Rūkytos Mėsos Virškinimo Laikas ir Sveikatos Aspektai

Įvadas

Artėjant vasarai ir grilio sezonui, svarbu atkreipti dėmesį į tai, ką dedame į burną, ypač jei turime virškinimo problemų. Lietuvių pamėgtas grilius dažnai neapsieina be raudonos mėsos ir paukštienos, tačiau svarbu žinoti, kaip tinkamai ją ruošti ir vartoti, kad išvengtume nemalonių pojūčių ir ilgalaikių sveikatos problemų. Šiame straipsnyje aptarsime rūkytos mėsos virškinimo laiką, galimą žalą sveikatai ir pateiksime patarimų, kaip mėgautis grilio patiekalais sveikiau.

Grilio Kultūra ir Virškinimo Problemos

Nors mitybos specialistai rekomenduoja į racioną įtraukti daugiau daržovių, grilio kultūroje kepimui populiariausia išlieka raudona mėsa, taip pat paukštiena. Mėsos kepimas ant žarijų - tam tikras kulinarinis menas.

Potenciali Žala Sveikatai

Kancerogeninės Medžiagos

„Nors ir mėgstamas, tačiau kepsninėje ar ant žarijų kepamas maistas neturėtų būti dažnas mūsų racione. Pavojingiausia mums - perkepta mėsa. Skylant mėsos paviršiuje esančiam kreatinui, formuojasi aminai, o dėl jų storojoje žarnoje bei kepenyse formuojasi kancerogenai. M. Nekepkite maisto ant atviros ugnies. Ant ugnies skiriantis mėsos sultims ar riebalams, kyla dūmai, prasiskverbę į mėsą. Taip susiformuoja policikliniai aromatiniai angliavandeniliai. Prideginto maisto nevalgykite, apdegusias dalis nupjaustykite.

„Gal nežinome, o gal pamirštame, kad karštai rūkytos dešrelės skirtos virti, o mes dažnai jas kepame ant grotelių. Jose yra nitritinės druskos, kuri, kepinama aukštoje temperatūroje, virsta kancerogeninėmis medžiagomis - nitrozaminais, galinčiais sukelti virškinamojo trakto susirgimus. Kuo aukštesnė temperatūra, tuo daugiau šių medžiagų susidaro.

Virškinimo Sutrikimai

Žmogui, kuris nesiskundžia virškinimo sutrikimais, ant žarijų ar grotelių keptas maistas didesnės įtakos savijautai neturėtų padaryti. Nemalonius pojūčius pajusite, jeigu persivalgysite. „Atsargiau taip paruoštą maistą turėtų valgyti žmonės, kuriuos vargina lėtiniai virškinimo sistemos sutrikimai, skrandžio, žarnyno, kepenų ar kasos ligos. Per ilgai kepta ar apdegusi mėsa, žuvis gali sutrikdyti sveikatą, paskatinti lėtinių ligų paūmėjimą. Rekomenduoju ant žarijų ar grotelių kepto maisto neduoti vaikams iki 12 m. Jų virškinimo sistema dar tik formuojasi, todėl yra ypač jautri ir pažeidžiama.

Taip pat skaitykite: Patarimai kepant kepsnius

Simptomų palengvinimas

Jei po kepsnių vakarėlio jaučiate sunkumą, sutrinka virškinimas, išgerkite jonažolių, pipirmėčių ar rugiagėlių arbatos, kurios padeda pagerinti virškinimą. Kitą dieną valgykite lengvesnį maistą, rinkitės daugiau daržovių. Jeigu, pavalgę sunkiau virškinamo maisto, dažnai susiduriate su virškinimo problemomis, turėkite virškinimą gerinančių vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra natūralios kilmės virškinimo fermentų.

Maisto Laikymo Svarba Karščio Metu

Atsiųstame pranešime prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė Vilma Juodkazienė kartu su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialiste pateikia keletą naudingų rekomendacijų, kaip maistą laikyti per karščius, kartu išvengiant galimų virškinimo sutrikimų.

Transportavimas Iš Parduotuvės

Pasak VMVT Maisto skyriaus vedėjos Ilonos Drulytės, vasaros metu svarbiausia užtikrinti, kad maisto produktai, kuriuos gyventojai įsigyja parduotuvėje, pasiektų namus kuo greičiau. „Geriausia produktus gabenti tokioje temperatūroje, kokioje juos laikyti rekomenduoja gamintojas. Jeigu kelionė iš parduotuvės į namus trunka ilgiau, pavyzdžiui, kelias valandas, verta įsigyti specialius šaltkrepšius ar izoliacinius maišus, kad produktai nesugestų pakeliui“, - atkreipia dėmesį specialistė. I. Drulytės teigimu, transportavimo metu šviežia mėsa, žuvis, daržovės ar jau pagamintas maistas turi būti sugrupuotas ir įdėtas į atskirus maišelius, siekiant išvengti kryžminės taršos. Taip pat, pasak specialistės, reikėtų nepamiršti, kad atvykus namo visus produktus būtina operatyviai sudėti į jiems skirtas laikymo sistemas. „Miltus ir įvairias kruopas, kurioms būtina vėsi ir tamsi aplinka, reikia iš karto dėti į jiems skirtą stalčių ar lentyną. Tuos produktus, kuriems reikalinga žemesnė šaldytuvo temperatūra, pavyzdžiui, šviežia mėsa ir žuvis - dėti į šaldytuvą, o užšaldytą produkciją į šaldiklį“, - pataria specialistė.

Pagaminto Maisto Laikymas

V. Juodkazienės teigimu, viena svarbiausių taisyklių vasarą - perkant greitai gendančius produktus, jų įsigyti tik tiek, kiek reikia dienai ar savaitgaliui. Karštą vasaros dieną taip pat itin svarbu užtikrinti, kad pagamintas maistas būtų kuo greičiau suvartojamas. „Karštas, ką tik pagamintas maistas, laikomas žemesnėje nei 63 laipsnių temperatūroje, t. y. ant jūsų stalo, gali būti paliktas iki dviejų valandų. Per tą laiką jį reikia arba realizuoti, arba, jam atvėsus, iš karto pakuoti į specialų indą ir dėti į šaldytuvą. Žmonės ne visada laikosi šių normatyvų ir pamiršta, kad vasara - palanki terpė kauptis bakterijomis, tuo piktnaudžiauti nepatartina“, - sako V. Juodkazienė.

Patarimai Keliaujantiems

Tiems, kurie savaitgaliais keliauja į sodybas ar į gamtą, svarbu nepamiršti, kad ir čia galioja tie patys maisto laikymo standartai. „Vykstant į ilgesnę kelionę svarbu įsigyti šaltkrepšius ar šaldymo elementus, o jeigu jų neturite, į maisto krepšį sudėti atšaldytus vandens buteliukus, kurie kelionės metu palaikytų vėsesnę temperatūrą. Gamtoje taip pat reikėtų laikytis pagrindinių higienos taisyklių - prieš ruošiant maistą ar prieš valgant gerai nusiplauti rankas, o kartu ir produktus, ypač šviežias daržoves. Paruoštą maistą reikėtų suvartoti iš karto (ar jį padėti į šaltą vietą) ir jokiu būdu nepalikti stovėti ant saulės kaitros“, - pataria maisto ekspertė.

Taip pat skaitykite: Kaip virti koldūnus teisingai?

Šaldytuvo Priežiūra

Pasak I. Drulytės, karščių metu svarbu užtikrinti, kad šaldytuvo temperatūra būtų optimali, t. y. siektų 4-6 laipsnius. Dedant produktus į šaldytuvą taip pat verta paisyti keleto bendrų taisyklių. „Mėsa ir žuvis turėtų būti laikomi šalčiausioje šaldytuvo vietoje, o vaisiai ir daržovės - specialiuose stalčiuose, kur temperatūra yra ne tokia šalta, palaikoma daugiau drėgmės“, - sako I. Drulytė. Kai kurių produktų vasaros metu nerekomenduojama laikyti kartu, t. y. toje pačioje šaldytuvo lentynoje. „Žalia mėsa neturėtų būti dedama šalia mėsos vyniotinių ar rūkytos dešros. Taip pat reikėtų atidžiai pasižiūrėti, kad maišeliai ar dėžutės, kuriuose laikomi produktai, nebūtų kiauri. Įvairūs skysčiai, pavyzdžiui, šviežios mėsos sultys gali nutekėti ant žemiau esančių produktų ir juos pažeisti“, - atkreipia dėmesį I. Drulytė. Specialistės teigimu, taip pat būtina užtikrinti, kad šaldytuvas būtų švarus, jame neužsiliktų iš galiojimo išėjusių produktų ar sugedusio maisto likučių.

Patarimai, Kaip Grilio Patiekalus Padaryti Sveikesnius

Portalo www.sveikataipalankus.lt įkūrėja, sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė dalijasi patarimais, kad grilio sezonas būtų kuo sveikesnis.

  1. Rinkitės šviežią mėsą. Teikite pirmenybę vištienai ir jos liesesnėms dalims, pavyzdžiui, krūtinėlei. Jeigu visgi pasirinkote vištieną ar kalakutieną su oda, jos iškepę nevalgykite. Kepant odelė padeda sulaikyti mėsos sultis, tačiau valgyti jos nerekomenduojama. Nepamirškite, kad galite griliui naudoti ne tik mėsą, bet ir žuvį, ankštinių kultūrų kepsnelius, daržoves.
  2. Ruoškite, marinuokite šašlykus patys, taip išvengsite persūdymo ir maisto priedų puokštės. Skonį išgaukite ne iš didelio kiekio druskos, o gardinimui naudokite daugiau šviežių ir džiovintų prieskoninių žolelių - čiobrelių, rozmarinų, raudonėlių, kurios ne tik suteikia mėsai puikų aromatą, bet ir apsaugo nuo kancerogeninių medžiagų susidarymo. Taip pat marinavimui puikiai tinka daug svogūnų ir česnakų sultys, graikiškas jogurtas, kefyras ar trumpas pamarinavimas su kiviu, kuris ypač gerai suminkština jautieną.
  3. Jeigu perkate paruoštus šašlykus, juose gali būti ne tik daug druskos, papildomų riebalų, bet ir skonio bei kvapo stipriklių, kurie tik paskatina suvalgyti vis daugiau. Taip ir neatpažįstame, kiek mūsų organizmui skanu ir reikia, o kiek valgome nesąmoningai. Visgi jeigu renkatės jau paruoštą griliui mėsą, tai taip pat teikite pirmenybę liesesnei, pavyzdžiui, paukštienai. Jeigu norite kiaulienos, teikite pirmenybę nugarinei, išpjovai. Rinkitės tą kepimui ruoštą mėsą, kuri turi kuo trumpesnį sudedamųjų dalių sąrašą, kuo mažiau druskos (iki 1,7 g/100 g), geriausia be maisto priedų su natūraliais prieskoniais.
  4. Jeigu griliui renkatės dešreles, nesugalvokite pirkti tų, kurios tinka virti ar yra rūkytos, nes jose dažniausiai yra nitritinės druskos. Rinkitės tinkamas griliui, su užrašu „skirta kepimui“ „kepamosios“, jos jau bus be nitritinės druskos, dažniausiai baltos spalvos. Džiugina tai, kad gamintojai pradėjo tiekti į rinką specializuotus griliui skirtus gaminius, nes jų kepimo metu nesusidaro kancerogeniniai nitrozaminai. Rinkitės aukščiausios rūšies, kuo trumpesnio sudedamųjų dalių sąrašo, su kuo mažiau druskos ir riebalų. Tačiau net ir toks produktas nėra labai palankus sveikatai, nepakeičia kokybiškos šviežiai ruoštos liesesnės mėsos ir gali būti vartojamas tik retsykiais.
  5. Svarbu mėsos neprideginti ir nekepti ant atviros ugnies, nes mėsos sultims ir riebalams skiriantis ir lašant į ugnį, kyla dūmai, kurie prasiskverbia į mėsą, o tai yra kancerogeninės medžiagos - policikliniai aromatiniai angliavandeniliai. Jų plika akimi net nepamatysime, tik valgant gali jaustis degėsių skonis. Todėl, jeigu nėra galimybės išvengti atviros ugnies, apsaugokime mėsą ar daržoves įvyniodami į foliją.
  6. Būtina kepti kuo žemesnėje temperatūroje. Jeigu atviroje ugnyje kepamas produktas apdegė, degėsius tiesiog nupjaukite: nevalgykite anglių!
  7. Nepamirškime patiekti prie grilio patiekalo šviežių daržovių, ypač dabar, kai šviežių ir sezoninių daržovių pasirinkimo įvairovė auga su kiekviena diena. Labai svarbu su mėsa valgyti daržovių ir jų turėtų būti daugiau nei mėsos! Valgykite sezonines daržoves, gardinkite jas šaltai spaustu, nerafinuotu aliejumi, citrinų sultimis, prieskoninėmis žolelėmis. Jei visgi norime paįvairinti daržovių asortimentą, kepkime jas folijoje. Taip nesudeginsime, išsaugosime vertingas medžiagas.
  8. Kiek galime suvalgyti ir kiek reikia suvalgyti - tai du skirtingi dalykai. Dažniausia šašlykų puotos vyksta vakarais, prieš miegą, vienam žmogui vidutiniškai tenka po šašlykų iešmą, t. y. apie 200 g. mėsos. Ar tai daug? Labai daug, jei pusryčiams valgėte sumuštinį su dešra, pietums - kotletus, o prieš miegą dar žadate sukirsti dvigubai didesnę dienos mėsos porciją, tai sveikatos neišsaugosite. Mėsą rinkitės 2-3 kartus per savaitę, o ne dažniau. Nepamirškite žuvies.
  9. Kramtykite! Nesukramtyti šašlyko gabalėliai pūva organizme, nėra tinkamai suvirškinami ir, jei nuolat kartojami tokie valgymo įpročiai, nesistebėkime, kad sergame XXI a. ligomis.

Alternatyvos Mėsos Šašlykams

  • Ant žarijų kepti daržovių iešmeliai: Daržoves (brokolius, cukinijas, pievagrybius, žiedinius kopūstus, baklažanus) supjaustykite gabaliukais, išskyrus pievagrybius, apvoliokite terminiam apdorojimui tinkamame aliejuje, įtrinkite prieskoniais ir druska, sumaukite ant iešmelių ir kepkite, galima ir folijoje, kad atvira ugnis nepakenktų gaminamam patiekalui. Kepti folijoje galima kriaušes ir persikus su čiobreliais, medumi ir sviestu - bus puikus desertas. Orkaitę įkaitinkite iki 200°C temperatūros. Cukinijas ir baklažaną supjaustykite lazdelėmis. Pomidorus perpjaukite į keturias dalis. Iš paprikų pašalinkite šerdį ir sėklas, supjaustykite jas plonais griežinėliais. Kepimo inde su aliejumi ir druska sumaišykite visas daržoves, išskyrus pomidoriukus. Įkaitintoje orkaitėje kepkite daržoves maždaug 40 minučių, kas penkiolika minučių jas pamaišydami. Likus dešimčiai minučių iki kepimo pabaigos, sudėkite gabalėliais supjaustytus vyšninius pomidorus.
  • Žuvis folijoje: Tai gali būti skumbrė, lašiša, vilkešeris, dorada ir kt. žuvis. Ją kepkite folijoje arba tiesiog ant grotelių: gausite vertingų omega-3 riebalų. Žuvį nuplaukite, marinuokite su šviežiomis prieskoninėmis žolelėmis, pipirais ir druska (jos naudokite ne daugiau nei 1 g 100 g žuvies, nes žuvyje natūraliai yra druskos, tad jos nepersūdykite). Būtinai apšlakstykite šviežiomis citrinos sultimis prieš kepdami arba po kepimo, tai ypač aktualu ruošiant riebias žuvis, kad išvengtumėte riebumo pojūčio ir nesutrikdytumėte virškinimo proceso. Kepimo laikas priklauso nuo žuvies dydžio, svyruoja nuo 10 iki 30 min. Labai svarbu neperkepti, kad išsaugotume ne tik žuvies sultingumą, bet ir vertingas medžiagas.

Rūkytos Mėsos Vartojimo Istorija ir Šiuolaikinės Tendencijos

Rūkytos mėsos gaminiai nuo seno laikyti delikatesais, valgyti tik per šeimos ar metų šventes. Ir šiandien, kai parduotuvėje jų galima nusipirkti bet kada, rūkyti skilandukai, dešros ar nugarinė daugumai yra didelis skanėstas. Tačiau jau labai seniai pasigirsdavo perspėjimų, kad rūkytus mėsos gaminius derėtų valgyti tik retsykiais ir reikėtų susilaikyti tiems, kurie turi bėdų dėl virškinimo. Ir ne tik dėl jų. Degimo produktuose, kurie neišvengiamai patenka į mėsą ją rūkant, esama kancerogeninių medžiagų, nuodijančių mūsų organizmus. Jos net gali paskatinti rastis onkologines ligas. Šiais laikais garsiau kalbama apie rūkytuose gaminiuose esančius maisto priedus, be kurių jie beveik negaminami ir kurių šalutinis poveikis sveikatai labai nemenkas. Tačiau dar XVI a. šveicarų gydytojas ir filosofas Paracelsus (Paracelsas) yra sakęs, kad visos medžiagos gali būti nuodingos ir vaistą nuo nuodo skiria tik dozė.

Rūkytos Mėsos Gaminių Įvairovė

Parduotuvėse apstu rūkytų ir vytintų mėsos gaminių: dešrų, skilandžių, kumpių, nugarinių, šoninių, lašinių, kiaulių ausų, jaučių uodegų… Dešros gaminamos ne tik iš tradicinės mums lietuviams kiaulienos ir jautienos, bet ir avienos, kalakutienos, vištienos arba jų derinių.

Mėsos Kokybė ir Rūšys

Geras mėsos gaminys pirmiausia priklauso nuo mėsos kokybės. Vertingiausia mėsos dalis yra raumeninis audinys. Kuo jo daugiau, tuo didesnė maistinė vertė. Tačiau, pavyzdžiui, į dešras dedama ir mažiau vertingos skerdienos: odų, pažandžių, uodegų, galvų dalių ir pan. Aukščiausios rūšies gaminami be augalinės ar gyvūninės kilmės mėsos pakaitalų (sojų baltymų, kviečių miltų, krakmolo ir kt). Gaminant pirmos rūšies gaminius, neleidžiama naudoti sojų miltų, ribojamas užpildų (krakmolo, kviečių miltų) kiekis. Mėsos baltymų be kolageno kiekis turi būti 7-6 proc. Gaminant antros rūšies produktus neribojamas krakmolo kiekis, tačiau kiek jo dedama, būtina nurodyti etiketėje. Taigi aišku, kad maistiniu požiūriu vertingiausi yra aukščiausios rūšies produktai. Tačiau net ir aukščiausios rūšies rūkytuose mėsos gaminiuose galima priskaičiuoti iki dešimties įvairių maisto priedų.

Taip pat skaitykite: Ar žinote, kiek sveria jūsų duonos riekė?

Maisto Priedai

Gaminant beveik visų rūšių rūkytos mėsos gaminius naudojami skonio ir kvapo stiprikliai, konservantai, stabilizatoriai, rūgštingumą reguliuojančios medžiagos, antioksidantai. Oficialiai teigiama, kad jų kiekiai - visiškai saugūs ir sveikatai nežalingi. Tačiau vis garsiau kalbama, jog tai nėra visiška tiesa. Taigi renkantis gaminį etiketėse vertėtų pastudijuoti ir maisto priedų sąrašą - kuo jų mažiau, tuo geriau. Smagu žinoti, kad prekybos vietose esama gaminių visai be maisto priedų arba su vienu-trimis. Yra tokia cheminė medžiaga - kvapioji rūkymo medžiaga, arba dūmų ekstraktas - vienas daugelio maisto pramonėje naudojamų maisto priedų. Ją naudoja ir Lietuvos gamintojai, pavyzdžiui, ja gardinamos silkės. Tomet ant pakuotės turi būti užrašoma „dūmų skonio silkių filė“. Pirkėjams dažnai kyla klausimas, ar panašiai neapdorojama ir mėsa? Ar perkame tikrai karštai rūkytą, o ne tiesiog dūmų skonio nugarinę, dešreles? „Jei dūmų skonio medžiaga būtų naudojama, tai turėtų būti nurodyta ir ant mėsos gaminių pakuočių“, - tvirtina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai. Didieji Lietuvos mėsos perdirbėjai mėsą vis dėlto rūko. Tačiau gali būti ir taip, kad mėsa bus ir rūkyta, ir su „dūmų aromatu“.

Cholesterolis ir Druska

Cholesterolio rūkytuose mėsos gaminiuose yra tikrai nemažai. Ypač dešrose, skilandžiuose, mat šiuose gaminiuose daug riebalų. Populiariame rūkytame saliamyje cholesterolio gali būti iki 130-150 mg (100 g produkto). O dienos cholesterolio norma - ne daugiau kaip 300 mg. Reikia pasakyti, karštai ir šaltai rūkyti bei vytinti mėsos gaminiai - gana sūrūs, juose nemažai druskos, kurios medikai rekomenduoja per parą suvartoti maždaug vieną šaukštelį.

Rūkytos Mėsos Ruošimo Procesas

Rūkytų mėsos gaminių ruošimo procesą sudaro keli etapai - sūdymas, brandinimas, rūkymas, džiovinimas. Karštai rūkyti mėsos gaminiai apdorojami esant aukštesnei nei 35 °C temperatūrai. Vytintų gaminių sūdymo ir brandinimo procesas labai ilgas - nuo trijų mėnesių iki metų. Džiovinant (vytinant) iš jų pašalinama didžioji dalis drėgmės, todėl mikroelementų, vitaminų (B grupės, geležies) koncentracija beveik du kartus didesnė nei šviežioje mėsoje. Vytinti gaminiai nereikalauja specialių laikymo sąlygų.

Mėsos Vartojimo Poveikis Sveikatai: Naujausi Tyrimai

Sveikatos ekspertai seniai įtarė, kad per didelis mėsos vartojimas gali turėti neigiamos įtakos mūsų sveikatai. Tačiau, 2019 metų lapkričio mėnesį „Annals of Internal Medicine“ paskelbtame, prieštaringai vertinamame tyrime teigiama, kad raudona mėsa nėra tokia kenksminga, kaip buvo manoma. Tyrime taip pat tvirtinama, kad nėra įrodymų jog sumažinus raudonos ar perdirbtos mėsos suvartojimą būtų pasiekiama reikšmingos naudos sveikatai. Tyrimas prieštaravo ankstesnėms mokslinėms nuomonėms apie mėsos vartojimą ir taip pat sukėlė daug diskusijų apie mėsos vartojimo naudą, riziką ir žalą.

Dabar, tyrėjai iš Northwestern Medicine ir Cornell University atidžiau ištyrė mėsos poveikį mūsų sveikatai ir nustatė, kad valgant per daug perdirbtos ir neperdirbtos mėsos iš tikrųjų padidėja širdies ligų ir mirties rizika. Tie, kurie valgė didesnį kiekį perdirbtos ir neperdirbtos mėsos ar paukštienos (bet ne žuvies), turėjo šiek tiek didesnę širdies ligų riziką. Kitame, JAMA Internal Medicine paskelbtame tyrime teigiama, kad žmonės, kurie valgė didesnį kiekį perdirbtos ir neperdirbtos mėsos, be ne vištienos ar žuvies, turėjo šiek tiek didesnę mirties riziką. „Šio tyrimo išvados rodo, kad neperdirbtos raudonos mėsos ir perdirbtos mėsos suvartojimo sumažinimas gali turėti teigiamos naudos sveikatai“, - teigė pagrindinis tyrimo autorius Victor‘as Zhong‘as.

Tyrimo Metodologija ir Rezultatai

Tyrėjai išanalizavo beveik 30 000 suaugusiųjų, kurie anksčiau nebuvo susidūrę su širdies ir kraujagyslių ligomis, trijų dešimtmečių sveikatos duomenis. Informacija apie dalyvių maisto racioną buvo pateikiama savarankiškai, pildant klausimynus. Taip pat naudojant istorinius mitybos duomenis.

Tyrėjai standartizavo porcijų dydžius: vienai porcijai prilyginta 114 gramų neperdirbtos raudonos mėsos ar paukštienos, arba 85 gramai žuvies. Kalbant apie perdirbtą mėsą, vienai porcijai prilyginti 2 griežinėliai rūkytos šoninės, 2 dešrelės, ar 1 dešrainis. Tada tyrėjai peržiūrėjo tiriamųjų trijų dešimtmečių širdies ir kraujagyslių ligų skaičių, įskaitant insultus, širdies nepakankamumo atvejus, mirties atvejus nuo kraujagyslių ir širdies ligų. Buvo nustatyta, kad žmonės, kurie per savaitę valgydavo dvi porcijas raudonos mėsos, be ne žuvies, turėjo 3% didesnę širdies ligų ir priešlaikinės mirties riziką. Rizika išaugdavo iki 7% vartojant perdirbtą raudoną mėsą. Tie, kurie per savaitę valgydavo po dvi porcijas paukštienos, susidūrė su 4% didesne širdies ligų rizika, tačiau tyrėjai sako, kad nepakanka duomenų, kad būtų galima pateikti aiškias rekomendacijas dėl paukštienos. Tyrėjai nenustatė jokio ryšio tarp žuvies vartojimo ir širdies ligų ar mirties.

Mėsos Komponentai ir Poveikis Širdies Sveikatai

Mėsa yra kokybiškas baltymų, vitaminų ir mineralų šaltinis, tačiau vis dar iki galo neaišku, kodėl per didelis jos kiekis gali pakenkti mūsų sveikatai. „Biologiniai mechanizmai, pagrindžiantys neperdirbtos raudonos mėsos, perdirbtos mėsos vartojimą ir širdies ligas, nebuvo iki galo išsiaiškinti“, - teigė Zhong‘as.Zhong‘as mano, kad padidėjusi rizika gali būti susijusi su tam tikrose mėsos rūšyse esančiu dideliu sočiųjų riebalų kiekiu, maistiniu cholesteroliu, hemo geležies ir pridėtinio natrio kiekiu. Visos šios medžiagos siejamos su daugybe širdies sveikatos sutrikimų, įskaitant hipertenziją, aukštą cholesterolio kiekį, kraujagyslių kalkėjimą, atsparumą insulinui ir diabetą.

Manhattan Cardiovascular Associates sertifikuota kardiologė ir lipidologė dr. Nicole Harkin sako, kad valgant daug raudonos mėsos padidėja kraujospūdis ir cholesterolio kiekis - du dideli širdies ligų rizikos veiksniai. „Mėsos vartojimas taip pat gali turėti kitą neigiamą poveikį širdžiai ir kraujagyslių sistemai, kurį mes vis dar tiriame. Pavyzdžiui, neigiamai paveikti kraujagyslių gleivinę, vadinamą endotelio disfunkcija“, - teigia Harkin.

Rekomendacijos dėl Mėsos Vartojimo

Remiantis naujuoju Zhong‘o tyrimu, bet koks mėsos vartojimas yra siejamas su šiek tiek didesne rizika. „Mūsų tyrimas nenustatė jokio saugaus, neperdirbtos ir perdirbtos mėsos, suvartojimo kiekio. Tik nulinis mėsos suvartojimas nebuvo susijęs su padidėjusia širdies ligų ir priešlaikinės mirties rizika“, - teigė Zhong‘as. Dr. Nicole Harkin savo pacientams pataria raudoną mėsą valgyti retai (daugiausiai maždaug du kartus per mėnesį) ir vengti perdirbtos mėsos. Ji taip pat rekomenduoja valgyti daugiau daržovių, vaisių, neskaldytų grūdų ir pupelių - visi šie produktai gali padėti sumažinti širdies ligų riziką ir palaikyti sveikatą.

„Nors nežinome organizmui priimtino mėsos kiekio (ir jis tikriausiai skirtingiems žmonėms skiriasi dėl kitų veiksnių, tokių kaip genetika, gyvenimo būdas ir aplinka), šis ir kiti tyrimai rodo ryšį tarp porcijų - kuo daugiau mėsos suvartojama, tuo didesnė širdies ligų rizika“, - sakė dr. Nicole Harkin.

Kaip Virškinamas Maistas?

Jei norite trumpam padovanoti organizmui reikalingos energijos kiekį, virtuvėje ieškokite pieno, pomidorų, avokadų, greipfrutų, apelsinų ir vynuogių. Pusryčiams tiks greitai ir lengvai virškinami skystai virti kiaušiniai, pietums - dubenėlis karšto sultinio. Per tokį laiką organizmas pajėgus suvirškinti įvairias daržoves: bulves, morkas, burokėlius, moliūgus, porus, kopūstus ir cukinijas. Toliau - eilė vaisiams: obuoliams, kriaušėms, slyvoms, persikams, ananasams ir abrikosams. Prisėdote dirbti prie kompiuterio ekrano ir galvojate apie tai, kaip būtų šaunu alkio nejausti bent keturias valandas? Vadinasi, artimiausios maitinimo įstaigos meniu jums reikės ieškoti vištienos, jautienos, rūkytos mėsos, silkės arba kitos riebesnės žuvies gaminių. Daugiausia darbo skrandis turi virškindamas šiuos maisto produktus: keptą antį ir žąsį, laukinių gyvulių mėsą, lašinius, ankštines daržoves, grybus bei šprotus, kuriuos organizmui „įveikti“ kartais prireikia net ir aštuonių valandų.

tags: #rūkytos #mėsos #virškinimo #laikas

Populiarūs įrašai: