Pietų Amerikos žemėlapis: 5 dalies apžvalga
Lotynų Amerika - tai terminas, apjungiantis Centrinės ir Pietų Amerikos šalis, įskaitant Meksiką ir kartais Karibų salas. Šis regionas taip vadinamas dėl romanų kalbų, kilusių iš lotynų kalbos, dominavimo: ispanų, prancūzų ir portugalų. Pavadinimas „Lotynų Amerika“ nurodo regiono kultūrą. Regionas yra didelis, todėl nenuostabu, kad jo kraštovaizdis yra labai kontrastingas, nuo saulėtų paplūdimių iki atšiaurių ledynų. Siekiant apsaugoti šią didingą gamtos kūrybą, įkuriami nacionaliniai parkai.
Kosta Rika ir Korkovado nacionalinis parkas
Kosta Rika, esanti tarp Ramiojo vandenyno ir Karibų jūros, gali pasigirti kerinčio grožio gamta. Korkovado nacionalinis parkas yra gamtos kampelis, esantis Kosta Rikos pietvakarinėje dalyje, Osos pusiasalyje. 424 kvadratinių kilometrų teritorijoje saugomi tankūs, didele įvairove pasižymintys tropiniai miškai. Juose gyvena daugiau nei 140 žinduolių rūšių, tokių kaip jaguarai, tapyrai, pumos, koalos ir kt. O kur dar įvairiausi ropliai, vabzdžiai, varliagyviai, paukščiai - gyvūnijos pasaulis Korkovado nacionaliniame parke išties labai platus. Keliautojams, norintiems patirti džiunglių magiją, parke įrengti žygių takai.
Kanaimos nacionalinis parkas Venesueloje
Pabuvoję Centrinėje Amerikoje, kelkimės į Pietinę. Kanaimos nacionalinis parkas įkurtas 1962 m. Tai - antras pagal dydį nacionalinis parkas šalyje, kuriame saugomas tepų - kalnų plokščiomis viršūnėmis - kraštovaizdis. Vienas iš žymiausių parko tepų - Roraimos kalnas, kurio aukštis net 2810 m. Įdomu tai, jog šis kalnų masyvas susidarė dar prekambro periode ir yra vienas seniausių kalnų Žemėje. Roraimos šlaitus itin mėgsta alpinistai, laipiojantys uolomis. Verta paminėti ir dar vieną Kanaimos nacionalinio parko pasididžiavimą - Aujantepą. Tai - dar vienas parke stūksantis tepas, nuo kurio teka aukščiausias pasaulyje krioklys - Anchelis.
Igvasu krioklys: Argentinos ir Brazilijos pasididžiavimas
Argentinos ir Brazilijos pasienyje galima pajusti gamtos galybę, mat čia šniokščia išskirtinio grožio gamtos kūrinys - Igvasu krioklys. Jo aukštis vietomis siekia net iki 82 metrų, o visos krioklių sistemos ilgis beveik 3 kilometrai. Igvasu vanduo krenta didžiule jėga, sukeldamas daug purslų. Saulėtą dieną juose lūžta spinduliai, todėl krioklį tarytum apjuosia vaivorykštės - tikras gamtos stebuklas. Argentinoje įkurto Igvasu nacionalinio parko pagrindinis objektas, žinoma, - įspūdingasis krioklys.
Taironos nacionalinis parkas Kolumbijoje
Didingi kolonijinių laikų pastatai, šurmuliuojančios gatvės, ramiai cigarus rūkantys senoliai - tai tik vienas iš Kolumbijos paveikslų. Vienas iš įstabiausių Kolumbijos nacionalinių parkų slepiasi šalies šiaurinėje dalyje, Karibų jūros pakrantėje. Tai - Taironos nacionalinis parkas - saugoma gamtos teritorija, kurioje galima pamatyti tiek tankias džiungles, kuriose virš galvų skraido margos papūgos, tiek pakrantę, žavinčią auksiniu smėliuku, turkio spalvos jūra ir ramybe.
Taip pat skaitykite: Duonos simbolika lietuvių kultūroje
Patagonija: Čilės ir Argentinos gamtos perlas
Didingi aštrių kalnų peizažai, ramiai tyvuliuojantys ežerai, besiganančios lamų kaimenės, spygliuočių miškai, ledynų virtinės ir kūną stingdantys vėjai - tokia, kiek atšiauri, tačiau tuo pačiu savo grožiu hipnotizuojanti yra Patagonija. Tai regionas, išsidėstęs P. Amerikos pietuose, Čilės ir Argentinos teritorijose. Torres del Paine - tai daugiau nei 180-ies hektarų saugoma gamtos teritorija, kurioje gausu ežerų ir ledynų. Nacionalinio parko įžymybė - trys granito monolitai, sudarantys Painės Kordiljeros kalnų masyvą. Turistams, svajojantiems pakeliauti po nacionalinį parką, įrengtas „W“ formos žygio kelias.
Tyrinėjant Patagoniją, prieš akis atsiveria milžiniškos ledo platformos, neregėta sušalusio vandens stulpų žydrynė, skylančių ledo gabalų triukšmas, net iš tolo kaustantis krištolinio vandens šaltis. Kelionės metu aplankysite Argentinos Patagonijos dramų įžymybę - Perito Moreno ledyną (UNESCO gamtos paveldas) ir Čilėje įsikūrusį Tores del Paine nacionalinį parką (UNESCO biosferos rezervatas), kuris ne stebins, o tiesiog priblokš smarkių, įstabių gamtos formų ir reiškinių virtine.
Baru ugnikalnis Panamoje
Pabuvoję vėjų nugairintoje Čilės Patagonijoje, persikelkime į piečiausią Centrinės Amerikos valstybę - Panamą. Baru - aukščiausia šios šalies viršukalnė. Tai snaudžiantis ugnikalnis, kurio aukštis beveik 3,5 km! Sausuoju sezono metu kalno viršūnę dažniausiai dengia sniegas. Aplink aukščiausią Panamos ugnikalnį driekiasi to paties pavadinimo nacionalinis parkas. Tai saugoma teritorija, kurioje gausu derlingų plotų, mat čia teka Čirikės ir Kalderos upės. Nacionaliniame parke verši džiunglės, gausu krioklių, sraunių upeliūkščių. Čia gyvena apie 250 paukščių rūšių, tarp kurių mažieji kolibriai, kecaliai ir kt.
Brazilijos netikėtumai: ne tik paplūdimiai ir džiunglės
Esame beveik įsitikinę, jog jei jūsų kas nors paprašytų apibūdinti Brazilijos gamtą, kalbėtumėte apie nuostabius Rio paplūdimius ir laukinį Amazonės džiunglių kraštovaizdį. Galbūt dar prisimintumėte Igvasu krioklį, kuris jau buvo paminėtas šiame straipsnyje. Tačiau greičiausiai net nesusimąstytumėte, jog Brazilijoje galima atrasti ir kiek kitokį kraštovaizdį. Pavyzdžiui, sniego baltumo smėlio dykumą! Įdomu tai, jog šioje teritorijoje kasmet praūžia galingas lietaus sezonas. Krituliai ima kauptis ant vėjo suneštų smėlio kopų: taip susiformuoja nedideli baseinėliai, kurie galiausiai išdžiūsta. Todėl vietiniai gyventojai šią vietovę vadina „judančiomis kopomis“.
Kotapaksio nacionalinis parkas Ekvadore
Kotapaksio nacionalinis parkas - tai Ekvadore, Andų rytuose esanti saugoma gamtos teritorija, kuri pavadinta pagal vieną iš aktyviausių pasaulio ugnikalnių - Kotapaksį. Taip, šis ugnikalnis, stūksantis nacionalinio parko centre, vis dar aktyvus: paskutinį kartą jis buvo išsiveržęs 2015-ais metais. Nepaisant to, turizmas šioje vietovėje aktyviai vystomas, o alpinistai noriai kopia į šį, antrą pagal aukštį (5897 m) Ekvadoro kalną. Teritorija garsėja ne tik didingu ir kiek baugiu ugnikalniu. Čia gausu krištolinių ežerų, žaliuojančių miškų.
Taip pat skaitykite: Pietų Amerikos istorijos ir gamtos žemėlapis
Pietų Amerikos gamtos įvairovė
Pietų Amerika - tai žemynas, kuriame gamta atskleidžia savo didingumą ir įvairovę. Nuo Amazonijos džiunglių iki Patagonijos ledynų, nuo Andų viršūnių iki sausringų dykumų, šis regionas siūlo nepamirštamus įspūdžius kiekvienam keliautojui. Kiekviena šalis, kiekvienas nacionalinis parkas turi savo unikalų žavesį ir vertybes, kurias būtina saugoti ir puoselėti.
Kelionės po Pietų Ameriką: ką verta žinoti
Keliaujant po Pietų Ameriką, svarbu atsižvelgti į kelis aspektus:
- Saugumas: Pietų Amerika, deja, pasižymi didesniu nusikalstamumo lygiu nei Europa. Būtina būti atsargiems, ypač didmiesčiuose ir skurdžiuose rajonuose. Vietiniai gyventojai pataria nuolat žvalgytis per petį, pinigus laikyti paslėptose vietose ir nesidemonstruoti brangių daiktų.
- Transportas: Atstumai tarp miestų ir šalių yra dideli, todėl patogiausia keliauti vidiniais skrydžiais. Tačiau skrydžiai gali būti brangūs. Alternatyva - autobusai, kurie yra pigesni, bet lėti.
- Kultūra: Pietų Amerikos kultūra yra mišinys ispaniškų, portugališkų ir indėniškų tradicijų. Kiekviena šalis turi savo unikalų identitetą, todėl svarbu gerbti vietos papročius ir tradicijas.
- Kalba: Daugumoje Pietų Amerikos šalių kalbama ispaniškai, Brazilijoje - portugališkai. Jei nemokate šių kalbų, verta išmokti keletą pagrindinių frazių arba naudotis vertėju.
- Finansai: Pietų Amerika yra pigesnis regionas nei Europa, tačiau kelionės išlaidos priklauso nuo šalies ir kelionės stiliaus. Argentinoje, Čilėje ir Urugvajuje pragyvenimo lygis yra panašus į Lietuvos, o Bolivijoje ir Paragvajuje - gerokai žemesnis.
Brazilijos karnavalai: spalvų ir aistros fiesta
Pietų Amerikos kultūra yra ypač įspūdinga. Pavyzdžiui, Brazilijos karnavalai - viena vertus, krikščioniška Gavėnios pradžia, kita vertus, aistra, aprangomis, sambos muzika labiau primenantys kokią genties šventę. Rio de Žaneiro karnavalas pritraukia milijonus žmonių, iš kurių dešimtys tūkstančių dalyvauja pagrindiniame sambos mokyklos šou.
Ekvadoras: tarp Andų ir pusiaujo
Ekvadorą dydžiu ir šlove gožte užgožia jo kaimynės. Ekvadore - ir Andų kalnai, ir Amazonijos džiunglės, ir puošnūs kolonijiniai ispanų miestai, ir kurortai, ir indėnų kultūra. Žemėlapyje Ekvadoras atrodo mažytis - bet tik todėl, kad aplinkinės Pietų Amerikos šalys tokios didžiulės. Ekvadoras susideda iš keturių visiškai skirtingų regionų: Amazonijos džiunglių, Andų kalnų, Ramiojo vandenyno pakrantės ir Galapagų salų.
Kitas: Pasaulio vidurys
Kitas - tai didelis ir modernus miestas, kuris vilioja naujakurius iš viso Ekvadoro. Miestas ištįso per ilgą slėnį tarp kalnų ir jau glaudžia ~2 mln. žmonių. Nustebino, kokie modernūs kai kurie jo rajonai: nors Ekvadoras viena skurdesnių Lotynų Amerikos šalių, žibantys Kito prekybos centrai ir Lietuvoje gėdos nepadarytų, nemažai žmonių moka angliškai. Jau nepriklausomas Ekvadoras prieš gerą šimtmetį pastatė ir Nacionalinės priesaikos baziliką: visa tauta jai rinko pinigus, ir ji primena didžiąsias Prancūzijos katedras. Apskritai, ko jau ko Ekvadoras nestokoja, tai nuostabių vaizdų iš aukštai! Kai Kitas, kaip ir daugelis Andų miestų - slėnyje - tai vos pavažiavęs kalnais aukštyn jau regi įspūdingas miesto panoramas. Tarp garsiausių - TeleferiQo lynų keltuvas, kuriuo gali užkilti net į 3945 m aukštį. Pats Kitas - 2850 m aukštyje. Jis - šalia pusiaujo (ispanų kalba „Ekvadoro Respublika“ reiškia tiesiog „Pusiaujo Respublika“), taigi, temperatūra ten pastovi. Bet, kai jis taip aukštai - tas pastovumas tai ne įprastinis +30 laipsnių “pusiaujo karštis”, o kiaurus metus ~+15 (dienomis - ~+21, naktimis - ~+9). Taigi, Kite niekur nemačiau nei šildymo, nei kondicionieriaus! TeleferiQo viršūnėje - dar apie 6 laipsniais šalčiau.
Taip pat skaitykite: Receptai, kuriuose panaudojami antrą kartą virti produktai
Gvajakilis: Ekvadoro ekonominis centras
Kaip beveik jokia kita šalis Ekvadoras turi du lygiaverčius didmiesčius ir neaišku, kuris svarbesnis. Gvajakilis - didžiausias Ekvadoro miestas, nors Kitą lenkia nežymiai: 2,7 mln. Kitas ir Gvajakilis - visiškos priešingybės, tarsi stovėtų skirtingose šalyse. Kitas - kalnuose, o Gvajakilis - uostamiestis prie pat Ramiojo vandenyno krantų (temperatūra čia ~+31 dieną, ~+22 naktį kiaurus metus). Pasak ekvadoriečių, Kitas - religijos ir tradicijų, o Gvajakilis - darbo ir poilsio miestas. Kitas - politinis šalies centras, Gvajakilis - ekonominis. Be keleto senų didingų pastatų, Gvajakilio centras - modernus. Jo naujoji širdis - 1999 m. Bolivaras susitinka su San Martinu (paminklas Malecon 2000). Senoji širdis - Seminarijos aikštė prie katedros, garsėjanti ne savo pastatais, o… iguanomis. Gvajakilio senamiesčiu laikomas Las Penas rajonas ant kalvos, kurios viršūnėje - uostą gynusi tvirtovė ir švyturys (gražūs vaizdai). Gvajakilis labiau žiūri į ateitį. „Ateitiškai“ atrodo ir jo viešasis transportas - viršum miesto ir plačios Gvajaso upės „skrendantys“ lynų vagonai. Ir „Dirbtinė Venecija“ Ekvadoro verslininkų pastatyta Samborondono priemiestyje.
tags: #karta #pietu #amerikoje #5 #dalis #apžvalga