiformuos tikrieji lapai.

Priežiūra

  • Laistymas: Kininiai kopūstai yra drėgmę mėgstantys augalai, ypač gūželių formavimosi metu. Dirva visada turėtų būti šiek tiek drėgna. Esant sausam orui, laistyti reikia reguliariai ir gausiai.
  • Retinimas: Kai ima formuotis pirmasis tikras lapelis, daigelius reikia retinti paliekant patį stipriausią daigą. Labai svarbu tai padaryti laiku, kol daigeliai stelbdami vienas kitą dar neištįso. Daigai gali būti retinami porą kartų paliekant maždaug 30 cm atstumus.
  • Žemės purenimas: Labai svarbu, kad purenant žemę pekininiai bastučiai nebūtų apkaupiami. Maža to, reikia stengtis apskritai nepriberti žemių ant augalų, nes dirvoje esantys patologiniai mikroorganizmai sukelia infekcijas ir augalų puvimą.
  • Gūželių formavimas: Kai bastučiai pradeda sukti gūželes, lapelius viršuje reikia surišti arba apjuosti žiedu, iškirptu iš plastikinio butelio. Taip formuosis gražesnės gūželės, į jų vidų nepateks drėgmė, tad jos nepus.
  • Tręšimas: Pirmą kartą tręšti derėtų praėjus 5-6 dienoms po retinimo, paskui - po 3 savaičių. Rugsėjo mėnesį prasideda pats pekininių kopūstų augimas. Intensyviai augdami jie reikalauja nemažai drėgmės ir maisto medžiagų, todėl siūloma juos dar kartą patręšti mineralinių trąšų mišiniu. Pekininiams kopūstams labai reikia kalcio ir boro, ypač karštu oru. Labai gerų rezultatų pasiekiama šių mikroelementų purškiant ant lapų. Jeigu augalams trūksta kalcio, viršutinėje besiformuojančių gūžių dalyje gali pradėti nykti lapų kraštai. Tai fiziologinė liga, vadinama „lapų galiukų nudegimu“ (angl. tipburn). Šios ligos plitimą augalų intensyvaus vystymosi metu galima sustabdyti purškiant 1 proc. kalcio salietros tirpalu arba tręšiant kalcio turinčiomis lapų trąšomis.
  • Apsauga nuo kenkėjų: Visgi apgraužtų lapų pasitaiko ir ūkininkės pekino kopūstų darže. Tačiau yra ir biologinių priemonių, kurios padeda kovoti su kenkėjais ir leidžiamos naudoti ekologiniuose ūkiuose. Jos sudžiovina baltųjų drugių lervas.

Ligos ir kenkėjai

  • Kryžmažiedinės spragės: Smulkūs, šokinėjantys vabalai, kurie išgraužia lapuose daugybę skylučių, ypač pavojingi jauniems daigams.
  • Kopūstiniai amarai: Siurbia sultis iš lapų, dėl ko jie deformuojasi ir gelsta.
  • Kopūstiniai baltukai ir pelėdgalviai: Jų vikšrai graužia lapus.
  • Šliužai ir sraigės: Ypač mėgsta jaunus augalus.
  • Šaknų gumbas (klumpliga): Grybinė liga, pažeidžianti šaknis, ant kurių susidaro išaugos. Augalai skursta, vysta.
  • Netikroji miltligė: Ant lapų atsiranda gelsvos dėmės, apatinėje pusėje - pilkšvas apnašas.

Reguliariai apžiūrėkite augalus, kad laiku pastebėtumėte pirmuosius ligų ar kenkėjų požymius ir imtumėtės reikiamų priemonių.

Derliaus nuėmimas ir laikymas

Kininiai kopūstai, priklausomai nuo veislės ir auginimo sąlygų, subręsta per 50-80 dienų po daigų pasodinimo. Derlių reikėtų nuimti, kai gūželės tampa tvirtos ir pasiekia veislei būdingą dydį. Gūželes nupjaukite aštriu peiliu prie pat žemės. Jei auginate rudens derliui, stenkitės nuimti derlių prieš stipresnes šalnas.

Taip pat skaitykite: Receptai: kaip pasigaminti kiniškus makaronus?

  • Šaldytuve: Geriausia kininį kopūstą laikyti šaldytuvo daržovių skyriuje. Nesupjaustytą gūželę galima įvynioti į maistinę plėvelę arba įdėti į plastikinį maišelį su skylutėmis orui cirkuliuoti. Taip jis išliks šviežias apie 2-3 savaites.
  • Rūsyje: Jei turite vėsų (0-2 °C) ir drėgną (90-95 % santykinė oro drėgmė) rūsį, kininius kopūstus, skirtus rudens derliui, galite laikyti ir ten.
  • Fermentavimas: Kaip minėta, kimči yra puikus būdas ne tik panaudoti, bet ir ilgam išsaugoti kininį kopūstą.
  • Šaldymas: Nors šaldytas kininis kopūstas praranda dalį savo traškumo, jį galima šaldyti, ypač jei planuojate naudoti troškiniams ar sriuboms.

Kininio kopūsto maistinė vertė ir panaudojimas

Kininis kopūstas - tai ne tik skani, bet ir ypatingai vertinga daržovė. Jis pasižymi mažu kaloringumu (apie 16 kcal/100 g), todėl puikiai tinka tiems, kas rūpinasi savo svoriu.

Svarbiausios maistinės medžiagos:

  • Vitaminas C: Stiprus antioksidantas, svarbus imuninei sistemai, odos sveikatai ir geležies įsisavinimui.
  • Vitaminas K: Būtinas kraujo krešėjimui ir kaulų sveikatai.
  • Kalis: Svarbus normaliam kraujo spaudimui palaikyti.
  • Kalcis: Būtinas kaulams, dantims, raumenų funkcijai ir nervų sistemos veiklai.
  • Folio rūgštis (Vitaminas B9): Ypač svarbi nėščioms moterims, nes reikalinga vaisiaus nervinio vamzdelio vystymuisi.
  • Antioksidantai: Be vitamino C, kininiuose kopūstuose gausu ir kitų antioksidantų, tokių kaip gliukozinolatai (būdingi bastutinėms daržovėms), kurie, kaip manoma, gali turėti priešvėžinių savybių, bei įvairūs flavonoidai.

Vienas didžiausių kininio kopūsto privalumų - jo universalumas virtuvėje.

  • Salotos: Švieži, traškūs kininio kopūsto lapai puikiai tinka įvairioms salotoms. Supjaustykite juos plonomis juostelėmis, sumaišykite su kitomis mėgstamomis daržovėmis (morkomis, agurkais, paprika, ridikėliais), pagardinkite žalumynais (krapais, petražolėmis, svogūnų laiškais) ir užpilkite lengvu padažu iš alyvuogių aliejaus, citrinos sulčių ar natūralaus jogurto.
  • Įvyniojimai: Kininio kopūsto lapus galima naudoti kaip sveikesnę alternatyvą tortilijoms ar duonai, įvyniojant į juos įdarus iš mėsos, žuvies, ryžių ar daržovių.
  • Terminis apdorojimas: Kininį kopūstą galima kepti, virti, troškinti ar net grilinti.
  • Stir-fry (greitai kepant maišant): Tai vienas populiariausių kininio kopūsto ruošimo būdų Azijos virtuvėje.
  • Sriubos: Kininis kopūstas puikiai tinka įvairioms sriuboms, suteikdamas joms tirštumo ir švelnaus skonio.
  • Kimči: Tai tradicinis korėjietiškas patiekalas, gaminamas fermentuojant kininį kopūstą su įvairiais prieskoniais, tokiais kaip aitrioji paprika (gochugaru), česnakas, imbieras, svogūnų laiškai, sūdytos krevetės ar žuvies padažas.

Kiti įdomūs kopūstai

  • Kininiai kopūstai Pak-Choi: idealūs antrajam derliui. Valgomos yra abi kopūsto dalys. Kotelius tinka kepti, naudoti sriuboms ir troškiniams. Pak-Choi kopūstai sėjami tuo pačiu metu kaip ir pekino kopūstai.
  • Lapiniai kopūstai (kale arba žieminiai kopūstai): jų derlius tikrai tinkamas antrajai sezono pusei. Sėkite juos balandžio viduryje, o birželį sodinkite į dirvą. Jie gali augti darže iki -16 laipsnių, tad nešaltą žiemą derlių skinsite iki pat pavasario.
  • ‘Toskano’ (dinozauriniai kopūstai): turi mažesnę vidurinę kietąją lapo dalį, yra švelnesnio skonio. Juos sėkite gegužės viduryje, o į lauką sodinkite birželį.

tags: #kininiai #kopūstai #auginimas

Populiarūs įrašai: