Kaip Pasigaminti Prieskoninių Žolelių Arbatą: Receptai ir Patarimai
Prieskoninės žolelės ne tik suteikia maistui savitą skonį ir aromatą, bet ir gali būti naudojamos skanioms bei sveikatai naudingoms arbatoms ruošti. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius prieskoninių žolelių arbatos receptus, jų naudą sveikatai ir patarimus, kaip užsiauginti žolelių namuose.
Prieskoninių Žolelių Arbatos Magija
Prieskoninės žolelės lydi žmoniją nuo seniausių laikų. Jos buvo naudojamos ne tik kaip maisto pagardas, bet ir kaip vaistas, ritualų dalis, turto ir galios simbolis. Šiandien mes turime prabangą mėgautis jomis kasdien - šviežiomis, džiovintomis, šaldytomis.
Fermentuota Žolelių Arbata: Sodrumo Paslaptis
Renata, maisto tinklaraščio „Kūmutės virtuvė“ autorė, dalinasi originalia idėja - fermentuota lapų, žiedlapių ir žolelių arbata, kurią ji vadina triskart arbata. Kuo arbatos fermentavimas skiriasi nuo daržovių fermentavimo? Fermentacijos sąvoka yra labai plati, tai ir sūrio, ir jogurto, ir duonos raugo, ir vyno, ir alaus gamybos proceso dalis. Ir net raugintos (fermentuotos) daržovės gaminamos keliais būdais, pvz. agurkus raugiame sūryme, o štai kopūstus - savo sultyse. Pastarasis variantas yra artimiausias arbatos gamybos būdui, nes lapus taipogi fermentuojame sumaigytus.
Fermentuotoji arbata atsiskleidžia žymiai lakesniais aromatais ir gardesniu skoniu, dažnai sakau, kad ji yra triskart arbata. Ir netgi spalva yra žymiai intensyvesnė, sodresnė. Svarbu išdžiūvus lapams neišsigąsti beveik juodos jų spalvos, nes kaip tik taip atrodo teisingai fermentuoti ir išdžiovinti lapai.
Labiausiai mėgstame mėtas - klasikines, šokoladines, žemuogines, taip pat melisos, juodųjų serbentų, obelų, žemuogių lapų arbatas. Esu bandžiusi fermentuoti ir lazdynų, ąžuolo lapus, tačiau jų aromatai nesužavėjo. Taip pat mūsų namuose ne itin mėgstama rožių žiedlapių arbata, bet pažįstu žmonių, geriančių ją kone kasdien. Galima fermentuoti visas vaistažoles, tik derėtų prisiminti, kad jų arbatomis nereikėtų piktnaudžiauti, gerti jas tik tuomet, kai reikia slopinti ligų simptomus ar vartoti profilaktiniais sumetimais. Ir ne su sausainiu. O taip, bijūnų žiedlapiai, kaip ir rožių ar jazminų žiedai, pilni aromatų, aš juos vadinu fragransais, nes gėlių žiedai pilni intensyvių aromatų, tad netgi nefermentuojant, o tiesiog džiovinant, išgaunami labai intensyvūs aromatai. Mėgstu tokius lapus sudėti į atvirus indus ir tokiu būdu kvepinti namus. Aromatui pradėjus silpti, kartais purkšteliu lapus vandeniu.
Taip pat skaitykite: Kaip kepti blynus su bananais
Esu mono mitybos šalininkė, tad ta pati taisyklė galioja ir arbatose, ypač vartojant vaistinius augalus, nes vienų veikliosios medžiagos pvz. mažinau kraujospūdį, o kitos didina, tad vartojant dvi tokias žoleles galime pasidaryti sau meškos paslaugą. Kvapiąsias žoleles kaip mėtą ar čiobrelį irgi siūlyčiau vartoti atskirai, nemaišant. Bet jei visgi norisi gausybės aromatų, pabandykite kadaise labai gardžiai pavykusį miškinių raktažolių, eglių ūglių ir miško žemuogių lapų mišinį (maišoma lygiomis dalimis), puikiai dera ir kelių rūšių mėtos, miško aviečių ir juodųjų serbentų lapai.
Fermentuotų Lapelių Laikymas
Fermentuotos arbatos laikymo sąlygos yra tokios pačios, kaip ir kitų arbatų: svarbu tamsa, hermetiškas indas, mažai drėgmės. Šį pavasarį aptikau pasislėpusį stiklainį su 2019m. (ant stiklainių visad pažymiu gamybos metus) fermentuotomis klasikinėmis mėtomis, užplikius arbatą nepajutau jokio skirtumo, taigi teisingai laikant, arbatos džiugina net 3 metus. Dėl įdomumo dalį vėl paslėpiau, gal skonis liks nepakitęs ir dar 5 metus?
Koks tas arbatos lapelių fermentavimo procesas? Kodėl lapelius reikia patrinti ir susukti? Procesas gan ilgas, bet vertas, oi, vertas. Pirmiausia, reikėtų žinoti, kad visi lapai arbatoms, išskyrus kultūrinius augalus (mėtas, melisas ir pan.), renkami iki Joninių. Pavyzdžiui juodųjų serbentų lapai yra ypač aromatingi tik iki birželio galo, vėliau rinktų ir fermentuotų lapų arbatos kvapas primena… šieną. Dar vienas svarbus momentas: surinktus lapus reikia paskleisti lauke ant stalo ar pledo, patiesto pievoje ir palikti bent valandai. Tokiu būdu iš lapų pasišalina visi gyventojai: vabalai, skruzdėlės, vorai, kurių renkant lapus dažnai nepastebime. Parsinešus lapus namo, pasiruošiu ir tarą, kurioje fermentuosis arbata. Aš naudoju stiklainį, užsukamą hermetiniu dangteliu.
Į delną dedu 5-6 lapus, juos stipriai sugniaužau, susuku į volelį ir jį dedu į stiklainio dugną. Dedant sekančius, vis paspaudžiu, kad liktų mažiau oro tarpų, pilnai užpildžius stiklainį užsuku ir dedu į šilčiausią namų vietą. Fermentacijai optimali +20-24C. Po fermentacijos lapai ištraukiami iš stiklainio, supjaustomi juostelėmis ir išdžiovinami iki +50C įkaitintoje orkaitėje ar elektrinėje džiovyklėje. Mažesnėje ar didesnėje temperatūroje reikalingi procesai nevyksta.
Fermentuotos Arbatos Paruošimas
Plikykite karštu, bet ne verdančiu vandeniu dosnų žiupsnį žolelių ar lapų, arba, kitaip sakant, mažinkite įprastą arbatos lapų dozę perpus. Reikėtų duoti laiko aromatų ir skonių atsiskleidimui, tad gaminant verta puodelį ar arbatinį uždengti ir palikti ramybėje bent 10 minučių. Beje, arbatas galima gerti ne tik karštas, vasarą gaminu šaltąsias arbatas. Užplikius jas atvėsinu, pilu į ąsotį, dedu šviežių prieskoninių žolelių, citrusinių be žievės, agurkų griežinėlių, medaus ar stevijos, ledo kubelių. Dar įpilu gazuoto vandens ir taip gaunu nuostabiai gaivinantį gėrimą, jį su malonumu geria ir mažieji.
Taip pat skaitykite: Vištos kepimo patarimai Kamado Bono kepsninei
Prieskoninių Žolelių Arbatos Receptai
Štai keletas populiarių prieskoninių žolelių arbatos receptų, kuriuos galite lengvai pasigaminti namuose:
Mėtų Arbata
Mėta (lot. Mentha) - tai gaivumo ir vėsumo pliūpsnis. Egzistuoja šimtai mėtų rūšių ir hibridų - nuo pipirmėtės iki šaltmėtės ar ananasinės mėtos. Mėta plačiai naudojama gėrimams - arbatai, limonadui, kokteiliams (ypač Mojito) ruošti. Ji puikiai tinka desertams su šokoladu ar uogomis, vaisių salotoms. Tačiau mėta tinka ne tik saldumynams. Vidurio Rytų virtuvėje ji derinama su ėriena, o graikiškame tzatziki padaže suteikia gaivumo natą.
- Ingredientai: Švieži arba džiovinti mėtų lapeliai, vanduo.
- Paruošimas: Užplikykite mėtų lapelius karštu vandeniu ir palikite 5-10 minučių. Galite įdėti citrinos griežinėlį ar šaukštelį medaus.
Melisos Arbata
Vaistinė melisa daugiametis medingas (graikiškai melisa - bičių žolė) augalas, 30 - 80 centimetrų aukščio. Dar vadinama citrinžole. Manoma, kad kilusi iš Rytų, Europoje naudojo jau graikai ir romėnai. Kvapas gaivančio mėtinio - citrininio aromato, skonis priemena citriną. Švieži lapeliai praturtina salotas, padažus, daržoves, visų rušių sriubas, naudojama gaminant paukštienos ir žuvų patiekalus. Puikiai tiks ruošiant veršieną, kiaulieną, avieną ir laukinių žvėrių mėsą, pieniškus ir kiaušinių patiekalus, žirnių ir bulvių sriubas. Šį prieskonį rekomenduojama ne kaitinti, o pridėti į paruoštus patiekalus.
- Ingredientai: Švieži arba džiovinti melisos lapeliai, vanduo.
- Paruošimas: Užplikykite melisos lapelius karštu vandeniu ir palikite 5-10 minučių. Galite įdėti citrinos griežinėlį ar šaukštelį medaus.
Čiobrelių Arbata
Čiobrelių yra apie 350 veislių, naudojamas ir kaip prieskonis, ir kaip vaistinis ar dekoratyvinis augalas. Lapeliai gali būti sidabriniai, tamsiai žali, geltoni su nedideliais violetiniais, šviesiai rožiniais ar rausvais žiedeliais. Čiobrelių šakelės dedamos į sriubas ir padažus, puikiai tinka mėsos ir paukštienos patiekaluose. Dera su aviena ir laukinių žvėrių mėsa. Puikia tiks marinuojant pomidorus, agurkus, aguročius, obuolius. Suteiks pikantiškus skonio atspalvius subproduktų patiekalams, paštetams. Dedama į tešlos kepinius. Švieži ir džiovinti lapeliai naudojami rūkytiems gaminiams ir dešroms, sūriams. Šakelė čiobrelio maloniai pakeis acto, aliejaus skonį. Čiobrelių arbata nuo seno vertinama kaip gydomoji priemonė.
- Ingredientai: Švieži arba džiovinti čiobrelių lapeliai, vanduo.
- Paruošimas: Užplikykite čiobrelių lapelius karštu vandeniu ir palikite 5-10 minučių. Galite įdėti citrinos griežinėlį ar šaukštelį medaus.
Rozmarinų Arbata
Švieži ir sausi rozmarino lapai naudojami kaip prieskoniai kulinarijoje ir kaip vaistažolė. Rozmarinas puikiai tiks paskaninti mėsos ir žuvies patiekalus, salotas, aromatizuos arbatą. Naudojamas padažuose, sriubose, marinatuose. Kaip vaistažolė padeda nuo nervozių, galvos svaigimo, prostatito, astmos, bronchito, viršutinių kvėpavimo takų uždegimo.
Taip pat skaitykite: Kaip kepti lašišą keptuvėje
- Ingredientai: Švieži arba džiovinti rozmarinų lapeliai, vanduo.
- Paruošimas: Užplikykite rozmarinų lapelius karštu vandeniu ir palikite 5-10 minučių. Galite įdėti citrinos griežinėlį ar šaukštelį medaus.
Bazilikų Arbata
Bazilikas itin populiarus prieskonis, kuris gerai žinomas dėl savo skoninių ir gydomųjų savybių. Bazilikų lapeliuose itin daug vitamino K, kuris palaiko normalų kraujo krešėjimą ir skatina žaizdų gijimą. "Jei tik galite, visuomet rinkitės šviežio baziliko lapelius vietoje džiovintų prieskonių. Bazilikų panaudojimo galimybės tiesiog neribotos - jie naudojami įvairiuose padažuose, kepiniuose, makaronų ar mėsos patiekaluose. Tačiau iš šių žolelių taip pat galima pasigaminti arbatą, kuri gelbėja jaučiant sunkumą skrandyje ar sustojus virškinimui. Šviežius lapelius užpilkite karštu vandeniu ir gerkite arbatą 3 kartus per dieną tarp valgių", - pataria V.
- Ingredientai: Švieži arba džiovinti bazilikų lapeliai, vanduo.
- Paruošimas: Užplikykite bazilikų lapelius karštu vandeniu ir palikite 5-10 minučių. Galite įdėti citrinos griežinėlį ar šaukštelį medaus.
Levandų Arbata
Levanda laukinėmis sąlygomis auga beveik visuose šiltuose viduržemio, Juodosios jūros regionuose, Azijoje. Tai apie 80 centimetrų aukščio augalas, pasiekiantis apie 1 metro diametrą. Žydi violetiniais žiedeliais, hibridinės veislės turi įvairių atspalvių žiedelius: žydrus, žaliai pilkus, baltus, rožinius. Naudojama buvo jau senovės Egipte, įpatingo populiarumo pasiekė Romos imperijos laikais, kai buvo aromatizuojamas vonių vanduo. Eteriniai aliejai populiarūs kosmetikoje. Dėl stipraus aromato levanda kulinarijoje naudojama nedaug. Levandą, kadagio uogas sumaišo su pjuvenomis ir rūko mėsos gaminius. Naudojama žaliesiems padažams ir žuvies sriuboms. Kaip prieskonis populiari Prancūzijos, Ispanijos ir Italijos virtuvėse. Čia levandomis skaninamos salotos, padažai, grybų, daržovių, žuvies sriubos, antri patiekalai iš daržovių, keptos ir troškintos avienos patiekalai. Patiekalus pabarsto levandos milteliais kaip ir pipirais.
- Ingredientai: Džiovinti levandų žiedai, vanduo.
- Paruošimas: Užplikykite levandų žiedus karštu vandeniu ir palikite 5-10 minučių. Galite įdėti šaukštelį medaus.
Prieskoninių Žolelių Auginimas Namuose
Turėti šviežių prieskoninių žolelių po ranka visus metus - tikra svajonė, kurią įgyvendinti visai nesudėtinga. Tam nereikia didelio daržo - užtenka saulėtos palangės ar balkono. Štai keli patarimai, kaip įsirengti mini darželį namuose:
- Vieta ir šviesa: Daugumai prieskoninių žolelių reikia daug saulės šviesos - bent 6 valandų per dieną. Geriausiai tinka pietinė arba vakarinė palangė. Jei natūralios šviesos trūksta, galima naudoti specialias augalų lempas. Vietą prieskoniams reikėtų parinkti ant labiausiai saulėto lango palangės. Dažniausiai tai būna pietinis arba vakarinis langas. Paprastai šiaurinio lango apšvietimo nepakanka, kad žolės augtų vešlios.
- Vazonėliai ir dirvožemis: Rinkitės vazonėlius su drenažo skylutėmis dugne, kad neužsistovėtų vanduo. Galima naudoti specialų substratą prieskoninėms žolelėms arba universalų daržo žemės mišinį, sumaišytą su smėliu ar perlitu, kad būtų laidesnis.Indas turėtų būti apie 10-15 centimertų aukščio. Indo apačioje dedamas drenažinis sluoksnis iš stambiagrūdžio žvyro ar duženų (apie 2-3 centimetrai). Naudojamos kokybiškas sijotas ir dezinfekuotas gruntas ir kompostas. Dauguma prieskoninių žolių mėgsta purią žemę, todėl į gruntą pridedama sijoto smėlio.
- Laistymas: Laistykite saikingai, bet reguliariai. Dirvožemis tarp laistymų turėtų šiek tiek pradžiūti. Geriau palieti rečiau, bet gausiau, nei dažnai ir po truputį. Perlaistymas yra dažnesnė žolelių žūties priežastis nei perdžiūvimas. Prieskonių neverta dažnai laistyti, užteks tai padaryti kartą per savaitę (kai pradžiūva žemės paviršius), tačiau gausiai. Jokiu būdu neperlaistykite, augalėliams kenkia ir sausra ir stovintis vanduo. Laistoma išlaikytu kambario temperatūros vandeniu.
- Tręšimas: Tręšti prieskonines žoleles reikia retai ir atsargiai.
- Nuo ko pradėti? Pradedantiesiems geriausia rinktis nereiklias, greitai augančias žoleles: mėtas (atsargiai - jos labai plečiasi, geriau auginti atskirame vazone), laiškinius česnakus, petražoles, bazilikus. Rozmariną, čiobrelius, raudonėlį taip pat nesunku auginti, tik jiems reikia ypač geros saulės atokaitos ir laidaus grunto.
Prieskoninių augalų sėklos keletą minučių palaikomos kalio permanganato 1 procento tirpale, perplaunamos vandeniu. Sėjama vasario mėnesį, vėliau persėjama balandį, birželį, rugpjūtį. Vasarą aromatinguosius prieskonius galima išnešti į balkoną ar kiemą. Balkone galima sėti nuo balandžio iki rugpjūčio.
Prieskoninių Žolelių Nauda Sveikatai
Prieskoninės žolelės - tai ne tik skonio stiprikliai. Jos yra vertingas antioksidantų, vitaminų ir mineralų šaltinis. Dauguma jų nuo seno buvo naudojamos liaudies medicinoje įvairiems negalavimams gydyti.
- Petražolės yra turtingos vitaminu C, kuris stiprina imunitetą, ir vitaminu K, svarbiu kraujo krešėjimui ir kaulų sveikatai.
- Mėta gerina virškinimą, padeda nuo pilvo pūtimo ir atpalaiduoja.
- Rozmarinas tradiciškai siejamas su geresne atmintimi ir koncentracija, o jo eteriniai aliejai pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis.
- Čiobreliai ir raudonėliai turi stiprių antiseptinių savybių, todėl jų arbatos naudojamos gydant peršalimo ligas, kosulį, gerklės skausmą.
- Bazilikas veikia raminamai, padeda kovoti su stresu ir nemiga.
Naudodami daugiau šviežių žolelių, galite sumažinti suvartojamos druskos kiekį, taip prisidėdami prie savo širdies ir kraujagyslių sveikatos.
tags: #kaip #pasidaryti #prieskoninių #žolelių #arbatą #receptai