Velykų kiaušinių marginimas: tradicijos ir receptai

Velykos - viena gražiausių pavasario švenčių, simbolizuojanti gamtos atbudimą ir naują gyvybės ciklą. Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, Velykos turi gilias tradicijas ir papročius, kurių pagrindinis akcentas - kiaušinis. Kiaušinis nuo pagonybės laikų simbolizuoja gyvybės atsiradimą, vaisingumą ir kosmosą. Šiame straipsnyje apžvelgsime kiaušinių marginimo tradicijas Lietuvoje ir pateiksime įvairių receptų, kaip paruošti gardžius ir spalvingus margučius.

Velykų tradicijos ir kiaušinio simbolika

Etnologė A. Valiukevičienė Žinių radijo eteryje pabrėžė, kad margutis visada buvo pagrindinis Velykų simbolis. Anksčiau, žmonės laiką suprato cikliškai, todėl visas laikotarpis iki Velykų ir po jų buvo tamprus ir susijęs. Kiekviena diena buvo pasiruošimas šiai didelei šventei.

Etnologės teigimu, esminiai Velykų dalykai išliko iki šiol - žemės budinimas ir margučio mušimas bei marginimas. Margutis yra labai sena tradicija, atėjusi iš archajiškų laikų. Gedimino pilies teritorijoje buvo atkastas kaulinis ir akmeninis margutis, molinio margučio šukės, datuojamos XI-XIII amžiumi. Apie margučių marginimą kalbama ir Martyno Mažvydo bei Mikalojaus Daukšos laikais.

Etnologė A. Valiukevičienė laidoje „Ekspertai pataria“ kalbėjo, kad į rankas paėmus kiaušinį, aišku, jog rankoje laikoma gyvybė. Sudaužius margutį į pasaulį išleidžiama gyvybė. Vienas senas mitas pasakoja apie deivę paukštę, kuri kosmose sudėjo kosminį kiaušinį. Jam sudužus, iš baltymo atsirado vanduo, iš trynio - žemė, o iš lukšto - visa kita: žmonės, gyvūnai ir gyvybė. Net ir dabar prie stalo daužant margučius atkartojamas šis senas mitas.

Pasak etnologės, itin sunku pasakyti, kaip atsirado pats margučių marginimo procesas. Tačiau yra prielaida, kad margutis atsirado kaip gamtos dovana žmogui po žiemos - laukinių paukščių kiaušiniai, kurie yra melsvi, žalsvi, rudi, taškuoti ir spalvoti. Etnologė A. Valiukevičienė priminė ir dabar dažniausią margučių marginimo būdą vašku - paukščio pėdelės raštą, kuris primena paukštės deivės mitą.

Taip pat skaitykite: Baltymų plakimo technikos

Kiaušinių dažymas ir marginimas

Paprotys per pavasario šventes dažyti kiaušinius yra labai senas. Manoma, kad lietuviai dažydavę kiaušinius pavasario šventės metu jau Mindaugo laikais. Pirmąją rašytinę žinią apie lietuviškus margučius pateikia M. Mažvydas 1549 metais. Kovodamas su pagonybe, jis bara tikinčiuosius, kad jie teikia kiaušiniui buriamąją galią.

Kiaušinių dažymo ir keitimosi jais papročiai yra daug senesni už krikščionybę. Beveik visos senojo pasaulio tautos tą paprotį žinojo. Dar prieš Kristaus gimimą kiaušinis buvo laikomas ne tik pavasario gamtos atgimimo simboliu, bet ir kiekvieno gyvio pradžios simboliu.

Daugiausia kiaušiniai buvo dažomi juodai, raudonai, geltonai, rausvai ir žaliai. Juoda spalva simbolizuoja žemę motiną. Gilią simbolinę prasmę turėjo ir apeiginis kiaušinių dažymas raudonai. Tai reiškė nedalomą gimimo, gyvenimo, šviesos, šilumos bei sėkmingos visko pradžios supratimą. Be to, raudonai spalvai buvo priskiriama nepaprasta galia nušalinti piktas antgamtines jėgas ir apskritai visa, kas bloga. Kiaušinių dažymas žalia spalva reiškė pavasario augmeniją, javų daigus, o geltona bei ruda spalva - pribrendusius javus.

Dar didesnė buvo įvairiais prasmingais raštais išrašyto kiaušinio galia. Margučių raštuose žymią vietą užėmė dangaus kūnų bei augalų vaizdavimas. Dažnai ant margučių buvo piešiama saulė, kuriai pavasarį buvo priskiriama ypatinga jėga prižadinti iš žiemos miego žemę, sušildyti ją. Margučių puošimas žvaigždžių raštais simbolizavo nakties šviesą javams. Išrašyti įvairūs augalai ir žiedai turėję pagreitinti augmenijos gimimą, augimą ir žydėjimą.

Natūralūs dažymo būdai

Tradiciniai kiaušiniai Lietuvoje buvo dažomi natūraliais dažais - ąžuolo ar juodalksnio žievės nuoviru, svogūnų lukštais, raugintais burokėliais, samanomis, ramunėlėmis, beržų lapais ir kitais dažomųjų medžiagų turinčiais augalais. Cheminiais dažais dažyti pradėta tik XIX a.

Taip pat skaitykite: Tradiciniai kiaušinių mišrainės receptai

Kiaušinio paruošimas dažymui:

  1. Pirmiausia, kad ant lukšto neliktų riebalinio sluoksnio, kiaušinį reikia nuplauti su sodos tirpalu.
  2. Kiaušinius virti iki norimo kietumo, po to leidžiame natūraliai nudžiūti ir atvėsti.
  3. Kiaušiniams atvėsus, piešiamas ornamentas.
  4. Pasirinktas raštas skutamas iki kiaušinio paviršiuje pasirodys baltos spalvos piešinys.
  5. Norint gauti spalvotą raštą, tamsiai dažyti ir išskutinėti kiaušiniai dar merkiami į norimos spalvos dažus.

Puošniausias marginimo būdas - raštų išrašymas ant kiaušinio paviršiaus vašku, nesūdytais taukais, lajumi ar bičių duonele. Parduotuvinė žvakė, kurioje daug parafino, netinka, nes parafinas nusiplauna vos įdėjus į šiltą vandenį. Prieš piešiant kiaušinį būtina pašildyti ant šiltos viryklės (geriau prilips vaškas). Raštas išrašomas medine lazdele su prie jos pritvirtintu skardos vamzdeliu, kurio viršutinis galas platesnis. Į šį vamzdelį įpilamas tirpintas vaškas ir juo vedžiojamas raštas ant nedažyto paviršiaus.

Išdažytus kiaušinius merkiame į šaltus, iš anksto išvirtus dažus. Dažuose palaikome apie porą valandų (pagal instrukciją, jeigu tai yra specialūs, cheminiai dažai). Į dažus kiaušinius įdedame su šaukštu, atsargiai. Jie turi būti visiškai apsemti ir negulėti vienas ant kito. Kuomet kiaušinis įgauna norimą atspalvį, jį iškeliame ir dedame ant minkšto, drėgmę sugeriančio audinio.

Norint gauti kelių spalvų raštą, pirmiausia merkiame į šviesius dažus. Nudžioviname, išrašome ornamentą ir dedame į tamsesnius dažus. Nuėmus vašką, raštas bus jau dviejų spalvų. Taip dažo tik prityrę meistrai.

Anksčiau margučių marginimui būdavo naudojami įvairūs augaliniai dažai ir išgaunamos tokios spalvos:

  • Svogūnų lukštais - rusva
  • Skroblo žieve, beržo vantos lapais - gelsvai žalia
  • Ramunėlėmis, alksnio žirginiais - geltona
  • Šieno pakratais, rugiagėlėmis - melsva
  • Bruknių lapais, dilgėlėmis, rugių želmenimis - žalsva
  • Ąžuolo ir juodalksnio žieve, eglių viršūnių spurgomis, kerpėmis ir samanomis - įvairi, priklauso nuo rūšies.

Augalus reikia mirkyti iki 12 - os valandų.

Taip pat skaitykite: Receptai šeimai: kotletai

Saulučių skutinėjimas ant kiaušinių - tai viltis, kad metai bus saulėti, žvaigždučių skutinėjimas - laukams netrūks šviesos nei dieną, nei naktį, žalčiukų skutinėjimas - pavasarį pabus gyvybė. Marginant kiaušinius naudojami archetipiniai simboliai - brūkšniai, apskritimai, taškai, linijos.

Visi išvardyti marginimo būdai tinka dažymui su natūraliais dažais ir natūraliomis priemonėmis, todėl tam prireiks trupučio kantrybės.

Kiaušinių dažymas maistiniais dažais

Parduotuvėse parduodami maistiniai dažai yra pagaminti iš Europos Sąjungoje leidžiamų naudoti medžiagų, kurių sauga yra patikrinta bei nustatytos jų vartojimo sąlygos, kurios nekelia grėsmės vartotojų sveikatai. Raudonai spalvai išgauti yra naudojamas maisto priedas E 124 (raudonasis ponso, sintetinis vandenyje tirpus maisto dažiklis), o geltonai spalvai - E 102 (tartrazinas, sintetinis citrinos geltonumo dažiklis).

Dažant kiaušinius maistiniais dažais, privaloma laikytis instrukcijų, kurios yra pateiktos ant dažų pakuotės. Jeigu pastebėjote, kad kiaušinio baltymas yra nusidažęs, patartina tokio kiaušinio nevartoti. Geriau rinktis kiaušinį, kuris nudažytas tinkamai ir dažai yra tik ant lukšto. Vis dėlto kiaušinių dažymui patariama naudoti natūralius metodus.

Kiaušinių negalima dažyti ne maistui skirtais dažais, pvz., tekstilei ir pan., nes juose gali būti naudojamos sveikatai kenksmingos medžiagos. Kiaušinio lukštas yra porėtas, be to, verdant kiaušinius, lukštas gali ir įtrūkti. Tiek per poras, tiek per įtrūkimus dažai ir juose esančios sveikatai kenksmingos medžiagos pasiekia baltymą, dėl to naudoti tokius dažus nėra saugu.

Velykų žaidimai su kiaušiniais

Velykų rytą vaikai prabudę dažnai rasdavo ant namų palangės padėtų dovanų - po du kiaušinius. Tai būdavo Velykės dovana. Vaikai tikėdavo, kad ji gyvena kažkur pamiškėje, moka gražiai marginti kiaušinius, atėjus pavasariui, primargina jų daugybę, sudeda visus į vaško arba cukraus vežimą, pasikinko į jį miško ilgaausius ir išvažiuoja pas gerus vaikus. Naktį visus juos aplanko ir apdovanoja.

Kiaušinių ridinėjimas

Kiaušinių ridinėjimas: ridinėjama visoje Lietuvoje ir ne bet kaip, o per specialiai padarytą lovelį. Visi stengiasi toliausiai nuridenti savo kiaušinį, nes tik taip įmanoma tapti nugalėtoju ir pavasarį patikėti, kad tie metai tau bus tikrai laimingi, kad viskas puikiai seksis. Parenkama storesnio medžio žievė lygiu vidumi. Vienas galas pakeliamas aukščiau. Nuo pakiliojo galo ir ridenami kiaušiniai. Jei kiaušinis pataiko į anksčiau nuriedėjusįjį, kiaušinio savininkas pasiima abu kiaušinius. Ridinėti gali iki 8 žmonių, geriausia, kad kiaušiniai būtų skirtingų spalvų, tada lengviau galima atskirti. Jeigu kiaušinis, į kurį taikoma, guli kairiajame šone, tada kitas kiaušinį leidžia smaigaliu į kairę. Jei kiaušinis dešinėje, tada leidžiama smaigaliu į dešinę. Kai kiaušinis, į kurį taikomasi, guli viduryje, tada parenkama apvalesnis, bukesnių galu kiaušinis. Tokie kiaušiniai rieda tiesiai. Pasitaiko, kad ridinėjant buvo naudojamos bulvės, jomis buvo taikoma į nuridentą kiaušinį. Tokiu būdu kiaušinio kevalas ir pataikius likdavo sveikas, nes suskilęs kiaušinis blogai rieda.

Kiaušinių mušimas

Kiaušinių mušimas: žaidime dalyvauja tiek vaikai, tiek jauni, tiek ir seni. Žaidimo esmė - išsiaiškinti tą, kuris moka išsirinkti stipriausią kiaušinį (medinis, kitas, dirbtinai sutvirtintas, sustiprintas kiaušinis netinka). Paprotys mušant arba daužant margučius buvo žinomas visoje Lietuvoje. Paprastai žaisdavo vyrai ir paaugliai, o dabartiniais laikais žaidžia taipogi ir moterys, mergaitės. Vienas turi suimti savąjį margutį į saują, paliekant tik truputi išsikišusį jo smaigalį tarp nykščio ir smiliaus. Kitas suima savo kiaušinį į saują ir, prilaikydamas pirštų galais, smaigaliu žemyn daužia. Būtina taikyti tik į kiaušinio galą, nes šitoj vietoj jis yra pats stipriausias. Jeigu kas į šoną įmuša laikiusiojo kiaušinį, toks mušimas laikomas neteisingu. Neteisingai sumuštojo kiaušinio savininkas ne tik nelaikomas pralaimėtoju, bet dar turi gauti nesumuštą margutį kaip atlyginimą už sugadintą gerą margutį. Todėl ilgai buvo deramasi, kas laikys savo margutį, o kas muš. Daugiausia atsirasdavo norinčių mušti. Antrą kartą mušdavo tas, kuris pirmiau laikė ir t.t. Tik teisingai sumušus priešininko kiaušinį, kiužis (sudaužytas kiaušinis) tenka nugalėtojui. Vienur pirmą Velykų dieną mušdavo tik smaigalį, o antrą Velykų dieną norint gauti kiaušinį, jau reikėjo sumušti abu galus. Prieš pradėdami mušti, kiekvienas renkasi stipresnį kiaušinį, tikrina jo stiprumą, kalendamas smaigaliu į dantis. Jei kiaušinis kietai atsimuša, garsas skardus - vadinasi jis stiprus, o minkšto kevalo kiaušinis linksta ir skamba dusliai. Kuris turėdavo stiprų kiaušinį, tai tiek margučių laimėdavo, kad pilnas kišenes prisikraudavo.

Tas, kuris žaisdamas laimėdavo dešimtis kiužių, garsėdavo per kelis kaimus. Todėl jau artinantis Velykoms jaunimas ir paaugliai stengdavosi gauti stirių kiaušinių. Kiti jau nuo gavėnios pradžios imdavo rinkti stipriausius senų vištų kiaušinius. Atsirasdavo ir gudruolių, mėginusių apgaule sumušti kitų margučius. Jie pasiruošdavo specialius „sustiprintus“ kiaušinius: porą savaičių ant krosnies prieangio kaitintas kiaušinis, o vėliau nudažytas; kiaušinis į kurį per šiaudelį į vidų pripilama dervos ar smalos, sakų; cukrinis - pripilama tirpinto cukraus ir jis sustingdavo; acte mirkytas kiaušinis ir apteptas specialiu kalkių tirpalu; ištisus metus džiovintas kiaušinis, kurio baltymas sustingdavęs; laku apteptas kiaušinis, vėliau nudažytas; ištekintas iš seno riebaus sūrio arba iš rago ir t.t.

Kiaušiniavimas

Kiaušiniavimas: kiaušiniauti įprasta tik mažamečiams vaikams (iki 7-8 metų amžiaus). Atėjęs į svečius, vaikas turi padeklamuoti posmą „Aš mažas vaikelis, kaip pupų pėdelis, prie slenksčio stoviu, kiaušinuko noriu“. Po to jis turi įsikišti pirštą į burną ir laukti. Tai ženklas, kad vaikas nori vieno kiaušinio. Jei įsikiši du pirštus, reiškia, kad prašai dviejų. Kupiškio apylinkėse vaikas, įėjęs į gryčią, nieko nesako, tik įkiša į burną pirštą ir gauna kiaušinį, jeigu du pirštus, šeimininkė pasistengia ir du kiaušinius į terbelę įdėti. Tačiau kiaušiniauti Lietuvoje eidavo ir jaunimas. Atėjusiam kiaušiniauti būtinai reikėdavo duoti kiaušinių, nes kitaip, buvo tikima, vištos nedės.

Kiaušinių patiekalai Velykoms

Kiaušinis - vienas vertingiausių maisto produktų. Vidutinis vištos kiaušinis sveria apie 50-60 gramų, jame yra apie 12 proc. baltymų, 0,9 proc. angliavandenių, 10,5 proc. riebalų, 135 mg kalio, 12 mg magnio, daugiau kaip 2 mg geležies, taip pat cinko, vario, vitaminų A, B1, B2, B3 ir t. t. Kiaušinis yra gyvybės pradžia, todėl tiek vertingų ir gyvybiškai svarbių medžiagų čia esama.

Įdaryti kiaušiniai

Reikės:

  • Kiaušinių
  • Tuno
  • Druskos
  • Pipirų
  • Citrinos sulčių
  • Majonezo
  • Grietinės
  • Salierų stiebų
  • Fermentinio sūrio

Gaminimas:

  1. Kiaušinius supjaustome per pusę, išimame trynius.
  2. Trynius sumaišome su tunu, druska, pipirais, citrinos sultimis.
  3. Majonezą, grietinę ir 2 trynius suplakame.
  4. Trynius sumaišome su 20 g susmulkintais salieru stiebais, druska, pipirais, sutarkuotu fermentiniu sūriu, 30 g majonezo, gerai išmaišome.
  5. Kiaušinius farširuojame 2/3 dalies įdaru.

Padažai prie kiaušinių patiekalų

Padažai gali suteikti kiaušinių patiekalams naujų skonių ir tekstūrų. Štai keletas receptų:

Obuolių ir krienų padažas

Reikės:

  • Dviejų keptų obuolių
  • 2 arb. šaukšt. krienų
  • ½ citrinos sulčių
  • Druskos

Gaminimas:

  1. Iškepame obuolius orkaitėje.
  2. Nulupame jau iškeptų obuolių odelę ir išimame sėklas.
  3. Dedame į plakiklį obuolius, krienus, citrinos sultis ir druską.
  4. Viską gerai išplakame.

Obuolių, burokėlių ir spanguolių padažas

Reikės:

  • Dviejų orkaitėje keptų obuolių
  • Vieno burokėlio sulčių (šviežių)
  • Saujos spanguolių
  • Poros šaukštelių krienų
  • Druskos
  • 1 citrinos sulčių

Gaminimas:

  1. Iškepame obuolius orkaitėje.
  2. Nulupame jau iškeptų obuolių odelę ir išimame sėklas.
  3. Išsispaudžiame burokėlių sultis.
  4. Dedame į plakiklį obuolius, krienus, citinos ir burokėlių sultis, spanguoles ir druską.
  5. Viską gerai išplakame.

Saulėgrąžų ir krienų padažas

Reikės:

  • Vienos stiklinės saulėgrąžų
  • 2-3 arb. šaukšt. krienų
  • Pusė mažos cukinijos
  • 1,5 citrinos sulčių
  • 3 didelių morkų sulčių
  • 2 arb.šaukšt. ciberžolės
  • Druskos
  • Vandens šiek tiek (apie 1/3 stiklinės)

Gaminimas:

  1. Saulėgrąžas išmirkiname per naktį.
  2. Išsispaudžiame morkų sultis.
  3. Į plaktuvą dedame visus ingredientus ir plakame.
  4. Jei matome, kad per tirštas, įpilame dar vandens.

Kiti Velykų papročiai ir tradicijos

Be kiaušinių marginimo ir žaidimų, Velykos turi ir kitų svarbių papročių.

Velykų eglutė

Seniau Velykų eglutė daug kam būdavo įprasta. Ją žmonės patys pasidarydavo: prie tiesios šakos pririšdavo eglės šakeles, padarydavo eglutės formos medelį, jį papuošdavo pavasarį išsprogusiais žilvičio kačiukais, forminiais sausainukais, popieriniais paukščiukais, gėlytėmis, medelyje padarydavo lizdelių, į juos įstatydavo po 9-12 kiaušinių. Tikėta, kad Velykų eglutės kiaušiniai žmogui neša laimę.

Velykavimas

Miegančiųjų žadinimas, velykavimas: iki Velykų kiekvienas stengiasi, kad išsprogtų jo iš pamiškės parsineštos beržo šakelės. Velykautojai stengiasi prabusti anksti ryte ir, pasiėmę išsprogusias beržo šakeles, nuplakti (pažadinti) kitus. Tie, kuriuos užtinka bemiegančius ir nuplaka, turi duoti velykautojui bent po kiaušinį.

Supimasis sūpuoklėse

Supimasis sūpuoklėse: dabar tai dažniausiai tik vaikų ir jaunimo pramoga, o seniau supdavosi ir vyresnio amžiaus žmonės. Tikima, kad kuo aukščiau per Velykas įsisupsi, tuo aukštesni bus linai, tuo ilgesnis jų pluoštas. Supantis dainuojamos sūpuoklinės dainos. Sūpynės dažniausiai įrengiamos ant kalnelių, tarp dviejų greta augančių medžių.

Lalavimas

Lalavimas: tradicinė Velykų apeiga. Kaimo gyventojai pasiimdavo barškalus, eidavo apie laukus ir barškindami dainuodavo dainas, kurių priedainiuose būdavo „ai lalu lalu“, „ei lalo“ ir kt. Taip, lalautojų supratimu, jie kviesdavo visas dangaus ir žemės galias, kad šios laukams ir jų šeimininkams lemtų gerą derlių, sotų gyvenimą.

Laistymasis vandeniu

Laistymasis vandeniu: šis Velykų paprotys žinomas nuo seno. Velykų rytą vaikinai eidavo vandeniu laistyti merginų. Eidami nešdavosi butelį vandens, su šventėmis pasveikindavo sutiktuosius, o užėję į trobą, kurioje gyvendavo merginos, paspausdavo rankas šeimininkams, o sveikindami moteris ir merginas, joms į delnus po truputį įpildavo vandens, po to tuoj pat vandenį nušluostydavo rankšluosčiu.

Patarimai, kaip švęsti Velykas sveikai

Vaistininkas Kęstutis Beržinis pataria laikytis tradicijos Didįjį šeštadienį virtus dar šiltus kiaušinius marginti vašku ir sumerkti juos į šaltą parūgštintą svogūnų lukštų nuovirą norimai spalvai išgauti. Anot K. Beržinio, kiaušinyje yra beveik 200 mg cholesterolio, todėl, jei gydytojas pataria riboti cholesterolio kiekį iki 300 mg, tai ir 2 kiaušinių bus per daug. Tačiau kiaušinyje yra ir antioksidantų liuteino bei zeaksantino, kurie ne tik naudingi regėjimui, bet ir apsaugo cholesterolį nuo oksidacijos, tad jis ne taip stipriai veikia kraujagysles. Todėl retsykiais galime ir po keletą kiaušinių suvalgyti - rekomenduočiau 5 per savaitę. Virtus kiaušinius galima laikyti 3 dienas.

Pasak jo, labiausiai neramina didelis cholino kiekis. Suvalgius 2 didelius kiaušinius, cholino jau gaunama per daug - 790 mg. Žarnyno bakterijos choliną metabolizuoja į trimetilamino oksidą, kuris gali lemti aterosklerozės atsiradimą bei pažeisti inkstus. Jei inkstai dirba gerai, bijoti neverta - per 8 valandas trimetilamino oksidas iš organizmo pasišalina. Tik nenustebkime, jei nuo 8-9 kiaušinių subjurs nuotaika, svaigs galva ar paleis vidurius. Jei norime valgyti daug kiaušinių, reikia turėti gerus inkstus - saikas labai reikalingas.

tags: #kiaušinio #mušimas #į #vandenį #receptas

Populiarūs įrašai: