Kaip tinkamai maitinti mėsą mėgstančius gyvūnus: šunų ir kačių mitybos ypatumai
Šunų ir kačių mityba - svarbus aspektas, užtikrinantis jų sveikatą ir gerovę. Šeimininkai, norėdami savo augintinius šerti ne tik skaniai, bet ir sveikai, dažnai susiduria su klausimais, koks ėdalas maistingiausias, kokios medžiagos gyvūnams būtinos ir ko iš tikrųjų gamintojai prideda į sauso ėdalo granules ar konservų skardines. Svarbu suprasti, kad kiekvieno gyvūno poreikiai yra individualūs: pagal amžių, veislę, lytį, sudėjimą, aktyvumą.
Konservuotas ar sausas maistas?
Gyvūnams skirtuose konservuose, kaip ir sausame ėdale, yra būtinas medžiagų balansas, tik su daugiau drėgmės, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Vartotojų kontrolė“ tikina gyvūnų mitybos žinovas Aidas Vaznonis. Nors dažnai sakoma, kad naminiams gyvūnėliams visiškai pakanka sauso maisto, veterinarai teigia, kad valgant vien sausą maistą gali išsivystyti inkstų ir kepenų ligos, prasidėti alergijos, viduriavimas ar kitos problemos.
Mėsos miltai - kas tai?
Gyvūnų augintojams dažnai nepasitikėjimą kelia vadinamieji mėsos arba žuvų miltai. Gyvūnų pašaro gamybos įmonės vadovo Tauro Plungės teigimu, pašaras yra saugiai paruošta kitokios formos kokybiška mėsa. Į jį taip pat dedama grūdinių kultūrų, krakmolo, kad būtų įmanoma granules iškepti. T. Plungė aiškina, kad mėsos ar žuvų miltuose - viskas, ko reikia. Jei iš mėsos ištrauktume vandenį, liktų tik baltymai, kurių gyvūnams, kaip ir mums, užtenka.
Tačiau A. Vaznonis atkreipia dėmesį į žaliavų kokybę: „Pavyzdžiui, Maroko gamintojai žuvį mala tiesiog laive, ją verda ir net dar karštą supila į maišus, deda į triumą. Neataušęs produktas - iš karto drėgmė, pelėsis, sušoka į gabalus ir kokybė šitos žaliavos, įsisavinamumas, biologinė vertė yra niekinė. O kai kurie danų gamybos žuvų miltai siekia 72 proc.“
Ingredientų sąrašas
Žinovai pabrėžia, kad renkantis maistą augintiniui neturėtumėte vadovautis taisykle, kuri tinka renkantis maisto produktus sau - kuo trumpesnis sudedamųjų dalių sąrašas, tuo gaminys natūralesnis ir sveikesnis. „Skirtumo tarp žmogaus ir gyvūno maisto nebelieka. Ilgas ingredientų sąrašas rodo, kad su pašaru buvo daug dirbta ir ieškota atnešančių tam tikrą specifinę naudą dalių“, - pažymi T. Plungė.
Taip pat skaitykite: Nauji juodos duonos skoniai
Maitinimo režimas
Kačių veislyno šeimininkė Solveiga Kaupienė pabrėžia, kad nereikėtų prikrauti į dubenėlį maisto ir juo savo augintinį maitinti kelias dienas: „Sausas maistas oksiduojasi, nebetenka kvapo.“ O šunų augintoja Irena Kiedienė pataria aklai rekomenduojamomis dienos ar porcijos normomis nepasikliauti.
Konservų pasirinkimas
Ekspertai pataria - nesvarbu, kokios klasės konservus pirksite, jei juose yra vienos rūšies baltymų šaltinis - konkrečios rūšies mėsos, - tokie konservai kur kas pranašesni už tuos, į kuriuos dėta skirtingų baltymų. Pasak A. Vaznonio, kartais ekonominės klasės konservai gali būti pagaminti iš dešrelių, kurių galiojimas pasibaigęs. „Kodėl šunys juos labai mėgsta? Jų kvapas tikrai neblogas, pridedama ir visokių dirbtinių kvapiklių, dažiklių.“
Pasak žinovų, nenuostabu, kad, pavyzdžiui, mažiems šuniukams ir kačiukams skirtas maistas yra brangesnis. Juk jiems, kaip ir augantiems kūdikiams, reikia daugiau maistinių medžiagų. Mažųjų augintinių medžiagų apykaita yra intensyvesnė, jiems skirtas maistas - kaloringesnis, ten daugiau baltymų, tad greičiau auga raumenys, taip pasakoja O. Vovk. Gydytojas pataria atsižvelgti ir į tai, kad keičiasi jūsų augintinio amžius ir fizinės savybės, ne mažiau svarbu paisyti jo sveikatos būklės. „Netinkama mityba gali pirmiausia kenkti dantims - gal ne visi tą žino, bet šunys ir katės turi gana rimtų dantų problemų, nes jie dantų nesivalo, ir jei gauna netinkamą maistą, ant dantų kaupiasi apnašos, kurios sukelia uždegimą“, - sako O. Vovk.
Maistas nuo stalo - gerai ar blogai?
Apie šeimininkų pastangas maistą gyvūnams paruošti namie ekspertai turi įvairių nuomonių. Bet katės ir šunys - mėsėdžiai, tad gal, jei šersime juos mėsa, nereikės vargti siekiant išlaikyti maistinių medžiagų balansą? A. Vaznonis įspėja, kad visai kas kita, jei augintinį maitinate maistu nuo savo stalo. „Jeigu mes jį mėgstame palepinti, o dar yra keli šeimos nariai, būtinai kiekvienas kažką nuo savęs duoda. Tai blogos elgsenos ženklas, jeigu šuo prašo [maisto] nuo stalo ar ant jo lipa. Be to, maistas gali būti netinkamas. Dažnai šunis privaišina svečiai, kitą dieną būna bėdų. Ir, aišku, nutukimas. Jeigu jis gavo savo sauso maisto normą ir per dieną dar gauna žmogiško maisto, per daug kalorijų“, - aiškina veterinaras O. Vovk.
Anot A. Vaznonio, geriausi skanėstai - natūralūs: džiovintos, vytintos mėsos atraižos, kiaulių ausys. O. Vovk pabrėžia, subalansuota mityba - tai nuolat duodamas ėdalas, prie kurio augintinis yra pripratęs. „Jeigu žmogus mėgsta įvairovę, tai šuns virškinimo traktas kaip tik geriau toleruoja monotonišką maistą. Šeimininkams kartais atrodo, kad gal jam pabodo ir reikia paįvairinti.“
Taip pat skaitykite: Skanus grilis
Kačių mitybos ypatumai
Katės nuo seno garsėja savo išrankumu: jos itin išrankiai renkasi kompaniją su kuria nori bendrauti, tačiau tai galioja ne tik jų elgesiui, bet ir mitybai. Dažnai šeimininkai kalbėdamiesi stebisi, kokios jų katės skirtingai išrankios. Vieną dieną tą patį sausą maistą katėms augintinis gali tiesiog dievinti, o kitą - į jį nebepažvelgti. Raciono pasirinkimui įtakos turi gyvūno poreikiai.
Būtinybė gauti gyvūninių baltymų
Katės yra tikros mėsėdės. Jos kasdien turi gauti gyvūninių baltymų gyvybei ir puikiai kūno būklei palaikyti. Kačių racionui būtini gyvūninės kilmės baltymai, kad katės išlaikytų gerą sveikatą. Katės negali pačios pasigaminti tam tikrų nepakeičiamų aminorūgščių, tokių kaip taurinas ir argininas, ir turi gauti jų iš mėsos ar žuvies arba komercinių pašarų praturtintų šiomis aminorūgštimis. Šios aminorūgštys yra labai svarbios baltymams gaminti ir yra gyvybiškai svarbios jūsų katės gerovei. Arginino trūkumas gali sukelti labai rimtus sveikatos sutrikimus. Todėl neįmanoma sukurti veganiškos dietos, kuri atitiktų visus katės mitybos poreikius.
Maitinimo dažnumas
Kiek kartų per parą katės valgo? Katės valgo gana mažomis porcijomis ir net 10-16 kartų per parą! Jei nuo mažens pratinote savo katę ir pašarą normavote, arba jūsų katė turi sveikatos sutrikimų normuokite ir dalykite pašarą į porcijas ir toliau.
Skonio patrauklumas
Skonio patrauklumas turi lemiamos reikšmės pašaro priimtinumui - jis lemia, ar pašaras bus suėstas, ar jo bus atsisakyta. Skonio patrauklumas - tai ne tik žodžiai.
- Ką šeriate? Jauną kačiuką, kuriam dar įdomu visi skoniai ir tekstūros: paštetas, gabaliukai padaže, gabaliukai drebučiuose. Seną katę kurios uoslės ir kvapo receptoriai jau apslopę ir skonis ar kvapas suvokiamas nebe taip aiškiai.
- Priklausomai nuo to, šeriate sausu maistu, konservais katėms ar mišriai - maišydami sausą pašarą su konservais, gali priklausyti ir skonio patrauklumas.
- Koks poveikis paėdus? Skonio patrauklumui įtakos turi ir augintinio savijauta pavalgius. Katės gali instinktyviai vengti maisto, kuris joms anksčiau sukėlė nemalonių pojūčių, tokių kaip pilvo pūtimą, vėmimą ar viduriavimą.
- Kokia gyvūno aplinka ir gyvenimo būdas? Fizinė aplinka - kur ir kaip. Skonio patrauklumui įtakos gali turėti ir tai, ar katė gyvena namuose. Socialinė aplinka. Dažniausiai šeimininko, kitų gyvūnų elgesys. Įtakos turi tai ar gyvūnas turi galimybę ramiai pavalgyti vienas tik iš jam skirto dubenėlio, ar tuo pačiu metu maitinama visa augintinių grupė gyvenanti namuose, ar iš katės dubenėlio ateina pasivaišinti šuo ir t.t. Nors dažniausia mums tai atrodo įprasta, tačiau fizinė ir socialinė aplinka daro didelę įtaką katės mitybos įpročiams. Šiems susiformavus, net ir pakeitus aplinką ar šeimininkus įpročiai išlieka. Stresas - dar vienas svarbus veiksnys. Katė, jaučianti nerimą dėl aplinkos pokyčių (pavyzdžiui, persikraustymo, svečio ar naujo gyvūno namuose), gali prarasti apetitą arba tapti itin išranki. Taip pat svarbu, kur ir kaip padėtas maistas.
Pašaro gamintojui skonio patrauklumas nėra vienas iš pasirinkimų - tai privaloma! Nėra prasmės kurti geriausiai pritaikytą, sveiką ir maistingą pašarą, jei gyvūnas jo neės. Kvapas yra pats pirmasis ir bene svarbiausias pašaro pasirinkimo veiksnys. Tiek katėms, tiek šunims kvapas yra galingas motyvatorius renkantis maistą. Katės turi daugybę jautrių uoslės receptorių, todėl tyrinėdamos pašarą visada pirmiausia jį pauosto. Prieš ėsdamos katės pauostinėja kelis kartus: jei uosto trumpiau, reiškia kvapas yra stiprus ir patrauklus. Jei katė uostinėja ilgą laiką, dar galiausiai ir prasižiojusi - vyksta ypatinga kvapo analizė. Uoslės jautrumo slenkstis atitinka mažiausią kvapo koncentraciją, kurią galima aptikti. Ši riba yra labai žema šunims, kurių uoslė yra daugiau nei tūkstantį kartų didesnė nei žmonių.
Taip pat skaitykite: Viskas apie šviežią mėsą
Skonio pojūtis
Egzistuoja penki skoniai, tačiau nedaugelis mūsų gali įvardyti juos visus. Keturi lengviausiai atpažįstami skoniai yra saldumas, sūrumas, kartumas ir rūgštumas. Paskutiniu skoniu dažniausiai įvardijamas aštrumas. Vis dėl to, aštrumas yra kaitinantis pojūtis, bet ne skonis. Penktas skonis, kurį jaučiame yra umami. Umami, palyginus su kitais skoniais išlieka ilgiau, nes pasiskirsto po visą liežuvį. Šis skonis sukelia apetitą žadinantį pojūtį. Iš penkių skonių, katės jaučia keturis. Ir taip, katės jaučia umami skonį. Skirtingai nuo įsitikinimo, katės nejaučia saldaus skonio. Kartaus skonio pašarą dažniausiai atmes itin greitai, nes jis joms nepriimtinas, o labiausiai pageidaujamas maistas bus būtent umami skonio. Nors katės turi mažiau nei 500 skonio svogūnėlių, o tai reiškia, kad jos ribotai jaučia skirtingus skonius (žmonės turi daugiau nei 9 000 skonio receptorių), tačiau kačių gerai išsivysčiusi uoslės sistema kompensuoja prastą skonio pojūtį. Kadangi šie pojūčiai papildo vienas kitą, aptikdamos ir pasirinkdamos pašarą, katės pasitelkia ir skonį, ir uoslę. Būdamos mėsėdės, katės ypač jautriai reaguoja į mėsai būdingą umami skonį. Tai stiprus skonio patrauklumo veiksnys. Žmonės turi penkis kartus daugiau skonio receptorių nei šunys ir 18 kartų daugiau nei katės.
Lytėjimo pojūtis
Lytėjimo pojūtis - tai jausmas burnoje, kurį katė jaučia ėsdama. Lytėjimo pojūtis taip pat prisideda prie juslinio pašaro įvertinimo: jį galima apibūdinti kaip pašaro fizinės tekstūros suvokimą burnoje. Katės mieliau renkasi maistą, kurio temperatūra artima jų kūno temperatūrai, nes tai primena šviežiai sugautą grobį gamtoje. Šaltesnis, pavyzdžiui, kambario temperatūros ar ką tik iš šaldytuvo išimtas maistas joms atrodo mažiau viliojantis.
Katės renkasi maistą vadovaudamosi ne tik savo instinktais, bet ir patirtimi, sveikatos būkle bei aplinkos veiksniais. Kačių išrankumas maistui, tai ne kaprizas, o natūralus elgesys.
Sausas šunų maistas: sudėtis ir nauda
Visi žinome, kaip atrodo šunų maistas, tačiau ar kada susimąstėte, iš ko jis pagamintas? Taip, vieni augintiniai mėgsta vištienos skonio maistą, o kitiems patinka praturtintas daržovėmis, bet ar iš tiesų žinote, kokie maisto produktai reikalingi Jūsų keturkojo energijai ir sveikatai užtikrinti?
Mėsa - svarbi raciono dalis
Šunų maistas ne šiaip yra mėsos skonio, jam gaminti tikrai naudojama ir mėsa, kuri yra vienas pagrindinių baltymų šaltinių. Sausas šunų ėdalas dažniausiai gaminamas su džiovinta mėsa, o ėdalas skardinėse gali būti papildytas ir neišsausintais mėsos produktais. Dažnai manoma, kad toks maistas keturkojams gaminamas iš atliekų ir subproduktų, tačiau tai priklauso nuo maisto klasės. Pavyzdžiui, aukštos kokybės profesionalus maistas šunims bus praturtintas kokybiška mėsa, nes joje yra daugiau vertingų medžiagų, didesnė energetinė vertė. Taip yra todėl, kad subproduktai dažniausiai turi būti naudojami virti, o verdant prarandamos maisto šunims savybės.
Žuvis - baltymų šaltinis
Nenustebkite, jei analizuodami šunų maisto etiketes pamatysite, kad sudėtyje yra ir žuvies. Tai mėsai alternatyvus baltymų šaltinis, kuris pasižymi mažesniu kaloringumo lygiu. Dėlto žuvis gali būti įtraukiama į dietos besilaikančių šunų racioną. Vis dėlto šunų maistas su žuvimi mūsų kraštuose nėra itin populiarus, nors užsienyje tikrai daugeliui keturkojui perkamas šunų ėdalas su tunu ar lašiša.
Augalinių kultūrų nauda
Sausas šunų maistas yra gaminamas panaudojant ir augalines kultūras. Dažniausiai grūdines, siekiant užtikrinti jo formą. Kartu tai gausus angliavandenių šaltinis. Vis dėlto kone visi šunų šeimininkai žino, kad rekomenduojama vengti kviečių, o jų dažniausiai yra žemiausios kategorijos šunų maiste. Kaip alternatyva kviečiams gali būti naudojami kukurūzai, avižos, ryžiai ir kt. Tiesa, bet kokį maistą reikėtų naudoti atsargiai, nes kai kurie šunys gali netoleruoti skirtingų grūdinių kultūrų - tai pasireiškia alerginės reakcijos požymiais. Norėdami įsitikinti, ar naujas šunų maistas tinka augintiniui, įveskite jį palengva ir stebėkite kailiuką - pasireiškus alergijai galima pastebėti odos sausumą, kailio slinkimą, pigmentaciją ir kitų simptomų.
Daržovės ir žalumynai
Kiekvienas šunų ėdalas yra praturtinamas daržovėmis ir žalumynais, tačiau visai ne dėl skonio. Šunys gal ir svajotų valgyti vien mėsą, tačiau ilgainiui tai atsilieptų jų sveikatai, nes tik daržovėse ir žalumynuose yra daugybė jų organizmui reikalingų vitaminų ir mineralų. Dėl to tiek sausas šunų maistas, tiek ėdalas skardinėse yra paįvairinamas šiomis sudėtinėmis dalimis. Dažnai gamintojai parenka lengvai virškinamas ir daugeliui šunų tinkamas daržoves: morkas, kopūstus, burokėlius, krapus, česnakus, špinatus ir kt.
Paukštiena šunų ir kačių mityboje: mitai ir faktai
Paukštiena yra viena iš labiausiai paplitusių mėsų, naudojama maitinti šunis ir kates. Augant paukštienos populiarumui, padaugėjo apie ją skleidžiamų mitų.
Hormonai ir antibiotikai
Vienas didžiausių mitų yra hormonų buvimas Lietuvos paukštienoje. Nuo 1996 m. augimo hormonai buvo uždrausti visoms gyvūnų rūšims visoje Europos Sąjungoje, o antibiotikų augimo stimuliatoriai buvo uždrausti nuo 2006 m. Tokių medžiagų teisėtai nėra rinkoje. Praktiniu požiūriu ši praktika neturi jokios priežasties, nes augimo hormonai, norint įsisavinti, turėtų būti suleidžiami kaip injekcija kiekvienam paukščiui atskirai. Vidutiniškai ūkyje yra keli šimtai tūkstančių individų, todėl injekcija užtruktų per ilgai.
Paukščiai, kaip ir bet kurios kitos gyvūnų rūšys, ligos atveju yra gydomi prižiūrint veterinarui. Tai natūralus būdas, padidinti komfortą ir gyvūnų gerovę. Po apdorojimo ūkiuose auginamiems gyvūnams, kurių žaliavos yra skirtos vartoti žmonėms, taikomas privalomas lengvatinis laikotarpis. Tai yra laikotarpis, kai medžiaga pasišalina iš organizmo. Kiekvienas vaistas turi skirtingą lengvatinį laikotarpį, kurio griežtai laikomasi prižiūrint.
Maistinė vertė
Paukštienos baltymų maistinė vertė yra 100%, tai reiškia, kad organizmas gali juos pilnai panaudoti savo poreikiams patenkinti. Be to, paukštienoje yra 18-23% baltymų, daug, daugiau nei kiaulienoje ar jautienoje. Paukštienos mėsa turi palyginti mažai riebalų ir cholesterolio. Jis lengvai virškinamas ir turi daug B grupės vitaminų, geležies, magnio, fosforo. Rekomenduojama maitinti šunis, kurių virškinimo sistema yra jautri ir dažnai pasitaiko sunkus virškinimas.
Salmonelės ir kaulai
Mėsa, kiaušiniai, neplauti vaisiai ir daržovės gali būti salmonelių šaltinis. Tai gana dažna bakterija, kuri vis dėlto nekelia grėsmės šunims ir katėms, maitinamiems žalia mėsa. Jie natūraliai yra pritaikyti tokiems maisto produktams - jų kasos sultyse yra veiksnys, turintis baktericidinį poveikį prieš salmoneles, žarninę lazdelę ar šingeles.
Jokiu būdu negalima duoti virtų kaulų, ypač paukštienos. Jie kelia realią grėsmę mūsų augintinių sveikatai ir net gyvybei. Virti paukštienos kaulai keičia savo struktūrą, tampa ypač trapūs, o virškinimo sistemoje jie sudaro kietas nuosėdas, kurios yra stipraus vidurių užkietėjimo ir išsiskyrimo problemų priežastis. Kalbant apie žalius vištienos kaulus, jie gali būti duodami tik tiems šunims, kurie su jais gali susitvarkyti ir tinkamai valgyti. Tai turėtų būti šunys, pritaikyti valgyti žalią mėsą, o ne ant sauso maisto. Rekomenduojama duoti tik ilgus kaulus, be to, jie neturėtų būti pliki, t.y. paliekamas jiems mėsos sluoksnis.
Alergija paukštienai
Šis mitas greičiausiai kilo dėl paprastos priežasties - paukštiena yra labiausiai paplitusi, todėl su ja susiduria dauguma šunų. Visada atsiras šuniukas, kuris bus alergiškas, bet pagal santykį, alergizuoja labai retai. Šiuo metu jautiena laikoma mėsa, turinti didžiausią alergijos faktorių.
Mėsos įvairovė
Turėtumėte vengti duoti gyvūnams maisto ir paukštienos be jokių išsamesnių elementų ar rūšių. Jei gyvūnas nuolat maitinamas tos pačios rūšies mėsa, gaunamas tik vienas ingredientas. Ilgainiui tai gali sukelti kai kurių trūkumą, o kitų - perteklių. Anties mėsa yra riebiausia iš paukštienos, tačiau tuo pat metu joje yra daug baltymų. Žąsys, laikomos retenybe, yra kaloringiausios, tačiau pasižymi geriausiu nesočiųjų riebiųjų rūgščių profiliu. Perlinės vištos yra ypač švelnios ir maistingos, labai plonos ir mažai kaloringos.
Vištienos mėsa yra viena pigiausių. Tačiau taip yra ne dėl prastesnės kokybės, o tik dėl didelio žaliavos kiekio. Reikia prisiminti, kad Europoje yra broilerių auginimo šalių priešakyje. Yra daugybė ūkių ir jie praverčia mažesnėmis kainomis. Todėl yra didelių apribojimų ir aukštų standartų, kuriuos selekcininkas turi atitikti parduodamas skerdieną.
Šuniui, kuris mėgsta paukštieną ir gerai į ją reaguoja, verta ją naudoti dienos meniu.
Ko negalima duoti šuniui?
Šunų augintojai net nesusimąsto, kad ne visi maisto produktai, kuriuos valgo žmogus, tinka ir keturkojams. Ypač tuomet, kai pasidalinti kąsniu valgant tampa įprasta - juk šuo taip gailiai prašo… „Šuo turi ėsti jam skirtą pašarą. Ir jo visiškai pakanka, kad jis jaustųsi sveikas, žvalus, energingas, kad kailis blizgėtų. Žmonės nesusimąsto, kad duoti maistą nuo stalo nėra gera praktika. O ji tikrai nėra gera“, - 15min sako „PetCity“ veterinarė Viltė Liaugminaitė. Pasak gydytojos, tarp dažniausiai pasitaikančių vaišių atsiduria šie produktai - sūris, varškė, dešrelės, rūkyta mėsa, prieskoniais ir druska apiberti kepsniai. Taip pat - ir vaisiai, daržovės, kaulai - daugelis nustemba, kad šuns virškinimo sistema anaiptol nepriima visų jam siūlomų produktų.
Žmogui skanėstas, augintiniui - nuodas
Veterinarė išskiria svarbiausius maisto produktus, kurių šunims griežtai negalima vartoti. Pagrindinis jų - šokoladas ir kiti panašūs gaminiai, savo sudėtyje turintys cukraus bei kakavos. „Visa tai - dėl kakavoje randamos medžiagos teobromino, kuri gyvūnams sukelia ūmų apsinuodijimą. Ir nors mažiau jautriems šunims nuo gabalėlio šokolado galbūt nieko nenutiks, kitiems toks atvejis gali baigtis tragedija. Teobrominas neigiamai veikia šuns širdies darbą, nervų sistemą, todėl gali prireikti ir lašinės“, - pasakojo V.Liaugminaitė. Jos teigimu, teoriškai mirtina šokolado dozė dideliam šuniui yra apie 70 gramų šokolado, tačiau mažų veislių atstovams ji sumažėti gali iki vieno paprasto šokoladinio saldainio. „Blogiausia - juodas šokoladas. Kuo jame daugiau kakavos, tuo gyvūnui toks produktas kenksmingesnis. Nors čia nereiktų pamiršti ir cukraus - jis taip pat labai negiamai veikia keturkojo sveikatą, virškinimo sistemą, šie pasidaro vangūs“, - sakė pašnekovė.
Dar vienas didžiausių priešų augintiniams - vynuogės ir razinos. Pasak veterinarės, jos labiausiai kenkia gyvūnų inkstams, sukelia virškinimo trakto uždegimą, viduriavimą, vėmimą. Panašų poveikį turi ir riešutai, kurių kenksmingiausi - makadamijų, taip pat - avokadai.
Tačiau gyvūnui pakenkti galima net nebūtinai vaišinant jį egzotiniu maistu, vienas pavojingiausių skanėstų - kaulai, jų geriau visiškai vengti. „Nekalbu apie kremzles, minkštąją kaulo dalį ar mėsos nuo kaulo apkramtymą - šiuo atveju nieko blogo nenutiks, tačiau kategoriškai negalima duoti sugriaužti kaulų, o ypač - jei jie paukštienos. Tokiu atveju geriausias scenarijus - užkietėję augintinio viduriai, gyvūnas klizmuojamas ir galiausiai pasveiksta. Bet galimos ir daug liūdnesnės pasekmės - aštri kaulo gali pradurti virškinamąjį traktą, žarnos - išplatėti, susidaryti kaulų kamštis, kuriam reikalingas chirurginis gydymas“, - pasakojo veterinarė.
Keturkojų šeimininkams ji rekomenduoja vengti daug druskos turinčių ar prieskoniais skanintų gaminių, taip pat - rūkyto, riebaus maisto. Tarp tokių „skanėstų“ - įvairios rūkytos dešros, kepsniai, sūrūs užkandžiai. Neretai vaišinant jais gyvūną anksčiau ar vėliau jam išsivysto pankreatitas (kasos uždegimas), įvairios kepenų ir inkstų ligos.
Per daug neeksperimentuoti reikėtų ir su pieno produktais - dauguma keturkojų sunkiai toleruoja laktozę, kurios yra ir piene, ir jogurte, varškėje, įvairiuose sūriuose. Juolab kad neretai šie produktai sukelia ir įvairias alergines reakcijas - ausų uždegimą, bėrimus, niežulį ir pan. „Jautrumas - individualus dalykas - kai kurie gyvūnai, būna, valgo viską - ir pigiausią pašarą, ir maistą nuo stalo, ir nieko, tačiau kitam gali užtekti kąsnelio sūrio ir jis išsikasys visą kailį, prasidės alergija. Bet kuriuo atveju - visi minėti produktai nėra rekomenduojami ir jie dažnu atveju sukelia problemas augintinių virškinamajame trakte“, - sakė V.Liaugminaitė.
Prie pieno produktų taip pat priskiriami ir ledai. Jie - saldūs, todėl gyvūnams naudos neduoda, greičiau atvirkščiai. Tačiau neretai šunų šeimininkai retsykiais augintiniams leidžia atsigaivinti ledų kąsniu. Ar tai labai kenkia? „Reikia suprasti, kad jei šuo kokį kartą lyžtels ledų - nieko baisaus nenutiks, kol tai netaps įpročiu. Ledai nėra taip blogai, kaip šokoladas ar vynuogės, razinos, riešutai. Tačiau jie saldūs, o gyvūnams cukrus nėra gerai. Nors apskritai manau, kad gyvūnas turi valgyti gyvūnams skirtą pašarą - jame yra visos jam reikalingos medžiagos. O jei maistas tinka, net ir papildomo vitaminų poreikio neturėtų būti“, - mintimis dalijosi veterinarė.
Be minėtų pieno produktų, ypač - sūrio, ji išskiria dar kelis, dažniausiai sukeliančius alerginę reakciją. Tarp jų - ir vištiena bei jautiena, kuriai neretai ypač mažųjų veislių šunys būna alergiški. „Svarbu neeksperimentuoti su pašarais ir konservais, juos visuomet geriausia rinktis panašios sudėties. Jei pašaras su, pavyzdžiui, triušiena, tai ir konservus geriau rinktis su triušiena. Jei su žuvimi - tai ir konservus su žuvimi. Dar geriau - rinktis tokio pat skonio skanėstus, tuomet lengviau suprasti, kas gyvūnui tinka, o kam jis - alergiškas“, - kalbėjo V.Liaugminaitė. Gydytoja išskiria kelis dažniausius alergijos požymius, tarp jų - ausų uždegimas, ašarojančios akys odos niežulys ir letenų laižymas. Visa tai dažniausiai pasireiškia kartu su pilvo pūtimu, vėmimu, viduriavimu - šie požymiai rodo maisto netoleravimą.
#
tags: #kas #megsta #valgyti #mėsą #gyvūnų