Kaip ugdyti toleranciją: įžvalgos, metodai ir projektai
Tolerancijos ugdymas yra vienas iš svarbiausių uždavinių šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame kultūrų įvairovė ir globalizacija yra kasdienybė. Tolerancija - tai ne tik kitų nuomonių ar gyvenimo būdų pakantumas, bet ir gebėjimas suprasti bei vertinti kultūrų ir asmenybių įvairovę. Tolerancijos ugdymas yra būtinas šiuolaikinėje visuomenėje, siekiant užtikrinti taikų bendravimą, skatinti įvairovę ir atvirumą.
Tolerancijos svarba ir reikšmė
Tolerancija yra viena svarbiausių žmonių vertybių. Be tolerancijos pasaulis būtų pilnas neapykantos ir smurto. Svarbu vaikus nuo mažens mokyti tolerancijos, kad užaugę jie būtų tolerantiški ir supratingi suaugusieji. Tolerancija moko mus priimti kitą tokį, koks jis yra, be išankstinių nuostatų, žvelgiant į žmogų su smalsumu ir atvirumu, noru jį pažinti, o ne vos sutikus priklijuoti vienokią ar kitokią etiketę. Tolerancija leidžia priimti kitą žmogų tokį, koks jis yra, nebandant jo pakeisti, neprimetant mūsų pačių suvokimo kas teisinga, o kas - ne.
Tolerancijos ugdymo būdai
Šeimos vaidmuo
Tolerancijos ir pagarbos ugdymas prasideda šeimoje. Šalia tinkamo elgesio pavyzdžio, šilto ir palaikančio bendravimo šeimoje yra svarbu ugdyti vaiko empatiją ir toleranciją. Tėvai gali ugdyti vaikų toleranciją kalbėdami, jog išskirtinės savybės, žmogaus ypatumai turi būti priimami ir gerbiami. Suteikti vaikui galimybę žaisti su vaikais, kurie nuo jo skiriasi, taip pat, reikia atminti, kad vaikai nuolat girdi suaugusius, susimąstyti, kaip kalbama apie tuos, kurie yra kitokie. Tėvams reikia stengtis kruopščiai atrinkti knygas, filmus, animacinius filmukus, kuriuos žiūri vaikai. Be to, mokyti vaikus gerbti save. Vaikai, kurie negerbia savęs, negerbia ir kitų. Tie, kurie gerai žino savo vertę ir turi stiprų savigarbos jausmą, paprastai linkę taip pat gerbti ir vertinti aplinkinius. Padėti vaikui pajusti, kad jis svarbus, gerbiamas ir vertinamas.
Ugdymo įstaigų vaidmuo
Tolerancijos ir pagarbos ugdymas yra siejamas ne tik su šeimoje vykstančiais procesais, svarbus yra ir ugdymo įstaigų vaidmuo, nes darželyje ar mokykloje ugdytiniai ne tik įgyja akademinių žinių, bet ten yra formuojama ir jų vertybių sistema. Pedagogas yra pavyzdys, iš kurio vaikai perima patyrimą, todėl jo vertybės ir nuostatos yra labai svarbios. Svarbu, kad pedagogai būtų jautrūs skirtumams ir įvairovei, galėtų padėti ugdytiniams įveikti išankstines nuostatas bei stereotipinį mąstymą kitokių asmenų atžvilgiu. Ugdymo įstaigose nereiktų slėpti kultūrinių ir socialinių grupių skirtumų, bet kaip tik padėti atskleisti egzistuojančią socialinę ir kultūrinę įvairovę. Akivaizdu, kad ugdymo įstaigos įtaka vaiko vystymuisi yra didelė. Vaikui įtaką daro ugdomoji aplinka, ugdymo turinys, bet labiausiai vaiko ugdymąsi lemia sąveika su ugdymosi įstaigos bendruomene ir pedagogu. Santykiai su aplinkiniais yra visiškai neatsiejama mūsų gyvenimo dalis ir tie, kurie savo kasdieniame gyvenime rodo pagarbą ir toleranciją, jau moko to paties ir savo atžalas.
Įtraukiantis švietimas
Mokyklose ir universitetuose turėtų būti skatinamas įtraukiantis švietimas, pabrėžiantis kultūrų įvairovės svarbą ir skirtingų žmonių lygybę. Svarbu mokyti kritiškai mąstyti.
Taip pat skaitykite: Kaip kepti blynus su bananais
Kultūriniai renginiai
Kultūrinių renginių, kurie pristato įvairias kultūras ir tradicijas, organizavimas padeda žmonėms geriau pažinti ir suprasti kitas kultūras.
Dialogo skatinimas
Svarbu skatinti dialogą tarp skirtingų kultūrų ir religijų atstovų, siekiant geriau suprasti vieni kitus ir mažinti konfliktus.
Įvairovės ir įtraukties politika
Įmonės turėtų kurti įvairovės ir įtraukties politiką, užtikrinančią, kad visi darbuotojai būtų vertinami ir jų nuomonės išklausytos. Taip pat svarbu organizuoti mokymus ir seminarus.
Metodai mokyklose
Pamokos planas su L. Donskiu
Siekdami sudominti moksleivius tolerancijos problema ir paskatinti juos siekti daugiau žinių, galime paklausti, ar jiems yra tekę patiems susidurti su tolerancijos ar netolerancijos reiškiniais asmeniškai, galbūt jie buvo viešose erdvėse vykusių konfliktų liudininkai arba atkreipė dėmesį į tolerancijos problemą žiniasklaidoje, kine, popkultūroje, sporte, interneto portaluose, bendraamžių pokalbiuose socialiniuose tinkluose. Išrinkite, išverskite į lietuvių kalbą tas įžvalgas ir mintis apie toleranciją, kurios labiausiai susijusios su jūsų mokyklos bendruomenės gyvenimu arba jums atrodo svarbios. Mokytojas gali suplanuoti integruotą etikos ir pilietiškumo pagrindų arba etikos ir tarpkultūrinio ugdymo pamoką, kurioje didžiausias dėmesys būtų skiriamas pokalbiui su L. Donskiu ir tolerancijos sampratos analizei.
- Įvadas: Sudominkite mokinius: parodykite pirmą ir antrą MO rinkinio „Tolerancija (pagal L. Donskį)“ kadrus, pateikite provokuojantį klausimą („kabliuką“): tolerancija ar neapykanta? Tada paprašykite pasidalyti mintimis su suolo draugu arba su visa klase, padiskutuoti siūlomais klausimais (2.2 pokadris), o vėliau susiekite mokinių atsakymus su nauja samprata - teorine ir praktine tolerancija.
- Filosofinės įžvalgos: Pristatykite informaciją apie tai, kaip Vakarų ir Lietuvos filosofai aiškina toleranciją: Volteras, R. Plečkaitis ir V. Kavolis (2.3-2.4 pokadriai). Kad informacija būtų gyvesnė ir lengviau suvokiama, naudokite 2.5 pokadryje pateiktas filosofų mintis ir užduotį: apmąstyti ir pabandyti nuspręsti, kurie filosofai jas iškėlė.
- Interviu su L. Donskiu: Grįžkite mintimis prie dabartinio visuomenės ir filosofų gyvenimo. Pakvieskite mokinius tapti interviu su lietuvių filosofu, mokslų daktaru, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Leonidu Donskiu dalyviais. Stabtelėkite kas maždaug penkias minutes po kiekvieno vaizdo įrašo (3.1-3.2 ir 4.2 kadrų). Leiskite mokiniams apmąstyti tolerancijos raidą ir reikšmę šiandien. Užduokite klausimą, kaip būti tolerantiškam ir nugalėti blogį nesipriešinant, skatinkite apmąstyti M. L. Kingo pasipriešinimo be prievartos teiginius (pavyzdžių pateikta 3.3-3.5 pokadriuose).
- Diskusijos grupėse: Kad mokiniai pritaikytų filosofinį požiūrį, suskirstykite juos į dvi diskusijų grupes. Pasiūlykite aptarti vieną iš dviejų konkrečių pavyzdžių, pastebimų mokyklose: toleranciją dėl negalios ir patyčias dėl lyties (4.2 ir 4.3 pokadriai). Geriausia susėsti pasagos forma (U) dviem grupėmis priešais kompiuterį, kad mokiniai matytų ir ekraną, ir vieni kitus.
- Apibendrinimas: Baigdami apmąstykite filosofų mintis apie žmogiškąsias vertybes, jausmus, nuostatas ir moralės dėsnį. Pasiūlykite mokiniams pasikalbėti apie tai asmeniškai su suolo draugu (4.4 pokadrio klausimai). Įsivertinti, kaip suprato temą, mokiniai gali atlikdami testo užduotis (4.5 pokadris ir skyrius „Įsivertink“).
Tolerancijos sąvokos analizė
Tolerancijos sąvoka nėra visiškai aiški nei moksleiviams, nei suaugusiems. Atkreipkite dėmesį, kad žymūs intelektualai, kalbėję ar rašę apie tolerancijos vertybę, pateikė savo asmeniškai išgyventos tolerancijos apibrėžimus. Parenkite pamokos pradžiai skirtą įvadą moksleiviams sudominti. Pateikite tipinių tolerancijos reiškinio pavyzdžių, paprašykite moksleivių sudaryti svarbiausių tolerancijos sąvokos požymių sąrašą pagal minėtos knygos rekomendacijas, p. L. V. Komandų nariai patys nusprendžia, kuris kurią lentelės dalį analizuos. Vykdydami tyrimą ekspertai skatinami susipažinti su SMP ir kitų skaitmeninių, internetinių priemonių medžiaga, perskaityti atitinkamus vadovėlio skyrius, patyrinėti žymių asmenų biografijas ir veikalus. Mokytojų užduotis yra stebėti klasės darbą ir, esant poreikiui, padėti temų ekspertams rengti planus, kad jie būtų tikslūs, apimtų visus svarbiausius temos aspektus. Pamokos pabaigoje patariama surengti diskusiją, per kurią moksleiviai aptaria ir įvertina tyrimo procesą ir savo pasiekimus.
Taip pat skaitykite: Vištos kepimo patarimai Kamado Bono kepsninei
Diskusijos ir teiginių analizė
Pateikite mokiniams prieštaringų teiginių, atspindinčių L. Donskio straipsnio Tolerancija - tai kasdieniai išmėginimai mintis. Tegul mokiniai perskaito teiginius ir padiskutuoja. Paklauskite, ar jie sutinka su teiginiais, o gal nesutinka, ar sutinka iš dalies. Tada paprašykite jų perskaityti du papildomus skaitinius (L. Donskio ir R. Plečkaičio tekstus), ieškoti juose įrodymų, patvirtinančių teiginius apie tolerancijos vertę arba jos nuvertėjimo grėsmę. Tegul mokiniai pateikia surinktus argumentus ir išreiškia savo nuomonę apie tai, ar tekstas pagrindžia teiginius apie tolerancijos vertę, ar paneigia. Paskatinkite diskutuoti apie tai, ką šiandien galima vadinti tolerancijos karikatūra.
(Ne)tolerancijos tyrimas
Kad mokiniai susietų teorines žinias su gyvenimo kasdienybe, pateikite (ne)tolerancijos tyrimo klausimų: išvardykite tam tikras visuomenės grupes, su kurių atstovais daugelis mokinių galbūt nenorėtų gyventi kaimynystėje arba sėdėti viename suole. Įvertinkite mokinių darbus, kaip filosofų tekstuose rasti argumentai padėjo jiems apginti tolerancijos nuostatą. Pasiūlykite geriausiai atlikusiems užduotį mokiniams parengti straipsnį arba viešąją kalbą apie tai, ką jie mano apie šiuolaikinio jaunimo toleranciją.
Lyginamoji analizė
Priminkite mokiniams, kad žmogaus gebėjimas lyginti yra vienas pagrindinių mąstymo gebėjimų, todėl filosofai, mokslininkai dažnai lygina kelis susijusius dalykus ar kultūras. Pateikite pavyzdį iš pradžių lygindami paprastus, kasdienius europiečių ir amerikiečių gyvenimo pavyzdžius. Pristatykite L. Donskio dviejų kultūrų lyginamąjį straipsnį Tolerancija - tai kasdieniai išmėginimai. Įvardykite lyginimo tikslą atsakydami į klausimą: „Kodėl turėtume lyginti?“ Pasiūlykite mokiniams atlikti trijų etapų užduotį: apibūdinti kiekvieno žemyno visuomenės tradicijas pagal tolerancijos formavimosi sritis; lyginamosios lentelės apačioje parašyti svarbiausius tolerancijos sampratos panašumus ir skirtumus.
Asociacijų metodas
Parašykite dvi sąvokas (pavyzdžiui, tolerancija ir santuoka), kurias mokiniai turėtų bandyti susieti. Paklauskite, su kuo jiems asocijuojasi kiekviena sąvoka, ir surašykite žodžius-asociacijas dviem stulpeliais lentoje. Paklauskite mokinių, kas sieja žodžius, prie kurių parašyta „tolerancija“, ir kuo jie skiriasi nuo žodžių, prie kurių parašyta „santuoka“. Tada suskirstykite mokinius poromis ir paaiškinkite, kaip taikyti asmenines ir priešingas analogijas bei dialogo metodą. Tegul mokiniai sugalvoja daugiau tiesioginių ir priešingų analogijų pavyzdžių ir juos aptaria - rašo dialogą. Pasiūlykite poroms apibendrinti pokalbio temą ir parašyti, kaip tapti tolerantišku žmogumi.
Esė rašymas
Prieš rašant esė patartina paaiškinti, kas yra gera esė: aiški idėja, logika, išsamumas, savitas originalių minčių dėstymo stilius. Nors esė gali būti labai įvairių: publicistinių, asmeninių, literatūrinių, mokslinių, šią pamoką mokiniai skatinami lyginti kelių filosofų interpretacijas. Pasiūlykite pagalvoti, kas galėtų būti jų esė skaitytojas, ir apmąstyti savo pažiūras, kiek jos yra subjektyvios, gali būti įdomios ar suprantamos kitiems. Taip pat galima plačiau supažindinti mokinius ir su L. Donskio veikla - ne tik kaip filosofo, įvairių knygų autoriaus, bet ir kaip aktyvaus visuomenės veikėjo, apie kurį rašomi straipsniai, esė. Tada mokiniai pasirenka vieną iš kelių esė rašymo strategijų. Vertinant mokinių darbus patartina remtis naujumo, originalumo, prasmingumo kriterijais.
Taip pat skaitykite: Kaip kepti lašišą keptuvėje
Tarptautinės tolerancijos dienos minėjimas
Paklauskite mokinių: „Kas žino, kada ir kaip švenčiama Tarptautinė tolerancijos diena?“ Pasiūlykite mokiniams palaikyti UNESCO iniciatyvą ir sukurti šventinio renginio atviruką: sugalvoti įsidėmėtiną aforizmą, vaizdingai aprašyti, kuo ši diena įdomi ir svarbi. Tegul mokiniai pasirenka penkis žmones, kurie norėtų pristatyti savo darbus visiems. Skatinkite mokinius rodyti tolerancijos pavyzdį ir kūrybiškai minėti Tarptautinę tolerancijos dieną ne tik mokykloje, bet ir vietos bendruomenėje.
Socialinė reklama
Sudominkite mokinius ir paskatinkite juos pritaikyti žinias apie toleranciją praktikoje: „Įsivaizduokite, kad kuriama socialinė reklama Tapk tolerantišku žmogumi“. Pasiūlykite aptarti ir parašyti minčių žemėlapyje bent keturis esminius vyrų ar moterų bruožus, kurie galėtų būti šios reklamos „veidas“. Tegul mokiniai parašo dar du idealius asmenybės bruožus, tinkamus abiem lytims. Paskui prideda dar du (pvz., elgesio, charakterio, išvaizdos), kurie, jų manymu, pageidautini šių dienų jaunuoliams demokratinėje kultūroje, ir sukuria reklaminį minčių žemėlapį „Tolerantiško žmogaus idealas“. Apmąstykite ir aptarkite, kuo skiriasi mokinių atsakymai: kokius asmenybės bruožus labiausiai vertina vaikinai, kokius - merginos? Kurie tolerantiško žmogaus bruožai universalūs, o kurie priklauso nuo kultūros? Apibendrinimui pasiūlykite mokiniams atlikti šios temos pasitikrinimo užduotį. Rezultatus vertinkite dviem būdais: kiekvieno mokinio individualiu įsivertinimo balu ir visos komandos darbu (t. y. susumuokite visus „Sąvokų įsisavinimo” ir „Mozaikos“ narių rezultatus).
Kiti būdai ugdyti toleranciją
- Žaidimai: Efektyviausias ir vaikams labiausiai patinkantis būdas - žaidimas. Paprašykite mokinių pasiskirstyti į grupeles pagal pomėgius, dalykus, kurie jiems labiausiai sekasi mokykloje, mėgstamiausią spalvą ar pagal tai, kokį augintinį turi namuose.
- Pavyzdžiai iš realaus gyvenimo: Realių situacijų parodymas - tai itin veiksmingas būdas, padedantis mokiniams geriau suvokti, kaip jaučiasi tas, iš kurio yra tyčiojamasi ar tas, kuris yra visų atstumtas.
- Diskusijos: Diskusijos su vaikais gali iškelti jiems daugybę klausimų ir paskatinti būti tolerantiškesniems.
- Vizualinė medžiaga: Jūsų išsakytas mintis ar turėtą diskusiją su mokiniais gali pagrįsti ir vizualiai įprasminti filmas ar video medžiaga apie toleranciją.
- Kitų kultūrų pažinimas: Paprašykite mokinių paruošti prezentacijas apie jų pasirinktos šalies papročius, tradicijas, maisto kultūrą ir tos šalies gyventojų išskirtinumą.
Pavyzdžiai iš Kauno kolegijos iniciatyvos „Gerbiam ir palaikom“
Kauno kolegijos tolerancijos didinimo iniciatyvos „Gerbiam ir palaikom“ herojai - nebijantys išsiskirti: drąsiai priimantys iššūkius, laužantys stereotipus, norintys pasiekti daugiau. LGBT+ žmonės su diskriminacija susiduria ne tik darbe, bet ir artimiausioje aplinkoje, kai tėvai, sužinoję apie jų lytinę orientaciją, nutraukia bendravimą.
A. R. prisimena: „Kol nepasakiau tėvams apie savo orientaciją, prieš LGBT+ bendruomenę jie buvo nusistatę labai priešiškai. Vis dėlto vėliau supratau, kad nereikia slėpti, ypač nuo tėvų, to, koks esu. Pirma tėvų reakcija, kai jiems pasakiau, buvo išties neigiama - sulaukiau ir tokių pasakymų, kad esu nebe sūnus. Tačiau vėliau šia tema tėvai pradėjo kalbėti su kitais žmonėmis, artimaisiais, mama apie tai kalbėjo ir su psichologe. Galiu pasidžiaugti, kad galiausiai tėvai priėmė mano homoseksualumą - dabar mūsų santykiai labai geri“.
A. R. Zakarka pasakoja apie neigiamą išankstinį žmonių nusistatymą: „Iš tikrųjų sunkiausia tai, kad žmonės linkę iškart teisti, nesvarbu, kad, galbūt, esi labai geras žmogus, padedantis kitiems - kai kurie iškart klijuoja tam tikras etiketes, nepažinodami tavęs ir neskyrę laiko tai padaryti“.
A. R. sako: „Manau, kad su kuo bus kuriama partnerystė - tos pačios ar priešingos lyties atstovu - yra kiekvieno žmogaus asmeninis pasirinkimas. Tačiau svarbu apie tai kalbėti, nes visuomenėje vis dar vyrauja labai daug stereotipų, nemažai žmonių yra linkę iškart spręsti apie tave tik pagal tai, kokia yra tavo lytinė orientacija, drąsiai klijuoja etiketes, nors visai nepažįsta tavęs ir net nesivargina susipažinti. Dėl to yra išties liūdna, nes būna ir tokių situacijų, kai gelbėji žmogui gyvybę ar kitaip padedi, o tie žmonės ar jų artimieji žiūri į tave kaip į šiukšlę, apkalbinėja, pasakoja tokius įvykius, kurių niekada net nebuvo ir taip nueina lengviausiu keliu - priklijuoja etiketę“.
Nepaisant stereotipų ir priešiško nusistatymo, A. R. Zakarka pasirinko profesiją, nuo kurios neatskiriama empatija, atjauta, noras padėti ir bendravimas su žmonėmis. Apie savo pasirinkimą studijuoti bendrosios praktikos slaugą jis pasakoja: „Dar būdamas mažas norėjau padėti kitiems. Manau, kad įtakos tam turėjo ir mano mama, kuri dirba bendrosios praktikos slaugytoja - augdamas mačiau jos pavyzdį, girdėjau istorijas apie tai, kaip ji padėjo žmonėms, o kai ji dirbo terapiniame skyriuje po darželio ir mokyklos ateidavau pas ją pažiūrėti, kaip ji dirba. Tuo metu mane sužavėjo ligoninės aplinka, iš pacientų ir gydytojų jaučiama pagarba, galimybė padėti kitiems“.
A. R. Zakarka teigia: „Iš bendramokslių nesulaukiu jokios priešiškos reakcijos - iš tikrųjų kitiems net nesvarbu, dar kiti kaip tik sako, kad gera turėti tokį draugą, su kuriuo galima visur eiti, kalbėti tomis pačiomis temomis“.
A. R. pataria: „Patarčiau susirasti gerų draugų, kurie visada palaikytų. Išgirdus nemalonias replikas darbe, gatvėje ar kitur, manau, geriausia tiesiog nekreipti dėmesio - svarbu susitaikyti su tuo, kad yra visokių žmonių ir nereikia nusileisti iki jų lygio, veltis į konfliktus. Geriau paprasčiausiai praleisti kandžias replikas pro ausis, o stiprybės ieškoti šeimoje, tarp draugų ar artimųjų“.
Tolerancijos projektai pasaulyje
- Tolerancijos ugdymo programa (TEP): Ši programa yra vykdoma Jungtinių Tautų ir skirta tolerancijos skatinimui mokyklose ir viešosiose įstaigose visame pasaulyje.
- Projektas „Taikos keliai“: Ši iniciatyva vykdoma Jungtinėse Amerikos Valstijose ir siekia mažinti išankstinį nusistatymą, diskriminaciją ir smurtą, skatindama skirtingų kultūrų supratimą.
- Tarptautinė tolerancijos diena: Ši šventė visame pasaulyje minima kiekvieną lapkričio 16 d. ir yra svarbi proga parodyti įsipareigojimą laikytis tolerancijos ir gyventi darnoje vieni su kitais.
- Tolerancijos muzikos projektas: Šį projektą sukūrė du Jungtinės Karalystės vidurinės mokyklos moksleiviai, kurie norėjo panaudoti muziką kaip būdą skleisti tolerancijos idėją.
- Kampanija „Tolerancija visiems“: Ši kampanija vykdoma Australijoje ir skirta didinti informuotumą ir supratimą apie tolerancijos svarbą.
tags: #kaip #ugdyti #toleranciją