Kada Pjauti Kopūstus: Sėjos Metodikos, Mėnulio Įtaka ir Praktiniai Patarimai

Kiekvienas sodininkas, turintis savas taisykles ir metodikas, sprendžia, kada persodinti ir nuimti derlių. Remiamasi orais, dirvožemio šiluma ir drėgme, tačiau specialistai atkreipia dėmesį į Mėnulio įtaką. Mėnulis ir jo fazės daro įtaką ne tik žmonėms, bet ir augalams, todėl kasmet sudaromas sėjos kalendorius pagal Mėnulį. Šiame straipsnyje aptarsime ne tik kada pjauti kopūstus, bet ir kaip Mėnulio fazės gali paveikti šį procesą, bei pateiksime praktinių patarimų, kaip užsiauginti ir tinkamai paruošti kopūstus žiemai.

Mėnulio Fazės ir Jų Įtaka Augalams

Mėnulio fazės turi didelę įtaką augalų gyvybiniams procesams. Jaunaties, priešpilnio, pilnaties ir delčios metu augalai reaguoja skirtingai, todėl svarbu atsižvelgti į šiuos ciklus planuojant sėją, sodinimą ir derliaus nuėmimą.

Jaunatis

Jaunaties metu visas aktyvumas sutelktas augalų šaknyse. Šiuo metu nerekomenduojama augalų persodinti, neskiepyti ar purenti žemės aplink juos, kad nebūtų pažeistos šaknys. Jaunatis - puikus metas naikinti piktžoles, kenkėjus, šalinti pažeistas šakeles, stiebus ir auglių viršūnėles.

Priešpilnis

Nuo jaunaties iki pilnaties augalams reikia daugiau vandens ir maistinių medžiagų. Priešpilnio Mėnulio metu aktyvumas kyla nuo šaknų į viršų - stiebų ir lapų link, todėl šiuo metu augalų šaknys yra ne tokios jautrios. Priešpilnio Mėnulio metu persodinti arba apipjaustyti augalai sparčiau leidžia naujus ūglius.

Pilnatis

Pilnatis turi didžiausią įtaką augalams: šiuo metu visas aktyvumas yra sutelktas augalų šakelėse, lapuose ir žieduose. Pilnaties metu nerekomenduojama apipjaustyti vaismedžių ir vaiskrūmių, nugnybti augalų viršūnių ir šoninių ūglių, skiepyti vaismedžių, tačiau tai tinkamas metas retinti augalų daigus, naikinti piktžoles, purenti žemę aplink augalus ir mulčiuoti dirvožemį. Pilnatis taip pat yra tinkamiausias metas sodinti įvairius augalus, nes šiuo metu augalai įgauna daugiausiai gyvybinės energijos.

Taip pat skaitykite: Ramybės laikas pietums Lietuvoje

Delčia

Nuo pilnaties pabaigos iki jaunaties pradžios augalams reikia mažiau vandens ir maistinių medžiagų. Delčios metu aktyvumas vėl sutelkiamas augalų šaknyse ir jos yra labiausiai pažeidžiamos. Specialistai, besiremiantys Mėnulio kalendoriumi ir Mėnulio fazių įtaka augalams, vieningai sutaria, kad pats rizikingiausias metas sėti ir sodinti bet kokius augalus yra jaunatis ir laikas, kai Mėnulis būna Vandenio, Dvynių, Mergelės, Liūto ženkluose.

Per pilnatį rekomenduojama sodinti ir sėti augalus, kurie vaisius veda virš dirvožemio, pavyzdžiui, pomidorus, agurkus ir pan., o per dylantį - tuos, kurie vaisius veda dirvožemyje, pavyzdžiui, bulves, morkas ir pan.

Kada Pjauti Kopūstus: Praktiniai Patarimai

Tinkamas Laikas Nuimti Derlių

Rudens derliaus metas - vienas atsakingiausių periodų daržininkams, kai reikia tinkamai nuimti užaugintą derlių ir paruošti jį žiemos saugojimui. Tarp visų daržovių, kurias reikia spėti nuimti iki rimtų šalnų, kopūstai užima ypatingą vietą. Tinkamas nuėmimo laikas tiesiogiai paveiks ir derliaus kiekį, ir kokybę, ir saugojimo trukmę.

Kopūstai priklauso šalčiui atsparių augalų kategorijai, todėl jų derlius gali būti nuimamas gana vėlai rudenį. Tačiau tikslus laikas priklauso nuo daugelio veiksnių: veislės, sodinimo laiko, oro sąlygų ir nuo to, ar ketinate juos vartoti tuoj pat, ar saugoti ilgesniam laikui. Pagrindinis ženklas, kad kopūstai subrendę ir atėjo jų derliaus metas - galvos tampa kietos ir stipriai suspaustos.

Kaip Nustatyti Kopūsto Brandą?

Kopūstų brandą galima nustatyti tiesiog pačiupinėjus gūžę. Subrendusi kopūsto galva turi būti kieta paspaudus, o lapai stipriai prigludę vieni prie kitų. Paspaudus ar atsargiai patrynus gūžę turite girdėti girgždėjimą. Dar vienas svarbus požymis - kopūstų augimas sulėtėja arba visiškai sustoja.

Taip pat skaitykite: Mėnulio kalendorius ir kopūstai

Vėlyvieji kopūstai dažniausiai visiškai subręsta spalio mėnesį. Taigi atsižvelgiant į orą vėlyvuosius kopūstus, kuriuos ketinama ilgiau sandėliuoti, geriausia nuimti spalio antroje pusėje ar net lapkričio pirmomis dienomis.

Oro Sąlygos

Idealiausi orai kopūstų nuėmimui - sausi, vėsūs, bet dar saulėti rudens orai. Rekomenduojama kopūstus nuimti po kelių giedrų dienų iš eilės, kai naktinė temperatūra laikosi apie 0-5 °C, o dieną pakyla iki 7-10 °C. Nepatariama nuimti kopūstus po lietaus ar rūko - drėgnos galvos gali greitai pradėti pūti, o šlapia šiluma skatina grybinių ligų vystymąsi.

Atsparumas Šalčiui

Daugelis vėlyvųjų veislių kopūstų yra atsparūs šalčiui, todėl rudeninės šalnos jiems nebaisios. Maksimali nepavojinga neigiama temperatūra yra -6 °C, tačiau su sąlyga, kad kopūstai yra lysvėje (ne nupjauti) ir tokia temperatūra yra momentinė, t. y. Trumpalaikės šalnos iki -5 °C netgi gali pagerinti kopūstų skonį - šaltis skatina cukrų koncentraciją lapuose. Tačiau ilgai kankinti kopūstų šaltyje negalima.

Per ankstyvas nuėmimas, kai temperatūra dar nenukritusi žemiau 7-8 °C, taip pat nėra optimalus.

Galvų Trūkinėjimas

Viena dažniausių problemų, su kuria susiduria kopūstų augintojai, - galvų trūkinėjimas dar augant lysvėje. Kopūstų galvų plyšimas paprastai atsiranda dėl staigių drėgmės pokyčių dirvoje. Jei po sausros staiga pradeda intensyviai lyti arba kopūstai per gausiai laistomi, augalas ima sparčiai absorbuoti vandenį.

Taip pat skaitykite: Kaip rauginti kopūstus

Šios problemos prevencijai svarbu užtikrinti tolygų drėkinimą per visą augimo sezoną. Vengti reikia tiek sausros, tiek per gausaus laistymo. Ypač svarbu kontroliuoti drėgmę vėlyvuoju augimo laikotarpiu - rugsėjo mėnesį. Dar viena priemonė - šiek tiek patrumpinti šaknų sistemą. Kai kopūstai beveik subrendę, galima atsargiai tik šiek tiek pasukti galvas arba truputį pažeisti šaknis, kad sumažėtų vandens absorbcija.

Derliaus Nuėmimo Technika

Kopūstus geriausia pjauti ankstyvą rytą, kai dar jaučiamas šalčio poveikis, bet jau pakankamas apšvietimas. Naudokite aštrų peilį arba sodo žirkles, kad pjūviai būtų švarūs ir lygūs. Nukirstus kopūstus palikite saulėje kelioms valandoms, kad nusausėtų paviršutinė drėgmė. Laikydami kopūstus, stenkitės nepažeisti išorinių apsauginių lapų - jie apsaugo galvą nuo džiūvimo ir ligų.

Kopūstų Veislės ir Jų Savybės

Ne visi kopūstai nuimami vienu metu. Ankstyvosios veislės subręsta vasaros viduryje ir skirtos greitam vartojimui, jų ilgai saugoti nepatartina. Ilgiausiai laikosi vėlyvieji kopūstai, kurių vegetacijos laikotarpis trunka 130-170 dienų. Derlių reikia nuimti maždaug spalio mėnesį.

Renkantis kopūstų veislę saugojimui, verta kreipti dėmesį į jos charakteristikas. Rauginimui labiausiai tinka vėlyvųjų rudeninių ar žieminių veislių kopūstai.

Apibendrinimas

Kada nuimti kopūstus - šis sprendimas turėtų remtis visų minėtų veiksnių kompleksiniu vertinimu. Svarbiausias orientyras yra kopūstų būklė, oro sąlygos ir numatomas panaudojimo būdas.

Rauginti Kopūstai: Mėnulio Kalendorius ir Praktiniai Patarimai

Rauginti kopūstai - ne tik skanus, bet ir sveikatai naudingas produktas. Tačiau, norint, kad rauginti kopūstai būtų traškūs ir skanūs, svarbu laikytis tam tikrų taisyklių ir atsižvelgti į Mėnulio fazes.

Mėnulio Įtaka Raugimui

Liaudyje nuo seno buvo stebima, kad Mėnulio fazės daro tiesioginę įtaką ne tik sodinimui, bet ir konservavimui, raugimui. Tai susiję su tuo, kad Mėnulis valdo skysčius, vandenis, potvynius ir atoslūgius.

Geriausias raugimo metas visada yra delčios metu, kai Mėnulis mažėja. Tada rūgimo procesas vyksta lėtai, tolygiai, be burbuliavimo, kopūstai „sukrenta“ ramiai, nekyla į paviršių.

Kada Rauginti Kopūstus 2025 Metais?

2025 metais raugti kopūstus palankiausia tada, kai Mėnulis mažėja - delčios metu, ypač artėjant jaunaties pradžiai:

  • Spalio 1-2 d.
  • Spalio 18-30 d.
  • Svarbiausios dienos - spalio 20, 21, 22 - per patį Mėnulio mažėjimo vidurį. Jei ruduo šiltas, šios dienos dar puikiai tinka raugimui.
  • Venkite pilnaties dienų!

Jei turite vėlyvų kopūstų ar iš sandėlio ištraukėte sveikų galvų, galite raugti ir kitais metų laikais per delčios laikotarpį:

  • Sausio 15-29 d.
  • Vasario 13-27 d.
  • Kovo 15-29 d.
  • Balandžio 14-30 d.
  • Gegužės 13-31 d.
  • Birželio 12-30 d.
  • Liepos 11-23 d.
  • Rugpjūčio 11-22 d.
  • Rugsėjo 8-20 d.

Kokių Dienų Vengti?

2025 metais netinka raugimui šios datos: sausio 14, vasario 12, kovo 14, balandžio 13, gegužės 12, birželio 11, liepos 10, rugpjūčio 10, rugsėjo 7.

Praktiniai Patarimai Raugimui

  1. Kopūstų Parinkimas: Kopūstus reikia nupjauti tik tada, kai jie jau „subrendę“ raugimui, bet dar nėra pažeisti šalnų. Per anksti nupjauti kopūstai būna vandeningi, greitai suglemba, o vėlai rudenį palikti lauke - gali būti pašalti, perbalę, ir net pradėję pelyti viduje. Nupjovus kopūstus, nelaikykite jų tiesiai į rūsį - duokite jiems „apsikvėpuoti“ lauke arba pavėsyje, po stogeliu, porą dienų. Taip pat visada rinkitės tik tvirtus, kietus, sultingus kopūstus - jokių „pustuščių“ galvų, jokių skilusių ar šiek tiek supuvusių kraštų.
  2. Druska: Rauginimui naudokite tik paprastą akmens druską be jodo. Joduota ar Himalajų druska stabdo natūralią fermentaciją. Proporcija: apie 1 valgomasis šaukštas druskos - kilogramui kopūstų.
  3. Indas: Niekada nenaudokite plastiko. Rauginimui tinka stiklas arba medinė statinaitė. Kartais galima naudoti emaliuotą kibirą, bet tik jei emalis neapdaužytas.
  4. Sunkas: Raugdami visada sukasite kopūstus stipriai rankomis, kad išsiskirtų kuo daugiau sulčių. Jeigu matote, kad sunkos trūksta - virkite atskirai šiltą druskuotą vandenį ir užpilkite viršų.
  5. Slegiamasis Svoris: Jeigu naudojate stiklainį ar kibirą, visada dėkite švarų lėkštelę ir ant jos - akmenį ar butelį su vandeniu. Svarbiausia, kad kopūstai būtų visiškai panirę.
  6. Temperatūra: Pirmas tris dienas laikykite kibirą šiltai, apie +18-20°C. Kai jau pasirodo pirmieji burbuliukai ir kvapas - perkelkite į vėsesnę vietą.

Dažniausiai Užduodami Klausimai

  • Ar tikrai Mėnulio fazės turi įtakos raugimui? Taip. Mėnulis daro įtaką ne tik potvyniams, bet ir fermentacijai. Raugimas vyksta lėčiau ir tolygiau per delčią, o pilnaties metu dažnai prasideda chaotiškas burbuliavimas, kopūstai išrūgsta per greitai.
  • Kas nutiks, jei rauginsiu pilnaties metu? Dažniausiai kopūstai tampa minkšti, paviršiuje kaupiasi putos, netgi gali atsirasti kvapų, primenančių rūgstančius obuolius. Raugas būna nestabilus, ilgai neišsilaiko.
  • Kada geriausia raugti - ryte ar vakare? Geriausia raugti rytą, kai oras dar gaivus, o kopūstai iš nakties prisigėrę drėgmės. Vakarais temperatūra kinta greičiau, todėl raugas gali „suduoti šiluma“.
  • Ar reikia laikyti kopūstus tamsoje, kol surūgsta? Nebūtina visiška tamsa, bet venkite tiesioginės saulės šviesos. Laikykite kibirą nuošaliai, kur nėra temperatūros svyravimų - tamsus kampas ūkyje ar sandėliuke visada tinka.

Kiti Kopūstų Tipai ir Jų Auginimas

Be baltagūžių kopūstų, yra ir kitų įdomių kopūstų rūšių, kurias galima auginti savo darže:

Pekino Kopūstai

Pekino kopūstai, užauginti savo darže, skoniu yra gerokai turtingesni negu tie, kuriuos galite nusipirkti parduotuvėje. Sėkite juos birželį ar net liepą. Vazonuose paruoškite durpių substratą ir sėkite sėklas apie 1 cm gylyje. Auginkite daigus šiltnamyje. Juos persodinkite į dirvą, kai susiformuos tikrieji lapai. Tinkamiausi sideratai prieš auginant kopūstus - rugiai, vikių vaisių mišinys. Tręšti pekino kopūstų nereikia. Gūželes pekino kopūstai susuka per 60-80 dienų, tad priklausomai nuo to, kada pasodinote, derlių skinsite rugsėjo-spalio mėnesiais.

Kininiai Kopūstai Pak-Choi

Kininiai kopūstai Pak-Choi, idealūs antrajam derliui. Valgomos yra abi kopūsto dalys. Kotelius tinka kepti, naudoti sriuboms ir troškiniams. Pak-Choi kopūstai sėjami tuo pačiu metu kaip ir pekino kopūstai.

Lapiniai Kopūstai Kale

Lapiniai kopūstai dar vadinami kale arba žieminiais kopūstais, tad jų derlius tikrai tinkamas antrajai sezono pusei. Sėkite juos balandžio viduryje, o birželį sodinkite į dirvą. Jie gali augti darže iki -16 laipsnių, tad nešaltą žiemą derlių skinsite iki pat pavasario.

Dinozauriniai Kopūstai

Dinozauriniai kopūstai turi mažesnę vidurinę kietąją lapo dalį, yra švelnesnio skonio. Juos sėkite gegužės viduryje, o į lauką sodinkite birželį.

Žiediniai Kopūstai

Žiediniai kopūstai (kalafiorai) yra kilę iš Kipro salos. Vakarų Europos kraštuose buvo pradėti auginti XVI am­žiaus pabaigoje. Žiediniai kopūstai - vertingas dietinis maistas vaikams bei ligoniams, nes jie turi lengvai virškinamų baltymų ir mažai ląstelienos.

Auginimo Gudrybės

Žiediniai kopūstai yra jautresni aplinkos sąlygoms, dirvos kokybei bei turi savo auginimo gudrybių, o jų auginimas reikalauja daug dėmesio ir žinių. Esant nepalankioms sąlygoms žiediniai kopūstai gali suformuoti mažus, neturinčius prekinės vertės žiedynus. Norint savo ūkyje užsiauginti pačią tinkamiausią ir produktyviausią žiedinių kopūstų veislę patariama kiekvienais metais auginti po kelias skirtingas veisles ir registruoti jų sodinimo ir derliaus nuėmimo laiką.

Žiediniai kopūstai yra reikliausi dirvai iš visų kopūstinių daržovių, todėl tinkamai paruoštoje dirvoje jie bus derlingesni ir kokybiškesni. Tinkamiausia yra humusinga (nuo 2,5 proc.) ir gerai sukultūrinta lengvo priemolio dirva, kurios pH 6,5-7,5. Ankstyvesniam auginimui tinka priesmėlis, tačiau tuomet pageidautinas lietinimas. Žiediniai kopūstai nemėgsta užmirkusių dirvų. Jie geriausiai auga esant 15-20 ºC temperatūrai, o sodinant atviroje saulėtoje vietoje derlius būna didesnis ir kokybiškesnis.

Tręšimas

Pavasarį į dirvą, skirtą žiedinių kopūstų auginimui, įterpiama mineralinių trąšų. Azotu (N) tręšiama 160-200 kg/ha norma, o vėlyvoms jų veislėms ir skirtoms perdirbti - 180-240 kg/ha. Apie 50-60 proc. azoto normos išberiama prieš sodinimą, likusi dalis - papildomai tręšiant augalų augimo metu. Fosforo (P2O5) trąšų norma, kaip ir kitoms kopūstinėms daržovėms, yra 50-80 kg/ha, kalio (K2O) - 200-280 kg/ha.

Sodinimas

Geriausia žiedinius kopūstus sodinti po bulvių, agurkų ar ankštinių augalų. Jiems nereikėtų gailėti nei trąšų, nei vandens (naudinga ir apipurkšti). Ypač jautrūs drėgmės trūkumui esant 6-7 lapeliams, žiedynų formavimosi pradžioje. Jei karšta ir trūksta drėgmės, lapai nustoja augti, žiedynai užsimezga maži ir nesultingi. Papildomai tręšti rekomenduojama du-tris kartus.

Patiems ankstyviausiems sodinimams daigus rekomenduojama užsiauginti dėžutėse, polimerinėse kasetėse (daigyklose) ar polimeriniuose puodeliuose, tačiau jei žiediniai kopūstai auginami šiltnamyje, sėjama tiesiai į dirvą. Polimerines kasetes (daigyklas) nesunku pernešti, perkelti. Jas galima naudoti kelerius metus, tik reikia dezinfekuoti (kalio permanganato tirpalu, karštu vandeniu ir pan.). Naudojant kasetes sutaupoma durpių, vandens, o daigas persodinimo metu patiria mažesnį stresą: jo šaknys nepažeidžiamos, nes būna su žemės gumulėliu. Daigai, išauginti kasetėse, geriau prigyja.

Žiedinių kopūstų daigai laistomi gausiai, bet retai. Jei daigų lapeliai šviesiai žali, juos reikia patręšti amonio salietros tirpalu ( 20 g /10 l vandens). Po tręšimo daigus dar palieti švariu vandeniu. Kad daigai užaugtų sveiki, juos patartina palaistyti 0,15 proc. previkuro (fungicidas, naikinantis daržovių ligų sukėlėjus) tirpalu. Tada mažesnė tikimybė, kad jie susirgs juodąja kojele.

Priežiūra

Tinkamai išauginti ir užgrūdinti žiedinių kopūstų daigai turi būti sveiki, neištįsę, sodriai žali, nepažeisti juodosios kojelės, su gerai išsivysčiusia šaknų sistema. Vėlesniems sodinimams žiedinius kopūstus galima sėti tiesiai į dirvą lauke balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje. Daigai lauke užauga per 25-30 dienų.

Sodinimui skirta dirva turi būti įdirbta puriai ir giliai, ji turi būti pakankamai drėgna. Geriausia įdirbti ją prieš pat sodinimą ir suvoluoti, kadangi paviršiaus volavimas apsaugo nuo perdžiūvimo. Sodinimui reikia paruošti tokį lauko plotą, kokį sugebėsite apsodinti per vieną dieną.

Prieš sodinimą, ypač anksti pavasarį, daigai turi būti užgrūdinti laipsniškai mažinant temperatūrą ir drėgmę. Netipiški, nesveiki, deformuoti ir turintys sustorėjimų ties augimo viršūnėle augalai turi būti atmesti. Nepatartina sodinti peraugusių daigų.

Priklausomai nuo pasirinktos veislės į hektarą sodinama 40-55 tūkst. Auginant žiedinius kopūstus savo ūkyje ir savo reikmėms daigai sodinami rankomis. Jeigu daigus patys auginote dėžutėse, stenkitės juos išrauti su kuo didesniu žemės gumulėliu. Prieš sodinant reikia gerai apžiūrėti daigų šaknis atsižvelgiant į minėtus kokybės reikalavimus.

Žiediniai kopūstai - daug vandens reikalaujantys augalai, ypač žiedynų formavimosi laikotarpiu, todėl norint užtikrinti taisyklingą augalų augimą, pasodinus, jeigu dirva sausa, reikia palaistyti nedideliu vandens kiekiu - apie 10 l/m2. Praėjus maždaug 4 savaitėms po pasodinimo augalus geriau laikyti šiek tiek sausiau, kad jie stipriau įsišaknytų, o formuojantis žiedynams, laistyti pagal poreikius, atkreipiant dėmesį į tai, kad laistymas nebūtų per daug intensyvus ir nesuplaktų dirvos.

Vienas iš svarbiausių žiedinių kopūstų priežiūros kriterijų yra kopūstų daigų kaupimas. Prigiję ir su­stiprėję, išleidę tvirtus lapus (15-20 dienų po sodinimo) kopūstai apkaupiami. Apkaupti kopūstų daigai leidžia iš stiebo pri­dėtines šaknis, taigi sustiprėja jų šaknų sistema, kuria augalas sugeba paimti iš dirvos daugiau maisto medžiagų. Kaupiami 2-3 kartus kas 15-20 dienų.

Norint išauginti gerą žiedinių kopūstų derlių dirvos paviršių reikia nuolat purenti, kad į dirvą galėtų patekti oras ir mažiau išgaruotų vandens. Tam tikslui yra purenami tarpueiliai, kartu su­naikinant ir pradedančias augti piktžoles. Purenimas kartojamas kas 10-15 dienų ir po kiekvieno smarkesnio lietaus ar laistymo, kai dirvos paviršiuje susidaro pluta. Per visą augimo laikotarpį dirva turi būti supurenama ne mažiau kaip 3-5 kartus.

Didžiausi žiedinių kopūstų derliai užauginami, kai žiediniai kopūstai papildomai tręšiami organinėmis ir mi­neralinėmis trąšomis. Pirmą kartą kopūstai papildomai tręšiami praėjus 10 dienų nuo pasodinimo. Po 15-20 dienų jie tręšiami antrą kartą, o pra­dėjus formuotis žiedams - tręšiami trečią kartą. Pirmą kartą kopūstai tręšiami mineralinių azoto trą­šų tirpalu, o antrą ir trečią kartą - sausomis mineralinėmis trą­šomis. Pavėlavus patręšti azoto trąšomis augalai pradeda skursti, subrandina menką deformuotą žiedyną.

Derliaus Nuėmimas

Kad žiedinių kopūstų galvutės neprarastų prekinės vertės ir baltos spalvos, auginimo metu būtina kasdieninė auginamų kopūstų ploto apžiūra. Pasirodžius galvutėms iš lapo padaromas šešėlis - virš žiedyno palaužiamas vienas lapas ir juo uždengiamas žiedynas.

Žiedinių kopūstų derlius turi būti nuimamas nevėluojant. Jų galvutės (žiedynas) suyra, todėl reikia stengtis galvutės neliesti. Priklausomai nuo paskirties žiedinių kopūstų derlių lauke reikėtų nuimti tiesiai į prekybines pakuotes.

Žiedinių kopūstų derlius imamas atrankiniu būdu, išpjaunant susiformavusias galvutes. Galvutės turi būti iki 8 cm skersmens, lapai nupjaunami 2-3 cm virš galvutės, kad apsaugotų jas nuo sužalojimo. Prieš šalnas derlius nuimamas ištisai, nes jų galvutės -2 °C temperatūroje apšąla, o atsileidusios greitai genda. Apšalę žiediniai kopūstai ilgesniam laikymui netinka, todėl rekomenduojama juos suvartoti nedelsiant.

Ligos ir Kenkėjai

  • Juodoji kopūstų kojelė (diegavertis).
  • Kopūstų šaknų gumbas.
  • Kopūstų juodligė.
  • Žiedinių kopūstų mozaika.
  • Žiedinių kopūstų bakterinė dėmėtligė.

Savo nedidelį gūžinių kopūstų plotą nuo kenkėjų galima apsaugoti ir nenaudojant chemikalų. Jeigu kenkėjų nedaug, padės insekticidinių augalų: kiaulpienių, pomidorų, bulvių, didžiųjų ugniažolių, paprastųjų kraujažolių nuovirai. Šie augalai renkami prieš žydėjimą ar žydintys. Tuomet jų insekticidinės savybės yra stipriausios. Nuovirui naudojami susmulkinti augalai. Taip paruoštu nuoviru kopūstai yra apšlakstomi arba rankiniu purkštuvu apipurškiami.

tags: #kada #pjauti #kopustus

Populiarūs įrašai: