Kada Mėsos Valgyti Kenksminga ir Neetiška? Išsamus Vadovas

Įvadas

Mėsa ir jos produktai tradiciškai užima svarbią vietą daugelio žmonių mityboje. Šventės, ypatingos progos retai apsieina be gausybės įvairių vyniotinių ir kepsnių, tarsi būtinų pabrėžti įvykio svarbą. Mėsos patiekalai ant mūsų stalo paprastai yra savaime suprantamas ir nuo kasdienybės neatsiejamas dalykas. Tačiau vis dažniau kyla klausimai dėl mėsos vartojimo poveikio sveikatai, aplinkai ir etikai. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kada mėsos ir jos produktų vartojimas gali būti žalingas ir neetiškas, remiantis moksliniais tyrimais ir įvairiais argumentais.

Mėsos Vartojimo Poveikis Sveikatai

Kadaise laikyta subalansuotos, sveikos dietos žvaigžde, dabar mėsa siejama su nutukimu, širdies ligomis ir vėžiu. Pridėkite nerimą dėl augančio pasaulinio apetito mėsai, ir atrodo, mėsa dabar turėtų būti reta maloni nuodėmė, o ne kasdienio vartojimo produktas, - bent jau taip mums sakoma. Mityba apgaubta gausybe prieštaringos informacijos, todėl kyla klausimai: Ar raudona mėsa žudo ar gydo? Ar veganiškos ir vegetariškos dietos gali pratęsti gyvenimą be ligų? Kodėl taip sunku nustatyti ar maistas naudingas, ar kenkia sveikatai?

Tyrimai ir Rekomendacijos

Medicinos moksle sunku įrodyti bet kurią teoriją. Mitybos mokslas nesiskiria, tačiau jis taip pat turi keletą unikalių iššūkių. Nepaisant daugybės problemų, su kuriomis susiduria mitybą tiriantys mokslininkai, suprasti kurie maisto produktai naudingi ar kenkia sveikatai yra būtina. Be to, visuomenė vis labiau suinteresuota ieškoti būdų kaip pagerinti savo sveikatą tinkamai maitinantis.

Raudona mėsa: 2015 m. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) raudoną mėsą priskyrė prie galimų kancerogenų, t. y. nustatė, kad ji gali sukelti vėžį. Šis ryšys su vėžiu dar labiau įtvirtintas 2007 m. Pasaulio vėžio tyrimo fondo (World Cancer Research Fund - WCRF) pranešimo, apėmusio 14 tyrimų, išvada, kad raudona ir apdorota mėsa yra „įtikinamos kolorektalinio vėžio priežastys“. Daugumos kitų vėžių atveju, įrodymai nėra tokie įtikinami.
Perdirbta mėsa: Tyrimas parodė, kad kiekvieni 50 gramų kasdien suvartojamos perdirbtos mėsos, padidina ankstyvos mirties riziką nuo visų priežasčių 18%. Be abejo, mėsa nesveiką reputaciją užsidirbo ir dėl kitų priežasčių. 2012 m. publikuoti du stambūs tyrimai parodė, kad mirties nuo visų priežasčių rizika - įskaitant žarnyno vėžį ir širdies ligas - per tyrimo vykdymo laiką buvo 13% didesnė žmonėms, suvalgantiems 85 gramus raudonos mėsos per dieną ir 20% valgiusiems 85 gramus perdirbtos mėsos. Tai maždaug reiškia metais trumpesnę numatomą gyvenimo trukmę keturiasdešimtmečiui, kasdien suvalgančiam po mėsainį. Jei tikėsime šiais tyrimais tai mėsos valgymas gerokai sutrumpina gyvenimo potencialą.
Cholesterolis: Amerikos širdies asociacija rekomenduoja, kad sotieji riebalai sudarytų ne daugiau kaip 5-6 proc. dienos kalorijų.

Alternatyvūs Baltymų Šaltiniai

Maistinius mėsos komponentus, žinoma, galima gauti iš kitų šaltinių, net jei tai ir sudėtingiau. Pavyzdžiui, šiek tiek pagrindinių nepakeičiamųjų aminorūgščių yra žirniuose ir ryžiuose. Tačiau net jei taip, įrodymai neremia visiško mėsos atsisakymo.

Augaliniai baltymų šaltiniai:

Taip pat skaitykite: Mėsos vartojimo tyrimai

Tofu
Sojų produktai
Ankštiniai augalai (lęšiai, pupelės, žirniai)
Riešutai ir sėklos

Mėsos ir Mėsos Produktų Mikroorganizmai

Mėsa yra neatspari mikrobiniam gedimui. Per mėsą ir jos gaminius žmonės gali užsikrėsti infekcinėmis ligomis, apsinuodyti. Salmonela-Paprastai, Salmonella sukelia infekcijas susijusias su maistu, kurios pasireiškia kaipsistemos būklės vėliausiai po 3 savaičių. Enteroinvazinės E coli-sukelia infekcijas, primenančias šigelių sukelta ligas.

Mėsos Gamybos Poveikis Aplinkai

Mėsos vartojimas per paskutiniuosius dešimt metų išaugo maždaug penktadaliu, nepaisant to, kad galvijus auginantys ūkiai yra vieni didžiausių planetos teršėjų.

Šiltnamio Efektą Sukeliančios Dujos: Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos statistika rodo, kad pasaulyje esantys 1,4 mlrd. galvijų ir 1,1 mlrd. avių pagamina net 37 procentus viso žmogaus veiklos išskiriamo metano. Galbūt skamba ir neįtikėtinai, tačiau apie 18 proc. visų šiltnamio dujų kyla būtent dėl tokio ūkininkavimo.
Žemės ir Vandens Naudojimas: Tikriausiai nedaugeliui teko girdėti, kad net 70 proc. visos ūkinės žemės ir vos kiek mažiau nei trečdalis visos pasaulio žemės yra naudojama gyvuliams auginti. Teisingai supratote - trečdalis pasaulio žemės yra naudojama tam, kad milijonai kasdien galėtų mėgautis kepsniais ir maltinukais. Galvijams auginti sunaudojami ir kosmiški vandens kiekiai: nustatyta, kad vienam kilogramui jautienos sukurti reikia 13 000-100 000 litrų vandens. Rajendra Kumar Pachauri viename iš savo pranešimų paskelbė, kad vienas hektaras žemės, kuriame auginami vaisiai, daržovės, grūdai, gali pamaitinti apie 30 žmonių, o toks pat plotas, naudojamas gyvulininkystei, - vos 5-10.
Miškų Naikinimas: Siekiant išlaikyti didžiulius kiekius galvijų, iškyla dar viena problema - jų šėrimas. Atsakymas daugiau nei nepatogus: didžioji dalis kasmet iškertamų miškų yra skiriami būtent pasėliams ir gyvuliams auginti. Panašių problemų kyla ir žuvininkystėje: žuvų maistas yra gaminamas iš laukinių žuvų, tačiau iš 2,5 kilogramo svarų laukinių žuvų, skirtų šėrimui, gaunamas vos 0,5 kilogramo augintos žuvies.

Worldwatch instituto duomenys, paskelbti 2011 metais, rodo, kad, sumažinus raudonos mėsos vartojimą, gali būti išvengta 11 proc. vyrų ir 16 proc. moterų mirčių.

Etiniai Aspektai: Karnizmas

Karnizmas - tai ideologija, tam tikra įsitikinimų sistema, dėl kurios valgome kai kuriuos gyvūnus. Iš esmės karnizmas yra veganizmui atvirkščia ideologija. Esame linkę manyti, kad tik vegetarai ar veganai vadovaujasi tam tikra ideologija, bet taip nėra. Būtent dėl karnizmo mes mielai valgome, pavyzdžiui, kiaules, bet ne šunis. Tačiau, kad emociškai atsiribotum nuo gyvūno, nebūtina jo nematyti. Vis dėlto, nors neturiu tai patvirtinančių tyrimų, manau, kad tiems, kurie dažniau susiduria su gyvūnais, lengviau suprasti juos kaip jaučiančius individus.

Psichologiniai Gynybos Mechanizmai

Kad karnizmas išliktų, turime elgtis priešingai, nei diktuoja pagrindinės žmogiškos atjautos silpnesniam bei teisingumo vertybės. Pavyzdžiui, manome, kad kiaulė yra kiaulė ir visos kiaulės yra tokios pat. Tokios mintys neleidžia mums šių gyvūnų pažinti, o sykiu - ir atjausti. Tada juos skriausti pasidaro kur kas lengviau.

Taip pat skaitykite: Tradiciniai bulviniai blynai

Kaip Sumažinti Neigiamą Poveikį?

Norint išgelbėti pasaulį, nebūtina tapti visišku mėsos abstinentu. Tad ne tik mėsos ribojimas, bet ir atsirinkimas, ką valgyti ir pačių ūkininkų požiūris į gamtą ir vartotojus yra svarbūs. Taigi valgykime žalią mėsą, užaugintą ekstensyviame ūkyje (nebūtinai ekologiniame), žinodami, ką ūkininkas deda į pašarus, kaip elgiasi su gyvuliais, ir žinosime, kad elgiamės teisingai. Vartotojo sąmoningumas gali daug ką nulemti.

Jei tik galite, gardumynus gaminkite namuose.

Rekomendacijos

Ribokite raudonos mėsos vartojimą iki 70 gramų per dieną (du ar tris kartus per savaitę).
Rinkitės ekologiškai užaugintą mėsą.
Valgykite daugiau daržovių ir grūdų.
Domėkitės, kaip gyvūnai auginami ir kokios yra ūkininkų vertybės.

Mitybos Tyrimų Iššūkiai ir Svarba

Besikeičiantis Pasaulis Ir Mitybos Tyrimų SvarbaNors mitybos tyrimai ir yra sudėtingi, šioje srityje taip pat buvo pasiekta svarbių pergalių. Pavyzdžiui, mokslininkai nustatė, kad vitaminas C apsaugo nuo skorbuto, kad avitaminozė išsivysto dėl tiamino trūkumo, o vitamino D trūkumas sukelia rachitą. Visais šiais atvejais yra ryšys tarp konkrečios medžiagos ir konkrečios būklės.

Tačiau vaizdas retai būna toks aiškus, ypatingai pasakytina tiriant būkles, kurias lemia daug veiksnių, pavyzdžiui, nutukimas, osteoporozė, diabetas ar širdies ligos. Be to, laikui bėgant pasikeitė ir su mityba susijusios sąlygos - jei anksčiau dažniausia grėsmė Vakarų pasaulyje būdavo maistinių medžiagų trūkumas, tai šiandien didžiausią susirūpinimą kelia persivalgymas.

Tobulo Ir Realaus Tyrimo Metodai

Norint suprasti konkretaus maisto poveikį (pavyzdžiui, goji uogų poveikį sveikatai), idealiu atveju eksperimentas atrodytų maždaug taip: mokslininkai surinktų 10 000 dalyvių (vyrų ir moterų, įvairių tautybių ir etninių grupių) ir dešimčiai metų juos apgyvendintų laboratorijoje. Visą tyrimo laikotarpį mokslininkai tiriamuosius maitintų identišku maistu, išskyrus vieną skirtumą - pusė dalyvių slaptai gauti goji uogų (pvz., įmaišytų į kokteilius). Tyrimo metu tabakas ir alkoholis būtų draudžiami. Dalyviai taip pat turėtų mankštintis tiek pat laiko kiekvieną dieną.

Taip pat skaitykite: Makaronų ir mėsos patiekalai

Nei tyrėjai, nei dalyviai nežinotų kas gauna goji uogų kokteilį. Jei dalyviai žinotų, kad gauna supermaisto, juos galėtų paveikti placebo efektas. Taip vadinamas „dvigubai aklas tyrimas“ yra būtinas atliekant klinikinius tyrimus. Dešimtmetį trunkančio tyrimo metu mokslininkai intensyviai stebėtų dalyvių sveikatą, reguliariai atliktų kraujo ir kitus tyrimus. Pirma tokių tyrimų kliūtis būtų astronominė kaina. Be to, etika ir sveika nuovoka sako, kad tai tiesiog neįmanoma.

Kadangi idealių sąlygų sukurti neįmanoma, tenka pritaikyti tam tikras lengvatas. Todėl stebėjimo tyrimuose mokslininkai ieško sąsajų tarp to, ką žmogus vartoja ir dabartinės ar būsimos jo sveikatos būklės. Stebėjimo tyrimai gali būti nepaprastai naudingi. Taikydami šį metodą mokslininkai įrodė, kad tabakas sukelia plaučių vėžį ir kad mankšta yra naudinga sveikatai. Tačiau šie tyrimai toli gražu nėra tobuli.

Stebėjimo Tyrimų Trūkumai

Viena stebėjimo tyrimų problema yra mokslininkų priklausomybė nuo informacijos, kurią pateikia patys tiriamieji. Mokslininkai dalyvių prašo užsirašyti viską ką jie valgo nustatytu laikotarpiu arba prisiminti ką jie valgė anksčiau. Tai gali reikšti vakar ar mėnesiais anksčiau. Tačiau žmonių atmintis nėra tobula. Be to, kai kurie žmonės gali sąmoningai praleisti tam tikrus maisto produktus, pavyzdžiui, antrą dienos šokoladinį batonėlį. Be to, dalyviai ne visada žino tikslų savo porcijų dydį ar visą ingredientų, panaudotų pagaminti maisto patiekalus, sąrašą.

Tyrimai dažnai klausia apie ilgalaikį mitybos komponento poveikį sveikatai. Tačiau mokslininkai yra linkę į mitybos informaciją atsižvelgti tik vienu ar dviem laiko momentais. Realybėje žmonių mityba per dešimtmetį gali iš esmės pasikeisti. Su maistinių medžiagų suvartojimo matavimu susijusios problemos yra tokios didelės, kad kai kurie autoriai savo tyrimus patys vadina pseudomokslu.

Pramonės Įtaka Mitybos Tyrimams

Nereta mitybos tyrimus finansuoja maisto pramonė. Šis faktas tikrai nepaneigia tyrimų rezultatų, tačiau tai turėtų paskatinti susimąstyti ką finansuotojas galėtų gauti iš tokių tyrimų. Pavyzdžiui, saldžius gėrimus gaminančiai įmonei gali būti naudinga destabilizuoti žmonių tikėjimą tyrimais, kurie teigia, kad jų produktai yra nesveiki.

Su mityba susijusių mokslinių tyrimų išvados gali būti šališkos jų finansuotojų produktams, o tai gali turėti reikšmingos įtakos visuomenės sveikatai. Painiavos įneša ir žiniasklaidos priemonės. Pavyzdžiui, jei šokolado gamintojo finansuotame tyrime bus padaryta išvada, kad šokoladas prailgina gyvenimą - žiniasklaidos priemonės paskelbs išvadas dažniausiai nepaminėdamos finansuotojų ir neaptardamos tyrimo apribojimų.

Sudėtingumas Mitybos Tyrimuose

Kitas klausimas, kuris kamuoja mitybos tyrimus yra sudėtingumas. Kartais tyrime didžiausias dėmesys skiriamas tik vieno konkretaus maisto produkto ar junginio poveikiui sveikatai. Tokį tyrimą valdyti šiek tiek lengviau. Tačiau dažnai tyrimais bandoma ištirti konkrečios dietos poveikį. Pavyzdžiui, pastaraisiais metais daug dėmesio sulaukė Viduržemio jūros dieta. Šiuo atveju sunkumas yra tame, kad vieno žmogaus Viduržemio jūros dietos versija gali labai skirtis nuo kito žmogaus versijos. Pavyzdžiui, vienas žmogus gali kiekvieną dieną išgerti po vieną mažą taurę raudonojo vyno, suvalgyti 20 alyvuogių ir artišoką, o kažkas kitas toje pačioje tyrimo grupėje gali negerti vyno ir nevalgyti nei alyvuogių, nei artišokų.

Kitas susijęs klausimas yra pakaitalas: jei kas nors nevalgo mėsos, jis gali mėsą pakeisti kitais baltymų šaltiniais - pavyzdžiui, pupelėmis ar ankštiniais. Taigi lyginant dietas, kuriose yra mėsos su tokiomis, kuriose jos nėra - bet koks poveikis sveikatai gali būti susijęs ne su mėsos trūkumu, bet su gausesniu kitų maisto produktų vartojimu.

Kiekvienoje vaisių ir daržovių rūšyje yra daugybė junginių, o jų rūšys ir kiekiai gali skirtis priklausomai nuo to kur jie auga, kaip žmonės juos transportuoja, kaip saugo, apdoroja ir gamina. Be to, žmonės yra tokie pat įvairūs kaip ir jų vartojami maisto produktai. Autoriai paaiškina, kad tai rodo, jog „universalios mitybos rekomendacijos gali būti ribotai naudingos“.

Painių Kintamųjų Rykštė

Norint paaiškinti šią problemą gali būti naudinga apibūdinti įsivaizduojamo (bet ne visai išgalvoto) tyrimo išvadas: žmonės, kurie valgo daug špinatų, vidutiniškai gyvena penkeriais metais ilgiau nei tie, kurie jų nevalgo.

Iš tokio rezultato galima greitai padaryti išvadą, kad špinatai ilgina gyvenimo trukmę. Tačiau prieš skubant kaupti špinatų atsargas - verta apsvarstyti alternatyvas. Šiuo atveju ilgesnė gyvenimo trukmė gali būti susijusi ne vien su špinatais. Pavyzdžiui, kas valgo daug špinatų, gali valgyti daug ir kitų daržovių. Ir atvirkščiai.

Be to, žmogus, reguliariai valgantis daug daržovių gali gyventi sveikiau. Pvz., reguliariai mankštintis. Ir atvirkščiai, tas, kuris niekada nevalgo špinatų, galbūt yra linkęs mažiau sportuoti. Tai žinoma yra prielaidos, tačiau akivaizdu, kad kiti veiksniai susiję su špinatų vartojimu, taip pat gali turėti įtakos rezultatams.

Daugumoje tyrimų mokslininkai siekia kontroliuoti šiuos kintamuosius. Tačiau visada yra rizika, kad koks nors nepamatuotas veiksnys smarkiai įtakos išvadas.

Sveikata Vaikų Maitinime

Darželiuose ir mokyklose vaikai bus maitinami sveikiau, tačiau moksleivių tėvai mano, jog problemos slypi visai ne tiekiamame maiste. Maitinimo organizavimo tvarkos apraše numatyta, kad mokymo įstaigose vaikai nebegaus kepto, sunkaus maisto, vartos mažiau cukraus, druskos, bulvių ir jų patiekalų. Bus tiekiama kokybiška mėsa, žuvis, daržovės ir daugiau augalinio maisto. Kalbėdamas apie naujuosius maitinimo reikalavimus, A.Kranauskas teigia, jog tai leis siekti esminio tikslo - visuomenės sveikatos gerinimo: „Kas penkerius metus atliekame tiek suaugusiųjų, tiek vaikų tyrimus. Matome, kad mūsų šalies gyventojų mityba yra nesubalansuota. Žmonės gauna per daug riebalų, druskos ir ypač - cukraus. Pastarojo daugiausiai gauna ne kas kitas, o vaikai. Tai padidina diabeto, nutukimo, vėžio ir kitų lėtinių ligų riziką. Didžiausia problema, kad šios ligos prasideda jau ankstyvame amžiuje. Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininkas Darius Trečiakauskas sutinka, kad įvesta daug sveikintinų pokyčių, tačiau svarsto, ar tokia tvarka tinka be išimties visiems vaikams: „Puiku, kad vaikai valgys sveikiau, vartos daugiau daržovių. „Dažnai vaikai turi specifinius, tik jiems būdingus maitinimosi įpročius, tad tikrai gali atsisakyti naujojo maisto. Pavyzdžiui, vaikas valgys tik lėkštėje esantį kotletą, o garnyro net nepalies, nes jam tiesiog taip norėsis. Vaikai dar nėra nutolę nuo natūralios organizmo savireguliacijos ir intuityviai jaučia, ką jiems valgyti. Kad toks valgymo būdas - sveikas, patvirtintų ir mitybos specialistai. Kai naujoji tvarka įsibėgės, reikia ne tik žiūrėti, ar visi laikosi reikalavimų, bet ir stebėti, kaip į juos reaguojama.

A.Kranauskas, aiškindamas, kodėl šie produktai atsidūrė sąraše, pirmiausia mini sveikatai kenksmingą sudėtį: „Žvelgiant iš gamybinės pusės, nealkoholinio alaus, sidro bei vyno sudėtis yra panaši į gaiviųjų gėrimų. Vienoje tokio gėrimo skardinėje ar butelyje gali būti nuo penkių iki septynių šaukštelių cukraus. Ar galite įsivaizduoti, kiek tai yra daug? Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo teiraujuosi, ar jis nemano, jog moksleiviai bei jų tėvai ir patys puikiai supranta, kad tokie gėrimai mokymo įstaigoje - nepageidaujami. „Žinoma, visų pirma vartoti tokius gėrimus mokykloje būtų neetiška. Tačiau kalbame ne apie tėvus ir vaikus. Esame sulaukę tiesioginių užklausų iš mokykloms maitinimą organizuojančių įstaigų, ar jose galima pardavinėti nealkoholinį alų ar sidrą. D.Trečiakauskas svarsto, kad Sveikatos ministerija rūšiuoja produktų grupes, skaičiuoja kalorijas ir teikia rekomendacijas valgiaraščiams, tačiau pamiršta, kad yra ir kitų problemų. „Neseniai kalbėjomės su mokslininkais, kurie atliko sociologinį tyrimą apie mitybą mokymo įstaigose. Pasirodo, socialiai remtinų vaikų maitinimas mokyklose - tikrų tikriausia diskriminacija. Dar vienas pavyzdys - tarptautinis užsienio mokslininkų tyrimas. Buvo tiriama, kaip vaikai jaučiasi skirtingose mokyklos erdvėse. Anglijoje, Vokietijoje, Suomijoje ir daugelyje Europos šalių valgykla - viena mėgstamiausių vietų mokykloje. Mokslininkai buvo nustebinti, kai paaiškėjo, kad Lietuvoje yra priešingai. Mūsų vaikams valgyklų aplinka nepatinka ir joje nemalonu būti. Galbūt jau vien šis faktas daug ką pasako apie maitinimo organizavimą mokymo įstaigose?

Gerinti vaikų mitybos įpročius galima įvairiais būdais. Pirmoji problema - siekiant supažindinti su naująja maitinimo tvarka, nesiimama šviečiamosios veiklos. Tam, kad būtų galima suprasti kai kuriuos reikalavimus, reikia mokėti skaityti produkto sudėtį, gilintis ir analizuoti. Ar tikrai visi tėvai ir vaikai sugebės tai padaryti? Užkliuvo ir tai, kad iš mokyklų bendruomenių atimama galimybė apsispręsti savarankiškai. Šiandien, organizuojant mokyklų vidaus tvarką, labai svarbų vaidmenį atlieka tėvai. Problemas jie sprendžia kolegialiai, atsižvelgdami į konkrečius mokyklos bendruomenės poreikius. Dabartiniai maitinimo tvarkos pokyčiai yra kišimasis į sprendimus, kurie turėtų priklausyti šeimoms ir mokykloms. Sveikatos ministerija šeimininkaujamokyklose tarsi savo kieme. Ar švietimo ministrei visa tai tinka? „Eisime pasižiūrėti į pačias įstaigas, kaip jos organizuoja maitinimą, ar to aprašo yra laikomasi, ar nėra produktų, kurių nerekomenduojama naudoti, ar jie netiekiami vaikams. „Tikrai, kontrolieriai prie durų nestovės ir dėžučių nekratys - tai yra labiau edukacijos klausimas. Nes labai dažnai tie patys mokytojai ar tėveliai klausdavo - o tai kaip reikia, kokios rekomendacijos. „Kaip jau vaikas valgys namuose, tai, žinoma, jokia valdžia nesikiš ir tėvai patys nuspręs, ką daryti. Bet kad vaikas turėtų būti mokomas tam tikros sveikos mitybos įpročių - manau, seniai tą reikėjo padaryti.

tags: #kada #mėsą #ir #jos #produktus #valgyti

Kada Mėsą ir Jos Produktus Valgyti Kenksminga ir Neetiška: Išsamus Žvilgsnis