Juodos duonos panaudojimas augalams: natūralus būdas pagerinti derlių

Per karantiną, kai rečiau lankomės parduotuvėse, neišvengiamai susiduriame su maisto produktų gedimu, ypač duonos. Tačiau neverta skubėti išmesti sudžiūvusią ar net papelijusią duoną - ji gali puikiai pasitarnauti mūsų daržuose. Duona, ypač juoda, gali tapti vertinga trąša augalams, praturtinanti dirvožemį ir skatinanti augimą.

Trąšų iš duonos likučių paslaptis

Duonos trąšų efektyvumo paslaptis slypi mielėse, esančiose duonos sudėtyje. Biologiškai aktyvios naudingosios bakterijos skatina gyvų organizmų vystymosi procesą, stimuliuoja augalų augimą. Mielių bakterijos sąveikauja su dirvožemio organinėmis medžiagomis ir perdirba jas, išskirdamos azotą ir kitas maistingąsias medžiagas.

Svarbu! Perdirbdamos organines medžiagas, bakterijos maitinasi kaliu, mažindamos jo kiekį dirvoje, todėl duonos trąšas rekomenduojama naudoti kartu su kalio trąšomis, pavyzdžiui, medienos pelenais.

Tinkamai paruoštos ir laiku įterptos į dirvą, duonos trąšos duoda gerą efektą:

  • Suaktyvina augalų augimą jau po 2-3 dienų.
  • Padidina augalų atsparumą ligoms bei nepalankioms aplinkos sąlygoms.
  • Padeda augalams suformuoti stiprią šaknų sistemą.
  • Padidina derlingumą.
  • Pagerina brandinamų vaisių skonį.

Atkreipkite dėmesį, kad duonos trąšoms tinka sena, sudžiūvusi ir net papelijusi duona. Tai neturi įtakos trąšų kokybei.

Taip pat skaitykite: Ką rinktis: batonas ar juoda duona?

Ar visus augalus galima tręšti duonos trąšomis?

Duonos trąšomis galima tręšti ne visas kultūras. Agurkai, pomidorai, baklažanai, morkos, braškės, žemuogės, gėlės, paprikos, moliūginės kultūros mėgsta duonos trąšas. Tręšti šias kultūras galima įterpiant trąšas į dirvą arba per lapus.

  • Agurkus, moliūginius augalus, braškes reikia tręšti tuomet, kai jie krauna žiedus, žydėjimo bei vaisių formavimo metu. Tręšiama maždaug kas 15-20 dienų iki rudens.
  • Pomidorai, paprikos, baklažanai tręšiami ne mažiau kaip 3 kartus per sezoną: pirmą kartą, kai formuojasi vaisiaus užuomazga, o antrą ir trečią kartą (10-15 dienų intervalu) - derėjimo metu. Tręšti galima ir lauke, ir šiltnamyje augančius augalus.
  • Gėlės tręšiamos 2 kartus per sezoną: pavasarį siekiant suaktyvinti augimą ir pagreitinti lapijos formavimąsi, o antrą kartą - prieš pat žydėjimą.

Duonos trąšos netinka česnakams, bulvėms, svogūnams, nes veikiamos tokių trąšų šios daržovės aktyviai augina žaliąją masę, todėl neauga žemėje esantys jų vaisiai. Duonos trąšomis taip pat negalima tręšti sergančių augalų.

Trąšos ne tik pomidorams

Bene geriausiai į duonos trąšas reaguoja pomidorai, tačiau tokias pat trąšas galima pritaikyti ir kitoms daržo kultūroms. Trąšoms tinka ir juoda ruginė, ir balta duona. Pomidorų derlingumas padidėja maždaug 25 proc., vaisiai įgyja ryškesnį skonį. Tręšiant pomidorus duonos trąšomis, derėtų laikytis kai kurių taisyklių:

  • Tręšiama tik gerai įšilusi dirva.
  • Prieš tręšiant augalus būtinai reikia palaistyti, kad jie geriau įsisavintų maistingąsias medžiagas.
  • Į duonos trąšas visada dedama pelenų arba kiaušinių lukštų miltelių.
  • Tręšti rekomenduojama vakare, kai dirva dar įšilusi, o saulės jau nėra ir nebeišgarinama tiek daug drėgmės.

Juodos duonos tirpalas agurkams

Vasaros metu svarbu užtikrinti agurkams papildomo maisto, apsaugą nuo kenkėjų ar kitų veiksnių. Čia visada galite griebtis natūralių priemonių, tokių kaip juodos duonos tirpalas.

Jis veikia panašiai kaip ir grynų mielių panaudojimas (atminkite, kad duonoje taip pat yra mielių). Kai kurie mano, jog šviežios mielės gali sutrikdyti dirvos derlingumą, nes šie grybai pasisavina nemažą dalį mikroelementų iš dirvožemio, o duonoje esančios mielės jau yra apdorotos, jų lieka žymiai mažiau. Tai reiškia, kad duonos trąšos suteikia dar ir angliavandenių, baltymų bei kitų medžiagų.

Taip pat skaitykite: Naminė juoda duona – paprastas receptas

Juodos duonos trąšai pasigaminti jums reikės:

  • 1 kg juodos sužiedėjusios duonos
  • keli litrai vandens (kad apsemtų duoną)

Duoną supjaustykite 3-4 cm kubeliais, sudėkite į dubenį ar kibirą ir užpilkite vandeniu, kad apsemtų. Tada indą uždenkite kiek mažesniu už patį indą dangčiu, prislėgite jį sunkiu daigtu ir laikykite tamsioje vietoje 7 paras, kad fermentuotųsi. Praėjus terminui, tokią „girą“ nusunkite per marlę, o skystį skieskite su 10 dalių vandens (1:10). Tada naudokite agurkams tręšti po 0,5l tirpalo kiekvienam augalui (priklausomai nuo jo dydžio).

Kitos natūralios trąšos

Visai nebūtina pirkti trąšas. Tiesą sakant, sodui patręšti tinka daugybė dalykų, kuriuos turite namuose.

  • Magnio sulfato galite įsigyti vaistinėse. Norėdami juo patręšti augalus, į laistytuvą su vandeniu galite įdėti 2-3 valgomuosius šaukštus sulfato. Labai gerai naudoti tokį tirpalą pomidorams, paprikoms ir rožėms, tačiau galite laistyti juo ir visą sodą.
  • Rožės labai mėgsta kalį, todėl po krūmu turėtumėte padėti banano žievelę arba visą bananą.
  • Paimkite apie 20 kiaušinių lukštų ir keletą minučių virkite juos 5 litruose vandens. Puodą nukelkite nuo ugnies ir leiskite mišiniui pastovėti apie 8 valandas. Tada išimkite lukštus per sietelį ir palaistykite augalus gautu mišiniu.
  • Jei esate kavos mėgėjas, neišmeskite kavos tirščių. Jie gali būti naudingi sode, jei reikia patręšti augalus. Labiausiai kavos tirščius mėgsta hortenzijos, taip pat magnolijos ir azalijos. Kava gali būti tiesiog paskirstyta ant žemės aplink gėlių krūmus.
  • Duonos tinktūra gali maitinti bijūnus 1 kartą pavasarį ir 1 kartą vasarą. Surinkite juodos duonos ir krekerių likučius, supjaustykite kubeliais ir pamirkykite kibirėlyje. Į šį mišinį galima įberti susmulkintų dilgėlių ar kiaulpienių ir palikti savaitei, kad prasidėtų fermentacijos procesas. Beveik visi augalai mėgsta šias trąšas, tačiau bijūnai labiausiai.
  • Želatina yra azoto šaltinis, todėl ji gali pakeisti azoto trąšas. Ištirpinkite želatinos pakelį stiklinėje karšto vandens ir praskieskite 3 puodeliais šalto vandens. Palaistykite augalus gautu tirpalu.
  • Silpnas žaliosios arbatos tirpalas gali būti naudojamas augalams laistyti kas 4 savaites.
  • Kurdiumovo arbatėlė - natūralus augimo stimuliatorius, visapusiška apsauga nuo ligų ir kenkėjų. Puikiausia trąša, kurią augalai lengvai pasisavina tiek per lapus, tiek per šaknis. Jos receptas labai paprastas, pasidarau iš to kas tuo metu yra po ranka. iki viršaus pripilu vandens, uždengiu. Taip palieku stovėti 2 - 5 dienas, priklausomai nuo oro temperatūros. Išmaišau ir gautą skystį skiedžiu: 1 litras arbatėlės + 10 litrų vandens. Šia arbatėle galima laistyti absoliučiai visus augalus. Purškimui darau silpnesnę arbatėlę: 0,5 litro arbatėlės + 15 litrų vandens. Jeigu purškiu medžius ar krūmus arbatėlėje ištirpinu porą šaukštų tarkuoto ūkiško muilo (kad geriau laikytųsi ant šakų). Tokia arbatėle augalus laistau vieną kartą per savaitę, purškiu - du kartus per savaitę. Jeigu pagrindinį tirpalą iš karto nesunaudoju, dar kartą pripilu vandens iki viršaus, laikau dvi paras. Prieš naudojant šiek tiek mažiau skiedžiu.
  • Skyriuje apie kompostą buvo paminėtas organinis laistymo antpilas. Jo efektyvumą galima padidinti šiek tiek pakeitus receptą. Štai 200 litrų statinė, kurioje yra nusistovėjusio vandens. Drėbtelėkime į ją pusę kilogramo bet kokių kompleksinių trąšų su mikroelementais. Ten pat įmeskime porą kastuvų komposto - įsiveis mikrobai. Dar įberkime kilogramą cukraus, porą kibirų supuvusių vaisių arba porą litrų senos uogienės ir žiupsnelį kepimo mielių. Mielės greitai pasidaugins cukruje. Preparatas tinkamas naudoti maždaug po savaitės, kai mielės bus išplitusios, bet dar nežuvusios. Gerai būtų į statinę įdėti pieno rūgšties bakterijų - įpilti porą litrų seno rūgpienio arba raugintų kopūstų sulčių. Turime kompotą, praturtintą maistingomis medžiagomis, mikrobais ir stimuliatoriais. Iš tiesų tai pagerintas drumzlinas EM-preparato analogas. Mielės - EM-preparato pagrindas. Kartą aš nepatingėjau ir atlikau lyginamąjį bandymą. Pasirodė, kad kepimo mielės yra puikiausias stimuliatorius, ne prastesnis už EM. Aš pilu pusę stiklinės cukraus arba stiklinę senos uogienės į tris litrus vandens, įberiu žiupsnelį kepimo mielių, 3-4 dienas rauginu - pasidaro raugas. Stiklinę šio raugo pilu į vandens kibirą ir laistau sodinukus ir pasėlius kartą per savaitę, o suaugusius augalus - du kartus per mėnesį, papildomai įmaišydamas kristalino. Kiti laistymai būna paprasčiausiu vandeniu arba skysčiu iš statinės. Kuo daugiau naudingųjų medžiagų yra vienoje statinėje, tuo geriau. Jeigu įpiltumėte ir augalų žaliosios masės, ir komposto, įdėtumėte pusę porcijos kristalino, saldumynų, pieno rūgšties bakterijų, mielių, turėtumėte efektyvų ir visiškai nekenksmingą antpilą. Galima sakyti, dievų gėrimą - „nektarą ir eliksyrą“ augalams. Bet netgi ir toks „herbalaifas“ suveiktų tik tuomet, kai įsigertų į dirvožemį. O įsigėręs, atsidurtų stabilioje drėgmėje. Antraip mikrobai paprasčiausiai žūtų.

Mikrobai dirvožemyje

Norint išsiaiškinti mikrobų veikimą dirvožemyje, paskaityti reklaminę medžiagą apie EM (efektyvius mikroorganizmus), pasirodo, nepakanka! Prireikė skaityti rimtas knygas ir kamuoti mikrobiologus klausimais. Svarbiausia: dirvožemio mikrobų yra šimtai rūšių. Tai ir bakterijos, ir grybai, ir dumbliai, ir parazitai, ir augalų sugyventiniai. Kiekvienas jų užima tam tikrą nišą, minta savo maistu ir vienas kitu, aprūpina vienas kitą maisto medžiagomis, konkuruoja ir sugyvena, tai yra formuoja stabilią ekosistemą. Daugelis rūšių fiksuoja oro azotą, paversdamos jį azotinėmis medžiagomis. Įvairių mikrobų skaičius nuolat laisvai kinta. Staigūs aplinkos pasikeitimai - perteklinis laistymas, dirvožemio įdirbimas, trąšos ir nuodai - netolygiai blogina ir skurdina bendriją. Dažnai tokiems stresams kartojantis ji negrįžtamai biologiškai degraduoja.

Augalai tiesiogiai sugyvena su daugeliu mikrobų. Aplink jaunas, aktyvias šakneles nuolat darbuojasi šiuo metu reikalingų mikrobų sluoksnis. Jų aktyvavimui augalų šaknys išskiria įvairių organinių medžiagų. Suvartoję šį maistą, mikrobai dauginasi ir nedelsiant atsilygina savo produktais - BAM, fitoncidais, įvairiomis prieinamomis maitinimo formomis. Mokslininkus šiuo metu domina tik tam tikri mikrobai: apsaugininkai, organikos skaidytojai ir mikrobai, aptarnaujantys šaknis (minėta paslaugi mikroflora). Daugelis mikrobų simbiontų yra universalūs: skaidydami organiką, jie išskiria begalę fitoncidų ir antibiotikų, o daugelis jų fiksuoja azotą. Jų ieškoma, tiriamas jų efektyvumas, jie sukultūrinami - gaminami biopreparatai. Atrasti dar toli gražu ne visi mikrobai! Todėl turėkime omenyje, kad žinomi mikrobai - tiktai maža visumos dalis.

Taip pat skaitykite: Juodos duonos dietos valgiaraštis

Puvenos iš mikrobų kūnų - labai abejotinas dalykas. Mikrobai nežūsta šiaip sau. Patekę į prastas sąlygas, jie arba virsta sporomis, arba čia pat suryjami kitų mikrobų. Patekę į geras sąlygas, dauginasi, rydami kokį nors maistą. Apskritai dėl šio reiškinio organinė masė nedidėja, atvirkščiai, jos darosi vis mažiau. Juk mikrobai gyvi - jie eikvoja energiją. Todėl mūsų komposto krūvos visiškai neprimena „stebuklingo puodelio“, o, atvirkščiai, mažėja tiesiog akyse. Vadinasi, preparato normos negalima viršyti, ypač, jei kalbama apie nekenksmingus dirvožemio mikrobus. Kita vertus, nėra jokios prasmės didinti porcijos - efektas nuo to nepagerės. Praktiškai patikrinus, nustatyta: EM preparatų efektyvumas priklauso ne nuo koncentracijos, o tik nuo naudojimo reguliarumo ir dažnumo. Tai vienintelis būdas palaikyti mikrobų skaičių, jeigu terpė jiems nelabai nepalanki.

Kur mokslininkai ieško ir suranda mikrobų? Supresyviniuose dirvožemiuose. Tai biologiškai aktyvūs dirvožemiai, gebantys sustabdyti patogenų vystymąsi ir greitai nukenksminti nuodingąsias medžiagas. Tai dirvožemiai, kuriuose gausu organikos, gerai struktūruoti, drėgni ir todėl juose knibždėte knibžda mikrobų. Jei jūsų būtent toks dirvožemis, žinokite, kad jame visi biopreparatai jau yra. Kiekvienam mikrobui reikalinga tam tikra terpė. Jis juk turi turėti nišą, kad galėtų išgyventi. Dėl šios priežasties biopreparatai - ne panacėja. Patekę į dirvožemį, mikrobai gali jausti kitų rūšių mikrobų spaudimą, maisto trūkumą bei kitokį diskomfortą. Tuomet jų skaičius labai sumažėja. Mums juk reikia, kad mikrobas gyventų ir daugintųsi. Ar mikrobas prigis ir koks bus jo efektyvumas, priklauso nuo terpės. Dirvožemio mikrobams reikia organikos, mulčio ir drėgmės. Tai geras supresyvinis dirvožemis. O kaipgi yra su selekcijos būdu sustiprinta paderme? Šių mikroorganizmų veikla efektyvesnė ir nėra tokia reikli aplinkai. Jų skaitlingumas nebus aukštesnis nei to reikalauja aplinka, nors ir laistytume kibirais! Peršasi paprasta išvada: mikrobų kultūra - tik pagreitina dirvožemio gerėjimą mulčio, organikos ir laistymo pagalba.

Kai kurių naudingųjų mikrobų galima užsiveisti patiems. Mikrobiologijos mokslų daktarė N.N.Napliokova iš Novosibirsko aprašo naudingųjų mikroorganizmų veisimo būdus namų sąlygomis.

  • NITRAGINAS - bakterijos azoto fiksatorės, gyvenančios ankštinių gumbuose ir yra rhizobium genties. 1 kg dirvožemio sumaišomas su vienu valgomuoju šaukštu kalkių arba kreidos ir stikline smėlio: bakterijoms reikia nedidelio šarmingumo terpės. Sauja žirnių arba kitų ankštinių paverdama, užpylus dviem stiklinėmis vandens, po to atvėsinama. Tai maitinamasis skystis bakterijoms. Kiekviena kultūra turi tam tikros rūšies bakterijų. Visi balti ir rausvi 5-6 žydinčių augalų šaknų gumbai, pavyzdžiui, žirnių, nuplaunami ir gerai sutrinami šaukštu arba grūstuvėliu. Ši košelė sumaišoma su 1/3 stiklinės maistingo skysčio, viskas išpilama į dirvožemį. Apdengiama plėvele, kurioje yra keletas skylučių, priklijuojama etiketė su užrašu „žirniai“ ir pastatoma šiltoje, tamsioje vietoje savaitei. Tada jį galima naudoti arba tamsoje sudžiovinti. Preparatu sėklos užkrečiamos bakterijomis. Sudrėkintos žirnių sėklos apvoliojamos preparate ir iš karto sėjamos, nes šios bakterijos bijo saulės spindulių.
  • AZOTO BAKTERINAS - tai laisvas azoto fiksatorius - azotobacter genties bakterijos. Be azoto, jis papildomai gamina stimuliuojančias medžiagas ir vitaminus, slopina kai kurių patogeninių grybų augimą. Į dirvožemį jos įberiamos su sėklomis arba atskirai. Dirvožemis ruošiamas taip pat, tik papildomai pridedama 5 g malto superfosfato. Suberiama į platų puodelį 5-7 cm sluoksniu, šaukštu labai kruopščiai išlyginama, pridengiama plėvele ir pastatoma tamsioje vietoje. Po savaitės dirvos paviršius pasidengs gleivėmis - tai ir yra azotobakterės.
  • SUBTILINAS - šieno lazdelės (lot. Bacillus subtilius). Skaido augalų ląstelieną ir ligniną. Pagamina daugiau nei 70 antibiotikų, daug fermentų, skirtų įvairios organikos skaidymui, vitaminų. Jis galingas patogeninių grybų, ypač šaknų puvėsio ir miltligės, priešininkas. Šių bakterijų pagrindu pagaminti Fitosporin - M, Baktofit, Rizoplius. Šieno lazdelių daugiausia sušutusiame, bet nesupelijusiame varpinių žolių šiene, augaliniame mulčiuje, seno šieno krūvose. Imama 150 g sušutusio šieno, litras vandens ir arbatinis šaukštelis kreidos, viskas virinama 5-10 minučių. Šieno lazdelių sporos išlieka gyvos. Tamsoje per tris paras bakterijos skysčio paviršių padengs plona plėvele. Sklype į kibirą karšto vandens įdedama 1,5-2 kg šieno, įpilama motininė kultūra ir pridengiama nuo saulės. Po trijų dienų gautu skysčiu jau galima purkšti agurkus, uogienojus ir vynuoges. Jei šią procedūrą atliksite kartą per savaitę, tai augalai daug rečiau sirgs. Dar geriau į preparatą įmaišyti mikrotrąšų. Dar vienas naudingas grybas antagonistas yra trichoderma ir labai simpatiškas dirvožemio mikrobas pseudomonada.

Mielės pomidorams

Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio sulaukia natūralios, laiko patikrintos priemonės, viena iš jų - paprastos kepimo mielės. Mielės pomidorams gali tapti tikru atradimu, padedančiu ne tik pagerinti augalų augimą, bet ir sustiprinti jų atsparumą ligoms bei pagerinti dirvožemio kokybę.

Mielės - tai vienaląsčiai grybeliai, priklausantys Saccharomyces genčiai, dažniausiai Saccharomyces cerevisiae rūšiai. Jas nuo seno naudojame duonos kepimui, alaus ar vyno gamybai. Tačiau jų nauda neapsiriboja vien kulinarija.

Mielėse yra:

  • B grupės vitaminų: Mielės yra turtingas tiamino (B1), riboflavino (B2), niacino (B3), pantoteno rūgšties (B5), piridoksino (B6), biotino (B7) ir folio rūgšties (B9) šaltinis.
  • Fitohormonų: Fermentacijos metu mielės išskiria augimo hormonus, tokius kaip auksinai ir citokininai.
  • Amino rūgščių: Mielėse yra įvairių amino rūgščių, kurios yra baltymų statybinė medžiaga.

Patekusios į dirvožemį, mielės pradeda aktyviai daugintis, ypač jei yra pakankamai šilumos ir maisto (pavyzdžiui, cukraus). Šio proceso metu jos ne tik išskiria naudingas medžiagas, bet ir aktyvina dirvožemio mikroflorą. Naudingieji mikroorganizmai pradeda intensyviau skaidyti organines liekanas, paversdami jas lengvai augalams prieinamomis maisto medžiagomis.

Naudojant mielių tirpalus pomidorams tręšti, galima tikėtis įvairiapusės naudos:

  1. Šaknų sistemos vystymosi stimuliavimas: Dėl mielių išskiriamų B grupės vitaminų ir fitohormonų, ypač auksinų, pomidorų šaknys auga stipresnės, ilgesnės ir labiau išsikerojusios. Galinga šaknų sistema leidžia augalui efektyviau pasisavinti vandenį ir maisto medžiagas iš dirvožemio, o tai tiesiogiai veikia antžeminės dalies augimą.
  2. Gausesnis derlius: Sveikesni ir stipresni augalai natūraliai geba užmegzti daugiau žiedų ir išauginti daugiau vaisių. Mielių tirpalai, aprūpindami pomidorus reikalingomis medžiagomis ir skatindami jų gyvybinius procesus, prisideda prie gausesnio derliaus. Pastebima, kad mielėmis tręšti pomidorai ne tik duoda daugiau vaisių, bet ir patys vaisiai gali būti didesni, sultingesni ir netgi skanesni.
  3. Atsparumo ligoms stiprinimas: Mielės ne tik maitina augalą, bet ir stiprina jo imuninę sistemą. Aktyvindamos naudingąją dirvožemio mikroflorą, mielės padeda sukurti nepalankią aplinką patogeniniams grybeliams ir bakterijoms, galintiems sukelti pomidorų ligas, tokias kaip fitoftorozė (maro) ar įvairūs puviniai.
  4. Dirvožemio gerinimas: Reguliarus, bet saikingas mielių tirpalų naudojimas teigiamai veikia ir patį dirvožemį. Mielės skatina organinių medžiagų irimą, todėl dirvožemis tampa puresnis, laidesnis orui ir vandeniui. Tai ypač aktualu sunkesnėse, molingose dirvose.
  5. Daigų stiprinimas: Mielių tirpalus galima naudoti ne tik suaugusiems augalams, bet ir pomidorų daigams laistyti. Tai padeda jauniems augalėliams greičiau įsišaknyti, sustiprėti ir pasiruošti persodinimui į nuolatinę augimo vietą.

Pomidorams tręšti tinka tiek šviežios (presuotos), tiek sausos kepimo mielės. Svarbiausia, kad jos būtų gyvybingos ir be jokių papildomų priedų, pavyzdžiui, konservantų ar skonio stipriklių.

  • Šviežios presuotos mielės: Jas atpažinsite iš šviesiai rusvos spalvos ir specifinio kvapo.
  • Sausos aktyvios mielės: Tai dehidratuotos mielės granulių ar miltelių pavidalu.

Rinkdamiesi mieles, atkreipkite dėmesį į jų galiojimo laiką.

Mielių tirpalų paruošimas nėra sudėtingas, tačiau svarbu laikytis tam tikrų taisyklių, kad mielės suaktyvėtų ir tirpalas būtų efektyvus:

  1. Prieš laistant augalus, šį pagrindinį tirpalą rekomenduojama dar praskiesti vandeniu santykiu 1:5 (viena dalis mielių tirpalo ir penkios dalys vandens).
  2. 3. Indą uždenkite marle ar nesandariu dangčiu ir palikite šiltoje vietoje fermentuotis 5-7 dienas. Gautą skystį nukoškite. Prieš laistant pomidorus, praskieskite vandeniu santykiu 1:10.
  3. Vandens temperatūra: Mielėms aktyvuoti naudokite šiltą vandenį (25-35°C).
  4. Cukrus: Nors mielės gali fermentuotis ir be papildomo cukraus (naudodamos organines medžiagas iš dirvožemio ar kitų priedų), nedidelis jo kiekis (1-2 šaukštai 10 litrų vandens) pagreitina procesą ir padidina mielių aktyvumą.
  5. Indai: Nenaudokite metalinių indų mielių rauginimui, ypač aliumininių, nes rūgštys gali reaguoti su metalu.
  6. Fermentacijos laikas: Paprastai mielėms suaktyvėti pakanka kelių valandų.

Tręšimo laikas:

  • Prieš žydėjimą: Antrasis tręšimas rekomenduojamas prieš prasidedant intensyviam žydėjimui.
  • Vaisių mezgimo metu: Trečiasis tręšimas gali būti atliekamas, kai pradeda megztis vaisiai.

Paprastai per sezoną pakanka 2-3 tręšimų mielėmis. Pernelyg dažnas jų naudojimas nėra reikalingas ir gali netgi išbalansuoti maisto medžiagų kiekį dirvožemyje. Svarbu prisiminti, kad mielės geriausiai veikia šiltoje dirvoje. Todėl tręšti reikėtų, kai dirvožemis jau pakankamai įšilęs (bent iki +10-15°C).

Tręšimo būdai:

  • Laistymas prie šaknų: Tai pagrindinis ir efektyviausias būdas. Praskiestą mielių tirpalą pilkite tiesiai ant sudrėkintos žemės aplink augalo stiebą. Vienam suaugusiam pomidoro krūmui paprastai pakanka 0,5-1 litro praskiesto tirpalo.
  • Foliarinis tręšimas (purškimas ant lapų): Nors rečiau naudojamas kaip pagrindinis tręšimo būdas, silpnesnės koncentracijos mielių tirpalu (pvz., praskiestu 1:10 ar net 1:20) galima nupurkšti pomidorų lapus. Tai gali padėti greičiau pasisavinti kai kurias naudingas medžiagas ir apsaugoti nuo tam tikrų lapų ligų.

Svarbu:

  • Prieš tręšiant mielėmis, dirvą aplink pomidorus reikėtų šiek tiek palieti paprastu vandeniu.
  • Nepakeičia pagrindinių trąšų: Mielės yra daugiau biostimuliatorius ir dirvožemio gerintojas nei visavertė trąša. Jos negali pilnai aprūpinti augalų visomis reikalingomis makro ir mikroelementais, ypač azotu, fosforu ir kaliu intensyvaus augimo metu.
  • Kalio ir kalcio „išplovimas”: Aktyvios fermentacijos metu mielės sunaudoja nemažai kalio ir kalcio. Jei dirvožemyje šių elementų trūksta, dažnas ir gausus tręšimas vien mielėmis gali sukelti jų deficitą.
  • Dirvožemio rūgštėjimas: Nors nežymiai, bet mielių fermentacija gali šiek tiek parūgštinti dirvožemį.
  • Nenaudoti kartu su fungicidais: Kai kurie cheminiai fungicidai gali sunaikinti mielių grybelius, todėl jų poveikis bus niekinis.
  • Saikas yra svarbiausia: Kaip ir su bet kuriomis trąšomis, svarbu nepersistengti.

Mielių naudojimas puikiai dera su kitomis ekologiškos sodininkystės praktikomis. Jos papildo komposto, žaliosios trąšos, mulčiavimo teikiamą naudą. Mielės padeda greičiau skaidyti organines medžiagas komposte, o įterptos į mulčiuotą dirvą, aktyvina jos gyvybingumą.

Agurkų tręšimas juoda duona: iš arčiau

Pastaraisiais metais vis daugiau sodininkų ir daržininkų ieško natūralių ir ekologiškų būdų, kaip pagerinti savo derlių. Vienas iš tokių būdų, sulaukęs didelio populiarumo, yra agurkų tręšimas juoda duona.

Agurkų tręšimas juoda duona - tai natūralus trąšų gamybos būdas, kai fermentuota juoda duona naudojama kaip pagrindinis ingredientas. Fermentacijos procesas išlaisvina maistines medžiagas, kurios yra naudingos agurkų augimui ir vystymuisi. Šios trąšos yra laikomos ekologiškomis, nes gaminamos iš natūralių produktų ir nenaudoja cheminių medžiagų.

#

tags: #juodos #duonos #panaudojimas #augalams

Populiarūs įrašai: