Kiek Sriubos Telpa Lėkštėje: Sveikos Mitybos Gairės ir Patarimai

Šiame straipsnyje nagrinėsime, kiek sriubos telpa lėkštėje, ir apžvelgsime sveikos mitybos principus, remiantis Lietuvos vegetarų draugijos pirmininkės, chemijos mokslų daktarės, docentės Ksaveros Vaištarienės įžvalgomis. Aptarsime, kaip tinkama mityba gali padėti išsaugoti sveikatą, kovoti su ligomis ir jaustis energingai.

Sveikatos Šaltiniai Aplink Mus

Ksavera Vaištarienė neabejoja, kad sveikatos šaltiniai yra šalia. Tereikia juos pastebėti ir pasinaudoti. Vaistažolės, augalų sėklos, kruopos, uogos ir kitos gamtos dovanos gali išgelbėti nuo ligų. Septyniasdešimt septynerių ponia Ksavera save vadina sveiko gyvenimo propaguotoja, kuri keliauja per Lietuvą skaitydama paskaitas. Jų suskaičiuoja per 1450. Energijos nestokojanti moteris prisipažįsta, kad sveika mityba, vegetarizmas padėjo jai išsivaduoti nuo reumatoidinio artrito ir Bechterevo ligų.

Mityba - Ne Pagrindinis Poreikis, Bet Svarbus

Ponia Ksavera patikina, kad mityba nėra pagrindinis žmogaus poreikis gyvenime, gal trečias, ketvirtas. Nuo gimimo pirmas žmogaus poreikis yra ir išlieka visą gyvenimą - šviesos ir aukščiausiosios energijos gavimas. Manoma, jei žmogus valgo daugiau, negu jam skirta, jis savo šviesią kūrybinę energiją panaudos grubiam tikslui - virškinimui, o ne savo talentams atskleisti. Reikia žinoti, kiek ir ko galima valgyti. Maistas turi tik palaikyti kūne esančią energiją. Pagrindinė klaida - persivalgymas. Daugeliui žmonių užtektų valgyti vieną kartą per dieną. Didžiausi meno, literatūros, muzikos kūrėjai neteikė pirmenybės maistui, gyveno alkani ir tai jiems padėjo sukurti šedevrus.

Natūralūs Papildai Vietoj Sintetinių

Vegetarė siūlo nesižavėti maisto papildais, o pasigaminti papildų patiems: surinkti vaistinių, prieskoninių augalų, kuriuos išdžiovinus reikėtų smulkiai sumalti. Mišiniui vaistažoles ir augalus reikėtų džiovinti be kotelių, tik lapelius. Pridėti siūloma imbiero, gvazdikėlių, muskato riešutų ir kitų prieskonių. „Po šaukštelį kiekvieno sumalto augalėlio, o jų gali būti ir 30-40 rūšių, sumaišyti ir kiekvieną dieną prieš valgį po ketvirtį šaukštelio užgerti vandeniu. Tokiame mišinyje bus tūkstančiai naudingų organizmui medžiagų. Kas įdėta pačios gamtos į augalą, geriausiai pamaitins mūsų organizmą“, - sakė sveikuolė, kuri pati tokio mišinio pasigamina ir kiekvieną dieną ragauja.

Spalvų Gama Mityboje

Daržovės, vaisiai, uogos ir sėklos, ponios Ksaveros žodžiais, yra vieni naudingiausių organizmui augalų. Jais galima ne tik gerinti sveikatą, bet ir gydyti sunkias ligas. Tik svarbu žinoti, kokie augalai vartoti mums yra geriausi. Svarbu, kuo mes maitinamės, svarbi net maisto spalva, nes jaučiame ne tik skonį, kvapą, bet ir matome maisto spalvą. Maisto vaizdas sukelia seilių išsiskyrimą. Mitybos racione turėtų būti visų stichijų spalvų, kurios valdo organų veiklą.

Taip pat skaitykite: Patarimai kepant kepsnius

  • Raudona spalva (ugnies stichija): paprikos, burokėliai, pomidorai ir kiti, jie veikia skrandį.
  • Žalia spalva (medžio stichija): lapinės daržovės: salotos, krapai, petražolės, agurkai ar žirneliai, kurie palaikys plaučių veiklą.
  • Balta spalva: ridikai, krienai, atstovauja kaulų struktūrą.
  • Žemės stichijos spalva (oranžinė arba geltona, ruda): morkos, geltonieji pomidorai.
  • Juoda spalva: slyvos, alyvuogės - juodajai stichijai priklausantys produktai, kurie geriausi inkstams.

Jei žmogus valgo visą spalvų gamą turinčio maisto, jis organizmui suteikia pusiausvyrą.

Valgymo Kultūra

Valgyti reikia lėtai, gerai viską sukramtyti, mėgautis kiekvienu kąsniu. Negalima valgio metu žiūrėti televizoriaus ar skaityti laikraščių. Jei tik prikimšime pilvus - sveikata nedovanos šito.

Saikingumas - Ilgaamžiškumo Paslaptis

Ponia Ksavera pasakoja legendą, kad esą kiekvienam žmogui Dievas skiria visam gyvenimui tam tikrą kiekį oro, skysčių, maisto. Visko paskaičiuota ne mažiau kaip 140 metų. Tačiau žmogus neperspėjamas, kad viską reikia naudoti saikingai ir apgalvotai, net kvėpuoti. Nebrangindamas jam suteiktų dovanų, jas greitai išeikvoja ir praranda ne tik sveikatą, bet ir gyvybę. Neteisingai kvėpuojame, todėl greitai iškvėpuojame savo orą, atsiranda plaučių ligos, gyvenimas trumpėja. Teisingai kvėpuodami užtikriname vieną svarbiausių procesų organizme - tinkamą deguonies kiekį kraujyje, bus pamaitinti visi organai. Jei žmogus kvėpuoja per minutę po 16 kartų - jis astmininkas, diabetikas, širdininkas. Laiptais neužlips. Aš užlipu laiptais ir neuždūstu, o man 77-eri.

Dienos Meniu Pavyzdys

Kiekvienas žmogus, pasak ponios Ksaveros, turi žinoti, kiek jam reikia valgyti, kad visą dieną būtų aktyvus ir jaustųsi gerai: ryte puikūs pusryčiai - ant duonos riekės uždėti linų sėmenų ir išgerti arbatos puodelį. O pietų meniu siūlo paskirstyti visai dienai: ryte sriuba, pietums antras patiekalas, kuris svertų ne daugiau kaip 300 gramų, desertą palikti vakarienei.

Sėklų Nauda

K. Vaištarienė rekomenduoja daugiau vartoti sėklų, kuriose yra puikių baltymų. Saulėgrąžų, moliūgų, sezamo, linų sėklos turi visko, ko reikia žmogui. "Sėklose itin gausu geležies, suvalgius 100 gramų sėklų per dieną, organizmas gaus 4 dienos normas. Siūlyčiau suvalgyti 1-2 šaukštus maltų sėklų per dieną", - sakė chemijos mokslų daktarė.

Taip pat skaitykite: Kaip virti koldūnus teisingai?

Riešutų Galia

Pasak K. Vaištarienės, riešutų forma išduoda, kam jie yra naudingi: graikiniai riešutai savo forma primena smegenis - jie naudingi galvos smegenims, lazdyno riešutai tinka širdžiai, o migdolų, anakardžių riešutai savo forma panašūs į inkstus, todėl jiems jie geriausi. Riešutų per dieną valgyti siūlo tik tiek, kiek telpa į saują.

Kova Su Mikrobais Natūraliomis Priemonėmis

Kalbėdama apie sveikatos saugojimą, ponia Ksavera nurodo, kad organizme gyvena apie 500 mikrobų, kurie gali sukelti įvairias ligas. Maistas turėtų apsaugoti organizmą bei kovoti su ligų sukėlėjais. "Ne antibiotikais ar stipriais vaistais reikia kovoti su liga. Susimalkime sezamo, linų, moliūgų, saulėgrąžų sėklų ir kiekvieną dieną valgykime - užmušinėsime mikrobus. Dar rekomenduojama vartoti pelynus", - patarė docentė. Jos žodžiais, pagrindinė priežastis, kodėl žmogus suserga - organizmo teršalai. Juos išvalyti, reikia "šluotos" - žaliose (nevirtose) vaisiuose ir daržovėse esančios celiuliozės (morkose, ridikuose, moliūguose, cukinijose, petražolėse ir kitose daržovėse). "Šluotos" produktų lėkštėje jų turėtų būti du trečdaliai.

Visatos Dėsniai Ir Sveikata

"Vydūnas yra pasakęs, kad žmogus serga tik dėl to, kad nepaiso visatos dėsnių, todėl kiekvienam turi būti svarbu - dorovė, sąžinė, 10 Dievo įsakymų", - sakė ponia Ksavera.

Greitas Maistas Ir Jo Žala

Tėvai primygtinai reikalauja, kad vaikai valgytų vaisius, daržoves, žuvį ir gertų pieną arba sultis, o vaikai priešgyniauja ir reikalauja kolos gėrimų su karštais mėsainiais. Amerikos gydytojai sunerimę dėl labai padidėjusio šalies vaikų nutukimo ir sergamumo diabetu. Dėl padidėjusio vaikų sergamumo galima kaltinti hipodinamiją ir šiuolaikinės mitybos ypatumus. Amerikiečiai pernelyg pamėgo vadinamąjį "greitą maistą", kuriame gausu riebalų, druskos ir medžiagų, dirginančių virškinamojo trakto gleivinę. Be to, jie gausiai geria saldžius gazuotus gėrimus. Viename kolos butelyje yra apie 40 g cukraus, arba daugiau negu 470 "saldžiųjų kalorijų". Tokie gėrimai blogai malšina troškulį, todėl jų išgeriama labai daug. Pasak specialistų, maždaug 20 proc. Norėdami suliesėti, jaunieji JAV gyventojai puolė valgyti liesą maistą. Toks maistas nėra labai skanus, todėl į jį dedama daug cukraus. Tokiu būdu amerikiečiai per dieną suvalgo iki 53 šaukštelių cukraus. Natūralus cukrus, kurio yra piene arba apelsinuose, natūraliai dera su daugybe kitų naudingų medžiagų - mineralinėmis druskomis, organinėmis rūgštimis, o paprastas cukrus, kuriuo saldinami gaivieji gėrimai, tėra tik nereikalingos kalorijos.

Gerdami daug gazuotų saldžiųjų gėrimų, JAV vaikai atsisako pieno, kuriame yra augančiam organizmui labai reikalingo kalcio ir vitamino B2. Be to, iš išgerto pieno gaunama mažiau naudos, kai piktnaudžiaujama saldžiais gazuotais gėrimais. Mat juose esantys fosfatai, trukdo pasisavinti kalcį. O stingant kalcio, negali normaliai formuotis kaulų audinys. Saldūs gėrimai kenkia dantims. Jie padengia dantis plėvele, kuri žaloja emalį ir sukelia kariesą. Norint to išvengti, reikėtų kiekvieną kartą atsigėrus išvalyti dantis.

Taip pat skaitykite: Ar žinote, kiek sveria jūsų duonos riekė?

Į daugumą saldžių gazuotų gėrimų dedama tonizuojamųjų medžiagų. Tačiau jų gamintojai etiketėse nenurodo, kiek juose yra kofeino. Ištyrus paaiškėjo, kad vienoje metalinėje pakuotėje tonizuojamojo gėrimo yra maždaug pusė kofeino porcijos, esančios 50-yje gramų stiprios kavos. Vadinasi, tokiu gėrimu troškulį numalšinusiam vaikui gali padažnėti širdies plakimas, pradėti drebėti rankos, padidėti jaudrumas. Kadangi kofeinas suaktyvina druskos rūgšties gamybą skrandyje, tai produktai su šiuo stimuliatoriumi nerekomenduojami paaugliams, sergantiems skrandžio opalige, gastritu, kamuojamiems rėmens.

Liūdna amerikiečių mitybos patirtis turėtų praversti visiems. Vadinamojo "greito maisto" užkandžiai, atkeliavę pas mus iš Vakarų, labai nenaudingi skrandžiui. Pirma, jie labai riebūs ir kaloringi. Antra, juose labai daug cholesterolio, skatinančio aterosklerozės vystymąsi. Pats paprasčiausias būdas išvengti "greito maisto" - kuo sočiau papusryčiauti ir pasiimti maisto į darbą. Galima pasiimti vaisių, daržovių, sumuštinį - rupi duona su virtos mėsos ar žuvies gabalėliu. Nieko neatsinešus iš namų, per pietus geriau nusipirkti ne greito užkandžio, o kur kas naudingesnių ir ne tokių kaloringų pieno produktų, jogurto ir pan. Skystus pieno produktus galima užkąsti bandele, o dar geriau - avižiniais sausainiais. Vietoje jų geriau gerti sultis, morsus, arbatas ir antpilus. Juk visiškai nesunku kiekvieną rytą termose verdančiu vandeniu užpilti žiupsnį džiovintų žolelių ar saują uogų. Iš saldumynų labiausiai mėgiami šokoladiniai saldainiai. O derėtų dažniau valgyti marmelado arba zefyrų, kurie yra mažiau kaloringi. Apskritai geriausia alkį malšinti vaisiais - bananais, obuoliais, kriaušėmis, kuriuose gausu vitaminų. Norint maitintis racionaliau, reikia paieškoti netoli darbo esančios kavinės, gaminančios sveiką maistą. Greitas užkandis gana skanu, todėl kai kurie žmonės visiškai nenori jo atsisakyti. Jiems galima patarti rinktis tokį, kuriame yra kuo daugiau daržovių ir valgyti lėtai kramtant kiekvieną kąsnelį. Jeigu dieną tenka valgyti vadinamąjį greitą maistą, reikia stengtis bent namie misti sveiku maistu, užuot jo gamybai naudojus pusgaminius ar sultinio "kubelius". Geriausia valgyti lengvai virškinamus, nekaloringus patiekalus, pagamintus iš varškės, daržovių. Beje, juos labai lengva pagaminti.

Persivalgymo Priežastys Ir Sprendimai

Šiais laikais daugelis merginų ir moterų nori sulieknėti ir laikosi dietos. Kyla natūralus klausimas, kodėl žmonės tiek daug valgo. Mokslininkai teigia, kad priaugus svorio padidėja rizika susirgti širdies ligomis. Nutukę žmonės paprastai nemano, kad jie per daug valgo. Kodėl vis daugiau žmonių persivalgo? Sakytume, kad gaminamas vis skanesnis maistas. Yra žinoma, kad maistą gaminančios firmos vis daugiau į produktus deda riebalų. Jos tai daro dėl to, kad žmonės mėgsta kramtyti ir čiulpti ką nors, kas yra slidu, klampu ir tirpu. Be to, riebus maistas turi didesnę energetinę vertę. Vadinasi, daug valgoma nesąmoningai. Nors kūnas registruoja, kiek riebalų suvalgyta, sotumo signalai laiku nepasiekia smegenų ir nejaučiama, kad alkis jau yra numalšintas. Vadinasi, norėdami būti liekni, turime paisyti, kiek vartojame riebalų. Tačiau tai dar nereiškia, kad riebalų reikia visai atsisakyti. Mokslininkai pataria stengtis, kad riebalai sudarytų ne daugiau kaip 20-30 procentų visos į mūsų kūną su maistu patenkančios energijos. Kitą energijos dalį žmogus turi gauti su mažesnės energinės vertės maistu, turinčiu daug angliavandenių ir skaidulų. Nutukimas - liga, kurią žmogus dažniausiai prisišaukia pats.

Istoriniai Pavyzdžiai Ir Patarimai

74-64 m.pr.m.e. karvedys Lucijaus Licinijus Lukulas, vadovavęs Romos legionams, išgarsėjo ne tiek kovų žygdarbiais, kiek dėl savo nepaprasto rajumo. Romėnai apskritai labai mėgdavo pavalgyti ir buvo linkę į nesaikingumą. Linksmos puotos trukdavo ištisas dienas ir būdavo suvalgoma gausybė prašmatnių patiekalų. trukdavo po kelias savaites. Vienose seniausiose Romos kapinėse buvo aptiktas paminklas, pastatytas žmogui, išgyvenusiam 112 metų (vidutinė gyvenimo trukmė Romoje buvo 23-25 metai). "Nesuvirškintas maistas suėda tą, kuris jį suvalgė", - sako viduramžiais paplitęs priežodis. Seniausias anglas Tomas Paras, iišgyvenęs 152 metus, devynis mėnesius ir keletą dienų, pergyvenęs dešimt Anglijos karalių ir karalienių, būtų dar gal ilgai gyvenęs, jei ne pakvietimas į karaliaus dvarą, kur jis, vos kelias savaites pagyvenęs, mirė nuo persivalgymo. Prancūzijos karalius Liudvikas XIV net sirgdamas iš karto sudorodavo keturis viščiukus, o po to kviesdavosi gydytoją, prašydamas išvaduoti "iš kankinančio sunkumo". Liudvikas XV 1745 metų rugsėjo 8 dieną suruošė puotą, kurios metu buvo patiekti 246 patiekalai (44 ssriubos, 36 kepsniai, 48 "lengvi mėsos patiekalai", saldumynai, vaisiai ir t.t.).

Nutukusių žmonių organizme visuomet būna daugiau cholesterolio ir kitų riebiųjų medžiagų. Mokslininkų duomenimis, labiausiai nutunka tie, kurie valgo retai - 1-2 kartus per dieną, arba tik vėlai vakare. Dažnai žmonės rytą, pašokę iš lovos, kažką paskubomis užkanda arba visiškai nepusryčiavę bėga į darbą. Tuo paros laiku riebalai nusėda vidaus organuose ir poodžio ląstelėse. Linkusiems į nutukimą labai soti vakarienė nepageidautina. Retas valgymas - vieną ar du kartus per dieną - skatina pernelyg gausų riebalinių medžiagų kaupimąsi organizme. Norint sublogti, reiktų stengtis to pasiekti pačia natūraliausia ir patikimiausia priemone - sukaupti valią valgyti tiek, kiek reikia organizmui, griežtai atsisakant labai kaloringų, skatinančių tukimą produktų. Pirmiausia riebios mėsos ir riebios žuvies, lašinių ir sviesto, aštrių valgių ir prieskonių, per daug druskos.

Biologinis Laikrodis Ir Mityba

Tikriausiai visiems teko girdėti apie organizmo biologinį laikrodį. Energingiausi jaučiamės 6-8 valandą ryto. Bet tuo pačiu metu padaugėja ir stresinių hormonų, sužadinančių apetitą. Antroje dienos pusėje jaučiame šiokį tokį energijos stygių. Tuo metu sumažėja hormonų kiekis - kūnas ruošiasi biologiniam poilsiui, o po to ir miegui. Miegant stresinių hormonų kiekis būna minimalus, o apie antrą valandą nakties pradeda didėti, kad laiku pažadintų organizmą. Deja, šiais laikais nedaugelis moterų gali taip anksti eiti miegoti. Daugumai vakarais dar tenka nudirbti galybę įvairiausių darbų. Deja, pristinga jėgų. Visiškai nekeista, kad būtent vakarais dažniausiai ir persivalgoma. Svarbią įtaką turi psichologiniai veiksniai. Pajutusi, kad pradėjo tukti, moteris pradeda krimstis ir dar labiau suaktyvina stresinių hormonų gamybą. Moterys, kamuojamos maisto sukeliamo streso, paprastai rytais nepratusios valgyti. Pietų jos taip pat atsisako, arba paskubomis sukemša kokį sumuštinį.

Pirmiausia reikia įsiteigti sau, kad visų darbų niekada nepavyks nudirbti ir po 15 valandos kaip įmanoma sumažinti krūvį. Jeigu vis dėlto tenka dirbti, reikia kartkartėmis pailsėti. Bet ilsintis vietoje kavos ir bandelių geriau valgyti daržoves, pavyzdžiui, morkas, kopūstus. Reikia atprasti raminti save cigaretėmis, juoda kava arba alkoholiu, kurie anksčiau ar vėliau sukelia stresinę būseną. Vietoje to, geriau sportuoti ar bent pavaikštinėti greitu tempu.

Esant stresinei situacijai, pavyzdžiui, susirgus šeimos nariui, sportas ir sveika mityba tikriausiai nepadėtų. Beje, ne kiekvienas žmogus ir panorėtų eiti į sporto salę. Todėl reikia pasinaudoti esamomis galimybėmis, pavyzdžiui, užuot važiavus autobusu, truputį paėjėti pėsčiomis, o užuot kėlusis liftu, kopti laiptais. Galima truputį pasmaližiauti. Patartina nesigriebti šokolado, o verčiau suvalgyti mėgstamiausią jogurtą ar šviežių vaisių. Iš mėsiško maisto geriausia pasirinkti virtą vištieną. Jauki aplinka ir malonūs kvapai skatina viską ragauti. Vis dėlto pirmiausia reikia suvalgyti salotų. Jas suvalgius, saldumynų arba karšto patiekalo gali ir nesinorėti. O jeigu norisi, geriausia pasitenkinti maža porcija. Iš kaloringų patiekalų reikia pasirinkti tą, kuriame yra daugiausia daržovių. Visada po ranka reikia turėti košės, sriubos, raguolių, žuvies arba daržovių konservų, pagamintų ne su aliejumi, o savo sultyse. Praverstų ir šaldytos daržovės, iš kurių galima virti sriubas, gaminti salotas.

Pusryčiaujant, pietaujant ir vakarieniaujant, svarbu, kad daugiausia kalorijų būtų gaunama iš angliavandenių. Todėl reikia valgyti daug daržovių, vaisių, nešlifuotų kruopų, pavyzdžiui, rudųjų ryžių. Praėjus 3 valandoms po pusryčių, reikia užkąsti baltyminio maisto ir vaisių. Norint išvengti streso, negalima persivalgyti per pietus ir vakare. Geriausia visą racioną suskirstyti kuo tolygiau. Likus trejetui valandų iki miego valgyti jau nereikėtų, nes priaugtų antsvorio.

Daržovių Ruošimo Būdai

Daugiau vitaminų lieka, jei lupant daržoves bei vaisius, nurėžiamas kuo plonesnis odelės sluoksnis. Skusti bei pjaustyti daržoves reikia tik prieš pat jas verdant ar valgant; nuskustas bulves reikia dėti į šaltą vandenį - tada jos nepajuoduoja. Daržoves rekomenduojama pjaustyti tik nerūdijančio plieno peiliais, dėti būtinai į verdantį vandenį (išskyrus burokėlius bei ankštines daržoves); virti ant nedidelės ugnies ir stengtis nepervirinti. Sriuboms (taip pat ir šviežių bei raugintų kopūstų sriubai) pirmiausia reikia išvirti sultinį, į kurį paskui sudėti daržoves. Negalima pamiršti, kad valgomoji soda ardo vitaminus (ypač C ir B1), todėl, verdant daržoves (taip pat ir ankštines), jos dėti nerekomenduojama.

Ką Valgyti Norint Pagerinti Konkrečias Funkcijas

  • Širdies stiprinimui: riebi žuvis (skumbrė, silkė, lašiša).
  • Cholesterolio mažinimui: avokadas, pupelės, morkos, svogūnai, varpines kultūros, augalinis aliejus.
  • Imuninės sistemos stiprinimui: jautiena, paukštiena, kiaušiniai.
  • Hipertenzijos įveikimui: ryžiai, vaisiai, daržovės, liesas pienas, ruginė duona, žalumynai. Riboti druskos kiekį.
  • Virškinimo pagerinimui: vaisiai, daržovės ir kitoks augalinis maistas, kuriame gausu skaidulų, vitaminų, karotinoidų, polifenolių.
  • Suliesėjimui: stengtis nieko nekramsnoti tarp pagrindinių valgymų.
  • Kaulų stiprinimui: pieno ir jūros produktai, džiovinti vaisiai, grūdinės kultūros, daržovės.
  • Spermatogenezės stiprinimui: duona, kiaušinių tryniai, austrės, žirniai.

Kramtomoji Guma Ir Seilės

Rekomenduojama kramtyti kramtomąją gumą. Ji skatina seilių išsiskyrimą. O seilės pagerina maisto pasisavinimą ir saugo dantų emalį bei burnos gleivinę. Todėl pavalgius labai naudinga kramtyti becukrę gumą ir periodiškai čiulpti citrinines pastiles. Seilių išsiskyrimą skatina ir maisto kvapas.

Netinkama Mityba Ir Jos Pasekmės

Netinkamai maitinantis, gali nuolatos kamuoti nuovargis, padidėti dirglumas, susilpnėti intelektas ir net išsivystyti depresija. Dauguma žmonių rytais valgo košę arba sumuštinį su dešra ir geria saldžią arbatą. Taip papusryčiavę, tikisi iki pietų būti sotūs ir darbingi. Iš tikrųjų jie labai apsirinka, nes košėje esantys angliavandeniai per neuromediatorių serotoniną sukelia ramybės ir atsipalaidavimo jausmą. Be to, serotoninas trukdo susikaupti. Sumuštinyje esantys baltymai suteikia žvalumo, kurio rytais iš tikrųjų reikia, bet tuo pačiu metu verčia smegenis atsipalaiduoti, todėl žmogui gali būti sunku susikaupti. Stipri saldi arbata - tai kofeinas ir gliukozė. Kofeinas labai pagerina mąstymą, bet neilgam, nes su maistu gauta gliukozė greitai baigiasi. Todėl po tokių pusryčių gali visą dieną kamuoti snaudulys ir tingulys.

Kad taip neatsitiktų, reikia ryte suvalgyti 2 kietai išvirtus kiaušinius (o dar geriau - vien jų baltymus) ir porciją vaisių salotų, paskanintų jogurtu. Salotas galima gaminti iš bananų, apelsinų, melionų, persikų, kivių ir t.t. Kiaušiniai smegenis aprūpina baltymais, iš kurių gaminasi neuromediatoriai, reguliuojantys žmogaus dvasinę pusiausvyrą. O saldūs vaisiai duoda joms gliukozės, suteikiančios žvalumo ir padidinančios darbingumą. Vaisiuose esantis kalis pagerina smegenų neuronų, perduodančių nervinius impulsus, veiklą. Daugelis veiklių žmonių nesuspėja deramai papietauti, todėl dažniausiai suvalgo picą, karštą sumuštinį…

Kiek Sriubos Telpa Lėkštėje?

Grįžtant prie pradinio klausimo, kiek sriubos telpa lėkštėje, atsakymas priklauso nuo lėkštės dydžio ir sriubos tirštumo. Tačiau svarbiau ne kiekybė, o kokybė. Svarbu, kad sriuba būtų pagaminta iš šviežių, kokybiškų ingredientų, turėtų daug daržovių ir būtų ne per riebi. Remiantis Ksaveros Vaištarienės patarimais, sriuba turėtų būti tik vienas iš dienos patiekalų, o pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas subalansuotai mitybai, saikingumui ir natūraliems produktams.

tags: #kiek #gramų #sriubos #telpa #lėkštėje

Populiarūs įrašai: