Pietų Prancūzijos kalnų sąrašas: gamtos grožis ir unikalumas
Prancūzija yra nuostabi šalis, kasmet sulaukianti milžiniškų srautų turistų, kurie čia atvyksta ne tik pailsėti, bet ir pažinti šią fantastiško grožio šalį. Neabejojame, kad Prancūzija ir pagrindinės šalies lankytinos vietos jus įtrauks nuo pirmos iki paskutinės minutės, todėl belieka tik atsipalaiduoti ir džiaugtis atostogomis. Tai nuostabi šalis, kurioje rasite pasakiškus kurortus, didingus kalnus, užburiančius peizažus, gražius miestus ir daugybę istorinių vietų. Garsūs šalies miestai ir miesteliai žavi savo nepakartojama architektūra, turtingu kultūriniu paveldu, nuostabia virtuve, todėl kiekvienas Prancūzijos regionas savaip unikalus. Prancūzijos kraštovaizdžio įvairovė siejasi su jos turtingumu. Prancūzai sako, jog jų šalis yra tarytum visos Europos modelis. Šiame straipsnyje apžvelgsime kalnus, esančius pietų Prancūzijoje.
Prancūzijos geografinė padėtis ir reljefas
Prancūzija yra šalis Europos pietvakariuose, Europos Sąjungos bei NATO narė. Pietuose ribojasi su Ispanija ir Andora, šiaurėje su Vokietija, Belgija, Liuksemburgu ir Šveicarija, o rytuose - su Italija ir Monaku. Prancūzijos krantus skalauja Atlanto vandenynas bei Viduržemio jūra. Prancūzijos geografinė padėtis labai patogi. Tačiau ne tik vandenyno ir jūrų artumas lemia Prancūzijos geografinę padėtį. Svarbu ir tai, kad ši šalis ribojasi su ekonomiškai stipriomis valstybėmis: Belgija, Liuksemburgu, Vokietija, Šveicarija, Italija, Monaku, Andora ir Ispanija. Taip pat Prancūzijos pietinius krantus skalauja Viduržemio jūra, vakarinius - Biskajos įlanka ir La MManšo sąsiaurio vandenys. Prancūzijos šiaurės vakaruose toli į jūrą įsiterpia Bretanės pusiasalis. Prancūzijai priklauso Korsikos sala Viduržemio jūroje. Prancūzijoje plyti dvi didžiausios kalnų grandinės, Pirėnai pietuose ir Alpės rytuose.
Apie 53 % Prancūzijos teritorijos aukštis yra iki 200 m, apie 20 % - iki 500 m, apie 18 % - daugiau kaip 500 m, apie 9 % - daugiau kaip 1000 metrų. Žemumos tęsiasi nuo Belgijos sienos iki Pirėnų kalnų. Didžiausia jų - Paryžiaus baseinas ( Šiaurės Prancūzijos žemuma ), esantis tektoninėje įduboje ir primenantis dubenį nuo Senos slėnio pamažu kylančiais kraštais, prisipildžiusį nuosėdinių uolienų. Vienur kitur esama artezinių vandenų išeigų. Vakaruose plyti Luaros, o pietvakariuose - Garonos žemuma. Abi jos irgi užima tektonines įdubas. Viduržemio jūros pakrantėje yra Ronos - Sonos žemuma ir Langedoko lyguma. Pačiame pajūryje gausu lagūnų, pelkių, ežerų, smėlynų.
Tarsi tam tikras laiptas iš Prancūzijos žemumų juostos į aukštąsias Alpes yra grandinė senų hercininės kalnodaros iškeltų kalnų masyvų. Didžiausias iš jų - Prancūzijos pietuose esantis Centrinis Masyvas, užimantis apie 1/6 krašto ploto. Jį sudaro daugiausia kristalinės uolienos. Kalnai pakyla iki 1800 m ir stačiai nusileidžia į Ronos slėnį. Banguotą reljefą paįvairina užgesusių ugnikalnių kūgiai, kurių krateriuose tyvuliuoja ežerai, lavos laukai, gilūs tektoniniai slėniai. Pietinę šio masyvo dalį sudaro klinčių storymė su karstinėmis įdubomis, urvais, giliai įsirėžusiais upių tarpekliais.
Pietų Prancūzijos kalnai
Pietų Prancūzija garsėja įspūdingais kalnais, kurie siūlo nuostabius kraštovaizdžius ir įvairias veiklas lauke. Štai keletas žymiausių kalnų regionų ir viršūnių pietų Prancūzijoje:
Taip pat skaitykite: Kulinarinė kelionė: San Marino tortas
Centrinis Masyvas
Pietų Prancūzijos centrinėje dalyje iškilęs hercininės kalnodaros suformuotas Centrinis Masyvas (užima 16 % šalies ploto), susidaręs iš susiraukšlėjusių metamorfizuotų uolienų ir suraižytas vėlesnių, alpinės kalnodaros metu atsiradusių, lūžių bei paveiktas neogene veikusio vulkanizmo (kai kurie ugnikalniai užgeso prieš 8-10 tūkst. metų). Centrinio Masyvo vidutinis aukštis yra 400-700 m, didžiausias - 1886 m (Puy de Sancy kalnas). Viduryje yra vulkaninis Auvergnės plokščiakalnis, kuriame iškilę užgesusių ugnikalnių (jų apie 450) masyvai (Puy de Sancy, Cantalis, Mont-Dore’as ir kiti).
- Puy de Sancy: Aukščiausias Centrinio Masyvo taškas, siekiantis 1886 metrus. Tai populiari vieta žygiams ir slidinėjimui.
- Cantalio kalnai: Vulkaninis masyvas su vaizdingais kraštovaizdžiais, puikiai tinkantis žygiams pėsčiomis ir gamtos pažinimui.
- Mont-Dore’as: Dar vienas vulkaninis masyvas Centriniame Masyve, garsėjantis savo natūraliais grožybėmis.
Alpės
Prancūzijai priklauso Alpių ir Pirėnų kalnų dalys. Nuo Centrinio Masyvo Ronos slėnio atskirta Vakarų Alpių dalis - aukščiausia Prancūzijoje ir Vakarų Europoje. Prancūzijos-Italijos siena driekiasi Alpių ašinis gūbrys, apimantis Pajūrio, Kotijaus, Grajaus, Savojos kristalinius kalnagūbrius; didžiausias aukštis - 4807 m Monblano viršūnė Prancūzijos, Italijos ir Šveicarijos pasienyje. Išorinį Alpių lanką sudaro Prancūzijos Klintinių, Provanso, Dofinė (didžiausias aukštis 4102 m, Barre des Écrins’o kalnas) klintiniai kalnagūbriai. Juose labai daug urvų (giliausias - Gouffre Berger urvas, 1323 m), yra karstinių reljefo formų.
Monblanas (Mont Blanc): Aukščiausias Europos kalnas, siekiantis 4808 metrus. Tai populiari vieta alpinistams ir slidininkams. Slėnis driekiasi didžiulio Monblano kalno papėdėje, kuriame įsikūręs nuostabus Šamoni miestelis. Jį pasiekti galima keltuvais arba vaizdingais kalnų takeliais, kurie leidžia grožėtis pasakiškomis panoramomis. Miestelis po žiemos olimpinių žaidynių tapo populiariu slidinėjimo kurortu. Jame taip pat galima aplankyti gražias istorines bažnyčias ir žavias užeigas. Žiemos sporto entuziastai gali išbandyti net šešias slidinėjimo trasas, kurios pritaikytos pagal fizinį pasirengimo lygį. Šamoni slėnio lankytojai čia žygiuoja, žaidžia tenisą ar golfą, užsiima alpinizmu, išbando parasparnius ar tiesiog mėgaujasi fantastiškais gamtos peizažais.
Écrins’o masyvas: Vienas didžiausių nacionalinių parkų Alpėse, kuriame yra Barre des Écrins, aukščiausias taškas pietinėje Prancūzijos dalyje.
Pirėnai
Pietuose, Ispanijos pasienyje, yra sunkiai pasiekiami Pirėnų kalnai. PPirėnų kalnų šiauriniuose šlaituose viršutinė miškų riba siekia 1800 - 2100 m. Aukščiau ( Alpėse ir Pirėnuose ) - subalpiniai krūmokšniai ir aukštažolių pievos, o nuo 2100 - 2300 m - alpinės pievos.
Taip pat skaitykite: "Trys kalnai" receptai
- Pic du Midi d’Ossau: Įspūdinga viršūnė Pirėnuose, primenanti dantį. Tai populiari vieta žygiams ir alpinizmui.
- Cirque de Gavarnie: Įspūdingas ledyninis cirkas Pirėnuose, garsėjantis savo aukštais kriokliais.
Klimatas
Didžiojoje Prancūzijos dalyje (išskyrus pietryčius) vyrauja vidutinių platumų jūrinis (Atlanto vandenyno įtaka) klimatas, šiaurės rytuose ir rytuose bei Centrinio Masyvo vidurinėje dalyje - pereinamasis į žemyninį. Visose lyguminėse dalyse žiema švelni (vidutinė temperatūra daugiau kaip 0 °C), pastovi sniego danga nesusidaro, upės neužšąla. Sausio vidutinė temperatūra nuo 6-7 (pietvakariuose) iki 0-2 °C (šiaurės rytuose). Vasara šilta, šiek tiek vėsesnė šiaurės vakaruose. Liepos vidutinė temperatūra nuo 17 (Bretanėje) iki 21 °C (Akvitanijoje). Per metus iškrinta nuo 600-700 (Paryžiaus baseine) iki 800-1200 mm (Armorikos ir Normandijos aukštumose, Vakarų Pirėnų priekalnėse) kritulių. Alpių ir Pirėnų kalnuose ryškus klimato vertikalusis zoniškumas. Alpėse sniegas laikosi 7-8 mėn. (daugiau kaip 2000 m aukštyje), sniego linija 2500-3200 m aukštyje, iškrinta iki 2000 mm kritulių. Sausio vidutinė temperatūra nuo 6 °C (papėdėje) iki -10 °C (2500 m aukštyje), įdubose ir slėniuose nukrinta iki -20 °C, liepos vidutinė temperatūra nuo 5 (2500 m aukštyje) iki 20 °C (papėdėje). Prancūzijos pietryčiuose prie Viduržemio jūros (ir Korsikoje) klimatas mediteraninis. Ronos slėniu šiltas mediteraninis oras juda į šiaurę, o žiemą šaltas alpinis - į pietus.
Turizmas ir veikla
Pietų Prancūzijos kalnai yra populiari turizmo kryptis, siūlanti įvairias veiklas ištisus metus. Vasarą čia galima mėgautis žygiais pėsčiomis, alpinizmu, dviračių sportu ir plaukiojimu kalnų ežeruose. Žiemą kalnai virsta slidinėjimo ir snieglenčių rojumis.
- Žygiai pėsčiomis: Daugybė takų, tinkamų įvairaus lygio patirties turintiems žygeiviams.
- Slidinėjimas ir snieglenčių sportas: Aukštos kokybės slidinėjimo kurortai Alpėse ir Pirėnuose.
- Alpinizmas: Galimybės įkopti į aukščiausias viršūnes su patyrusiais gidais.
- Gamtos pažinimas: Nacionaliniai parkai ir saugomos teritorijos, kuriose galima stebėti unikalią augaliją ir gyvūniją.
Prancūzijos kultūra ir paveldas
Prancūzijos kultūra neabejotinai yra viena iš didžiausių, seniausių ir svarbiausių Europos kultūrų. Prancūzijos kultūrinis vaidmuo ypatingai sustiprėjo XVII a., kuris Europoje laikomas Prancūzijos amžiumi. Prancūzijos karaliaus dvaras visai Europai diktavo madas ir taisykles (beje, mados, taip pat ir meno sostinės reputaciją Paryžiui sėkmingai sekasi išlaikyti iki šių dienų). Būtent tuomet prancūzų kalba tapo visų civilizuotų šalių aristokratų, diplomatų ir paprasčiausiai išsilavinusių žmonių kalba.
Pietų Prancūzijos regionai, tokie kaip Provansas ir Langedokas-Rusijonas, taip pat pasižymi turtingu kultūriniu paveldu, kuris atsispindi architektūroje, virtuvėje ir tradicijose.
Taip pat skaitykite: Aprašymas: Pietų Sibiro kalnai
tags: #kalnai #pietų #Prancūzijoje #sąrašas