Juodos duonos rūšys ir gamyba Lietuvoje
Duona - vienas svarbiausių maisto produktų Lietuvoje, turintis gilias tradicijas ir užimantis ypatingą vietą kiekvieno lietuvio racione. Apie duonelę dainuotos dainos ir kurtos patarlės. Lietuvoje juoda duona nuo seno mėgstama ir vertinama lietuvių tautos. Tai šilčiausius atsiminimus, namų jaukumą ir vaikystę primenantis kvapas ir skonis. Juoda duona yra tai, ko dažniausiai prašo atvežti svetur gyvenantys lietuviai. Šiame straipsnyje aptarsime įvairias juodos duonos rūšis, jų gamybos ypatumus, maistinę vertę, tradicijas ir populiarumą Lietuvoje.
Duonos gamybos principai
Duona kepama iš tešlos, kuri maišoma iš miltų, druskos ir vandens. Kai kada dar dedama salyklo, kmynų, cukraus, pieno, išrūgų ar kitų priedų. Tešla dažniausiai rauginama duonos raugu arba keliama mielėmis. Iš neraugintos tešlos kepama švediškoji traškioji duona, maca, paplotėliai.
Tešlai rūgstant, mielių fermentai skaido cukrų į anglies dioksidą ir alkoholį. Miltų baltymai, sudarantys tešlos glitimą, sulaiko anglies dioksidą ir kelia tešlą. Išrauginta ruginė ir kvietinė tešla minkoma, daromi kepalai arba dedama į formas. Kepama krosnyse ant metalinių plokščių ar tinklinio konvejerio. Ruginė duona kepama 230-280 °C, kvietinė duona 200-240 °C temperatūroje. Iškepusi duona yra 40-47 % drėgnio.
Duonos sudėtis ir maistinė vertė
Ruginėje ir kvietinėje duonoje yra 5-8 % baltymų, 40-50 % organizmo lengvai pasisavinamų angliavandenių, mineralinių medžiagų (kalcio, fosforo, magnio, geležies, kalio druskų), vitaminų (B1, B2, PP). Duonos energinė vertė 8,3-9,2 kJ/g. Žmogus kasdien vidutiniškai suvalgo 150-500 g duonos (Lietuvoje apie 300 g). Duona kepama pramoniniu būdu kepyklose, rečiau namie.
Juodos duonos rūšys Lietuvoje
Lietuvoje kepamos duonos skonis yra unikalus. Jį tokiu padaro aukščiausios rūšies ingredientai, patikrintos receptūros ir tradicinis kepimo procesas. Nuostabią spalvą tamsiai duonai suteikia salyklas. Juodos duonos energetinė vertė yra nuo 200 iki 250 kcal šimte gramų - tai gerai įsisavinamas produktas suteikiantis daug energijos. Juodos duonos kaina priklauso nuo kepalėlio svorio, jo sudedamųjų dalių, brandinimo laiko. Išbandykite bent keletą šios duonos rūšių, kol rasite savo mėgiamiausią.
Taip pat skaitykite: Ką rinktis: batonas ar juoda duona?
Tradicinė ruginė duona
Ruginės duonos tešla maišoma iš ruginių miltų ir vandens su mišriu raugu, kuriame yra mielių ir daug pieno rūgšties bakterijų, ir rauginama 1-3 h. Plikytos duonos plikinys daromas iš miltų, salyklo, kmynų ir karšto vandens. Tradiciškai Lietuvoje kepama tamsi, sodraus skonio ruginė duona, išsiskirianti lengvu kmynų aromatu bei subtiliu dominuojančių ruginių miltų rūgštumu. Šios duonos sudėtyje dominuoja ruginiai miltai. Jie paprastai būna tvirtesni ir kvapnesni nei kviečiai, tad kuo daugiau rugių naudojama, tuo duona bus tamsesnė ir sodresnė. Taip pat neatsiejama šios duonos dalis - salyklas, suteikiantis ne tik sodrų skonį, bet ir spalvą. Salyklas - tai miltai, gauti iš sudaigintų ir išdžiovintų grūdų.
Visų grūdo dalių tamsi duona
Kaip ir kviečių atveju, gaminant visų grūdo dalių ruginius miltus sumalami visi sveiki grūdai - ir su sėlenomis, ir su grūdų gemalais. Visų grūdo dalių ruginė duona įvardijama kaip viena palankiausių sveikatai. Be to, 100 gramų šios duonos turi sąlyginai nedaug - 186 kalorijas. Visų grūdo dalių ruginė duona padeda kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje, joje yra daug tirpių skaidulų. Manoma, kad būtent dėl didelio tirpiųjų skaidulų kiekio ši duona padeda ilgam užtikrinti sotumo jausmą.
Rauginta ruginė duona
Raugo fermentacijos procesas padeda išryškinti geriausias ruginių miltų savybes. Rugiai pasižymi subtiliu rūgštumu ir vaisiškumu, kuriems raugas padeda tik dar geriau atsiskleisti. Ruginių miltų minkštimas yra labai tankus, o fermentacijos procesas iš dalies jį sumažina, todėl duona tampa puresnė. Be to, tokia duona dar ir geriau virškinama, turi žemesnį glikeminį indeksą.
Bemielė juoda duona
Bemielę duoną renkasi vis daugiau žmonių. Ją kildina ne kepimo milteliai, o raugas. Tikras raugas gaminamas iš miltų ir vandens, be dirbtinių priedų. Tokia duona turi mažai riebalų, daug ląstelienos ir kitų naudingų medžiagų. Su mielėmis kepta duona netinka žmonėms linkusiems į grybelius ar turintiems tam tikrų kepenų ligų. Natūralus raugas lemia tai, kad duona yra mažiau puri, tankesnė, tačiau tuo pat metu ir sotesnė.
Juoda duona su sėklomis
Sėklos yra puikus gerųjų riebalų šaltinis, kuris duonai suteikia ne tik papildomos maistinės vertės, bet ir praturtina skonį bei tankią ir sunkią ruginių kepinių tekstūrą. Didelis kiekis moliūgų, saulėgrąžų ir linų sėmenų duonai suteikia savitą riešutinį poskonį, taip pat puikią tekstūrą. Ši sėklų įvairovė lemia ir didesnį baltymų bei gerųjų riebalų kiekį.
Taip pat skaitykite: Naminė juoda duona – paprastas receptas
Juoda duona su daržovių miltais
Kintantis vartotojų požiūris į angliavandenius kelia rimtų iššūkių, todėl duonos kepėjai atrado išeitį - dalį įprastų miltų pakeisti daržovių miltais ir taip padidinti duonos maistinę vertę. Sveikos gyvensenos tendencijos diktuoja madas atsisakyti pridėtinio cukraus, tad daržovinės duonos - išeitis tiems, kurie ieško natūralaus saldumo. Be to, ši duona turi daugiau baltymų, skaidulinių medžiagų.
Kitos populiarios juodos duonos rūšys
Kviečiame atkreipti ypatingą dėmesį į šiuos juodos duonos kepinius: firminė „Lašų“ duona, „Ajerų“, „Aldutės“, „Rygos“, „Bočių“, „Jums“, „Visai šeimai“, „Palangos“ duonos. Tai ypač aukštos kokybės gaminiai, paruošti laikantis seniausių gamybos tradicijų ir receptūrų.
Juodos duonos maistinė vertė ir nauda sveikatai
Juoda duona gali pasiūlyti įvairios naudos sveikatai, palyginti su balta duona:
- Daugiau skaidulų: Ruginiai miltai, naudojami juodos duonos gamybai, dažnai yra mažiau apdoroti, todėl juodoje duonoje yra daugiau skaidulų. Skaidulos yra svarbios virškinimo sistemai, padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje ir gali padėti sumažinti cholesterolio kiekį.
- Geresnis sotumo jausmas: Dėl didesnio skaidulų kiekio juoda duona gali suteikti ilgesnį sotumo jausmą, palyginti su balta duona. Tai gali būti naudinga tiems, kurie stengiasi kontroliuoti savo svorį.
- Mažesnis glikemijos indeksas (GI): Juoda duona dažnai turi mažesnį glikemijos indeksą nei balta duona. Tai reiškia, kad ji lėčiau kelia cukraus kiekį kraujyje, todėl yra geresnis pasirinkimas žmonėms, sergantiems diabetu arba tiems, kurie stengiasi išlaikyti stabilų cukraus kiekį kraujyje.
- Mineralų šaltinis: Kaip minėta anksčiau, juoda duona yra geras mineralų, tokių kaip geležis, kalcis ir kalis, šaltinis. Šie mineralai yra svarbūs įvairioms kūno funkcijoms, įskaitant kaulų stiprumą, kraujo formavimąsi ir nervų funkciją.
- Folio rūgštis: Ruginė duona gali būti geras folio rūgšties šaltinis, kuris yra svarbus nėščioms moterims ir vaisiaus vystymuisi.
Juodos duonos maistinė vertė (100 gramų)
- Kalorijos: 244 kcal
- Angliavandeniai: 52.2 g
- Baltymai: 6.6 g
- Riebalai: 1 g
- Kalcis: 46.00 mg
- Geležis: 1.20 mg
- Fosforas: 133.00 mg
- Kalis: 150.00 mg
- Natris: 430.00 mg
Svarbu atkreipti dėmesį, kad šie skaičiai yra apytiksliai ir gali skirtis. Būtinai patikrinkite konkretaus produkto etiketę, kad gautumėte tikslią informaciją.
Duonos reikšmė ir tradicijos Lietuvoje
Lietuvos kaime ruginė duona iki 20 a. vidurio buvo pagrindinis valgis, nors nuo 19 a. vidurio greta jos plito ir bulvių valgiai. Baudžiavos laikais valstiečiai ją kepdavo iš nevėtytų grūdų miltų (bėralo), todėl vadino bėraline. Grynų rugių duona kepta tik šventėms. Panaikinus baudžiavą bėralinė duona iš valstiečių buities išnyko.
Taip pat skaitykite: Juodos duonos dietos valgiaraštis
Duonos miltai būdavo išmaišomi iš šulelių padarytame duonkubilyje (Aukštaitijoje) ar išduobtame, vėliau iš lentų sunertame lovyje (Žemaitijoje). Paprastai duonos miltai būdavo įmaišomi į drungną vandenį, per naktį rauginama, rytojaus dieną pridėjus miltų išminkoma ir kepama. Plikytai duonai miltus įmaišydavo į karštą vandenį, o tešlą raugindavo iki 3 dienų. Tešla įrūgdavo nuo ankstesnio kepimo tešlos palikto gabalėlio. Iš prieskonių į duoną dėta druskos ir kmynų. Kepalai daryti dideli, pailgi ar apskriti, ant ližės paklojus klevo, krienų lapų, ajerų ar pabarsčius miltų. Kepdavo žarijinėse krosnyse.
Lietuvių liaudies kalboje bei dainose žodis duona vartojamas ir viso maisto prasme. Svarbi duonos reikšmė atsispindėjo ir papročiuose: suformavus pirmąjį kepalą, prieš šaunant į krosnį jo paviršiuje ranka įspaudžiamas kryželis, jis peržegnojamas, iškeptas valgomas paskutinis. Duona naudota vestuvių, rugiapjūtės, pirmojo gyvulių išginimo apeigose, jos gabalėlis dėtas į statomo namo pirmojo vainiko kertę.
Duona branginta ir gerbta: netyčia nukritusį gabalėlį reikėjo pakelti, pabučiuoti, tai yra atsiprašyti, ir suvalgyti. Pagal kaimietišką tradiciją 21 a. pradžioje kepama Bočių, Vilniaus ir kitų rūšių duona.
Šiuolaikinės tendencijos
20 a. antroje pusėje kaime imta vartoti ir pirktinę duoną, tradicinė duona kepta skardoje, viryklės orkaitėje. 21 a. pradžioje populiarėja įvairesnės duonos rūšys, atsižvelgiama į maistinę vertę ir sveikos mitybos principus. Taip pat populiari skrudinimo duona - minkšta, ilgai išliekanti šviežia moderni duona. Tai ypatingai gardi duona sumuštiniams. Dalis nei vienos dienos negali įsivaizduoti be kvapnios, aromatingos juodos duonos riekelės. Pirkėjams, kuriems svarbiausia produkto sudėtis ir aktualu sveika duona, siūlome išbandyti dar maistingesnę, skaidulų gausią pilno grūdo duoną, juodą duone be mielių (su raugu) ir be cukraus, o taip pat - grikių duoną.
Patarimai renkantis duoną
Vilniaus dietologijos centro gydytoja Edita Saukaitytė sako, kad rinktis duoną visgi reikėtų atidžiai. „Duona yra puikus skaidulų, vitaminų, ypač B grupės, ir mikroelementų šaltinis. Dėl sudėtinių angliavandenių teikiamos energijos tai labai geras pasirinkimas pusryčiams. Verta žinoti, kad ne visiems tinka ta pati duona - pavyzdžiui, žmonės, kurie serga diabetu ar laikosi dietų, ypač atidžiai turėtų rinktis duonos gaminius”, - teigia E. Saukaitytė. Renkantis reikėtų atkreipti dėmesį į sudedamųjų dalių kiekį, kuris etiketėje pateikiamas mažėjančia tvarka.
Dietologė pataria gilintis į produktų etiketes ir rinktis duoną iš viso grūdo miltų, su sumažintu cukraus, druskos kiekiu, pakankamu skaidulų kiekiu, be puriklių, konservantų.
Į ką atkreipti dėmesį renkantis duoną?
- Aukščiausios rūšies miltai - ne geriausi. Daugiausiai naudingųjų medžiagų yra grūdo apvalkale, o kuo daugiau kartų jis perdirbamas - valomas, tuo mažiau mikroelementų lieka.
- Kuo baltesnė duona, tuo mažiau skaidulų.
- Linų sėmenyse esantys aliejai kepant virsta transriebalais. Duoną reikėtų rinktis tą, kurios sudėtyje nėra linų sėmenų.
- Ruginė ar kvietinė? Ruginė duona turi mažiau kalorijų negu kvietinė, todėl ją naudingiau valgyti viršsvorio turintiems žmonėms. Ruginėje kur kas daugiau ląstelienos, vitaminų ir mikroelementų - 30 proc. daugiau geležies, dvigubai kalcio ir trigubai magnio. Be to, juoda duona padeda lengviau virškinti kitus maisto produktus. Tačiau ruginė duona gana rūgšti, todėl nerekomenduojama esant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės paūmėjimui, chroniniam gastritui, jei padidėjęs skrandžio rūgštingumas, tuomet geriau tinka kvietinė.
Juodos duonos populiarumas Lietuvoje
Remiantis didžiausios duonos kepyklos Baltijos šalyse „Vilniaus duona“ užsakymu atlikto tyrimo duomenimis:
- Tamsią ruginę duoną sveika laiko tris kartus daugiau gyventojų (41 proc.) negu šviesią ruginę (14 proc.).
- Tamsi ruginė duona šalies gyventojams ne tik atrodo sveikiausia, bet ir yra mėgstamiausia: beveik trys iš dešimties (28 proc.) respondentų šią rūšį išskyrė kaip labiausiai patinkančią.
- Tamsią ruginę duoną yra linkę rinktis vyresni negu 50 metų žmonės (38 proc.) ir pensininkai (42 proc.), o jaunimui labiausiai patinka batonas - penktadalis (20 proc.) respondentų iki 30 metų nurodė jį mėgstantys.
Prekybos tinklas „Maxima“ atliko tyrimą, kurio rezultatai parodė, kokią duoną labiausiai mėgsta Lietuvos gyventojai.
- Paaiškėjo, kad 2013 metais juodos duonos buvo nupirkta 23 proc. daugiau nei šviesios.
Duonos pardavimo tendencija atskleidė, kad Lietuvos gyventojų skonis skiriasi pagal etnografinius regionus. Tamsios duonos daugiausia perkama Dzūkijoje, o šviesios - Žemaitijoje.
tags: #juodos #duonos #rūšys #ir #gamyba