Tradiciniai ir modernūs kiaulienos patiekalų receptai: kulinarinė kelionė po Meksiką ir Lietuvą

Šis informacinis straipsnis apžvelgia įvairius kiaulienos patiekalų receptus, įskaitant meksikietišką actekų sriubą su kepta kiaulės oda, buritas su įvairiais įdarais, gorditas, įdarytas dešra, mėsa, bulvėmis arba pupelėmis, meksikietiškas salotas, quesadillas su sūriu ir kitais įdarais, barbacoa su aviena, susukta į bananų lapus, vištienos dūdeles su aštriu žaliuoju padažu, krevečių kokteilį su pomidorų tyre, įdarytus pipirus su cukinijų žiedais ir sūriu, žaliąjį padažą su jalapeño pipiriukais, kalendra, dumplainiais, svogūnu, česnaku ir druska. Taip pat aprašomi tradiciniai lietuviški kiaulienos patiekalai, tokie kaip keptas paršelis, kiaulės galva su margučiu dantyse, paršiuko vyniotinis, bandelės su lašinukais ir kt. Straipsnyje nagrinėjami šventiniai lietuviški stalai, kurių neįsivaizduojama be kiaulienos patiekalų, aptariami senoviniai receptai ir modernūs variantai, pritaikyti skirtingiems skoniams.

Actekų sriuba: tirštas meksikietiškas skanėstas su kepta kiaulės oda

Actekų sriuba - meksikiečių mėgstamas patiekalas, pasižymintis sodrumu ir įvairiais gaminimo būdais. Vienas iš jų apima šiuos ingredientus:

  • 12 tortilijų
  • 1 nedidelis svogūnas
  • 1,5 litro vištienos arba jautienos sultinio
  • 2 skiltelės česnako
  • Čili chipotle (džiovintas aitrusis pipiras)
  • 50 gramų sūrio
  • 2 pomidorai
  • 2 šaukštai miltų
  • Nedidelis lakštas chicharron (kiaulės oda, kepta riebaluose iki traškumo)
  • Druska pagal skonį

Tortilijos supjaustomos juostelėmis ir kepamos aliejuje, kol tampa traškios ir auksinės spalvos. Atskirai mikseriu sutrinami pomidorai su svogūnu ir česnakais, pakepinami pamažu dedant miltus ir maišant, kad nesusidarytų gumuliukų. Po truputį pilamas sultinys, maišoma, kol užverda, sumetami pipirai ir dalis sūrio. Sudedamos pakepintos tortilijos, ugnis išjungiama. Prie actekų sriubos patiekiama kepta kiaulės oda, supjaustyta nedideliais gabalėliais, sūris ir grietinė. Valgytojas viską susideda į sriubą pagal savo skonį. Ši sriuba dažnai patiekiama su užkanda naches - trikampiais keptais traškiais tortilijų gabalėliais.

Buritos: meksikietiški paplotėliai su įvairiais įdarais

Buritos - tai meksikietiški kukurūzų paplotėliai su įvairiais įdarais. Prieš vyniojant įdarą, paplotėlius reikia pašildyti, kad jie taptų lankstūs ir nesulūžtų. Įdarui galima naudoti virtas pertrintas pupeles su aitriu padažu (neturtingųjų valgis) arba raudonąsias virtas/konservuotas pupeles, kepintą mėsos faršą, svogūnus, kukurūzus, pomidorus, dešrą chorizo ir grybus (įmantresnių buritų įdaras). Visi ingredientai turi būti jau pagaminti, nes buritos nėra kepamos ar šildomos. Į pašildytą tortiliją įsukamas gatavas įdaras ir patiekiama.

Gorditas: meksikietiškos „storuliukės“ su įdaru

Gorditas, išvertus iš ispanų kalbos, reiškia „storuliukes“. Tai dešra, mėsa, bulvėmis arba pupelėmis įdarytos bandelės. Tešlai reikės:

Taip pat skaitykite: Kepsniai orkaitėje Tėvo dienai

  • Stiklinės taukų arba sviesto
  • Šaukštelio druskos
  • Pusės puodelio aitraus padažo
  • Stiklinės smulkinto sūrio
  • Miltų

Įdarui reikės:

  • Ketvirtadalio kg dešros chorizo
  • Trijų šaukštų smulkinto svogūno
  • Dviejų smulkintų čili serrano
  • Druskos pagal skonį
  • Šaukšto aliejaus

Įkaitintame aliejuje pakepinamas svogūnas, dedama smulkinta chorizo, viskas kepama apie penkias minutes. Išjungus paliekama atvėsti. Iš tešlos ingredientų sumaišoma tešla, formuojami kukuliai, kurie suspaudžiami į blynelius. Į juos dedamas įdaras ir gerai užlipinami kraštai. Bandelės apkepamos aliejuje iš abiejų pusių.

Meksikietiškos salotos: paprastas ir universalus priedas

Meksikietiškos salotos yra paprastas, bet skanus priedas prie įvairių patiekalų. Joms reikės:

  • 3 smulkintų avokadų
  • 2 čili serrano, supjaustytų kaip įmanoma smulkiau
  • 2 šaukštų kapotų svogūnų
  • 2 šaukštų kapotų kalendrų
  • Smulkiai pjaustyto pomidoro (nebūtina)
  • Kelių lašų žaliosios citrinos sulčių
  • Šlakelio aliejaus (nebūtina)

Ant smulkintų ar trintų avokadų užlašinti citrinos sulčių, kad nepajuoduotų. Sumaišyti su visais kitais ingredientais. Šias salotas meksikiečiai valgo su įvairiais mėsos patiekalais, deda į sriubas ir sultinius.

Quesadillas: sūrio paplotėliai su įvairiais įdarais

Quesadillas (iš ispanų kalbos „queso“ reiškia sūrį) - tai paplotėliai, įdaryti sūriu ar kitais ingredientais. Paprasčiausias receptas - ant tortilijos (ar lietinio blyno) uždėta riekelė geltonojo sūrio. Tortilijos paplotėlis perlenkiamas pusiau ir pakepinamas arba pakaitinamas (nes nei aliejaus, nei kitų riebalų nededama). Tą patį paplotėlį galima įdaryti cukinijų žiedais, pakepintais grybukais su svogūnu, virta vištiena.

Taip pat skaitykite: Anties kepimo receptas

Barbacoa: aviena, troškinta duobėje su įkaitusiais akmenimis

Barbacoa - tai avienos mėsa, supjaustyta stambiais gabalais (su visais kaulais), susukta į bananų lapus ir palikta nakčiai gilioje duobėje, kurioje primesta iki raudonumo įkaitusių akmenų. Iki ryto mėsa būna išsitroškinusi, minkštutėlė. Atšaldyti ir vėl atšildyti nerekomenduojama - nukenčia skonis. Dėl to ji ir yra valgoma iš pat ryto - sotiems meksikietiškiems pusryčiams. Kepamos mėsos skystis ir riebalai teka į apačioje sudėtus puodus su ryžiais ir pupelėmis. Taip per naktį, be mėsos, pasigamina ir sriuba, vadinama consome. Ištroškinta per naktį avienos mėsa kapojama dideliu peiliu ir dedama į tortilijas - kukurūzinius paplotėlius. Paplotėlis su mėsos įdaru valgomas sulenktas, pagal skonį užbarstoma smulkiai kapotų svogūnų su kalendra, užvarvinama žaliojo arba raudonojo padažo (dažniausiai jie aitroki), užvarvinama žaliosios citrinos (laimo), ir valgoma užsrėbiant consome - sultiniu. Valgoma įvairiai - kartais citrina lašinama ir prieskoninės žolės su svogūnais ir padažu dedami tiesiai į sultinį.

Vištienos dūdelės: traškus patiekalas su aštriu padažu

Vištienos dūdelės gaminamos iš virtos vištienos, likusios nuo vakar dienos. Vištiena susmulkinama, rankomis išdalinama į plaušelius, įvyniojama į tortiliją (dūdele), mediniu pagaliuku persmeigiama, kad neišsivyniotų, ir kepama įkaitintame aliejuje, kol tampa auksinės spalvos ir traški. Patiekiama su aitriu žaliuoju padažu, grietine, smulkiai pjaustytomis salotomis (greičiau - tokiais kininiais kopūstais, tarpiniu variantu tarp salotų ir kopūstų) ir avokadu.

Krevečių kokteilis: gaivus patiekalas karštai dienai

Krevečių kokteilis yra populiarus patiekalas karštai dienai. Jam reikės:

  • Atšaldytos tirštos pomidorų tyrės (arba apvirtų ir mikseriu susmulkintų pomidorų be odelės)
  • Smulkiai kapoto svogūno
  • Petražolių (tiesa, čia kitokios žolės dedamos - bet lietuviškam skoniui jos nelabai tinka, nes primena blakės skonį)
  • Avokado gabaliukų
  • Išlukštentų ir nuvalytų krevečių
  • Pagal skonį druskos, pipirų ir citrinos sulčių

Įdaryti pipirai: aitri alternatyva paprikoms

Įdaryti pipirai gaminami iš ankštinių pipirų - chili poblano, panašių į lietuviams pažįstamas paprikas, tik gerokai aitresnės. Norint sumažinti aitrumą, galima pakaitinti juos ant ugnies. Iškabinamas kotelis kartu su visais viduriais, į vidų dedama aliejuje pakeptų cukinijų žiedų (žiedai nuo kotų nuskabomi ir suplėšomi į lapelius) su geltonu (ar kokiu kitu besilydančiu) sūriu. Po to įdarytas pipiras pamirkomas tešloje iš kiaušinio, vandens ir miltų ir kepamas, kol pavirs auksiniu. Į tokius pipirus kemšami grybai (paprasti konservuoti šampinjonai), konservuoti kukurūzai ir kas tik į galvą šauna. Skanu su grietine.

Žaliasis padažas: universalus priedas prie įvairių patiekalų

Žaliasis padažas (salsa verde) yra vienas iš daugelio padažų, kurie visada bus patiekiami ant kiekvienos meksikiečių šeimos stalo. Padažo aitrumas priklauso nuo to, kiek ankštinių pipiriukų jalapeño bus dedama. Reikės:

Taip pat skaitykite: Sprandinės kepimo patarimai

  • jalapeño pipiriukų
  • kelių kalendros šakelių
  • dumplainių
  • pusės svogūno
  • kelių skiltelių česnako
  • druskos pagal skonį

Pipiriukai kaitinami ne tam, kad prarastų aitrumą, o kad jo įgautų daugiau. Ant keptuvės pakaitinti be jokio aliejaus pipiriukai čia vadinami chili toreado, tai reiškia - „įerzintus pipirus“. Ten pat pakepinamas stambiai supjaustytas svogūnas. Dumplainiai išlukštenami. Visi ingredientai dedami į mikserį, įpilama šlakelis vandens ir sumalama.

Šernas lietuvių kultūroje: gamtininko Jurgio Elisono įžvalgos

Lietuvos gamtininkas ir zoologas Jurgis Elisonas (1889-1946) savo kapitaliniame veikale „Mūsų šalies žinduoliai“ (1932 m.) detaliai aprašė šerno gyvenimo būdą, mitybą ir elgesį. Šernai gyvena sunkiai prieinamose vietose didelėse giriose, ypač šiluose, klampiose tankynėse, lieknuose ir raistuose, šlapiuose slėniuose girios gilumoje. Jie mėgsta pasivolioti balose arba liekno purvynėse. Rado ramų ir nepavojingą gyventi vietą klumpynėje, šernai visa banda įsitaiso čionai savo guolį, kurį kitaip kiniu vadiname. Prasiknisa jie tuomet bendromis pajėgomis duobę, iškloja ją samanomis, lapais ir kita minkšta medžiaga. Dienos metu šernų jų gyvenamoje vietoje paprastai nesimato: jie ilsisi savo slapynėse nuo nakties žygių nuovargio. Minta šernas mišriu maistu, nes jam dera tiek įvairūs augalai, tiek lygiai įvairūs gyvuliai. Vienodai gardus esti jam gyvas grobis ir dvėseliena; supurto jisai net tokių pat šernų lavonus. Pavasarį ir vasarą jisai ėda girioje įvairias žoles, jų šaknis, kremblius (budis, arba grybus), laukuose javus, kurių ypačiai mėgsta soras, grikius ir kt. Nutveria šernas naktiniuose žygiuose ir vieną kitą vabzdį arba jo vikšrą, žemės paviršiuje beperintį paukštį, pelę arba jauniklytę stirną ir kt. Rudeniop šernas miške susilaukia prinokusių gylelių, riešutų, laukinių obuoliukų ir kriaušių, laukuose ropučių ir žirnių. Žiemą šernas minta jaunomis šakelėmis, sudžiūvusiais lapais, samanomis ir įvairiomis sultingomis požeminėmis augalų dalimis, kurių visų daugiausia suėda paparčio šakniastiebių.

Šernų elgesys ir medžioklė: Jurgio Elisono aprašymai

Žiemą kiaulės pradeda smarkiai kvepėti, ir tasai jų kvapas iš tolo justi. Pajunta tą jųjų kvapą ir tekiai, kurie pradeda ieškoti kiaulių. Jų rasti netrunka, ypačiai tokiose vietose, kuriose šernų užtinkama daugėliau, nes kiaulės tuo metu pameta jau paūgėjusius jauniklius ir buriasi ištisomis bandomis. Vienoje vietoje keli tekiai nesugyvena, ypačiai, jei tarp jų pasisuka tekis atsiskyrėlis; tuomet prasideda meilės vardu įnirtusių priešų kautynės, kurios pasibaigia tuo, kad stipresni seniai tekiai pavaro jaunesniuosius. Kiaulės šitas tekio malones prielankiai priima ir jokio nepasitenkinimo jam nereiškia. Praslinkus penkiems mėnesiams, vadinasi, pavasariui gerokai įpusėjus, šernienė apsiparšiuoja, kitaip tariant, paturi keletą šerniukų, kurių skaičius esti ne menkesnis kaip naminės kiaulės: nuo 5 ligi 10 ir daugiau. Jaunikliai šerniukai skiriasi nuo senių spalva: jų kūnas esti pagražintas pilkai raudoname dugne išilginiais pogelsviais ruožais, kurie paskui išnyksta. Šernas turi gerą klausą ir apygerę uoslę; jo regėjimas menkas. Besiartinantį pavojų, medžiotoją arba kurį nors priešą iš plėšriųjų gyvulių, šernas pajunta stačiomis savo ausimis arba užuodžia uosle; uodimu jisai susiieško rausiamoje žemėje ir maisto. Daugelis mano, kad šernas didžiausias pikčiurna, kuris tuojau puoląs kiekvieną, kas tiktai jam pakeliui pasipainiojąs. Toksai manymas klaidingas, nes šernas turi ramų, nors, kas teisybė, griežtą būdą. Be priežasties žmogaus jisai niekuomet pirmas neužpuola. Neužkliudyk šerno, ir jisai, net didele banda sutikęs žmogų, visiškai nekreips į jį dėmesio arba pasuks tiesiog iš kelio, leis žmogui ramiai toliau keliauti. Šerno būdui suprasti paminėsime dar tai, kad jisai, apskritai, nemėgsta žmogaus ir įvairių kitų gyvulių kaimynystės. Tad, pajutęs, kad jo nuolatinė buveinė - kinis žmonių jau apeitas, jis tuojau kraustosi gyventi kitur. Panašiai jis pasielgia, jei jo gyvenamą mišką ima kirsti arba pamėgtąją balą sausinti, - išsikelia į ramesnę vietą gyventų. Medžioti šernas sunku ir pavojinga, - jisai labai gerai girdi, užuodžia ir iš tolo pajunta besiartinantį medžiotoją, o negalėdamas nuo jo ištrūkti arba būdamas sužeistas, drąsiai ir smarkiai ginasi.

Tradiciniai lietuviški Kalėdų patiekalai: nuo duonos iki šakočio

Artėja viena gražiausių metų šventė - Kalėdos. Vėl kartu su artimaisiais susėsime prie vaišių stalo pabūti vienas su kitu, pasidalinti džiaugsmais ir rūpesčiais. Seniau Kalėdinį stalą dengdavo kieme pasigirdus parvažiuojančių iš bažnyčios varpelių skambėjimui. Seniausias ir labiausiai gerbiamas produktas - ruginė duona. Duona laikoma kepinių pradžios simboliu. Kiekvieno valstiečio šeima kamaroje laikė girnas, kuriomis sutrindavo į miltus grūdus. Kad duona būtų skanesnė, ruginius miltus keisdavo kvietiniais, pridėdavo bulvių, tešlą maišydavo ne vandenyje, o išrūgose, pasukose. Tai vadinamos „duonelės“ arba pusbaltės duonos. Kai Lietuvoje ėmė vystytis malūnininkystė, atsirado aukštesnės kokybės miltų, todėl ypač švenčių proga paplito kvietinių miltų gaminiai - pyragai, bandelės. Kad kepiniai būtų skanesni, vartodavo pieną, kiaušinius, sviestą, kiaulinius taukus. Laikui bėgant šeimininkės prigalvodavo dar įdomesnių saldėsių, be kurių neapsieidavo nė viena šventė. Kalėdoms kepdavo miežinį, kvietinį arba grikinį ragaišius. Pyragą valgydavo užsigerdami kisieliumi arba aguonų pienu. Šventinis Kalėdų stalas neapsieidavo ir be meduolių. Seniau per Kalėdas būdavo patiekiami ir saldūs sūriai. Pagardinti druska, kmynais, aguonų sėklomis jie iki šiol yra neatsiejama švenčių dalis. Į atskirus patiekalus nevengta įdėti riešutų - laimės, vaisingumo, meilės simbolio. Šeimininkės kepdavo ir įmantresnius kepinius. Viduryje stalo statydavo tradicinį šakotį, tuo metu vadintą „baumkuchenu“.

Velykinės tradicijos Lietuvoje: nuo šerno galvos iki šakočio

Šv. Velykos nuo seno buvo neįsivaizduojamos be kiaušinių, varškės, sočių mėsos patiekalų ir pyragų, dažniausiai bobų ir šakočių. XIX amžiaus Velykinio stalo aprašymas Šaukėnų dvarelyje: vienoje stalo pusėje - kiaulės galva su baltu kyku ir popieriniais kaspinais, dažytu kiaušiniu dantyse. Toliau kepta veršiena, apgaubta salotų ir ridikėlių vainiku, kalakutas su sidabrinėmis galūnėmis, įdarytas paršelis guli su raudonu kiaušiniu geltonoje knyslėje ir tetervinas su uodega, ir nuostabiai rausvas kumpis, prie jo - krienų padažas. Sofijos Tyzenhauzaitės knygoje „Reminiscencijos“ rašoma, kad 1812 metais ji atvyko į kaimo dvarą švęsti Velykų ir pasakoja, kad šią dieną namuose visada būdavo šaltos mėsos ir žvėrienos (kumpio, šerno galva, briedžio snukis, bebro uodega), visokiausių pyragų ir kitokių skanėstų. A. Vileišių šeimoje Velykų stalas taip pat buvo ruošiamas ir puošiamas iš anksto. Balta staltiesė apkaišoma pataisais, bruknių lapeliais, kurių pririnkdavo vaikai miške. Ant stalo buvo didžiulis kumpis, keptas duonos tešloje, kad liktų sultingas, rūkyta kiaulės galva su spalvotu margučiu dantyse, milžiniškas kalakutas, veršiuko kulšys, paršiuko vyniotinis, kurį valgydavo su krienais ar namų gamybos majonezu.

Keptas paršelis: tradicinis šventinis patiekalas

Keptas paršelis - tai ne tik gardus patiekalas, bet ir daugelio švenčių, ypač gimtadienių, akcentas. Skaniausias keptas paršelis būna 4-8 savaičių amžiaus. Paskerstą paršelį reikia nuplikyti, nupešti jo šerius ir nusvilinti, kad neliktų smulkių plaukelių. Prieš apdorojant, kuiliukus dar reikia iškastruoti, nes kitaip jų mėsa įgyja specifinį kvapą. Išplovus vidų, paršelį įtrinti druskos, česnako, kmynų ir muskato riešuto mišiniu ir palikti keletui valandų ar net parai, kad įsisūrėtų. Prieš kepant, dar kartą jį nuplauti. Paruoštą paršelį paguldyti ant riebalais išteptos skardos ir kepti įkaitintoje orkaitėje, nepamirštant jį kaskart palaistyti kepant atsiradusia sūnka. Reikia stebėti, kad neapdegtų ir nesutrūkinėtų paršelio oda. Baigiant kepti, kad paršelio oda būtų trapesnė, reikia užpilti baltojo vyno. Priklausomai nuo dydžio, paršelis iškepa per 1-1,5 val. Pateikiant į stalą, paršelį reikia perpjauti per pusę išilgai ir skersai - į 5-6 dalis. Gabalėlius sudėti į pašildytą pusdubenį taip, kad išliktų paršelio forma. Valgyti su padažu. Padažas gaminamas svieste pakepinant miltus, kol šie visai susigers ir nebeliks birių. Nuolat maišant, praskiesti sultiniu, paskaninti prieskoniais, supilti į pašildytą padažinę ir pateikti. Padažą galima užpilti ir ant paršelio mėsos.

tags: #kepta #kiaulė #duobėje #receptas

Populiarūs įrašai: