Kas kimba ant duonos? Žūklės gidas pradedantiesiems ir pažengusiems
Žūklė - tai ne tik hobis, bet ir puikus būdas atsipalaiduoti gamtoje, pabėgti nuo kasdienybės rūpesčių ir patirti azartiškų nuotykių. Lietuvoje žvejai gali džiaugtis įvairių rūšių žuvimis, kurias galima sėkmingai gaudyti ištisus metus. Tačiau, norint pasiekti gerų rezultatų, svarbu žinoti, kokios žuvys kimba skirtingais metų laikais ir kokius masalus bei įrangą naudoti. Šiame straipsnyje aptarsime populiariausias žuvis, kurias galima sugauti Lietuvoje, ir pateiksime naudingų patarimų, kaip tai padaryti sėkmingai.
Lynų žvejybos paslaptys
Lynas - viena paslaptingiausių ir sunkiausiai pagaunamų gėlavandenių žuvų. Norint sėkmingai žvejoti lynus, reikia žinoti jų įpročius, buveines ir tinkamą žvejybos taktiką.
Kada geriausiai kimba lynai?
Lynų kibimas priklauso nuo metų laiko, oro sąlygų ir paros meto. Aktyviausias kibimas būna pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje, kai vandens temperatūra siekia 15-20 °C. Rudenį lynai kaupia riebalus žiemai, todėl taip pat galima sulaukti gero kibimo. Geriausias paros metas lynams žvejoti yra ankstyvas rytas ir vėlyvas vakaras, ypač prieš saulėtekį arba saulėlydį. Palankiausios oro sąlygos - šiltas ir ramus oras. Po lietaus lynai taip pat būna aktyvūs, nes drumzlinas vanduo jiems nesukelia diskomforto.
Lynų aktyvumo kitimas
Lynų aktyvumas priklauso nuo metų laikų ir aplinkos sąlygų:
- Pavasaris: po žiemos lynai tampa aktyvūs ir ieško maisto. Tai geriausias metas gaudyti aktyvius lynus.
- Vasara: kibimas stabilus, bet per karščius gali sumažėti. Geriausia žvejoti ryte ir vakare.
- Ruduo: lynai ruošiasi žiemai ir intensyviau maitinasi.
- Žiema: lynai tampa pasyvūs ir beveik nenaršo atvirose vietose. Kibimas vangus, bet galima bandyti žvejoti ant ledo.
Kur ieškoti lynų?
Lynai mėgsta tankią vandens augmeniją ir ramias vietas. Geriausios vietos lynams yra ežerai ir tvenkiniai, ypač turintys vandens augmenijos. Vasarą lynai renkasi šiltas ir užuovėjinės seklumas. Taip pat tinkami lynų buveinėms yra upių užutėkiai su lėtai tekančiu arba stovinčiu vandeniu.
Taip pat skaitykite: Ar žinote, kiek sveria jūsų duonos riekė?
Kokias meškeres pasirinkti lynų žvejybai?
Lynų žvejybai gali būti efektyvios įvairios meškerės:
- Plūdinė meškerė: tinka žvejoti sekliuose, apaugusiuose vandenyse.
- Feeder meškerė: naudinga giliau esančiose vietose.
- Match meškerė: geras pasirinkimas didesniuose vandens telkiniuose.
Efektyviausi masalai ir jaukai
Lynų žvejybai galima naudoti įvairius masalus ir jaukus:
- Natūralūs masalai: sliekai, kukurūzai, duonos rutuliukai, lervos.
- Dirbtiniai masalai: kvapieji jaukai su vanile, medumi ar braškėmis.
- Papildomi jaukai: naudinga naudoti jaukus su moliu ar kepimo miltais, kad priviliotų lynus į pasirinktą vietą.
Patarimai lynų žvejybai
- Kantrybė yra raktas. Lynai - atsargios žuvys, todėl neskubėkite traukti meškerės.
- Naudokite švelnų valą. Per storas valas gali atbaidyti lynus.
- Pasirinkite tinkamą vietą. Lynai mėgsta dumblių, nendrių ir lelijų apsuptas zonas.
- Žvejybai pasirūpinkite tinkamais reikmenimis - dugnine arba plūdine meškere, kokybišku valu ir lengva plūde.
- Pagrindinis lynų masalas - sliekas, tačiau gerai kimba ir ant musės lervų, uodų lervų, kukurūzų bei baltyminių kukulių.
- Lynai geriausiai kimba vos nutirpus ledui, o upėse - vasaros pradžioje. Tuo metu jie maitinasi, todėl laikosi arčiau kranto. Vasaros metu lynai kimba pakankamai gerai, tačiau rugpjūčio pabaigoje prasideda dar vienas aktyvus, bet labai trumpas kibimas.
- Geriausias laikas lynams žvejoti yra anksti ryte (vos tik patekėjus saulei) arba vėlai vakare (prieš saulei nusileidžiant). Atrasti jų buveines ežere nėra sunku - juos išduoda nenutrūkstantys oro burbuliukai vandens paviršiuje.
Raudžių žvejyba
Raudės - vienos dažniausiai aptinkamų žuvų Lietuvos vandenyse. Jos nereiklios aplinkai, todėl puikiai tinka pradedantiesiems žvejams.
Raudžių apibūdinimas
Raudės panašios į kuojas, bet skiriasi aukštesniu, storesniu ir platesniu kūnu. Galva nedidelė, žiotys viršutinės, lūpų pakraščiai geltoni. Ant pilvo (nuo pilvo pelekų iki analinės angos) yra ryškus kylis. Dantys išsidėstę 2 eilėmis, jų viršūnės kabliuko formos. Skirtingai nuo kuojos, nugarinis pelekas prasideda ne virš pilvo peleko, bet toliau. Žvynai gana stambūs, kiek auksinio atspalvio. Šoninėje linijoje yra 37-45 žvynai. Akys oranžinės su raudona dėme viršuje. Raudės pasižymi ryškiomis spalvomis: nugara tamsiai ruda arba rudai žalsva, šonai auksaspalviai su rudais žvynų pakraščiais, nugarinio peleko pagrindas juosvas, viršus - raudonas. Krūtinės pelekai raudoni, pilvo, analinis ir uodeginis pelekai - tamsiai raudoni. Raudės gyvena iki 19 metų, auga lėtai, užauga iki 35 cm ilgio ir 1 kg svorio (Lietuvoje iki 0,4 kg), įprastai - iki 16-19 cm ilgio ir 0,1-0,3 kg svorio.
Raudžių paplitimas ir gyvenimo būdas
Raudės paplitusios visoje Europoje, upių, įtekančių į Šiaurės, Baltijos, Juodosios, Azovo, Kaspijos ir Aralo jūras, baseinuose. Lietuvoje raudės gyvena lėtos tėkmės upėse ir ežeruose. Jos mėgsta gyventi ežeruose ir lėtos tėkmės upėse tarp vandens augalų sąžalynų, vengia atvirų vietų ir greitos srovės. Raudės dažniausiai aptinkamos upių sietuvose, įlankose ir senvagėse, nedideliuose ežeruose, apaugusiuose švendrėmis, nendrėmis ir kitais vandens augalais. Raudės yra ištvermingos, nereiklios žuvys, gerai ištveria netgi didesnį deguonies stygių. Raudės - dieninės, ramios žuvys, pastoviai laikosi vidutiniame gylyje tarp žolių, nendrių, šiltomis saulėtomis dienomis pakyla į vandens paviršių. Vakare panyra gilyn tarp augalų ir stovi nejudėdamos iki ryto. Raudės aktyvios tik šiltuoju metų laiku - nuo gegužės iki rugsėjo.
Taip pat skaitykite: Ką rinktis: batonas ar juoda duona?
Raudžių mityba ir nerštas
Jaunos raudės minta tik zooplanktonu, suaugusios - vandens augalais ir siūliniais dumbliais. Nedidelę raciono dalį sudaro maistas, kuris mechaniškai patenka su augalais ir dumbliais, dažniausiai tai chironomidų lervos, lapus ėdantys vabalai. Raudės lytiškai subręsta 3-4 metų amžiaus, 10-12 cm ilgio. Neršti įprastai pradeda gegužės mėnesį, kai vandens temperatūra pasiekia 16 °C. Neršia 2-3 porcijomis, nerštas tęsiasi iki birželio pabaigos. Ikrai smulkūs, apie 1 mm dydžio, ryškiai geltoni. Vislumas labai didelis: 12-13 cm ilgio patelė išneršia apie 10,5 tūkst., 16-17 cm ilgio - apie 23 tūkst., 22-23 cm ilgio - 125 tūkst. ir daugiau ikrų. Didžioji dalis ikrų žūva inkubacijos metu nuo uždumblėjimo ar išdžiūvimo, dalis ikrų lieka neapvaisinti.
Raudžių žvejyba
Raudės - menkavertės žuvys, tačiau jų žvejyba gali būti smagi ir įdomi. Raudės plaukioja netoli kranto, todėl jas gali gaudyti ir nepatyrę žvejai. Įprastai gaudomos plūdine meškere. Pavasarį geriau kimba ant sliekų, vėliau - ant duonos rutuliukų, karštomis vasaros dienomis - ant musių, rugpjūčio mėnesį - vėl ant sliekų, kartais ant žalumynų. Stambesnės raudės įprastai gaudomos ramiose vietose, languose tarp nendrių ar švendrių. Raudės yra stipresnės ir atsargesnės už kuojas žuvys.
Patarimai raudžių žvejybai senoviniu būdu
Jei norite išbandyti raudžių žvejybą senoviniu būdu, rekomenduojama naudoti paprastą lietuvišką duoną. Stovinčių vandenų karpinės žvynuotosios labiau mėgsta duoną, bet ne batoną. Raudės gerai kimba ant tos paprastos lietuviškos duonos. Nereikia plutų, nereikia mauti ant kabliuko ir minkštimo, kaip daroma meškeriojant šapalus. Jei upėje batono minkštimo „nesulesa“ smulkmė, tai tik dėl to, kad žuvaujama tėkmėje ir mažos žuvys, tokios kaip aukšlės, tiesiog nespėja paskui plaukiantį stambų masalą. Todėl imamas duonos minkštimas, jis suminkomas tarsi tešlą ir piršto galo „bumbulas“ kabinamas ant kabliuko. Geriau kabliuką visai paslėpti, palikti kyšoti tik patį smaigalį. Tačiau stambi raudė praris tokį masalą iki skrandžio. Jei bandysite kirsti vos plūdei panirus - nieko gero neišeis, paprasčiausiai masalas išsprūs žuviai iš gerklės. Geriausiai taip vilioti „languose“ tarp lūgnių, lelijų lapų. Nesvarbu, kad raudžių nesimato, jos atplauks. Tai atviresniuose plotuose raudės tarsi šėlsta, virpina vandenį rankiodamos nuo paviršiaus vabzdžius. Viename būryje dažnai yra įvairaus dydžio egzempliorių, tik stambiosios - atsargesnės. Ir dieną, jos slapstosi kur nors pavėsyje, kam labai tinka vandenžolių lapai.
Jaukinimas
Galima bandyti jaukinti. Tam tiks ta pati duona, jos pluta ir minkštimas. Pasiteisins ir įvairiausi „pirktiniai“ prievilai, esmė - jie turi subirti vandens paviršiuje ir kuo ilgiau grimzti.
Kiti masalai
Didelės raudės mieliau ėda seną „tautinį“ masalą - skėriukus, kurie liaudyje taip pat vadinami žiogais. Ant kabliuko galima verti vieną ir du, ir tris, priklausys nuo tų vabzdžių dydžio bei raudžių įgeidžių. Bet pačios stambiausios raudės gali apžioti ir tikrąjį žaliąjį žiogą, kuris išauga iki 4 cm. Tiek žiogus, tiek ir skėriukus ant kabliuko kabinkite nurovę jų ilgąsias kojas, nes žvynuotosios tada arba iš tiesų nepraris masalo, arba ilgai su juo „žais“, nes žiogus, kaip taisyklė, jos stengiasi ryti nuo uodegos.
Taip pat skaitykite: Receptai gardžiai ir sveikai duonai
Sistemėlė
Nieko ten gudraus nėra: plūdė, vienas švino šratelis, atitinkamas pagal masalą kabliukas. Valas maždaug 0,14-0,16 mm. Plūdę rinkitės iki poros gramų plūdrumo, su trumpa antena, geriau neryškiu kūneliu ir trumpu kyliu. Šratelio ant valo pakaks vieno. Svarelį pritraukite prie pat plūdės, nureguliuokite maždaug metro gylį po juo ir leiskite masalui laisvai skęsti. Raudės mėgsta, kada vilioklis grimzta, tada dažnai jį griebia. Kimbant raudei plūdė čiuožia, bet taip paprastai būna meškeriojant žiogais. Jei meškeriojate duona - plūdė tiesiog dingsta iš akiračio - žuvys masalą griebia be ceremonijų.
Žvejyba rugpjūtį
Rugpjūtis yra vienas iš geriausių mėnesių žvejybai Lietuvoje. Šiuo metu vandens temperatūra yra aukščiausia, o žuvys yra aktyvios ir ieško maisto.
Kokios žuvys kimba rugpjūtį?
- Lydeka: rugpjūtį yra labai aktyvios. Dažniausiai randamos prie vandens augmenijos, kur slepiasi ir laukia grobio. Geriausia naudoti įvairius masalus, pavyzdžiui, dirbtinius voblerius, sukrės ir guminukus. Taip pat galite bandyti žvejoti gyva žuvele.
- Ešerys: šiuo metu dažnai susiburia į būrius ir aktyviai ieško maisto. Juos galite rasti prie povandeninių kliuvinių ir vandens augmenijose. Geriausi masalai ešeriams yra mažos blizgės, guminukai ir kirminai. Taip pat galite naudoti džigavimo metodą.
- Karšis: rugpjūtį mėgsta ramesnes, gilias vietas su dumblingu dugnu. Šios žuvys dažniausiai kimba anksti ryte arba vėlai vakare. Geriausia naudoti augalinės kilmės masalus, pavyzdžiui, kukurūzus, perlines kruopas arba duonos gabalėlius. Nepamirškite naudoti gerai užraugtų jaukų, kad priviliotumėte karšius.
- Šapalas: yra itin aktyvūs rugpjūčio mėnesį. Jie dažnai randami prie upių ir ežerų krantų, kur yra stipresnė srovė. Šapalams gaudyti tinkami įvairūs masalai, tokie kaip vabzdžiai, mažos žuvelės ar duonos rutuliukai. Šiuo metu jie ypač mėgsta natūralius masalus.
- Lynas: mėgsta šiltą vandenį ir dažnai slepiasi tarp vandens augalų. Geriausi masalai lynams yra kirminai, kukurūzai ir įvairūs augaliniai masalai. Lynus galima žvejoti tiek plūdine, tiek dugnine meškere.
Patarimai žvejams rugpjūtį
- Pasirinkite tinkamą laiką - geriausiai žuvys kimba anksti ryte arba vakare, kai vanduo yra vėsesnis.
- Naudokite tinkamą įrangą - pasirinkite masalus ir įrankius pagal žuvies rūšį, kurią norite sugauti.
- Saugokite gamtą - po žvejybos surinkite visas šiukšles ir saugokite aplinką.
Žvejyba karštomis vasaros dienomis
Karšta vidurdienio saulė, įkaitęs vanduo ir tvankus oras - atrodytų, kad tai ne pats geriausias metas žvejybai. Tačiau kai kurios žuvų rūšys ir tokiomis sąlygomis išlieka aktyvios.
Kodėl karštomis dienomis kibimas sumažėja?
- Vandens temperatūra pakyla, žuvys tampa vangios ir slepiasi giliau.
- Mažėja deguonies kiekis sekliose vietose, todėl žuvys renkasi gilesnes zonas.
- Žuvys dažniau juda anksti ryte ir vakare, o vidurdienį ilsisi.
Kokios žuvys kimba per didžiausią karštį?
- Karšiai: gerai kimba net tada, kai vanduo įšyla iki 24-26 °C, ypač jei žvejybos vieta gilesnė. Naudokite jauką su gyvais priedais (uodo trūklio lervos, pinkos), žvejokite dugnine su šėrykla.
- Lynai: mėgsta šiltą vandenį ir dažnai kimba seklumose su augmenija. Rinkitės kvapnius jaukus, kukurūzus, sliekus. Žvejokite rytais arba vakare, bet net ir per kaitrą lynas gali netikėtai sučiupti masalą.
- Šamai: tipinė naktinė žuvis, bet karštomis dienomis jis dažnai išlieka aktyvus net giliuose duobėtuose ruožuose. Naudokite gyvus ar negyvus masalus, kepenis, didesnius sliekus. Geriausi rezultatai - vakarais ir naktį.
- Ešeriai: smulkūs ešeriukai dažnai kimba net kaitriausiu metu, ypač jei vanduo švarus ir yra pavėsio. Naudokite mikro guminukus, sukes, avižadrebio sistemą. Ieškokite jų prie krantų šešėlių, tiltų.
- Plakiai, raudės: šios taikios žuvys mėgsta šiltą vandenį, tad puikiai tinka vaikams ar pradedantiesiems. Naudokite smulkius kabliukus, jaukus iš duonos, kruopų, kukurūzų. Žvejokite netoli paviršiaus.
Kur žvejoti per kaitrą?
- Gilūs karjerai ir ežerai - daugiau deguonies, žuvys laikosi giliau.
- Šešėliai po medžiais, tiltų konstrukcijomis - čia vanduo vėsesnis.
- Vietos su lengva srove - srovė atneša deguonies ir maisto.
Kada verta bandyti?
- Ankstyvas rytas (4:30-8:00): didžioji dalis aktyvumo.
- Vakaras (19:00-22:00): žuvys vėl grįžta prie seklumų.
- Vidurdienis (12:00-15:00): kibimas lėtesnis, bet galima sėkmė su karšiais, lynais ar plakiais gilesnėse vietose.
Papildomi patarimai
- Naudokite plonesnį valą ir jautresnę meškerę - kibimai atsargesni.
- Jaukinkite dažniau, bet po truputį - taip išlaikysite žuvį vietoje.
- Turėkite pavėsį ir vandens - saugokite save nuo karščio.
Pavasarinė žvejyba
Pavasaris - tai metas, kai gamta atbunda, o kartu su ja suaktyvėja ir žuvys. Šis sezonas laikomas vienu geriausių žvejybai, nes vandens temperatūra kyla, žuvys tampa aktyvesnės, ieško maisto ir ruošiasi nerštui.
Pavasarinės žvejybos ypatumai
- Temperatūros kilimas - šylantis vanduo skatina žuvis daugiau judėti ir maitintis.
- Nerštas - daugelis žuvų ruošiasi arba jau pradeda neršti, todėl reikia laikytis žvejybos taisyklių.
- Sezoniniai apribojimai - pavasarį galioja tam tikri draudimai žvejybai, todėl prieš išvykdami pasidomėkite vietos taisyklėmis.
Kokias žuvis geriausia gaudyti pavasarį?
- Lydekos: pavasaris - vienas geriausių laikotarpių lydekų žvejybai. Geriausiai kimba ant blizgių, voblerių ir guminukų. Ieškokite jų prie krantų, nendrių, upelių žiotyse.
- Ešeriai: labai aktyvūs po žiemos, dažnai telkiasi į būrius. Gaudomi spiningu naudojant mažas blizges ar guminukus. Sėkmingiausia žvejyba vyksta prie akmenuotų dugnų ar užtvankų.
- Karšiai: po žiemos jie pradeda aktyviai maitintis. Geriausi masalai: sliekai, kukurūzai, jaukinimo mišiniai. Žvejojami plūdine ar dugnine meškere ramesniuose vandens telkiniuose.
- Lynai: sušilus vandeniui tampa aktyvesni, ypač anksti ryte ar vakare. Mėgsta dugninę žvejybą su sliekais ar kukurūzais. Ieškokite jų prie vandens augalijos, šiltose seklumose.
- Šapalai ir mekšrai: gerai kimba upėse, ypač srovės lūžiuose ar po tiltais. Efektyviausi masalai - vobleriai, blizgės ir net duonos gabaliukai. Šie plėšrūnai puikiai reaguoja į spiningavimą.
Geriausi metodai pavasarinei žvejybai
- Spiningavimas: efektyvus būdas plėšrioms žuvims - lydekoms, ešeriams, šapalams. Naudokite įvairias blizges, voblerius ir guminukus. Geriausias laikas - ankstyvas rytas arba vakaras.
- Plūdinė žvejyba: puikiai tinka karšiams, lynams ir kuojoms. Naudokite sliekus, musės lervas ar kruopas. Geriausia žvejoti priekrantėse, kur šyla vanduo.
- Dugninė žvejyba: efektyvi gaudant didesnes žuvis, tokias kaip karšiai ar lynai. Naudokite jaukus su sliekais, kukurūzais ar kvapniais mišiniais. Žvejokite gilesnėse vietose, kur žuvys dažnai ilsisi.
Pavasarinė žvejybos įranga ir pasiruošimas
Norint sėkmingai žvejoti pavasarį, būtina tinkamai pasiruošti:
- Tinkama meškerė - spiningas plėšrioms žuvims, plūdinė ar dugninė taikioms žuvims.
- Kokybiškas valas - plonas, bet tvirtas, kad nesimatytų vandenyje.
- Jaukai ir masalai - pasirinkti pagal žuvų rūšį ir žvejybos metodą.
- Apranga - pavasaris gali būti permainingas, todėl rinkitės neperšlampamus drabužius.
Pavasarinės žvejybos taisyklės ir apribojimai
Pavasarį galioja tam tikri žvejybos draudimai, todėl būtina laikytis šių taisyklių:
- Draudžiama žvejoti tam tikras rūšis neršto metu.
- Ribojamas laimikio dydis ir kiekis.
- Kai kuriose vietose būtini žvejo leidimai.
Prieš vykstant žvejoti, visada pasitikrinkite naujausias taisykles, kad išvengtumėte baudų.
Masalai karosams
Karosams galima gaudyti tokia galybe įvairių augalinės kilmės masalų, kad jei visus juos pradėtume vardyti, tikriausiai tektų šio ciklo rašinius skaityti savaitę. Todėl paminėsime tuos, kurie, mano nuomone, yra geriausi. Nors ne taip išsireiškiau - reikėtų sakyti, kad populiariausi masalai. Pasitaisiau, kadangi žodžių „geriausi“, „geriausias“ žūklėje apskritai neturėtų būti. Juo labiau, kada kalba eina apie masalus.
Duona
Duona - nuo seno žinomas karosų masalas. Tačiau senesniuose žvejybiniuose leidiniuose dažniausiai rekomenduojama ją suminkyti ir tą kietoką minklę kabinti ant kabliuko. Daug geresnį efektą duoda baltos duonos (o dar geriau - batono) gabalėlis užmautas kartu su pluta. Duoną arba batoną reikia supjaustyti siauromis juostelėmis (iki 1 cm storio) kartu su pluta, po to dar kartą supjaustyti, kad gautųsi iki 2 cm pločio keturkampiai gabalėliai. Jei kepiniai yra labai švieži, supjaustytus kubelius truputį padžiovinkite (bet nesudžiovinkite, jie neturi trupėti). Tiesa, geriau pjauti duonos plutą iš kepalo viršaus, naudojant batoną tai neturi didesnės reikšmės. Galima elgtis gar paprasčiau, bet tada bet kokia duona arba batonas netiks, masalą teks rinktis atsižvelgiant į kepinių šviežumą ir lipnumą. Turiu omenyje, kad mauname ant kabliuko tik minkštimą, jį paprasčiausiai dviem pirštais prispaudžiame prie kabliuko kotelio. Kas žvejoja šapalus, puikiai įsisavino tokį batono užkabinimo metodą. Visgi karosai duoną ir batoną labai mėgsta. Pavyzdžiui, labai neblogai tinka balta duona su saulėgrąžomis arba plikyta duona, bet šie kepiniai vargu ar laikysis ant kabliuko užmaunant juos antruoju būdu. Bet vėlgi, atskiros kepyklos turi savus receptus, todėl stebėkite, kokius kepinius karosai mieliau ės ir pasidarysite reikalingas išvadas.
Tešla
Puikus karosų vilioklis yra tešla. Vėlgi, sekdamas madas išbandžiau dabar išpopuliarėjusią manų kruopų tešlą. Ir turiu pasakyti, kad karosai jos skonį įvertino tik teigiamai. Dar geresnių rezultatų pasiekiau perskaitęs vieną straipsnį apie tai, kad į šią tešlą reikia pridėti smulkiai sumaltų avižinių dribsnių. Avižinius dribsnius sumalu, po to išsuku kavamalėje arba specialioje smulkintuvėje (vadinamame blenderyje) ir gaunu miltus. Juos maišau su manų kruopomis, pilu nedidelį kiekį vandens ir minkau šaukštu tol, kol paskausta ranką. Nejuokauju - taip ir atsitinka, nes norint pasidaryti kokybišką tešlą tenka nemažai pavargti. Tokią tešlą galima suvilgyti nerafinuotu saulėgrąžų aliejumi - bus kvapnesnė ir ne taip greitai išmirks vandenyje. Galima elgtis „senoviškai“. Turiu omenyje, kada imami paprasčiausi kvietiniai, ruginiai ar dar kokie nors miltai, vilgomi vandeniu ir išminkoma gana kieta tešla. Ji, priklausomai nuo miltų, gana gerai laikosi ant kabliuko. Imi gabaliuką iš bendros tešlos masės, sumaigai rutuliuką ir veri ant kabliuko. Vaikiškai paprasta.
Perlinės kruopos
Labai populiarus vilioklis gaudant karosus yra perlinės kruopos. Ne visuose vandens telkiniuose tinka, bet ten, kur žuvys yra įpratusios prie dažno jaukinimo jomis, perlines kruopas karosai puikiai ryja. Tačiau ir perlines kruopas reikia mokėti paruošti. Tas, kurias siūlo nusipirkti žūklės prekių parduotuvėse, aš naudoju tik bėdai prispyrus ir dažniausiai tik jaukinimui - jos pernelyg kietos, praradusios kvapą. Aišku, galima darsyk virti, pakvėpinti ir panašiai, bet tuomet jau geriau išsyk pasiruošti kruopas namuose. Gerai iššutusios perlinės kruopos yra minkštos (tik vidus kietesnis), kvapnios, didelės. Geriausiai perlines kruopas yra įdėti į termosą ir užpylus verdančiu vandeniu palikti nakčiai. Kokių 5-6 valandų visiškai užteks, kad jos gerai išbrinktų. Nors minkštos kruopos prasčiau laikosi ant kabliuko (tinkamai iššutusios - visai pakenčiamai), bet daug geriau vilioja žuvis. Yra buvę atvejų, kad žvejojant toje pačioje žūklavietėje karosai kibo tik ant gerai paruoštų kruopų, o į „pirktines“ net nežiūrėjo, arba kibo tik ant peršutintų, visai minkštų, ignoruodami normaliai paruoštas. Dar efektyvesnės kruopos bus tuomet, kai prieš pat žūklę jas apibarstysite sausu specialiai karosams skirtu jauku. Taip pat kartais labai geras masalas gaudant stambius karosus yra perlinės kruopos ir slieko arba musės lervos sumuštinis.
Žvejyba spalį
Spalį dar nepadžiaukite meškerių, nes auksinis ruduo žada daug gražių laimikių.
#
tags: #kas #kimba #ant #duonos #žuvis