Kukurūzų siloso rauginimo trukmė

Silosas yra vienas iš pagrindinių pašarų galvijams, ypač žiemą. Tinkamai paruoštas silosas užtikrina gyvulių aprūpinimą kokybiškais ir maistingais pašarais. Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių siloso kokybę, yra rauginimo trukmė.

Siloso gamybos procesas ir jo svarba

Siloso gamyba - tai procesas, kurio metu žalioji masė (dažniausiai kukurūzai ar žolė) yra konservuojama anaerobinėmis sąlygomis, t. y. be oro. Šio proceso metu pieno rūgšties bakterijos fermentuoja cukrų į pieno rūgštį, kuri sumažina pH ir apsaugo pašarą nuo gedimo. Tinkamas siloso paruošimas leidžia išsaugoti didžiąją dalį maistinių medžiagų, esančių žalioje masėje.

Kukurūzų siloso ypatumai

Kukurūzų silosas yra populiarus pašaras dėl didelio angliavandenių kiekio, ypač kukurūzų grūduose. Angliavandeniai yra svarbūs energijos šaltinis galvijams, ypač laktacijos periodu. Tačiau, norint užtikrinti gerą kukurūzų siloso kokybę, būtina laikytis tam tikrų rauginimo trukmės rekomendacijų.

Optimali kukurūzų siloso rauginimo trukmė

Nėra vienos universalios taisyklės, kiek laiko turi trukti kukurūzų siloso rauginimas, nes tai priklauso nuo įvairių veiksnių:

  • Žaliavos drėgmės: Optimali drėgmė kukurūzų siloso gamybai yra 65-70%. Jei masė per sausa, rauginimo procesas gali būti lėtesnis ir silosas gali sugesti. Jei per drėgna - gali susidaryti nepageidaujami rūgšties produktai, tokie kaip sviesto rūgštis.
  • Temperatūros: Pieno rūgšties bakterijos aktyviausiai veikia esant 20-30°C temperatūrai. Žemesnėje temperatūroje rauginimo procesas lėtėja.
  • Silosavimo technologijos: Silosavimo būdas (tranšėjose, bokštuose, ritiniuose) taip pat gali turėti įtakos rauginimo trukmei.
  • Inokuliantų naudojimo: Inokuliantai - tai specialūs priedai, kurių sudėtyje yra pieno rūgšties bakterijų. Jų naudojimas gali pagreitinti rauginimo procesą ir pagerinti siloso kokybę.

Vis dėlto, remiantis įvairiais šaltiniais, optimali kukurūzų siloso rauginimo trukmė yra 6-8 savaitės. Per šį laikotarpį pieno rūgšties bakterijos sukuria pakankamai rūgšties, kad stabilizuotų siloso masę ir apsaugotų ją nuo gedimo.

Taip pat skaitykite: Patarimai kepant kepsnius

Per trumpo rauginimo pasekmės

Jei silosas naudojamas per anksti, t. y. nesibaigus rauginimo procesui, gali kilti problemų:

  • Sumažėjęs pašaro ėdamumas: Nepilnai išrūgusio siloso pH gali būti per aukštas, todėl jis bus mažiau skanus gyvuliams.
  • Virškinimo sutrikimai: Nepilnai išrūgęs silosas gali sukelti virškinimo sutrikimus, tokius kaip viduriavimas.
  • Mažesnis produktyvumas: Dėl prastesnio ėdamumo ir virškinimo sutrikimų gyvuliai gali mažiau priaugti svorio arba duoti mažiau pieno.

Per ilgo rauginimo pasekmės

Nors ilgesnis rauginimas paprastai nėra žalingas, tačiau jis gali lemti tam tikrus pokyčius:

  • Maistinių medžiagų nuostoliai: Ilgai rauginant, gali sumažėti cukraus kiekis, nes jis toliau fermentuojamas į rūgštis.
  • Padidėjęs rūgštingumas: Per ilgas rauginimas gali lemti per didelį rūgštingumą, kuris gali būti nepalankus gyvuliams.

Praktiniai patarimai

  • Laikykitės rekomendacijų: Visada laikykitės siloso inokuliantų gamintojų rekomendacijų dėl rauginimo trukmės.
  • Stebėkite temperatūrą: Užtikrinkite, kad siloso masė būtų tinkamos temperatūros rauginimo metu.
  • Atlikite tyrimus: Prieš pradedant šerti gyvulius silosu, atlikite jo cheminės sudėties tyrimus, kad įsitikintumėte, jog jis atitinka kokybės reikalavimus.
  • Vizualinis įvertinimas: Atidarius silosą, atkreipkite dėmesį į jo spalvą, kvapą ir tekstūrą. Geras silosas turi būti gelsvai žalias, malonaus rūgštaus kvapo ir be pelėsių požymių.

Alternatyvūs pašarai ir jų įtaka

Svarbu paminėti ir alternatyvius pašarus, kurie gali būti naudojami kartu su silosu arba vietoj jo. Vienas iš tokių pašarų yra kukurūzų grūdai. Tačiau, jei kukurūzų grūdai naudojami kaip pagrindinis pašaras, būtina užtikrinti, kad gyvuliai gautų pakankamai ląstelienos, kurios trūkumas gali sukelti virškinimo sutrikimus. Taip pat galima naudoti įvairius priedus, tokius kaip apsaugotieji riebalai, kurie padidina energijos kiekį racione ir pagerina pieno kokybę.

Apsaugotieji riebalai

Apsaugotieji riebalai yra riebalai, kurie yra apsaugoti nuo skaidymo didžiajame prieskrandyje ir yra virškinami tik žarnyne. Jų naudojimas padidina energijos kiekį piene ir pagerina reprodukcines funkcijas. Tyrimai rodo, kad apsaugotųjų riebalų naudojimas gali padidinti progesterono kiekį kraujyje, kuris yra svarbus ovuliacijai ir apsivaisinimui.

Ketozė ir jos prevencija

Ketozė yra medžiagų apykaitos sutrikimas, kuris dažniausiai pasireiškia laktacijos pradžioje, kai karvės negali patenkinti didelio energijos poreikio. Ketozės priežastis yra per didelis riebalų mobilizavimas iš organizmo, dėl kurio kraujyje padidėja ketonų kiekis. Siekiant išvengti ketozės, svarbu užtikrinti tinkamą karvių mitybą trūkumo periodu ir laktacijos pradžioje. Taip pat rekomenduojama naudoti priedus, kurie padidina gliukozės kiekį kraujyje.

Taip pat skaitykite: Kaip virti koldūnus teisingai?

Kepenų lipidozė

Kepenų lipidozė, arba riebalų kaupimasis kepenyse, yra dar viena dažna problema, susijusi su karvių mityba. Ji dažniausiai pasireiškia didelio produktyvumo karvėms, kurios buvo peršeriamos trūkumo periodu. Kepenų lipidozė gali sukelti įvairias komplikacijas, tokias kaip placentos užsilaikymas, pieno karštinė, mastitas ir ketozė. Norint išvengti kepenų lipidozės, svarbu riboti pašarų kiekį trūkusioms karvėms ir užtikrinti, kad jų kūno masės indeksas būtų 2.5-3.0.

Tyrimų duomenys

Vieno tyrimo metu buvo nustatyta, kad karvės, kurios papildomai gavo apsaugotųjų riebalų, davė 3-6 litrais pieno per parą daugiau nei kontrolinės grupės karvės. Be to, tiriamosios grupės karvės turėjo mažiau virškinimo problemų, rečiau sirgo mastitu ir geriau apsivaisino.

Taip pat skaitykite: Ar žinote, kiek sveria jūsų duonos riekė?

tags: #kukurūzų #siloso #rauginimo #trukmė

Populiarūs įrašai: