Mėsos įtaka organizmo pH: ar tikrai verta atsisakyti?
Mūsų organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyra, atspindima pH rodikliu, turi didelę įtaką visai organizmo biochemijai ir sveikatos būklei. Nukrypimai nuo normos gali sukurti palankias sąlygas ligoms išsivystyti. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip mėsa veikia organizmo pH, kokios to pasekmės ir kaip išlaikyti sveiką rūgščių ir šarmų balansą.
Kas yra pH ir kodėl jis svarbus?
pH - tai vandenilio potencialas, nurodantis organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyrą ir matuojamas vandenilio jonų kiekiu (H+). Šių jonų koncentracija ir parodo organizmo rūgštingumą. pH įvertinimo intervalas yra nuo 0 iki 14, kur maži skaičiai reiškia didelį rūgštingumą, o dideli - šarmiškumą. Kuo pH reikšmė yra arčiau „7” (septynių), tuo terpė yra neutralesnė. Paprastai mūsų kūne įvairios vietos turi skirtingą pH, tačiau svarbiausias yra kraujo pH, kuris yra silpnai šarminis ir paprastai svyruoja nuo 7,35 iki 7,45. Kraujo pH diapazonas yra gana siauras, todėl net ir mažas nukrypimas nuo normos pakeičia organizmo elektrocheminius procesus ir kelia pavojų. Naujagimių kraujo pH yra 7,45, todėl kuo žmogus jaunesnis, tuo jo kūnas šarmingesnis.
Padidėjęs organizmo rūgštingumas: lėtinė acidozė
Dėl netinkamos mitybos, judėjimo stokos ir didelio užterštumo šiuolaikinį žmogų dažniausiai kamuoja padidėjęs organizmo rūgštingumas, dar vadinamas lėtine acidoze. Jeigu organizmo vidaus terpė tampa per daug rūgštinė, pablogėja bendra fizinė organizmo būklė - ima trūkti energijos, pradeda varginti bendras silpnumas, atsiranda polinkis sirgti peršalimo ligomis, sumažėja lytinis potraukis, šąla rankos ir kojos, vargina galvos, nugaros, raumenų ir sąnarių skausmai.
Net nedidelis kraujo pH pakitimas neigiamai veikia kaulus. Taip yra todėl, kad siekdamas atstatyti šarmų balansą, organizmas tam iš kaulų panaudoja mineralus: magnį, fosforą, ypač kalcį. Kalcis su šlapimu pasišalina tada, kai būtina intensyviau įsitraukti į pH pusiausvyros palaikymą. Tai gali sukelti tokias ligas kaip osteoartritas bei osteoporozė. Dėl kalcio stokos ima slinkti plaukai, skilinėja nagai, išsausėja oda. Kai organizmas yra surūgštėjęs ilgą laiką, prasideda rimtesnės bėdos: vystosi širdies ligos, diabetas ir artritas, inkstuose ir tulžyje formuojasi akmenys. Su rūgščių pertekliumi nuolat kovojantis organizmas ilgainiui nusilpsta ir tampa neatsparus parazitams, grybeliams, bakterijoms ir virusinėms infekcijoms. Įvairios alergijos, kurios vargina vis daugiau žmonių, - taip pat padidėjusio organizmo rūgštingumo pasekmė.
Ankstyvieji organizmo rūgštėjimo požymiai:
- Energijos stoka.
- Nepaaiškinamas nerimas.
- Šaltos rankos ir pėdos.
- Galvos svaigimas.
- Raumenų skausmai.
- Sąnarių skausmai.
- Alergija maistui.
- Spuoguota veido oda.
- Padidėjęs jautrumas kvapams.
- Hiperaktyvumas.
- Panikos priepuoliai.
- Stiprūs skausmai prieš menstruacijas ir per jas.
- Prasta nuotaika.
- Sumažėjęs lytinis potraukis.
- Rėmuo.
- Viduriavimas.
- Vidurių užkietėjimas.
- Aštrus šlapimo kvapas.
- Švelnūs galvos skausmai.
- Nereguliarus širdies ritmas.
- Baltos apnašos ant liežuvio.
- Sunku atsikelti rytais.
- Metalo skonis burnoje.
Mėsos įtaka organizmo pH
Mėsa ir jos gaminiai, žuvis ir jūros gėrybės, pieno produktai, miltiniai gaminiai, kiaušiniai, saldumynai, įvairūs gazuoti gėrimai, kava, alkoholis ir kt. - tai yra organizmą rūgštinantys produktai. Tačiau, kai kalbame apie maistą, dietologas E. Grišin ragina atskirti kraujo ir šlapimo pH. Jeigu mes suvalgysime daugiau rūgštesnio maisto, ką darys mūsų sistema? Visas mūsų organizmas bandys jį šalinti, tai reiškia mūsų kvėpavimas gali parūgštėti, mes su šlapimu išskiriam daugiau rūgščių ir tokiu būdu mūsų pH yra palaikomas. Dėl to iš mūsų šlapimo pH negalima spręsti apie tai, koks pH yra mūsų kraujyje.
Taip pat skaitykite: Kaip kepti blynus su bananais
Organizmo šarminimas - išsigalvojimas ar būtinybė? Internete apstu informacijos apie tai, jog organizmą derėtų šarminti laikantis įvairių šarminimo dietų. Panaršius daugiau nesunku rasti ir tokių dietų, kai į maisto racioną įtraukiama daugiau vaisių ir daržovių ir beveik atsisakoma mėsos. Tokia nuostata, sako E. Grišin, iš dalies klaidinga - nors daržovės ir vaisiai iš tiesų organizmą šarmina, mėsos atsisakymas būtų neprotingas žingsnis. „Tam tikras balansas turi būti palaikomas ir jis dažniausiai padedamas palaikyti didesniu daržovių suvartojimu, kurios ir atsako už šarmingumą. Jeigu mes pažiūrėsime į šarmų- rūgščių lentelę, tai ką daugiausiai pamatysime prie rūgščių? Gyvūninės kilmės maistą“, - dėmesį atkreipia dietologas.
Mėsa nėra blogis
Svarbiausias dalykas yra suvartojamos mėsos kiekis bei kokybė ir, žinoma, visi kiti sveikatos rodikliai. Jeigu tai - jauni sveiki žmonės, jiems purinai yra ir reikalingi, ir naudingi. Tačiau jei žmogaus gyvenimo būdas nėra sveikas, jei jis valgo daug riebios, perdirbtos, sunkiai virškinamos mėsos, organizmas turi labai pasistengti tam, kad tą rūgštį neutralizuotų. Tada prireikia ir daugiau kalcio, ir magnio, ir fosforo. Taip, o daug vargti mūsų organizmas neturėtų.
Kaip atkurti ir palaikyti šarmų ir rūgščių pusiausvyrą?
Laimei, žmogaus organizmo šarmingumas gali būti natūraliai padidintas maisto pagalba. Pakelti šarmo lygį, visų pirma, galime vartodami daugiau vaisių ir daržovių. Nors daugelis vaisių turi rūgštų skonį, ypač citrusiniai vaisiai, tačiau visų jų virškinimo proceso metu lieka šarminis likutis (pelenai). Taip pat organizmo rūgštingumą sumažinsite, ribodami saldumynų ir mėsos kiekį savo mitybos racione.
- Sveika ir subalansuota mityba: Išvengsite lėtinio organizmo rūgštėjimo, jei 20 proc. jūsų dienos raciono sudarys rūgštinantys ir 80 proc. šarminantys maisto produktai. Valgykite kuo daugiau vaisių ir daržovių. Juose labai daug šarminių medžiagų - kalio ir kalcio. Norint išlaikyti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą organizme, suvalgius 100 g mėsos, būtina suvalgyti apie 300 g daržovių arba vaisių. Atkreipkite dėmesį, kad rūgštūs produktai nebūtinai yra rūgštinantys, priešingai - dauguma rūgštaus skonio vaisių veikia šarminamai, pavyzdžiui, citrinos, apelsinai, kiviai. Termiškai apdoroti vaisiai ir daržovės praranda šarminančias savybės, todėl juos geriausiai valgyti šviežius.
- Judėjimas: Mankštindamiesi, energingai vaikščiodami arba bėgiodami suprakaituojame, o su prakaitu pasišalina ir rūgščių perteklius. Panašiai veikia ir tempimo pratimai: padeda pašalinti rūgštis iš raumenų ir sąnarių.
- Kvėpavimo pratimai: Normalizuoti organizmo pH galima atliekant kvėpavimo pratimus. Giliai ir lėtai kvėpuojant į organizmą patenka daugiau deguonies, o deguonis paspartina rūgščių šalinimą.
- Vanduo: Per dieną būtinai išgerkite bent 2 l vandens, nelaukite, kol pajusite troškulį. Angliarūgšte prisotintas mineralinis vanduo netinka, nes jis rūgština organizmą. Šarminančių savybių turi jonizuotas vanduo - jis gaunamas paveikus vandenį elektros srove.
- Šarminantys maisto papildai: Sumažinti rūgščių kiekį organizme padeda ir šarminantys maisto papildai, tačiau jie veiksmingi tik tuo atveju, jei nepiktnaudžiaujama rūgštinančiais maisto produktais.
Šarminantys produktai
- 10.0: Jonizuotas vanduo, švieži špinatai, švieži brokoliai, artišokai, kopūstai, salierai, žiediniai kopūstai, morkos, agurkai, jūros dumbliai, svogūnai, šparagai, citrinos.
- 9.0: Alyvuogių aliejus, žolelių ir žalioji arbata, salotos, šviežios cukinijos, žalieji žirneliai, daiginti grūdai, baklažanai, šparaginės pupelės, burokėliai, kriaušės, melionai, kiviai, vynuogės, mangai, figos, datulės.
- 8.0: Obuoliai, avokadai, pomidorai, ropės, migdolai, grybai, laukiniai ryžiai, alyvuogės, sojų pupelės, paprikos, ridikai, rabarbarai, ananasai, vyšnios, braškės, abrikosai, persikai, apelsinai, greipfrutai, bananai.
Rūgštinantys produktai
- 6.0: Ožkų pienas, jogurtas, vaisių sultys, virti špinatai, daugelis grūdų, sojų pienas, kokosų riešutai, kiaušiniai, žuvis, pupos, slyvos, ruginė duona, rudieji ryžiai, miežiai, kakava, ryžių ir migdolų pienas, daigintų kviečių duona, avižos, kepenys, lašiša, tunas.
- 5.0: Vištiena, kalakutiena, virtos pupos, alus, cukrus, konservuoti vaisiai, baltieji ryžiai, lęšiai, bulvės, sūdytas sviestas, majonezas, medus, minkšti sūriai.
- 4.0: Kava, balta duona, žemės riešutai, pistacijos, jautiena, spanguolės, džiovintos slyvos, saldintos vaisių sultys, kviečiai, pomidorų padažas, pasukos, garstyčios, spraginti kukurūzai, didžioji dalis riešutų, baltasis cukrus, kieti sūriai.
- 3.0: Kiauliena, vynas ir kiti alkoholiniai gėrimai, pyragaičiai, juodoji arbata, makaronai, marinuotos ir raugintos daržovės, šokoladas, actas, dirbtiniai saldikliai, keptas maistas.
Taip pat skaitykite: Vištos kepimo patarimai Kamado Bono kepsninei
Taip pat skaitykite: Kaip kepti lašišą keptuvėje
tags: #mėsos #įtaka #organizmo #pH