Alus su medumi: receptai, gamybos procesas ir įžvalgos

Šiame straipsnyje apžvelgsime alų su medumi, įskaitant receptus, gamybos procesą ir įžvalgas apie skonį bei vartojimą. Aptarsime ir midaus gamybos tradicijas Lietuvoje bei pasaulyje.

Midaus gamybos tradicijos

Midus yra žinomas kaip seniausias svaigusis gėrimas pasaulyje, pradėtas gaminti anksčiau nei vynas ar alus. Mokslininkai teigia, kad pirmasis midus galėjo atsirasti natūraliai, laukinių bičių drevėse, kai medus, praskiestas lietaus vandeniu, pradėjo fermentuotis.

XVIII a. Europoje dėl medaus brangumo midus buvo beveik pamirštas, jį išstūmė pigesnis vynas. Tačiau Lietuvoje ir Šiaurės Europos šalyse dėl drevinės bitininkystės midus neprarado savo reikšmės. Vėliau, plintant spiritiniams gėrimams, midus Lietuvoje nuėjo į užmarštį. Dabar Lietuvoje turime kuklias midaus gamybos tradicijas natūralios fermentacijos būdu, kurias bando atgaivinti entuziastai. Tačiau midaus gamyba nėra sudėtinga, todėl kiekvienas gali pasigaminti jo namuose ir pavaišinti svečius išskirtiniu, Lietuvą reprezentuojančiu istoriniu gėrimu.

Midaus ingredientai

  • Medus: Galima naudoti bet kokį medų. Nuo jo rūšies priklausys pagaminto midaus skonis, spalva, kvapas.
  • Vanduo: Labiausiai tinka minkštas šaltinio vanduo. Galima naudoti pirktinį geriamą vandenį.
  • Prieskoniai: Ingredientai nėra būtini, nes pačiame meduje esančios medžiagos jau duoda išskirtinį, subtilų ir nepakartojamą skonį. Dažniausiai naudojama: įvairios žolelės (čiobreliai, šalavijai, mėtos ir kt.), liepžiedžiai, pušų pumpurai (suteikia aitrumo), kadagio uogos (suteikia pikantiškumo), islandinė kerpena (skaidrina), apyniai (suteikia kartumo), ąžuolo žievė (priduoda sodrumo) ir kt.
  • Mielės: Nuo jų priklauso visa midaus skonis ir kokybė. Galima naudoti tiek vyno, tiek alaus ar sidro mieles.

Midaus gamybos procesas

Midus gaminamas mielėmis fermentuojant medaus ir vandens (sulčių) mišinį. Toks mišinys vadinamas misa. Nuo medaus ir vandens (sulčių) santykio priklauso midaus saldumas, stiprumas ir brendimo laikas. Galimi įvairūs medaus ir vandens (sulčių) santykiai: nuo 1:0,5 (pusantrinio), 1:1 (dvigubo), 1:2 (trigubo) ir net iki 1:5 (šešiagubo). Gaminant santykiu 1:3 (keturgubą), gaunamas vidutinio stiprumo midus. Tokio midaus rūgimas trunka apie 1-1,5 mėn. ir jis nėra reiklus mielėms. Midus standartiškai būna apie 12 %, maksimaliai iki 16-18 % alkoholio stiprumo, kadangi dauguma mielių rūšių alkoholio koncentracijai viršijus 18 % nebesidaugina. Pagrinde midaus gamyba susideda iš 3 pagrindinių dalių: virimo, rauginimo (fermentacijos) ir brandinimo.

Virimas

  1. Užverdamas puodas su vandeniu.
  2. Sudedamas medus.
  3. Toliau verdant paviršiuje pradeda formuotis baltos tirštos putos. Jas būtina nuolat nugraibyti. Putose yra meduje buvusio vaško, pikio, žiedadulkių ir kt. dalelių.
  4. Verdama ant mažos ugnies panašiai apie 2-3 val. Jeigu skystis ima smarkiai virti, putoti ir lipti per puodo kraštus, į indą įpilamas truputis šalto vandens.
  5. Virimo laikas priklausys nuo medaus ir vandens švarumo. Kai nustoja formuotis putos, dedami prieskoniai. Geriausia prieskonius sudėti į lininį ar medvilninį maišelį. Nepamirškite į maišelį įdėti ir akmens, kad maišelis skęstų. Taip pat, maišelį užrišus, palikite ilgesnį siūlą - bus patogu po visko ištraukti.
  6. Kai prieskoniai sudėti, reiktų pripilti vandens (tiek, kiek nugaravo per virimo laiką).
  7. Toliau verdame misą su prieskoniais ir nugraibome putas, nes iš prieskonių, kaip ir iš medaus, misoje atsiranda naujų įvairių priemaišų, kurias turime pašalinti.
  8. Nustojus gamintis putoms dar paverdame apie valandą, kol misa išskaidrėja (matosi dugnas).
  9. Išskaidrėjus misai, nukeliame nuo ugnies ir atvėsiname. Kuo greičiau atvės misa, tuo aromatingesnis bus midus (galima dėti į šaltą vonią, upelį ar kūdrą).
  10. Misai atvėsus iki 20-25 laipsnių (maždaug kambario temperatūros), galima midų užraugti.

Rauginimas (fermentacija)

  1. Atvėsusi misa supilama į švarų rauginimo indą.
  2. Jei bus dedamos pirktinės mielės, paruošiame pagal jų instrukciją ir supilame į rauginimo indą.
  3. Raugimas atliekamas su fermentacijos vamzdeliu (kitaip - rauginimo vamzdelis su vandeniu). Jo veikimo principas - leisti iš rauginimo indo pasišalinti dujoms ir neleisti atgal patekti orui.
  4. Rauginimui tinka praktiškai visos mielės. Gali būti naudojamos likusios po naminio vyno gamybos, taip pat maistinės mielės ar pirktinės vyno ar alaus mielės. Tačiau reikia žinoti, kad nuo jų priklausys midaus skonis, raugimo intensyvumas ir trukmė.
  5. Rūgimo trukmė vidutiniškai trunka apie 1,5 mėn. Misos rauginimo temperatūra turėtų būti išlaikoma be didelių svyravimų ir pasirinkta priklausomai nuo naudojamų mielių. Vidutiniškai reikalinga apie 18-22 °C.

Brandinimas

  1. Prieš midaus brandinimą atsargiai, nesuplakę ant dugno nusėdusių mielių, nupilkite midų arba jį perkoškite per filtrus, kad mielės būtų atskirtos. Brandinti midų reikia be mielių.
  2. Brandinimas teigiamai veikia midaus stiprumą, skonio savybes. Kuo ilgiau midus bręsta, tuo labiau išryškėja skonio savybės (t.y. medaus ar naudotų žolelių).
  3. Mažiausiai brandinti reiktų apie 3 mėn., nes priešingu atveju gali būti dar jaučiamas mielių poskonis.
  4. Brandinant midų kambario (rūsio) temperatūra neturėtų svyruoti ir viršyti 16 °C, taip pat turi nepasiekti saulės ir UV spinduliai.

Alaus gamyba namuose

Alaus gamyba namuose gali būti įdomus ir naudingas užsiėmimas. Štai pagrindiniai žingsniai, kaip pasigaminti alų namuose:

Taip pat skaitykite: Kaip kepti blynus su bananais

  1. Paimkite salyklo ekstrakto indelį ir jo turinį (1,7 kg) ištirpinkite 12 litrų vandens sušildyto iki 70-75° C temperatūros. Tirpinant vandenį reikia pastoviai maišyti.
  2. Bendras reikalingas alui apynių kiekis pasirenkamas individualiai. Rekomenduojame įdėti 12-14 g alfa rūgšties (vienas iš pagrindinių apynių kokybės parametrų) vienam šimtui litrų alaus.
  3. Ataušinta ir nukošta misa jau paruošta raugimui. Prieš raugimą misos saldumą galima pamatuoti su hidrometru. Matuojamos misos temperatūra turi būti 20°C (jei misos temperatūra kita saldumui perskaičiuoti naudojama koeficientų lentelė). Mūsų atveju hidrometras turi rodyti 10-11%. Iš tokio saldumo misos alus bus nestiprus. Norint pasidaryti stipresnio alaus, reikia didinti salyklo ekstrakto kiekį (mažinti vandens kiekį) arba į virinamą misą dadėti cukraus.
  4. Rauginimui vykti misa supilama į 20-25 litrų talpos kubilą ar panašų indą. S v a r b u, kad naudojamo indo talpa būtų 5-15 l didesnė už užraugiamos misos tūrį, nes rūgimo metu smarkiai putojantis „jaunas” alus gali „išlipti” iš per mažo indo.
  5. Rauginimui reikalingos mielės paruošiamos taip. Paimame 5 gramus sausų viršutinio rūgimo alaus mielių dešimčiai litrų misos. Kol misa aušta, reikia įpilti į nedidelį indelį apie 0,1 litro misos, ataušinti iki 27±3°C ir supylus mieles, išmaišyti. Mielės indelyje pradės rūgti, putoti.
  6. Rūgimas gali vykti nuo vienos iki trijų parų. Jeigu rūgimas vyksta per žemoje temperatūroje, tai rūgimo indą rekomenduojame apšiltinti.
  7. Po to statinę nunešti į rūsį ir laikyti kuo žemesnėje temperatūroje.

Alus su medumi: receptai ir įžvalgos

Alaus su medumi gamyba gali būti atliekama įvairiais būdais, pridedant medaus į skirtingus alaus gamybos etapus. Medus gali būti dedamas į misą virimo metu, fermentacijos metu arba prieš pat išpilstymą. Kiekvienas metodas suteikia alui skirtingą skonį ir aromatą.

"Švyturio" "Korio" alus

"Švyturys" pristatė "Korio" alų, nefiltruotą medaus lagerą, pagardintą imbierais. Vyriausioji bendrovės aludarė Džuljeta Armonienė teigė, kad medus šiam alui atkeliavo tiesiai iš Lietuvos pievų. "Korio" alaus skonyje juntamas karčiųjų apynių poskonis, susipinantis su sodriu medaus saldumu. Alus yra gana tiršto, drumsto medaus ir šviesaus gintaro spalvos ir išsiskiria intensyviu vasaros laukų gėlių medaus aromatu. Aludarė patikino, kad šį alų gali ragauti ir medui alergiški žmonės.

Kulinarijos patarimai

Alaus someljė bei virtuvės meistras Donatas Dabrovolskas teigia, kad naujasis „Korio“ alus puikiai tiks prie baltos mėsos ir užkandžių. Naujasis alus puikiai dera ir su kitokiais desertais: biskvitais, keksais, kreminiais ir medaus pyragėliais.

Karštas alus su medumi

Karštas alus, nors ir gali pasirodyti neįprastas pasirinkimas šiuolaikiniam vartotojui, turi gilias tradicijas kaip priemonė nuo peršalimo ir kitų negalavimų. Šiame straipsnyje panagrinėsime karšto alaus istoriją, sudėtį, galimą naudą sveikatai, receptus, taip pat atsižvelgsime į galimą riziką ir kontraindikacijas.

Istorija ir tradicijos

Karšto alaus vartojimas gydymo tikslais siekia senovės laikus. Įvairiose kultūrose alus buvo laikomas ne tik gėrimu, bet ir vaistu. Viduramžių Europoje karštas alus su prieskoniais buvo populiarus būdas sušilti ir kovoti su peršalimu. Ši tradicija išliko iki šių dienų, nors ir nėra tokia paplitusi kaip anksčiau. Pavyzdžiui, Anglijoje, karštas alus su prieskoniais, vadinamas "posset", buvo tradicinis gėrimas, skirtas palengvinti peršalimo simptomus.

Taip pat skaitykite: Vištos kepimo patarimai Kamado Bono kepsninei

Sudėtis ir savybės

Karšto alaus sudėtis priklauso nuo recepto, tačiau dažniausiai naudojami ingredientai yra: alus (dažniausiai tamsus), medus, citrina, įvairūs prieskoniai (gvazdikėliai, cinamonas, imbieras, muskatas). Kiekvienas ingredientas pasižymi specifinėmis savybėmis, kurios gali turėti teigiamą poveikį sveikatai.

  • Alus: Jame yra B grupės vitaminų, kurie svarbūs nervų sistemos veiklai. Tačiau svarbu pabrėžti, kad alkoholio vartojimas dideliais kiekiais nėra naudingas sveikatai.
  • Medus: Natūralus saldiklis, turintis antibakterinių ir priešuždegiminių savybių. Medus gali padėti sumažinti gerklės skausmą ir kosulį.
  • Citrina: Gausus vitamino C šaltinis, kuris stiprina imuninę sistemą.
  • Prieskoniai: Gvazdikėliai, cinamonas, imbieras ir muskatas pasižymi antioksidacinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis. Imbieras, pavyzdžiui, gali padėti sumažinti pykinimą ir palengvinti kvėpavimą.

Galima nauda sveikatai

Teigiama, kad karštas alus gali padėti esant šioms būklėms:

  • Peršalimas ir gripas: Šiltas gėrimas gali padėti sumažinti gerklės skausmą, palengvinti kvėpavimą ir sušildyti kūną. Medus ir citrina stiprina imuninę sistemą.
  • Kosulys: Karštas alus gali padėti atsikosėti ir sumažinti kosulio intensyvumą.
  • Gerklės skausmas: Šiltas gėrimas ramina gerklę ir mažina skausmą.
  • Sloga: Garai, kylantys nuo karšto alaus, gali padėti atkimšti nosį.

Svarbu pabrėžti, kad karštas alus nėra vaistas nuo visų ligų ir neturėtų būti naudojamas kaip pagrindinis gydymo būdas. Tai gali būti tik papildoma priemonė, padedanti palengvinti simptomus.

Receptai

Yra daugybė karšto alaus receptų, priklausomai nuo asmeninio skonio ir turimų ingredientų. Štai keli populiarūs variantai:

Klasikinis karštas alus su medumi ir citrina

Ingredientai:

  • 500 ml tamsaus alaus
  • 2 šaukštai medaus
  • 1 citrinos sultys
  • Prieskoniai pagal skonį (gvazdikėliai, cinamonas, imbieras)

Paruošimas:

  1. Alų supilkite į puodą ir pašildykite ant silpnos ugnies, neužvirkite.
  2. Įmaišykite medų ir citrinos sultis.
  3. Įdėkite prieskonius pagal skonį.
  4. Gerai išmaišykite, kad medus ištirptų.
  5. Patiekite karštą.

Karštas alus su obuolių sultimis ir prieskoniais

Ingredientai:

  • 500 ml šviesaus alaus
  • 250 ml obuolių sulčių
  • 1 obuolys, supjaustytas griežinėliais
  • Prieskoniai pagal skonį (cinamonas, gvazdikėliai, muskatas)

Paruošimas:

  1. Alų ir obuolių sultis supilkite į puodą ir pašildykite ant silpnos ugnies, neužvirkite.
  2. Įdėkite obuolių griežinėlius ir prieskonius.
  3. Gerai išmaišykite ir palikite šiek tiek pastovėti, kad prieskoniai atsiskleistų.
  4. Patiekite karštą.

Karštas alus su imbieru ir apelsinu

Ingredientai:

  • 500 ml imbierinio alaus (angl. ginger beer)
  • 1 apelsinas, supjaustytas griežinėliais
  • Šviežio imbiero gabalėlis, nuluptas ir supjaustytas
  • Medus pagal skonį

Paruošimas:

  1. Imbierinį alų supilkite į puodą ir pašildykite ant silpnos ugnies, neužvirkite.
  2. Įdėkite apelsino griežinėlius ir imbiero gabalėlius.
  3. Pašildykite kelias minutes, kad apelsinai ir imbieras atsiskleistų savo aromatus.
  4. Įdėkite medaus pagal skonį.
  5. Patiekite karštą.

Galima rizika ir kontraindikacijos

Nors karštas alus gali būti naudingas, svarbu atsižvelgti į galimą riziką ir kontraindikacijas:

Taip pat skaitykite: Kaip kepti lašišą keptuvėje

  • Alkoholio vartojimas: Nėštumo metu, žindymo laikotarpiu ir sergant tam tikromis ligomis alkoholio vartoti negalima. Vairuojant ar užsiimant veikla, kuriai reikalingas dėmesys, alkoholio taip pat reikėtų vengti.
  • Alergijos: Jei esate alergiškas kuriam nors iš ingredientų (pvz., medui, citrusiniams vaisiams, prieskoniams), karšto alaus vartoti negalima.
  • Sąveika su vaistais: Alkoholis gali sąveikauti su tam tikrais vaistais, todėl prieš vartojant karštą alų, pasitarkite su gydytoju.
  • Skrandžio problemos: Karštas alus gali dirginti skrandį, todėl sergant skrandžio ligomis (pvz., gastritu, opalige), jo reikėtų vengti.
  • Cukraus kiekis: Dėl medaus, karštas alus gali būti netinkamas diabetikams.

Svarbu prisiminti, kad saikingas vartojimas yra raktas į bet kokio produkto naudą. Per didelis alkoholio vartojimas gali turėti neigiamų pasekmių sveikatai.

Alternatyvūs gėrimai nuo peršalimo

Jei karštas alus jums netinka dėl sveikatos priežasčių ar asmeninių preferencijų, yra daugybė kitų gėrimų, kurie gali padėti palengvinti peršalimo simptomus:

  • Arbata su medumi ir citrina: Klasikinis gėrimas, turintis daug vitamino C ir raminantis gerklę.
  • Imbiero arbata: Imbieras pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis ir gali padėti sumažinti pykinimą.
  • Pienas su medumi: Šiltas pienas ramina gerklę ir padeda užmigti.
  • Sultinys: Šiltas sultinys drėkina organizmą ir padeda atgauti jėgas.

Gžanec (Grzane Piwo) - lenkiškas karštas alus su prieskoniais

Žiema, spragsintis židinys, pledas ant kojų, komfortas ir namų šiluma. Grįžus šaltą žiemos vakarą, pavargusiam ir sustirusiam norisi sušilti, palįsti po antklode, išgerti karštos arbatos su citrina. Kas gi tas vaistas nuo šalčio, kosulio, nuovargio, kurio gydomasi su malonumu žvarbų vakarą? Gžanec (grzane piwo) - lenkiškas karšto vyno ar alaus gėrimas, pagardintas prieskoniais. Šio gėrimo istorija žinoma dar nuo viduramžių, jis buvo aprašytas gydymo vaistažolėmis knygose. Klasikiniame variante gžanec gaminamas su medumi ir citrina. Mums reikės prieskonių ir medaus. Ir ingredientų, kurie atsakingi už gėrimo skonį ir aromatą. Tai cinamonas - intensyvus aromatas, saldžiai aštrus skonis, imbieras - suteikia stiprų aromatą, sušildo, muskato riešutas - aštrus aromatas ir kartokas skonis, vanilė - saldus aromatas ir skonis. Gaminant karštą alų, reikia prisiminti vieną bendrą visiems receptams taisyklę, jis nėra verdamas, o tik pašildomas! Maksimali temperatūra kaitinant neturi viršyti 70 oC. Karšto alaus privalumas yra tas, jog jį galima paruošti iš vakaro, o kitą dieną tik pašildyti. Gžanec pateikiamas puodeliuose ar stklinėse storomis sienelėmis, taip jis geriau išsaugo šilumą. Puode sumaišykite alų, sultis, prieskonius, medų, citrinos, apelsino, obuolio gabalėlius. Tai ne visos galimos gžanec kombinacijos, tačiau ar verta bandyti išvardinti visas?

Karkos receptas prie alaus

Receptas, kuriuo noriu pasidalinti, labiau tiks tiems, kurie turi kepsninę su dangčiu, dar vadinamą grilium. Taigi, jamam dubenėlį (o jeigu turit, tai dar geriau - mikserio ar blenderio indą) į kurį krečiame 300 - 400 ml pomidorų padažo arba ketčupo, 3 - 4 šaukštus medaus, 4 smulkiai kapotas arba per spaustuką sutraiškytas skilteles česnako, 2 šaukštelius Vorčesterio padažo, keletas dosnių šlakelių raudonojo vyno acto, žiupsnis druskos, juodųjų pipirų ir aitriųjų paprikų - pagal skonį. Jungiam mikserį ir viską gerai išplakame. Šonkaulius nuplauname, nusausiname popieriniu rankšluosčiu ir aptepame iš visų pusių gautu mišiniu. Kepame ant griliaus periodiškai vartydami, o apvertus - viršutinę dalį patepdami likusiu marinatu. Po 15 min.

Alaus degustacijos įžvalgos

Kaip visada tik čia galima paragauti alaus iš beveik visų daryklėlių, save vadinančių mažosiomis ar „kaimiškomis“. Tiesa, alus metai iš metų beveik tas pats. Ir skonis beveik viso alaus tas pats. Labai stebėtis tokiu nuobodžiu pasirinkimu gal ir neverta - senokai Kaziukas nebe ta mugė, kur parodytum savo išmonę ar originalumą. Ir kainos šiemet tokios pačios - litras alaus nuo 8 Lt už paprastą iki 10 Lt už „mandrą“. Ar verta stebėtis tokiomis kainomis? Na, jei aludaris šiaip parduoda tą patį litrą alaus už 2,20 Lt (Alus Pasvale Krašta 5.6% 1l), ir, turbūt, jam taip apsimoka, tai užkelti kainą daugiau nei trigubai atrodo labai žydiškai. Kai kurie aludariai mugėje pristatė keistus 0,66 ltr stiklinius buteliukus. Vakaro alus iš A. Grigonio įmonės. Tamsusis alus su 6% alkoholio. Karamelinės spalvos, smarkiai žoliško kvapo ir skonio, lengvai karstelėjęs. Nors karamelė jaučiasi, bet ne tragiškai - skonyje galima pajusti ir šiek tiek degintumo. Stilius - lietuviškas. Dvaro mergelių. Joalda. Tamsusis alus, alkoholio 5,6%. Išpilstytos dvi versijos: su medumi ir be. Teko paragauti variantą su medumi. Blogiau nebūna. Šventinis elis. Armeniukas. Alk. 5,3%. Šventės šventėmis, o skaidrios plastmasės butelis visai ne šventiškas. Skonis taipogi nenudžiugino. Nors juntamai dėta „kilmingųjų“ (suprask, ne patvorinių) apynių, bet stilius taikytas kokioms tai kaimo šventėms, kur aluje mėgsta saldumą.

Eksperimentinis alaus receptas (2013 m.)

2013 m. verdant alu kilo noras truputi paeksperimentuoti… 5kg bazinio, 0,5kg karamelinio (maltosa) salyklo. rest 10min. 50C, salinta 100min. tekinta 80C (pradžioje turejau bedu su filtro užsikimsimu, bet po konsultacijos kaip ir susitvarkiau) tekinimas truko apie 2,5val. alui naudojau pirmus 5L misos + 6L vandens + 1,5L cefyro (pelynas + čiobreliai) dejau is akies nes, svarstykles palikau…

tags: #alus #su #medumi #receptas

Populiarūs įrašai: