Regimasis dangaus kūnų judėjimas: nuo žvaigždžių iki planetų
Įvadas
Žvelgiant į naktinį dangų, nesunku pastebėti, kad dangaus kūnai nuolat juda. Šis judėjimas, vadinamas regimuoju judėjimu, yra Žemės judėjimo aplink savo ašį ir aplink Saulę rezultatas. Šiame straipsnyje aptarsime regimąjį dangaus kūnų judėjimą, įskaitant dienos ir nakties kaitą, metinį regimąjį Saulės judėjimą, žvaigždžių ir planetų judėjimą bei precesiją.
Diena ir naktis
Dienos ir nakties kaita yra pats akivaizdžiausias regimojo dangaus kūnų judėjimo pavyzdys. Žemė sukasi aplink savo ašį, todėl skirtingos planetos vietos nuosekliai atsukamos į Saulę ir nuo jos. Kai vietovė yra atsukta į Saulę, ten yra diena, o kai atsukta nuo Saulės, ten yra naktis. Žemės apsisukimas aplink savo ašį trunka apie 24 valandas, todėl diena ir naktis trunka maždaug tiek pat laiko.
Metinis regimasis Saulės judėjimas
Nors Žemė skrieja aplink Saulę, stebėtojas esantis Žemėje mato priešingą vaizdą dangaus skliaute - Saulė juda iš vieno Žvaigždyno į kitą ir taip per metus apeina visus Zodiako žvaigždynus. Kadangi Žemės pusiaujas yra pasviręs į orbitos aplink Saulę plokštumą 23°27′ kampu, šis Saulės kelias dangaus skliautu nesutampa su dangaus pusiauju ir yra pasviręs lygiai tokiu pačiu kampu. Šis Saulės kelias vadinamas ekliptika. Ekliptika kerta dangaus pusiaują dvejuose taškuose: pavasario lygiadienio taške (kovo 21 d.) ir rudens lygiadienio taške (rugsėjo 23 d.) tuo metu dienos ir nakties ilgumas būna vienodas. Saulės kelias eina per 13 žvaigždynų (Žuvys, Avinas, Tauras, Dvyniai, Vėžys, Liūtas, Mergelė, Svarstyklės, Skorpionas, Gyvatnešys, Šaulys, Ožiaragis, Vandenis), iš kurių 12 vadinami Zodiako žvaigždynais.
Regimasis žvaigždžių judėjimas
Žvaigždės, kaip ir Saulė, teka rytuose, leidžiasi vakaruose. Žiūrint į šiaurę atrodo, kad žvaigždės tarytum sukasi aplink Šiaurinę. Žiūrint į pietus pastebime, kad žvaigždės pakyla aukščiausiai virš horizonto, kai būna tiksliai pietuose. Kai žvaigždės pakyla aukščiausiai - jos yra kulminacijoje.
Precesija
Dėl Žemės susiplojimo, svyruoja jos sukimosi ašis ji keliauja žvaigždynais prieš laikrodžio rodyklę ir per 26000 metų nubrėžia 23,5° spindulio apskritimą. Šis svyravimas vadinamas precesija. Dėl šio reiškinio pastoviai reikia patikslinti žvaigždžių koordinates, kinta Zodiakas. Graikų astronomas Hiparchas (Hipparchos; apie 190 120 m. pr. Kr.) Saulės apkeliaujamą per metus Zodiako ratą padalijo į 12 vienodo dydžio (30° ilgio ir 16° pločio) dangaus sričių. Senovės Graikijos mokslininkas Hiparchas (190 120 pr.Kr.) nustatė, kad pavasario ir rudens lygiadienio taškai slenka ekliptika į vakarus. Poslinkis nedidelis - 50 kampinių sekundžių kasmet. Reiškinys pavadintas precesija. Dėl to kinta dangaus poliaus padėtis; kinta dangaus objektų koordinatės rektascensija ir deklinacija.
Taip pat skaitykite: Kaip kepti blynus su bananais
Regimasis planetų judėjimas
Iš Žemės galima stebėti tik regimąjį planetų judėjimą, t. y. jų faktinio apsisukimo aplink Saulę projekciją dangaus sferoje.
Orientavimasis pagal dangaus kūnus
Keliaujant, grybaujant arba atsidūrus ekstremaliose situacijose (pvz. dėl katastrofinių gamtos reiškinių ar kilus karui), kai po ranka nėra mobiliojo telefono arba GPS sistema neveikia dėl kitų priežasčių, svarbu mokėti gerai orientuosis vietovėje.
Stovint atviroje žvilgsniu aprėpiama tam tikra erdvė, kurios kraštai lyg tai remiasi į dangaus skliautą. Žiemą ir vasarą Saulė būna pietuose apie 13 val. Žinant tai ir matant Saulę, šiaurės pietų kryptį galima nustatyti bet kuriuo paros metu. Pietų kryptis iki 13 val. bus į dešinę nuo Saulės, o po 13 val. - į kairę. Orientuotis pagal dienos šviesulį gali padėti žinojimas, kad vidutinėse platumose (t.y. ir Lietuvoje) vasarą Saulė pateka šiaurės rytuose, o leidžiasi šiaurės vakaruose. Atminkite, kad Saulė teka tiksliai rytuose, o leidžiasi tiksliai vakaruose tik lygiadienių metu (kovo ir rugsėjo pab.)!
Horizonto šalis galima apytikriai nustatyti ir pagal šešėlį. Lygioje aikštelėje įsmeigiamas kuolas. Pažymima jo šešėlio viršūnė. Po 20 min. pažymima jau pasislinkusio šešėlio viršūnė.
Naktį patogiausia orientuotis pagal Šiaurinę žvaigždę (Polarį), spindinčią Mažųjų Grįžulo ratų (Mažosios Lokės) žvaigždyne. Ji yra beveik tiksliai Žemės ašies tęsinyje, todėl visą laiką kabo virš šiaurės horizonto ir nedalyvauja regimajame žvaigždžių judėjime. Kaip rasti Šiaurinę žvaigždę? Tai visai nesunku. Didžiųjų Grįžulo ratų karštines „vežimo“ žvaigždes sujungus tiese ir pratęsus ją penkis kartus, atsiremiama tiesiai į Šiaurine. Reikia turėti omenyje, kad tai nėra itin ryški žvaigždė, tačiau aplink ją spindi tik dar blyškesnės žvaigždės, todėl supainioti ją su kitomis nereikėtų bijoti. Atsistojus veidu į Šiaurinę, dešinėje bus rytai, kairėje - vakarai, o už nugaros - pietūs. Pagal Šiaurinę geriausia orientuotis giedrą naktį, tačiau dangų aptraukus lengviems debesėliams, žvaigždės prigęsta, o žemę pasiekia tik mėnesiena. Pagal mėnulį galima orientuotis panašiai, kaip ir pagal Saulę. Pilnaties metu jis šviečia priešingoje Saulei pusėje, todėl pietuose būna apie 1 val. nakties, vakaruose - 7 val. ryto, o rytuose - 19 val. vakare.
Taip pat skaitykite: Vištos kepimo patarimai Kamado Bono kepsninei
Verta įsidėmėti ir daugiau žvaigždžių orientyrų. Oriono žvaigždyną. Gyvenant šiaurės platumose verta atsiminti ir daugiau taisyklių. pietinė, nes Saulė mažai nusileidusi už horizonto. Saulė pakyla į zenitą tada, kai daiktų metamas šešėlis trumpiausias. Daugelio medžių žievė šiaurinėje pusėje grubesnė. Beržo žievė baltesnė ir švaresnė pietinėje pusėje. Medžiai akmenys, mediniai ar čerpių stogai šiaurinėje pusėje labiau padengti kerpėmis ir samanomis. Skruzdėlynai dažniausiai būna pietinėje medžių, kelmų ar krūmų pusėje, o jų šiaurinis šlaitas statesnis nei pietinis. Senų bažnyčių altoriai dažniausiai statomi rytinėje bažnyčios dalyje.
Žvaigždynai
žvaigždýnas, apibrėžtas dangaus sferos plotas, kuriame yra į jį projektuojamų šviesesnių žvaigždžių grupė, sudaranti kokią nors įsimintiną geometrinę figūrą. Žvaigždyno plote esančios žvaigždės nesudaro tarpusavyje susietos fizinės grupės, bet yra pasklidusios skirtingu nuotoliu nuo Žemės ir viena nuo kitos. Žvaigždynai padeda surasti ir identifikuoti žvaigždes, Saulės sistemos objektus, dirbtinius Žemės palydovus ir kitus objektus. Visas dangaus sferos plotas padalintas į 88 žvaigždynus.
Per žmonijos istoriją visos pasaulio tautos ir civilizacijos stebėjo danguje matomus objektus ir reiškinius. Šviesesniųjų žvaigždžių grupės, sudarančios išskirtines figūras, buvo tapatinamos su mitologiniais personažais, gyvūnais ar realiais objektais ir ilgainiui gavo jų vardus. Skirtingos tautos, tyrinėdamos tas pačias žvaigždžių grupes, kartais pamatydavo panašias alegorines figūras, kartais ir visai kitokias, pvz., Didžiųjų Grįžulo Ratų žvaigždynas daugelyje pasaulio tautų vadinamas Didžiąja Loke, kai kuriose tautose - Vežimu, Plūgu, net Karstu. Dabartinių žinomų žvaigždynų pagrindą sudaro 48 žvaigždynai, Klaudijo Ptolemajo aprašyti ir matomi iš Žemės šiaurės pusrutulio. Jie papildyti dar 40 žvaigždynų, kuriuos 16-18 a. sudarė Europos astronomai ir kartografai (Pieteris Dirkszoonas Keyseris, Frederickas de Houtmanas, Petrus Plancius, J. Hevelius, N.-L. de Lacaille’is), ištyrinėję dangaus pietinės hemisferos žvaigždes ir taip papildę Klaudijo Ptolemajo aprašytus žvaigždynus.
Žvaigždynų ryškesnės žvaigždės (pradedant nuo didžiausio spindesio) žymimos graikų raidėmis nurodant ir žvaigždyno pavadinimą, pvz., didžiausio spindesio Gulbės žvaigždyno žvaigždė yra Gulbės α (tarptautinis žymėjimas α Cyg), po jos seka mažesnio spindesio žvaigždė Gulbės β (β Cyg). Žvaigždynai, per kuriuos eina Saulės, Mėnulio ir Saulės sistemos planetų metinio judėjimo regimieji takai, vadinami Zodiako žvaigždynais. Tradiciškai jų yra 12: Žuvys, Avinas, Tauras, Dvyniai, Vėžys, Liūtas, Mergelė, Svarstyklės, Skorpionas, Šaulys, Ožiaragis, Vandenis. Nustačius tikslias žvaigždynų ribas, pasirodė, kad tarp jų įsiterpė ir tryliktasis žvaigždynas - Gyvatnešis, bet dažniausiai Zodiako žvaigždynui jis nepriskiriamas.
Mėnulio matomumas dienos metu
Mėnulio pasirodymas naktiniame danguje tūkstantmečius jaudina žmones. Dieną Mėnulį matome dėl tos pačios priežasties kaip ir naktį - jis atspindi saulės šviesą - o dėl artumo Žemei Mėnulis atrodo šviesesnis nei dienos ar nakties dangus. Tačiau Mėnulis ne visada matomas dienos metu. Taip yra dėl Žemės atmosferos ir mūsų natūralaus palydovo orbitinio ciklo. Jei mūsų planeta neturėtų atmosferos, Mėnulis būtų nuolat matomas iš Žemės. Mūsų atmosferoje esančios dujų dalelės - daugiausia azotas ir deguonis - išsklaido šviesą, kurios bangos ilgis yra trumpas, pavyzdžiui, mėlyną ir violetinę. Kaip „Live Science“ aiškino Pensilvanijos Villanovos universiteto astronomijos ir astrofizikos profesorius Edwardas Guinanas, kad Mėnulis būtų matomas dienos metu, jis turi įveikti išsklaidytą Saulės šviesą.
Taip pat skaitykite: Kaip kepti lašišą keptuvėje
Dvi ar tris dienas aplink jaunatį jis yra nematomas stebėtojams Žemėje, nes dėl Mėnulio padėties danguje išsklaidyta Saulės šviesa jį užgožia. Pasak E. Guinano, iš Žemės matomos žvaigždės yra milijonus milijardų kartų mažiau ryškios nei Saulė ir jų šviesa milijonus kartų silpnesnės nei Mėnulio. Paviršiaus ryškumą astronomai pasitelkia danguje esančių objektų, pavyzdžiui, galaktikų ar ūkų, tariamam ryškumui įvertinti, matuodami šviesos kiekį, kurį jie skleidžia iš Žemės matomoje naktinio dangaus srityje. Mėnulis dienos šviesoje matomas vidutiniškai 25 dienas per mėnesį ištisus metus. Likusios penkios dienos būna apie jaunatį ir pilnatį. Jaunaties metu jis būna per arti Saulės, kad būtų matomas. Artėjant pilnačiai, Mėnulis matomas tik naktį, nes jis pateka Saulei leidžiantis ir nusileidžia jai tekant.
„Vienintelė diena, kai Mėnulio kurį laiką nėra danguje kartu su Saule, yra pilnatis, - sakė E. Guinanas. Mėnulis būna virš horizonto 12 valandų per parą, tačiau jo pasirodymas ne visada gali sutapti su šviesiu paros metu. Pasak E. Guinano, geriausias laikas pamatyti Mėnulį dienos šviesoje yra pirmasis ketvirtis (savaitė po jaunaties) ir trečiasis ketvirtis (savaitė po pilnaties). Pirmąjį ketvirtį, po pietų, mūsų natūralus palydovas matomas tekantis rytiniame danguje. Trečiajame ketvirtyje jis matomas ryte, besileidžiantis vakariniame danguje. Šios fazės yra ilgiausi laikotarpiai, kuomet Mėnulis yra matomas kartu su saule danguje; anot E. Kitas reiškinys, turintis įtakos Mėnulio matomumui, yra Žemės spindesys. Priešpilnio fazės metu, kai Mėnulis yra pasisukęs Saulei artimu kampu, galima įžiūrėti tamsiąją Mėnulio pusę, kurios šiaip neturėtų matytis“, - sakė E. Guinanas. Anot jo, tuo metu tamsioji Mėnulio pusė „pagauna Žemės atspindėtą šviesą“.
"Dinner in the Sky": neįprasta patirtis danguje
Be astronominių stebėjimų, dangus gali būti naudojamas ir pramogoms. Pavyzdžiui, "Dinner in the Sky" yra unikalus restoranas, kuris pakelia lankytojus į 50 metrų aukštį virš miesto. Ši neįprasta patirtis leidžia mėgautis gurmanišku maistu ir nuostabiais vaizdais.
"Dinner in the Sky" yra įtrauktas į neįprasčiausių valgymo vietų dešimtuką žymiajame ekonomikos žurnale "Forbes". Šį neįprastą dangaus restoraną išbandė net Monako princas Albertas bei Švedijos princas Karlas Filipas, o projekto koncepcija nuolat keliauja aplink pasaulį: nuo Australijos, Indijos, Pietų Afrikos Respublikos iki Brazilijos, Kanados, Kinijos ir t. t.
Projektas „Dinner in the sky“ vyksta tik šiltuoju metu laiku - vasarą. Kiekviename mieste, restoranui parenkama ypatinga vieta, dažniausiai senamiestyje, kad svečiai galėtų mėgautis nuostabia miesto panorama 30-50 metrų aukštyje. Kas savaitę restoranas persikelia į kitą miestą arba valstybę. Didžiulis kranas pakelia „skraidantį restoraną“ i didžiulį - 30-50 metrų aukštį virš senamiesčio. Vilniuje „Dinner in the skay“ vyksta pačiame didžiausiame, 50 metrų aukštyje, iš kur atsiveria nuostabi Vilniaus senamiesčio panorama. Vieno seanso metu restoranas į dangų pakelia 22 svečius. Visi lankytojai susėda ratu aplink didžiulį stalą, kuris yra pritvirtintas prie specialios platformos. Erdvė, esanti stalo viduryje, yra skirta virtuvės šefui, padavėjams, bei apsaugos darbuotojams. Šiais metais prie platformos buvo pridėta dar viena erdvė, skirta muzikantams ir pirmą kartą bus išbandyta Vilniuje. Saugumo sumetimais, visi restorano lankytojai prie kėdžių yra prisegami plačiomis petnešomis - diržais, kurie jokiu būdu nevaržo judesių ir leidžia laisvai mėgautis gurmanišku maistu bei atsiveriančiais vaizdais. Svečiai gali matyti viską, kas vyksta apačioje tiesiai jiems po kojomis. Po kėdėmis nėra pagrindo, tik atrama, kojoms pasidėti, kuri netrukdo žiūrėti tiesiai į apačią.
Kasmet „Dinner in the sky“ organizatoriai stengiasi pasiūlyti kažką naujo ir nustebinti savo svečius pateikdami vis daugiau ir daugiau pramogų. Restorane siūloma ne tik pasimėgauti gurmaniškais, geriausių virtuvės šefų gamintais patiekalais bei išskirtiniais gėrimais, bet ir pateikia vis naujų pramogų. Kartą restoranas pakėlė lankytojus į dangų tiesiai virš perpildyto stadiono, kuriame vyko Shakiros koncertas. Kartą dangaus restorane vyko įsimintinos vestuvės, pokerio turnyras ir daug kitų įdomių renginių bei švenčių. Šią vasarą lankytojų laukia įspūdinga vakarienė, skambant gyvai atliekamai džiazo muzikai.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tam tikrus nepatogumus. Pavyzdžiui restorane nėra tualeto. Kuriam nors iš svečių prireikus pasinaudoti tualetu, visa platforma yra nuleidžiama žemyn, kur netoliese yra pastatytas restorano tualetas. Žinoma, nereikėtų jaudintis dėl tokių trukdžių - restorano pakėlimas bei nuleidimas užtrunka vos porą minučių. Bet kokiu atveju, visi kiti restorano svečiai turbūt nebus patenkinti tokiu priverstiniu nusileidimu. Todėl siekiant išvengti nemalonumų sau ir kitiems, visus „reikalus“ rekomenduojama atlikti prieš kylant į dangų. Jeigu jaučiatės blogai - keltis į viršų taip pat nerekomenduojama.
Beje, „Dinner in the sky“ gali vykti bet kuriame pasaulio mieste, todėl reiėktų sekti informaciją internete, kuri yra skelbiama visa informacija apie restorano įsikūrimo vietas bei datas. Restoraną taip pat gali užsisakyti kiekvienas norintis - 6 valandų vip vakarėlis danguje gali vykti Jūsų pageidaujamu laiku, pageidaujamoje vietoje. Tiesa, tokio renginio kaina viešai nėra skelbiama. Restorano lankytojų amžius nėra ribojamas, tačiau, saugumo sumetimais, restorane lankytis gali ne jaunesni kaip 1,5 metų svečiai. Kaip jau buvo minėta, „Dinner in the sky“ yra turistinis restoranas ir vasaros sezono metu įsikuria gražiausiose pasaulio miestuose. Kadangi oro salygos dažnai nėra nuspėjamos, restoreane yra įrengtos infraraudonaisiai spinduliais šildančios lempos. Kaip pranešė projekto autoriai, Vilniuje restoranas lankysis gegužės 27 - birželio 1 dienomis Katedros aišktėje, o vėliau, rugpjūčio 19-24 dienomis persikels į Kauną, prie Kauno pilies. Rezervacija bei kita informacija skelbiama oficialiame „Dinner in the sky“ puslapyje www.dinner in the sky.lt“.
Rudens dangus: ko laukti?
Įsibėgėjant rudeniui ir šviesą stumiant tamsai, rugsėjo dangus vis labiau džiugins ryškių žvaigždžių gausa. Giedrais vakarais viena pirmųjų, aukštai pietuose iškilusiame Lyros žvaigždyne, įsižiebs ryškioji Vega. Jaučiaganio žvaigždynas su šviesiuoju Arktūru svirs link vakarų horizonto. Pietuose aukštokai pakilęs spindės - ryškiausia Erelio žvaigždė - Altayras. Nuostabiai išryškėjęs Paukščių takas drieksis šiaurės-pietų kryptimi, nužymėdamas kelią į Dausas išskrendantiems paukščiams.
Rugsėjo vakaro ir nakties danguje viešpataus blausiame Žuvų žvaigždyne įsikūręs Saturnas. Rugsėjo 21 d. Saturnas atsidurs opozicijoje, tai yra priešingoje pusėje nuo Žemės nei Saulė ir sudarys palankiausias sąlygas šiais metais jo stebėjimui. Kad ir pro nedidelį teleskopą galima bus matyti gražiuosius jo žiedus ir ryškiausiąjį palydovą Titaną. Rugsėjo 8 d. Jupiteris iškils rytuose apie 2 val. (antroje mėnesio pusėje 1 val.) tekančiame Dvynių žvaigždyne ir iki Saulės patekėjimo ryškiai (-2,2 mag) spindėdamas užkops aukštai virš pietryčių horizonto. Rugsėjo 16 d. Venera-Aušrinė visą mėnesį labai skaisčiai sušvis paryčiais tarp šiaurės rytų ir rytų, keliaudama iš Vėžio į Liūto žvaigždyną. Jos šviesis sieks - 3,92 mg. Rugsėjo 19 d. Aušrinė suartės su ryškiausia Liūto žvaigžde Regulu mažesniu nei vieno kampinio laipsnio nuotoliu.
Rugsėjo 7 d., sekmadienį, įvyks visiškas Mėnulio užtemimas. Plika akimi nematomas Žemės pusšešėlis ant Mėnulio pradės slinkti 18:28 val., o 19:27 val. ant Mėnulio disko pradės slinkti ir matomas Žemės šešėlis. 20:31 val. Žemės šešėliui visai uždengus Mėnulio diską - prasidės visiškas Mėnulio užtemimas, kuris tęsis iki 21:53 val. Žemės šešėlis visiškai nuslinks nuo Mėnulio tik 22:56 val., o 23:55 val. Vilniuje sekmadienį Mėnulis tekės 19:51 val. (Klaipėdoje - 20:10 val.), todėl jį matysime jau paraudusį nuo užslinkusio Žemės šešėlio. Rugsėjo 22 d., 22:20 val. Rugsėjo 25 dienos bei nakties trukmė trumpam susilygins.
tags: #pietus #danguje #istorija