Kiaušinių marginimas geometriniais raštais technikomis
Kiaušinių marginimas yra neatsiejama Velykų šventės tradicija, paplitusi ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų tautų. Šiame straipsnyje aptarsime kiaušinių marginimo geometriniais raštais technikas, jų istoriją ir reikšmę.
Istorija ir paplitimas
Deja, nėra tiksliai žinoma, kada ir iš kur atsirado paprotys marginti dažytus kiaušinius. Seniausi marginti kiaušiniai aptikti Vormso apylinkėse (Vokietijoje) ir Opolėje (Lenkijoje). Lietuviškuose šaltiniuose pirmą kartą velykinis kiaušinis minimas Martyno Mažvydo Giesmės šv. Ambraziejaus dedikacijoje.
Dažymo būdai ir priemonės
Seniau kaime kiaušinius dažydavo natūraliais augaliniais dažais. Tam naudodavo nuovirą, pagamintą iš svogūnų lukštų, juodalksnio žievės ir rūdžių, medžio kerpių, rugių želmenų, beržo lapų, džiovintų ramunėlių ir rugiagėlių žiedų, net burokėlių. Aniliniai dažai kiaušiniams marginti pradėti naudoti XIX a.
Marginimo technikos
Pagal marginimo techniką margučiai skirstomi į rašytinius vašku ir skutinėtus.
- Skutinėti margučiai. Laikoma paprastesne ir spartesne nei marginimas vašku. Skutinėjami aštriais peiliukais jau išvirti viena spalva nudažyti kiaušiniai.
- Rašytiniai margučiai. Gaunami įkaitintą bičių vašką dedant ant nevirto, bet pašildyto kiaušinio. Išvirus taip numargintą kiaušinį augalinių dažų nuovire, vašku padengtos vietos likdavo baltos. Šiais laikais linijos dažniausiai piešiamos su metalinio smeigtuko, pritvirtinto ant pagaliuko, galvute.
Geometriniai raštai ir jų simbolika
Dažniausiai kiaušiniai marginami geometriniais ar augaliniais raštais, įvairiai sukomponuotais iš taškelių ir brūkšnelių. Margučių raštų kompozicijos dažnai sudarytos iš vienodų detalių, kurių pagrindas yra tik du elementai - taškas ir brūkšnelis. Iš jų komponuojami pėdučių, saulučių, vėduoklių, krypučių, kabliukų, lankelių ir kt. motyvai.
Taip pat skaitykite: Natūralūs Velykų akcentai
Margučių raštai - patys įvairiausi, turintys simbolinę, maginę reikšmę. Patys reikšmingiausi - dangaus kūnai (saulė, mėnulis, žvaigždės), augmenija, geometrinės figūros. Tradicinių raštų kombinacijų, sudarytų iš grandinėlių, žiedelių, eglučių, žvaigždučių, snieguolių, driežiukų ir kitokiais vardais vadinamų elementų, gausu mūsų senovinių namų langų, stogų puošyboje, kryžių, juostų, audinių, kraičių skrynių, verpsčių, kultuvių ornamentuose.
Kiekviena margučio spalva turėjo savo reikšmę. Dažydami kiaušinį žemės spalvomis - juoda ar ruda, žmonės tikėjosi sulaukti gero ir gausaus derliaus. Raudona spalva simbolizavo gyvybę, sėkmingą visko pradžią. Žaliai dažyti kiaušiniai - pavasario augmeniją.
Margučių kolekcijos muziejuose
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Liaudies meno skyriaus saugyklose saugoma per 500 vnt. konservuotų margučių pagrindiniame fonde. Jie visi sukurti maždaug XX a. viduryje. Muziejaus saugyklose laikomos ir senosios buvusio Kauno miesto muziejaus direktoriaus Tado Daugirdo ir etnografo bei kraštotyrininko Balio Buračo margučių kolekcijos, surinktos XX a. pradžioje.
Ukmergės kraštotyros muziejaus fonduose saugoma trisdešimt skutinėtų margučių. Nežinomo autoriaus skutinėti margučiai XX a. 8-9 deš. Jo skutinėjimo raštai individualūs - vaizduojami gyvūnai, paukščiai, gėlės, žmonės, pastatai, gamtos vaizdai. Tautodailininko Roberto Klimavičiaus margučiai išskutinėti apie 1992 m.
Margučiai kaip Velykų stalo dekoracija
Dekoruojant velykinį stalą, „country“ stiliaus dekoras yra sutinkamas bene dažniausiai, tai - įvairūs gamtos elementai (šiaudai, šviežiai išdaiginta žolytė, kačiukai, tulpės, mediniai padėkliukai). Norint ištaigingesnio velykinio stalo dekoro - galima išbandyti Provanso stilistiką. Provanso stilius pasižymi švelniomis, šviesiomis spalvomis - pieno baltumo, švelniai gelsva, alyvinė, rožinė. Galima naudoti natūralios medžiagos staltiesę, grubesnių paviršių dekorą. Šiai stilistikai būdingos įvairios smulkios detalės - vazos, dekoratyvinės lėkštės, nuotraukų rėmeliai. Populiarūs gamtos motyvai ant indų - smulkūs žiedai, levandos, rožės. Velykinį stalą dekoruojant pagal šią stilistiką, gėles galima pakeisti „kačiukais“ ar pumpurais nusėtomis šakelėmis, patartina rinktis minimaliai dekoruotus indus.
Taip pat skaitykite: Kaip pasigaminti Tiramisu tortą be kiaušinių
Tradicinis marginimas augalais ir smulkiais gėlių žiedais ar lapais puikiai įsikomponuos Provanso stilistikoje, kampuoti geometrinių figūrų skutinėjimai puikiai dera prie urbanistinio, minimalistinio dekoro.
Kiaušinio reikšmė
Svarbiausias Velykų simbolis - dažytas kiaušinis. Lietuviams kiaušinis buvo gyvybės, gėrio, derlingumo, vaisingumo bei gamtos atgimimo simbolis, žmonės tikėjo magiška jo galia. Margutis buvo ne tik svarbiausias Velykų valgis ir stalo puošmena, bet ir neatsiejamas nuo tradicinių Velykų žaidimų - juos daužydavo, ridendavo, sukdavo. Senolių išmintis sako, kad per Velykas reikia dovanoti margučius kitiems. Dovanotas kiaušinis suteiks jiems sveikatos, laimės.
Mūsų protėviams kiaušinių spalvos ir raštai turėjo simbolinę bei maginę prasmę. Jie buvo dažomi juodai, raudonai, žalsvai, mėlynai. Juoda spalva simbolizuoja motiną žemę, raudona - gimimą ir gyvenimą, saulę ir ugnį, žalia - pasėlių želmenis, viltį ir ramybę, mėlyna - lietuvių mitologijoje simbolizuoja dangų, nuo kurio priklauso pasėlių vešlumas, augimas. Margučių raštuose žymią vietą užimdavo dangaus kūnai bei augalai.
Taip pat skaitykite: Putpelių kiaušinių gaminimo idėjos
tags: #kiausiniu #marginimas #geometriniais #rastais #technikos