Kiaušinių makaronai: kaloringumas ir maistinė vertė
Mūsų vartojamo maisto kaloringumas turi didelę reikšmę, nes nuo jo tiesiogiai priklauso kūno svoris. Kuo kaloringesniais produktais maitinsimės, tuo didesnė tikimybė priaugti nereikalingų kilogramų. Dietologai tvirtina, jog vartojant per dieną tik 100 kalorijų mažiau nei įprasta, mes galime nepriaugti 1 nereikalingo kilogramo per metus. O tam, kad sulieknėti, būtina kasdien vartoti 500 kalorijų mažiau. Šiame straipsnyje panagrinėsime kiaušinių makaronų kaloringumą ir maistinę vertę, taip pat pateiksime patarimų, kaip sumažinti maisto produktų kaloringumą ir kaip teisingai pasirinkti makaronus.
Kaloringumo svarba ir mažinimo būdai
Tyrimai rodo, jog dauguma žmonių net neįtaria, kiek per dieną jie suvartoja kalorijų arba linkę sumažinti jų kiekį. Mokslininkai įrodė, kad jeigu žmogus kasdien užsirašo ne tik produktus, kuriuos suvalgė, bet ir jų energetinę vertę, tada nori nenori pradeda stebėti, kiek kalorijų suvartojo per dieną. Taip pat maisto porcijos padidėja stresinių situacijų metu.
Peržiūrėdami kasdien suvartojamus maisto produktus, jūs lengvai galėsite išsiaiškinti, ar maistas, kuriuo kasdien maitinatės, yra jums naudingas. Norint geriau perprasti mitybos sritį, būtina dėmesingai ištyrinėti perkamų produktų etiketes. Ant jų visuomet nurodytas produkto kaloringumas. Kartais sunku savarankiškai susigaudyti, kokių produktų energetinė vertė didesnė, o kokių - mažesnė. Todėl produktų etikečių skaitymas yra gera išeitis. Kai tai taps įpročiu, jūs be vargo išmoksite pasirinkti produktus, kurie turi mažiau kalorijų.
Ko gero, pats veiksmingiausias būdas sumažinti produktų energetinę vertę - tai pakeisti juos mažiau kaloringomis versijomis. Pavyzdžiui, pakeiskite riebų pieną į mažai kaloringą liesą pieną. Jeigu neturite galimybės pakeisti produktus į jų mažiau kaloringas versijas, tai nors paprasčiausiai sumažinkite suvalgomų patiekalų porcijas. Pradžiai pabandykite 1/3 sumažinti patiekalų porciją. Kad tai padaryti, pakanka tiesiog lėčiau valgyti - kruopščiau sukramtydami maistą, jūs išmoksite pajusti sotumo jausmą dar sėdėdami už stalo. Jau po savaitės įprasite valgyti mažiau ir dėl to nebejausite alkio jausmo. Prieš pradėdami valgyti pagrindinį patiekalą, lengvai užkąskite. Teisingai pasirinktas užkandis neleis jums persivalgyti. Geriausia kiekvienus pietus pradėti nuo žalių salotų užkandžio. Jose labai mažai kalorijų, o be to, jos yra labai naudingos organizmui. Užpilti salotas geriausia citrinų sultimis ir nedideliu kiekiu alyvuogių aliejaus.
Produktai, padedantys greičiau sudeginti riebalus
Štai produktų, kurie padės greičiau sudeginti riebalus, sąrašas:
Taip pat skaitykite: Natūralūs Velykų akcentai
- Vanduo. Nauji tyrimai byloja, jog vanduo greitina svorio kritimą. Vokiečių tyrinėtojai nustatė, jog išgeriant apie 500 g vandens per dieną, tyrimo dalyviai padidino kalorijų sudeginimo greitį net 30 proc. Vanduo, išplaunantis iš organizmo druską ir toksinus, taip pat yra natūralus apetito slopintojas.
- Žalioji arbata. Tyrimai rodo, jog žaliosios arbatos ekstraktas pagreitina medžiagų apykaitą ir tokiu būdu gali padėti metant svorį. Ši arbata gerina nuotaiką ir netgi pasižymi prieškancerogeninėmis savybėmis, taip pat padeda užkirsti kelią širdies ligoms.
- Sriuba. Kaip pirmą patiekalą arba vietoj užkandžio suvalgant lėkštę sriubos, jūs suvalgote mažiau ir pagreitinate riebalų sudeginimą. Tyrimo duomenys rodo, jog sriuba yra puikus apetito slopintojas, todėl, kad ji susideda iš alkį slopinančių skystų ir tirštų elementų derinio.
- Greipfrutas. Greipfruto dieta - ne mitas. Tyrėjai išsiaiškino, jog tie, kurie kasdien suvalgydavo po pusę greipfruto, per 12 savaičių sulieknėjo vidutiniškai 1,5 kg.
- Obuoliai ir kriaušės. Antsvorio turinčios moterys, kurios per dieną suvalgydavo 3 mažus obuolius arba kriaušes, prarasdavo daugiau svorio laikantis mažo kaloringumo dietos palyginus su tomis, kurios savo dietoje nevartojo vaisių. Tos kurios valgė daržoves, bendrai suvartojo mažiau kalorijų. Todėl kitą kartą, kai užsinorėsite ko nors saldaus, pasirinkite šį mažai kaloringą užkandį, kuriame yra daug ląstelienos.
- Brokoliai. Tyrimai rodo, jog kalcis yra susijęs su svorio mažėjimu. Brokoliuose ne tik daug kalcio, juose taip pat daug vitamino C, kuris padeda geriau įsisavinti kalcį. Brokoliuose taip pat daug vitamino A, folio rūgšties ir ląstelienos.
- Neriebus jogurtas. Tyrimų duomenys byloja, jog pieno produktai gali pagreitinti svorio mažėjimą. Žmonės, besilaikantys mažo kaloringumo dietos, kurioje yra 3-4 porcijos pieno produktų, numetė svorio kur kas labiau, nei tie, kurie laikėsi tos pačios dietos tik su mažesniu kiekiu pieno produktų.
- Liesa kalakutiena. Daugelis tyrimų rodo, jog baltymas padeda pagreitinti medžiagų apykaitą, atsikratyti riebalų ir užsiauginti raumenis, sudeginant daugiau kalorijų.
- Avižų košė. Puikus tirpios ląstelienos šaltinis (7 g porcija ant ¾ puodelio vandens).
- Aitrusis pipiras. Aitrusis pipiras gali pagreitinti medžiagų apykaitą.
Ar žinojote, jog 450 kalorijų mėsoje negalima prilyginti tokiam pačiam kalorijų skaičiui saldžiame gazuotame gėrime? Taip yra todėl, kad be produkto tūrio ir cheminės sudėties yra skaičiuojamas ir produkto įsisavinimo organizme laipsnis. Mėsos virškinimas - nelengvas išbandymas mūsų organizmui, todėl praktiškai visos su mėsa gautos kalorijos sudeginamos mėsai suvirškinti ir įsisavinti. Be to, šis procesas trunka gana ilgai, todėl ir sotumo jausmas, atitinkamai, išlieka kur kas ilgiau.
Kaip žinia, kalorijos reikalingos ir moterims, ir vyrams, ir vaikams. Jos reikalingos inžinieriams, krovikams, mokslininkams, rašytojams, aktoriams ir sportininkams, kitaip sakant, bet kokio amžiaus ir profesijos žmonėms. Taip yra todėl, jog kiekvieną savo egzistavimo sekundę mūsų organizmas tas kalorijas sudegina. Ir tai vyksta pagal paprastą schemą: kuo didesnis organizmui fizinis krūvis, tuo daugiau energijos reikia organizmui. Taigi, jeigu jūs visą dieną pragulėsite lovoje, jūsų organizmas sudegins tik 0,9 kilokalorijas per valandą kiekvienam jūsų kūno kilogramui. Tuo tarpu bėgdami sunaudosite 6,7 kilokalorijas per valandą, plaukiodami baseine - 5 kilokalorijas per valandą, važiuodami dviračiu - 12 kilokalorijų per valandą, darydami rytinę mankštą - 3 kilokalorijas per valandą, o nieko neveikdami - 1,5 kilokalorijas per valandą.
Manoma, jog labiausiai į nemalonias metamorfozes yra linkusios tos kalorijos, kurios gaunamos iš riebalų ir greitų angliavandenių. Produkto kaloringumas ir sotumas - skirtingos sąvokos. Dažnai pasitaiko, jog labai kaloringi produktai visai nėra sotūs ir atvirkščiai, mažo kaloringumo produktai puikiai numalšina alkio jausmą. Pavyzdžiui, augalinio aliejaus valgomajame šaukšte yra apie 180 kalorijų, tačiau vargu ar tuo būtų galima pasisotinti. Be to, tiek pat kalorijų yra ir 250 g ryžių arba grikių, 200 g neriebios varškės, 120 g veršienos. Paprasčiausiai skirtingos maistinės medžiagos vaidina skirtingą vaidmenį mūsų organizme. Pavyzdžiui, su maistu suvartojus palyginti nedidelį kiekį angliavandenių, ir baltymų, greitai galima pajusti sotumo jausmą. Beje, organizmas nekaupia šių medžiagų atsargų. Visai kas kita yra su riebalais. Jų organizmas gali prikaupti 15, 20, 50 ir net 100 kilogramų atsargų. Todėl riebus maistas yra kur kas mažiau sotus, negu iš angliavandenių ir baltymų.
Tai kas gi padės sudeginti nereikalingas kalorijas? Pasirodo tai gali padaryti ne tik įprasta fizinė veikla, bet ir maloniausias užsiėmimas - seksas. Italų mokslininkas Bruno Fabri tvirtina, jog per 15 minučių oralinio sekso sudeginamos kalorijos, gautos išgėrus taurę vyno. Profesorius taip pat paskaičiavo, jog 26 minutes trunkantis sekso maratonas, kuris baigiasi orgazmu, „sudegina“ net pusę kalorijų, gautų suvalgius picą.
Makaronų kaloringumas ir maistinė vertė
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad makaronai - tai puikus, mažai riebalų turintis sudėtinių angliavandenių šaltinis. Tačiau daugelis žmonių galvoja, kad nuo jų storėjama. Kaip yra iš tiesų? Makaronai - tai produktas, gaminamas iš miltų (kvietinių, ryžių, grikių, sojų) vandens, bei kitų papildomų produktų (kiaušinių, prieskonių ir t.t.). Gauta masė supresuojama, išdžiovinama ir išfasuojama. Dauguma įprastų makaronų gaminami iš rafinuotų kietųjų kviečių produktų. Taip prarandamos „gerosios“ makaronų savybės. Išeitis - rinktis pilno grūdo makaronus. Rupių miltų makaronai yra tamsesni, juose daugiau kviečių sėlenų ir gemalų. Taip pat galima rinktis makaronus, pagamintus iš sojos ar grikių lukštų.
Taip pat skaitykite: Kaip pasigaminti Tiramisu tortą be kiaušinių
Makaronai yra „koncentruotas“ kalorijų šaltinis. Pavyzdžiui, suvalgius 1 puodelį virtų makaronų gausime apie 200 kcal, o vieną puodelį Briuselio virtų kopūstų - tik 60 kcal. Makaronus valgome kaip pagrindinį patiekalą, arba kaip garnyrą. Yra įvairiausių skanių patiekalų iš makaronų. Pavyzdžiui, vienoje lazanijos porcijoje yra apie 640 kcal, 28 g riebalų (iš kurių 16g sočiųjų riebalinių rūgščių), 36 gramai baltymų, 54 gramai angliavandenių. Be to, makaronams pagardinti vartojame riebių padažų. Jauskite saiką.
Makaronai: dietinis produktas?
Makaronai išties asocijuojasi su sotumu ir apvalioms formomis. Toks stereotipas atbaido norinčiuosius numesti kelis kilogramus. Ir veltui. Pagal vieną iš versijų, žodis „makaronai“, išvertus iš graikų kalbos, reiškia „laimė“. Ir išties: prisivalgai, tačiau antsvorio neatsiranda. Kodėl? Pirmiausia, juose mažai kalorijų: 100 g sauso produkto - 330 kcal, tačiau 100 g pagaminto - tik 80 kcal. Be to, kietųjų rūšių makaronuose praktiškai nėra riebalų (ne daugiau vieno procento). Taip pat daug sudėtingų angliavandenių - 70% sauso produkto masės. Jie lėtai pasisavinami, nežymiai padidina cukraus kiekį kraujyje ir jį išlaiko pakankamai ilgam, o tai padeda palaikyti darbingumą ir nejausti alkio. Tokiu būdu reguliuojamas insulino kiekis, o tai itin svarbu esant cukriniam diabetui, virškinimo sistemos sutrikimams, nutukimui ir arterinei hipertonijai. Beje, pačioje Italijoje, kur makaronai valgomi bent kartą per dieną, nutukusių žmonių skaičius mažiausias Europoje, jei ne visame pasaulyje. Tiems, kurie abejoja, valgyti ar ne, galima parekomenduoti makaronus iš rupių miltų. Juose daug ląstelienos, jie lėtai brinksta skrandyje ir suteikia sotumo jausmą.
Kiti makaronų privalumai
Kietųjų rūšių makaronuose daug augalinės ląstelienos, kuri pašalina iš organizmo toksinus, kovoja su žarnyno disbakterioze. B grupės vitaminai didina atsparumą stresui ir mažina galvos skausmą. Vitaminas E (tokoferolis) apsaugo nuo senėjimo, sukelto laisvųjų radikalų. Makaronuose taip pat daug mineralų - kalio, geležies, fosforo, kalcio. Amino rūgštis triptofanas gerina miegą ir padeda gydyti kai kurias depresijos formas. Tačiau svarbiausia - tokiuose makaronuose gausu baltymų. 100 g sauso gaminio yra 15% paros normos.
Kaip teisingai pasirinkti makaronus?
Visi šie pliusai galioja tik makaronams, pagamintiems iš kietųjų rūšių kviečių. Juose pakankamai daug baltymų. Ir priešingai, makaronuose, pagamintuose iš minkštųjų rūšių miltų, didžiulis kiekis krakmolo, beveik nėra ląstelienos, sudėtingų angliavandenių ir vitaminų. Tikros pastos gamybai pagal europietiškus standartus galima naudoti tik miltus iš kietų kviečių (Triticum durum, semolina) ir vandens (kartais dedama kiaušinio elastingumui). Ant tikrų makaronų pakelio būtinai turi būti vienas užrašų: „Grupė A, 1 klasė“, „Durum“, „Kietųjų rūšių kviečiai“ arba „Semolina di grano duro“. Visa kita produkcija - tai vadinamieji makaronų gaminiai. Gurmanams ir sveiko gyvenimo būdo propaguotojams itin tiks mažai kaloringi makaronai iš speltos (ypatingos kviečių rūšies). Joje daugiau baltymų, nesočiųjų riebalų rūgščių ir ląstelienos.
Kaip atskirti makaronus nuo makaronų gaminių?
Pirmiausia pagal spalvą. Tikrų makaronų spalva lygi kreminė arba auksinė, glotnus paviršius. Jokiais būdais nepirkite ryškiai geltonos produkcijos, ji iš minkštų miltų, ir norėdami nuslėpti šį faktą, gamintojai į produktą deda dažiklių. Dar vienas paprastas būdas nustatyti kokybę - sulenkti makaroną. Minkštųjų rūšių makaronai greitai lūžta, o kietųjų - puikiai susilenkia. Įdėmiai išanalizuokite maistinės vertės lentelę ant pakuotės. Kuo daugiau baltymų, tuo geriau. Jų turi būti ne mažiau kaip vienuolika gramų, geriausia - trylika-keturiolika. Kietų ir minkštų miltų mišinio vizualiai nustatyti praktiškai neįmanoma (tik pagal nedideles baltas dėmeles). Tačiau lengva skirtumą pamatyti gaminant. Kietųjų miltų gaminiai nesulimpa verdant, jie gintaro geltonumo spalvos.
Taip pat skaitykite: Putpelių kiaušinių gaminimo idėjos
Labai populiarūs yra spalvoti makaronai. Jie dažomi tiek natūraliais, tiek ir cheminiais dažikliais, todėl prieš pirkdami spalvotus makaronus būtinai paskaitykite sudėtį. Jei pamatysite bet kokius ingredientus su indeksu E, vadinasi, makaronai dažyti dirbtiniais dažikliais. O štai Italijoje dėti į makaronus cheminius dažiklius uždrausta. Norint kitokios spalvos makaronų, į tešlą dedama natūralių dažiklių arba spalvotų augalinių ekstraktų. Juodi makaronai gaunami dažant dažikliu iš kalmarų, žali - iš špinatų, violetiniai - iš pomidorų arba burokų. Vadinamuosius greito paruošimo makaronus geriau išvis pamiršti. Naudos iš jų nėra, užtat apstu cheminių maisto priedų.
Su kuo geriausiai derinti makaronus?
Makaronai geriausiai dera su žalumynais, daržovėmis ir alyvų aliejumi. Mono nesotieji riebalai alyvų aliejuje mažina „blogojo“ cholesterolio lygį. Reguliariai vartojant šį aliejų, mažėja piktybinių krūties auglių rizika. Nuo makaronų iš kietųjų kviečių rūšių nestorėjama, tačiau vis dėlto dietologai nerekomenduoja jų valgyti vakarienei, kadangi juose daug sudėtingų angliavandenių, kurie ilgai virškinami.
Makaronai be gliuteno
Kai kurie žmonės alergiški gliutenui, kurio yra kviečiuose, rugiuose ir miežiuose. Šiuo atveju reikia pamiršti apie makaronus, sausus pusryčius, pyragėlius ir kitus produktus, kuriuose yra miltų. Taip pat reikia įdėmiai tikrinti pusfabrikačių ir gėrimų etiketes. Visa tai galima pakeisti, pavyzdžiui, makaronais iš kukurūzų, grikių ir ryžių miltų.
Makaronai kiekvienam skoniui
Tradicija tapo makaronais vadinti visas pastos rūšis. Tačiau itališkas terminas „maccheroni“ vartojamas kalbant tik apie trumpus vamzdelius, kiti turi savo pavadinimus pagal jų formą ir dydį. Pavyzdžiui, spagečiai - ilgi ir gan ploni, išvertus - mažos virvelės. Cappellini - taip pat ilgi, dar plonesni, juos kartais vadina angelo plaukais. Iš viso pasaulyje priskaičiuojama daugiau nei šeši šimtai skirtingų formų makaronų gaminių - išties įspūdingas skaičius. O jau kiek jiems sukurta skirtingų skonių padažų!
Įdomūs faktai apie makaronus
- Pasaulinė makaronų diena švenčiama spalio 25 dieną penkiasdešimtyje pasaulio šalių.
- Klasikinis santykis verdant makaronus - 1000:100:10 (1 litras vandens, 100 g makaronų, 10 g druskos).
- Makaronų glikeminis indeksas sudaro nuo 25 iki 45, o tai bent du kartus mažiau nei bulvių.
- Vienas žymiausių makaronų gerbėjų pasaulyje buvo Kristupas Kolumbas.
- Jei visi makaronai, suvalgyti italų per metus, būtų spagečiai, jų bendras ilgis sudarytų 600 000 000 km.
- Spagečių valgymo rekordas priklauso anglui Piteriui Daudesuelui. Jis suvalgė 91,44 m spagečių per 12,01 sekundės.
- Vienintelis pasaulyje Nacionalinis makaronų muziejus yra Romoje.
- Sausi makaronų gaminiai - vienas pirmųjų maisto produktų, imtas gaminti pramoniniu būdu.
tags: #kiausiniu #makaronai #kalorijos #ir #maistinė #vertė